Tyrimas atskleidė – haliucinacijų dažnai patiria ir visiškai sveiki žmonės

Prieš 1 metus 94

Ar kada nors esate girdėję balsų, nors niekas su jumis tuo metu nekalbėjo? O gal matėte objektų, kurių iš tiesų nebuvo, klausia „Psychology Today“. 

Tokius dalykus, kurie atsiranda be išorinių dirgiklių, psichologai vadina haliucinacijomis. Patyręs haliucinacijų žmogus gali sunerimti, nes jos dažnai siejamos su psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, šizofrenija. Iš tiesų haliucinacijos yra būdingos keliems šizofrenijos potipiams, todėl, susidūrus su haliucinacijomis, galvoje gali imti suktis klausimas: „Ar aš neišprotėjau?“

Deja, nėra gerai žinoma, kaip dažnai haliucinacijas išgyvena asmenys, kuriems nėra diagnozuotas psichikos sutrikimas. Tokios žinios būtų svarbios norint geriau suprasti, ar tai, jog žmogus patiria haliucinacijų, yra priežastis nerimauti, ar gali būti vertinama kaip niekam žalos nedarantis reiškinys.

Nauju, neseniai moksliniame žurnale „Psychology and Psychotherapy“ paskelbtu tyrimu buvo siekiama užpildyti šią spragą ir išsiaiškinti, kaip dažnai haliucinacijos pasireiškia neklinikinėse grupėse esantiems žmonėms.

Per tyrimą mokslininkai surinko 466 savanorių, kurių vidutinis amžius buvo apie 21 metus, duomenis. Kiekvienas savanoris užpildė klausimyną, kurį sudarė įvairaus pobūdžio klausimai apie galimas haliucinacines patirtis. Pvz., „Ar aš mačiau šviesas, blyksnius ar kitas formas, kurių kiti žmonės negalėjo matyti?“

Atsakydami į kiekvieną iš klausimų, tyrimo dalyviai turėjo nurodyti, kiek kartų tai yra patyrę: „niekada“, „vargiai kada“, „retai“, „kartais“ ar „dažnai“. Po jų savanoriams mokslininkai uždavė keletą papildomų klausimų, šie klausimai padėjo nustatyti, ar jų patirtis atitinka klinikinį regos haliucinacijų apibrėžimą, pavyzdžiui, ar jie patyrė haliucinacijas būdami visiškai sąmoningi, ar ne.

Ką išsiaiškino mokslininkai?

Tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad regos haliucinacijų dažnai pasitaiko ir kliniškai sveikiems žmonėms.

84,8 procento tyrime dalyvavusių savanorių teigė patyrę tam tikrų neįprastų regėjimo potyrių. Daugiau nei trečdalis jų (37,8 proc.) sakė patyrę tikrą regėjimo haliucinaciją, panašią į tai, ką gali patirti psichikos sutrikimą turintis pacientas. Mokslininkams išanalizavus papildomus klausimus, ar dalyvių pasakota patirtis atitinka klinikinį regos haliucinacijų apibrėžimą, paaiškėjo, kad apie 17,4 procento savanorių patyrė šiuos kriterijus atitinkančių haliucinacijų.

Paprašyti plačiau papasakoti apie savo patirtį, dauguma tyrime dalyvavusių savanorių pranešė, kad haliucinacijos dažniausiai pasireiškė vakare, jiems būnant vienumoje. Paprašius paanalizuoti galimas haliucinacijų priežastis, dauguma tyrimo dalyvių teigė tuo metu buvę pavargę, todėl smegenys jiems „krėtusios pokštus“. Tačiau kai kurie savanoriai taip pat sakė jautę, kad haliucinacijos gali kelti grėsmę jų psichinei sveikatai, ir dėl to patyrę stresą.

Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad regėjimo haliucinacijas patiria apie 17–38 procentai sveikų žmonių. Tai aiškiai rodo, kad viena kita regos haliucinacija greičiausiai yra įprastas išgyvenimas, todėl visai nebūtina nerimauti, kad tai gali būti gresiančios psichikos ligos požymis. Tiesą sakant, tyrimo autoriai teigia, kad svarbu normalizuoti reakciją į regėjimo haliucinacijas, kad jų patyrę žmonės per daug neišsigąstų.

Skaityti visą pranešimą