Sukčiai iš investuotojų į kriptovaliutą išviliojo beveik 90 tūkstančių eurų

Patikėjusios nepažįstamų žmonių pasakojimais apie galimybę uždirbti didžiulius pelnus, investuojant į prekybą kriptovaliutomis, bei apakintos interneto platformoje jiems suformuotų iliustracijų apie neva augantį pelną, moterys tariamiems investitoriams patikėjo ne tik santaupas, bet ir pasiėmė paskolų iš bankų, kad uždarbis būtų dar didesnis.

Šias nusikalstamas veikas tiriantys Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, norėdami apsaugoti gyventojus nuo pinigus praradimo, atskleidė scenarijų, kurį sukčiai taiko investicijų neišmanantiems žmonėms ir pasisavina jų pinigus.

Šiaulių apskrities policija praneša, kad visos trys nukentėjusiosios ant sukčių kabliuko pateko naršydamos socialiniame tinkle „Facebook“.

Pamačiusios reklamą apie galimybę užsidirbti pinigų ar klausimą „Kiek išmanai apie savo finansinę padėtį“, jos nutarė pasmalsauti ir paspaudė ant nuorodos.

Jų buvo paprašyta užpildyti anketą, kurioje reikėjo nurodyti asmens duomenis. Jau kitą dieną moterys sulaukė telefoninių skambučių. Skambino rusakalbiai. Vadybininkais ar finansų konsultantais prisistatę asmenys pasakojo apie sėkmingas žmonių investicijas, jų uždirbtus didžiulius pelnus ir gundė pabandyti, pradžiai investuojant nedidelę pinigų sumą.

Viena moterų investavo 100, kitos – po 200 eurų ir nurodytoje investavimo platformoje pamatė, kaip per pora dienų neva ūgtelėjo investuotų pinigų suma. Vienai nukentėjusiųjų net buvo leista pirminį uždarbį pasiimti. Moterys, patikėjusios akivaizdžia, vizualizuotai pateikta praturtėjimo galimybe bei konsultantų įkalbinėjimu nepraleisti progos daugiau užsidirbti, pasiryžo investicijas tęsti. Tik nė viena tam neturėjo pinigų.

Paslaugieji konsultantai pasiūlė paimti paskolą. Viena jų paėmė 5000 eurų, kita – 9000 eurų, trečia – 25 000 eurų. Konsultantai pasišovė moterims pagelbėti, investuojant šiuos pinigus. Tuo tikslu jos savo kompiuteriuose įsidiegė ANYDESK programėles, sudarančias galimybę prisijungti prie kompiuterio ir jį valdyti nuotoliniu būdu. Moterys interneto platformoje ir toliau stebėjo, kaip jų investuoti pinigai auga kaip ant mielių.

Problemos prasidėjo, kai investuotojos panoro pasiimti bent dalį gauto pelno. Tada jos buvo nukreiptos bendrauti su „finansų analitiku“. Šis paaiškino, kad, norint tai padaryti, reikia įsigyti pinigų legalizavimo sertifikatą, sumokėti pajamų mokestį.

Mokesčiai siekė ne vieną tūkstantį eurų. Moterims teko imti naujas paskolas, bet ir sumokėjusios mokesčius, jos pinigų neatgavo. Vis atsirasdavo naujų kliūčių, buvo reikalaujama dar pinigų joms įveikti.

Kai viena moteris pasakė, kad nebeturi iš kur gauti pinigų, jai buvo pasiūlyta bankui užstatyti savo būstą. Kita nevilties apimta moteris susirado rusišką interneto svetainę, kurioje buvo siūloma pagalba, atgaunat apgaule pasisavintus pinigus. Čia ir vėl moteris pateko į sukčių spąstus – pervedusi jiems beveik 5000 eurų, jokios pagalbos ji taip ir nesulaukė.

Trečia moteris buvo paversta nusikalstamos veikos bendrininke. Jai buvo pasiūlyta leisti žmonėms, neturintiems banko sąskaitos, naudotis savo sąskaita. Tris mėnesius į moters sąskaitą plaukė pinigai, kuriuos ji turėjo pervesti į „finansų analitiko“ nurodytą sąskaitą.

Kai moteriai kilo įtarimas ir ji pasakė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas, sulaukė grasinimų susidoroti. Nukentėjusioji suprato, kad pateko į sukčių rankas ir per jos sąskaitą buvo plaunami iš žmonių išvilioti pinigai.