Sukčių taikinyje – ir buvusi Seimo pirmininkė: naudodamiesi Degutienės veidu reklamuoja neaiškios kilmės vaistą

Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuotrauka ir įrašas, kuriame jis pristatomas kaip kardiologas, siūlantis įsigyti neaiškios kilmės vaistus kraujagyslėms gydyti. Šią savaitę pasirodė nauja reklama – šįkart tuos pačius vaistus internetiniai sukčiai reklamuoja, naudodamiesi buvusios Seimo narės, gydytojos Irenos Degutienės atvaizdu.

„Irena Degutienė: „Jei norite padaryti savo kūną sveikesnį ir pašalinti kraujospūdžio svyravimus kruopščiai išvalant kraujagysles, kuo greičiau perskaitykite šį straipsnį!“ skelbia socialiniame tinkle „Facebook“ esančio straipsnio antraštė. Nuoroda veda į „Medicinos laikraštį“, kuriame pateikiamas pilnas autorės Gretos Gudaitis straipsnis – interviu I. Degutiene.

„Tai yra melagiena“, – sako buvusios Seimo narės artimieji. Reaguodami į socialiniuose tinkluose esantį netikrą straipsnį, jie išplatino pranešimą, kuriame pabrėžia, jog I. Degutienė niekada nėra skelbusi jokios straipsnyje minimos informacijos, taip pat nėra davusi sutikimo naudoti savo atvaizdo, juolab vaistų reklamai.

„Pranešame, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvusios LR Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atvaizdas naudojamas skleisti melagienoms apie neaiškios kilmės vaistinį preparatą kraujagyslėms gydyti. Vaistinį preparatą reklamuojančiuose straipsniuose Irena Degutienė pristatoma kaip „LR sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė“ ir „garsus gydytojas“.

Tekste teigiama, kad Irena Degutienė rekomenduoja įsigyti ir vartoti vaistinį preparatą, kuris „išvalys kraujagysles namuose“ bei „išgydys“ kitas ligas – ši informacija neatitinka realybės, yra išgalvota ir susieta su I. Degutienės vardu ir atvaizdu be jos žinios. Norime kategoriškai paneigti bet kokius Irenos Degutienės ryšius su šio vaistinio preparato platintojais, gamintojais, reklamuotojais“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Jame cituojama ir pati gydytoja bei buvusi politikė. „Mane ši žinia šokiravo. Mano atvaizdas ir mano vardas naudojamas be mano žinios, o blogiausia – skleisti melagingą informaciją apie neaiškų „stebuklingą vaistą“, kas man, kaip gydytojai, peržengia visas darbo etikos ribas.“ – situaciją komentavo gydytoja, buvusi šalies Seimo pirmininkė.

Jos nuomone, akivaizdu, kad aferistai nusitaikė į pažeidžiamą socialinę grupę – vyresnio amžiaus interneto vartotojus, pensininkus, kurie galbūt iš pirmo žvilgsnio neįtars apgavystės ir patikės skleidžiama neteisinga informacija.

Atkreipdama dėmesį į ją asmeniškai palietusią istoriją I. Degutienė ir jos artimieji ragina kitus internetinės erdvės vartotojus išlikti budriems.

„[Skaitant tokias žinutes reikėtų] Atkreipti dėmesį, kad, kaip ir I. Degutienės melagienos atveju, vaistų reklaminiame straipsnyje daug gausu rašybos, skyrybos, logikos klaidų“, – ryškius melagienos požymius pabrėžia I. Degutienės marti Vita Vitkutė-Degutienė.

Pranešė reklama patikėjęs giminaitis

Kaip LRT.lt sakė moteris, apie internete I. Degutienės neva reklamuojamus vaistus šeimai pranešė artimas giminaitis.

„Jis paskambino mamai [I. Degutienei] ir klausė, ar tikrai tie vaistai veiksmingi. Nustebino tai, kad žmogus yra išsilavinęs, bet vis tiek patikėjo“, – sakė V. Vitkutė-Degutienė, prisiminusi, jog prieš kelerius metus į panašią istoriją buvo patekęs jos tėvas, plastikos chirurgas, profesorius Kęstutis Vitkus, miręs 2021 m.

„Kadangi jau turėjome panašios patirties, nesinorėjo visko taip palikti: pranešėme ir policijai, ir „Facebook“. Kol kas reklama ir įrašas dar tebėra, bet tikiu, kad nebeilgam. Negalima to palikti, protingi žmonės patiki“, – sakė V. Vitkutė-Degutienė.

LRT.lt primena, kad neseniai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešė, kad ministro Arūno Dulkio veidas naudojamas skleisti melagienoms apie neaiškios kilmės vaistus kraujagyslėms gydyti.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad prekyba vaistais ar kosmetikos gaminiais, taip pat šių produktų reklama nėra SAM veiklos sritis, tad tai turėtų būti vienas pirmųjų indikatorių žmonėms atskiriant – tiesa ar melas skelbiamoje informacijoje. Vartotojai raginami būti budrūs ir nepasitikėti skleidžiana melaginga informacija.