Stabilumo garantas ar susiformavusi „karalystė“: meras rekordininkas Pasvaliui vadovauja jau beveik 30 metų

Prieš 3 dienas 7

Su nedidele pertrauka Pasvaliui tas pats meras vadovauja beveik 30 metų – LRT.lt pašnekovės jį įvardija kaip merą rekordininką, o pats meras planuoja siekti dar vienos kadencijos. Analizės rodo, kad Pasvalio rajonas pagal įvairius pasiekimus rikiuojasi antroje sąrašo pusėje, susiduria su demografiniais iššūkiais, čia taip pat mažesnis darbo užmokestis. Ekspertės sako, kad ilgas mero vadovavimas leidžia tęsti pradėtus darbus, tačiau įspėja – nesikeičiant merams, formuojasi „karalystės“, gali kilti korupcijos rizika.

20 metų – daug ar mažai? Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams portalas LRT.lt žvelgia į miestus ir rajonus, kurių merai – ilgiausiai pareigas einantys savivaldybių vadovai.

Svarbiausios teksto mintys

  • Mero posto Pasvalio rajone sieks šeši kandidatai;
  • Gintautas Gegužinskas savivaldybei su pertrauka vadovauja 29 metus ir planuoja siekti dar vienos kadencijos;
  • 2022 metų indekse Pasvalio rajonas atsidūrė 23 vietoje tarp kaimiškųjų savivaldybių;
  • Nuo 2018 metų skurdo rizikos lygis savivaldybėje pakilo 6,6 proc.;
  • Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2021 metais buvo 14,7 proc.

Taip pat skaitykite

Pirmą kartą Pasvalio meru tapęs 1990-aisiais, Gintautas Gegužinskas savivaldybei su pertrauka vadovauja 29 metus ir planuoja siekti dar vienos kadencijos.

1990–1995 m. G. Gegužinskas buvo Pasvalio miesto meru, nuo 1995-ųjų – Pasvalio rajono, vėliau nuo 2000-ųjų padarė trumpą pertrauką ir nuo 2003 metų vėl vadovauja Pasvalio rajono savivaldybei.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė dr. Aistė Lazauskienė G. Gegužinską įvardija kaip merą rekordininką, ilgiausiai vadovaujantį savivaldybei.

„Lietuvos mastu jis yra pirmas. Niekas neprilygsta“, – LRT.lt sako A. Lazauskienė.

Mažėja gyventojų, kyla užimtumo iššūkių

Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytu paskutiniu, 2019-ųjų metų, savivaldybių indeksu, Pasvalio rajono savivaldybei buvo skirta 26–28 vieta mažųjų savivaldybių indekse. Pasvalys surinko 55 balus iš 100. Geriausiai įvertintos komunalinių paslaugų ir biudžeto sritys, visos kitos, išskyrus švietimą, – prasčiau nei vidutiniškai.

Kaip teigiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizėje, Pasvalio rajonas gavo palyginti aukštą įvertinimą biudžeto srityje, nes savivaldybės skola siekė 19,7 proc. pajamų, kai vidurkis – 25,8 proc. Prie aukšto komunalinių paslaugų balo prisidėjo tai, kad Pasvalio rajonas liko savivaldybe, kurioje didžiąją dalį šilumos pagamino nepriklausomi šilumos gamintojai, o šilumos kaina buvo mažesnė už vidutinę.

Švietimo srityje gerai įvertintas palyginti efektyvus mokyklų tinklo infrastruktūros valdymas. Analizėje pažymima, kad mokyklų infrastruktūros išlaikymo išlaidoms teko skirti palyginti nedaug lėšų, o, skiriant mažiau lėšų infrastruktūrai, lieka daugiau lėšų mokymo procesui tobulinti.

Vilniaus politikos analizės institutas yra paskelbęs naujesnį – 2022 metų savivaldybių gerovės indeksą. 2022 metų duomenimis, pagal socialinį saugumą tarp kaimiškųjų savivaldybių Pasvalio rajono savivaldybė buvo ketvirta nuo galo, pagal fizinį saugumą buvo 14 vietoje.

Remiantis sudarytu indeksu, vertinant ekonomikos gyvybingumą, Pasvalio rajonas tarp kaimiškųjų savivaldybių buvo 24 vietoje.

Vertinant švietimą, Pasvalio rajono savivaldybė atsidūrė devintojoje, vertinant sveiką demografiją – 17 vietoje, o pagal gerovės indeksą – 23 vietoje.

Portalas LRT.lt taip pat pasidomėjo kai kuriais statistiniais savivaldybės duomenimis. Pavyzdžiui, remiantis Statistikos departamento 2022 metų duomenimis, skurdo rizikos lygis Pasvalyje siekė 31,1 proc., 2021 metais – 28,6 proc., kai bendras skurdo rizikos lygis miestuose buvo 17,4, miestuose ir kaimuose – 20 proc., kaimuose – 25,4 proc. Nuo 2018 metų skurdo rizikos lygis savivaldybėje pakilo 6,6 proc.

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2021 metais Pasvalio rajono savivaldybėje buvo 14,7 proc., kai Lietuvoje – 13 proc. Nuo 1997 metų šis santykis Pasvalio rajono savivaldybėje keitėsi: 1997 metais siekė 4,2 proc., 2000–2003 metais – apie 20 proc., 2008 metais buvo nukritęs iki 5,3 proc., vėliau bangavo nuo 11 iki 18 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais vidutinis atlyginimas popieriuje Pasvalio rajono savivaldybėje buvo 1 221,7 euro, o Lietuvoje – 1 590,3 euro. Tiesa, laikui bėgant, atlyginimas šioje savivaldybėje kilo.

Nuo 1996 metų, kai savivaldybėje gyveno 36 626 žmonių, iki 2022 metų gyventojų skaičius sumažėjo 13 958 gyventojais – 2022 metais Pasvalio rajono savivaldybėje gyveno 22 668 žmonės.

Sieks dar vienos kadencijos

29-erius metus Pasvalio rajono savivaldybei vadovaujantis G. Gegužinskas planuoja siekti dar vienos kadencijos. Pasak jo, tiek mero, tiek jo komandos pasiekimus geriau gali įvertinti rinkėjai, kurie tiesiogiai ir renka merą.

„Kiekvienam geras nebūsi. (...) Jei rinkėjai pagalvos, kad reikia pažiūrėti iš šono, tokia valia“, – portalui LRT.lt komentuoja savivaldybės meras.

Kalbėdamas apie Pasvalio rajono užimamą vietą įvairiuose savivaldybių indeksuose, G. Gegužinskas sako, kad paprastai tokiuose indeksuose vertinami konkretūs aspektai, o į juos galima žvelgti įvairiai. Pavyzdžiui, išskiria meras, kartais vertinamas valstybės tarnautojų skaičius tūkstančiui gyventojų, o tai – ne visada tikslu.

„Mūsų savivaldybė turi komunalinį ūkį, kuris priklauso seniūnijoms, kitaip tariant, yra mūsų aparato sąskaitoje, todėl šie skaičiai iš karto išauga, esame nustumiami į rikiuotės pabaigą, nes yra daug darbuotojų, kurie išlaikomi iš biudžeto“, – mano G. Gegužinskas.

Meras taip pat sako, kad reikėtų lyginti būtent žemės ūkio savivaldybes – G. Gegužinsko teigimu, Pasvalio rajono savivaldybėje yra tik kelios pramonės įmonės, o du trečdaliai savivaldybės gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse, todėl ir vidutinis atlyginimas savivaldybėje yra žemesnis.

Taip pat skaitykite

Galima nuosekliai dirbti ar nėra progos atsitraukti?

Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorė Audronė Telešienė portalui LRT.lt sako, kad ilgas to paties mero vadovavimas savivaldybei gali būti ir teigiamas, ir neigiamas aspektas. Kaip trūkumą A. Telešienė išskiria laiko ir progos pažvelgti į situaciją iš šono, palyginti ir performuluoti savivaldybės raidos perspektyvas stoką.

„Gyvename nuolatinės kaitos ir netikrumo laikais. Viena reikalingiausių lyderio savybių – gebėjimas mokytis, interpretuoti kontekstą, integruoti naujoves ir atitinkamai pritaikyti savivaldybės raidos vizijas“, – atkreipia dėmesį KTU profesorė.

Visgi, ekspertės teigimu, ilgalaikis vadovavimas savivaldybei turi ir privalumų. Pavyzdžiui, meras gali nuosekliai ir ilgą laiką įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, nėra prioritetų kaitaliojimo ir projektų stabdymo.

Kaip kitą privalumą A. Telešienė įvardija istorija grįstą patirtį – tam, kad savivaldos organizacija funkcionuotų sėkmingai, svarbi institucinė atmintis, žinios, kodėl kas nors vyksta, kaip ateita iki turimos situacijos, kodėl savivaldybėje priimti vieni ar kiti sprendimai.

„Tai garantuoja stabilumą. Bet tai yra privalumas tik su sąlyga, kad mero komanda yra savikritiška ir geba reflektuoti veiklos rezultatus“, – priduria KTU ekspertė.

Taip pat skaitykite

Abejoja mero sugebėjimais remtis naujomis idėjomis

Vis dėlto, akcentuoja A. Telešienė, pasižiūrėjus į savivaldybės pasiekimų rodiklius, kyla abejonių, ar Pasvalio rajono meras ir jo komanda geba šiuolaikiškai brėžti Pasvalio rajono bendruomenės ateities raidos scenarijus.

Pasak jos, per tris dešimtmečius keitėsi „ne tik scenarijai, bet ir ištisa gyvenviečių ir bendruomenių vystymosi paradigma“.

„Negaliu sakyti, kad merui G. Gegužinskui yra pavykę persiorientuoti ir vadovauti savivaldybei remiantis naujais standartais ir idėjomis“, – kritikuoja A. Telešienė.

Kaip komentuoja VDU docentė A. Lazauskienė, įvairių sričių savivaldybės rezultatai – žemiau vidurkio, visgi, anot jos, sunku pasakyti, kiek tai priklauso nuo mero, o kiek – nuo kitų aspektų. Pavyzdžiui, VDU ekspertė pastebi, kad pasienio ir Šiaurės Lietuvos regionuose labiausiai jaučiami demografiniai nuostoliai ir gyventojų mažėjimas.

O, mažėjant gyventojų skaičiui, atsiranda ir žmogiškųjų išteklių problema, prastėja ir kiti rodikliai. Taigi, A. Lazauskienės vertinimu, savivaldybės situaciją lemia ir tokie aspektai kaip jos geografinė padėtis ar vyraujanti pramonės šaka.

KTU ekspertė A. Telešienė taip pat pažymi, kad kontekstas ir situacija yra svarbiau nei politinė lyderystė, tačiau, tvirtina ji, Pasvalio rajono savivaldybėje mero vadovavimas yra svarbesnis faktorius: „Taip teigiu palygindama šią savivaldybę su kitomis panašiomis Lietuvos savivaldybėmis. Situacija nėra kritinė, tačiau prastesnė nei vidutinė.“

„Iš savivaldybės pasiekimams svarbių bendrųjų raidos tendencijų ar kontekstų išskirčiau tai, kad savivaldybė yra nutolusi nuo ekonominių centrų, stipriai priklauso nuo žemės ūkio, patiria demografinių iššūkių, pavyzdžiui, sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje mažėja ir senėja populiacija“, – teigia KTU ekspertė.

Neišnaudoja privalumų

Paprašytas įvertinti, ką per beveik 30 vadovavimo savivaldybei metų pavyko pakeisti, o kur dar reikėtų pasitempti, G. Gegužinskas teigia, kad Pasvalys tapo patogesnis gyventojams, esą sutvarkytos savivaldybės erdvės, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtas socialinių paslaugų centras ir panašiai.

Kaip vieną iš neigiamų aspektų savivaldybėje meras išskiria demografines problemas: „Mes, kaip ir visi mažieji, susiduriame su tomis pačiomis demografinėmis problemomis. Tai yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, gimstamumo mažėjimas. 1992 metais Pasvalio rajone gimė 680 kūdikių, praėjusiais – 128.“

Anot A. Telešienės, Pasvalio rajono savivaldybė vertinama kaip turinti vidutinius, o kai kuriais aspektais prastus pasiekimus. Kaip pastebi KTU ekspertė, savivaldybė nepakankamai išnaudoja savo privalumus, pavyzdžiui, kad ji yra pasienio savivaldybė, per kurią eina kelios itin svarbios tarptautinio susisiekimo arterijos – „Via Baltica“ kelias ir „Rail Baltica“ geležinkelio linija.

Pagal KTU mokslininkų 2022 metais sudarytą rizikos indeksą, Pasvalio rajono savivaldybė yra 39-ojoje vietoje – palyginti su kitomis savivaldybėmis Lietuvoje, ji patiria didesnes nei vidutinės rizikas, pasakoja A. Telešienė.

„Pasvalio rajono savivaldybėje socialinės, ekologinės ir technologinės rizikos viršija Lietuvos vidurkį. Ekonominės ir geopolitinės rizikos – šiek tiek mažesnės už Lietuvos vidurkį.

KTU mokslininkai nustatė, jog didžiausios šios savivaldybės rizikos susijusios su skurdo rizika, lėtu darbo užmokesčio augimu, nusikalstamumo rizika, eismo saugumu ir elektroninių nusikaltimų rizika“, – įvardija KTU profesorė.

Prognozė: nekeičiant veikimo principų, rodikliai prastės

Kaip teigia A. Telešienė, Pasvalio rajono savivaldybė priklauso Panevėžio apskričiai, kuri pasižymi keletu labai neigiamų demografinių tendencijų.

„Gyventojų skaičiaus mažėjimas Pasvalio rajone nuo 1996 metų buvo spartesnis nei Lietuvos vidurkis. Negana to, medianinis gyventojų amžius jau kurį laiką yra ženkliai aukštesnis už Lietuvos bendrą rodiklį. Tai ir sudėtingo vystymosi priežastis, ir anksčiau vykdytos politikos pasekmė“, – pastebi KTU profesorė.

Jos vertinimu, tai taip pat ilgą laiką buvo ta apskritis, iš kurios išvyksta bene daugiausia gyventojų ir kuri pritraukia mažiausiai imigrantų užsieniečių ir Lietuvos gyventojų iš kitų apskričių.

„Čia yra vienas sparčiausių gyventojų mažėjimų Lietuvoje, tai savo ruožtu didina senatvės koeficientą ir didina skurdo riziką. (...) Ilgalaikėje perspektyvoje tai toliau silpnins regiono socialinę ir ekonominę situaciją.

Dabartinė gyventojų amžiaus struktūra nerodo darbo jėgos potencialo, o migracijos tendencijos neduoda vilties, kad trūkstamą darbo jėgą pakeis iš kitur atvykę nauji gyventojai. Šiuo aspektu mero ilgalaikį darbą vertinu prastai. Socialinės politikos įgyvendinimas ir ekonominio aktyvumo skatinimo politika yra nesėkmingi. Nekeičiant veikimo principų, savivaldybės rodikliai ateityje tik prastės“, – prognozuoja A. Telešienė.

Lėtas užmokesčio augimas, nedarbas

KTU profesorė taip pat priduria prastai vertinanti ir aplinkos politikos įgyvendinimą savivaldybėje: „Matome, kad, palyginti su kitomis savivaldybėmis, Pasvalio rajone prastesni oro kokybės ir paviršiaus vandenų kokybės rodikliai. Tad rimtesnių pokyčių reikėtų ir šioje srityje.“

A. Telešienės manymu, viena galimų didesnės taršos priežasčių – aktyvi žemės ūkio veikla Pasvalio rajone.

„Matyt, meras prioritetą teikia žemdirbių interesams, nors jie Lietuvoje dažnai kertasi su žaliojo kurso brėžiamomis gairėmis ir reikalavimais“, – svarsto KTU profesorė.

Ji taip pat sako prastai vertinanti ekonominę mero vykdomą politiką: „Duomenys rodo lėtą darbo užmokesčio augimą, nedarbą, investicijų trūkumą. Akivaizdu, kad reikia novatoriškesnio požiūrio ir ekonomine prasme agresyvesnės savivaldybės ekonominės politikos. Nesu tikra, ar ilgametis rajono meras gali tai užtikrinti.“

Nesikeičiant merams, formuojasi „karalystės“

Pasak VDU docentės A. Lazauskienės, ilgas vadovavimas savivaldybei turi savų pliusų ir minusų. Kaip neigiamą tokio vadovavimo aspektą A. Lazauskienė įvardija didesnę korupcijos ir nepotizmo riziką.

„Susidaro tarsi karalystės, kunigaikštystės, viskas labai apauga ryšiais – šeimyniniais, draugysčių... Ir korupcijos, nepotizmo didesnės galimybės, ypač kai tai palyginti nedidelė savivaldybė“, – apie grėsmes kalba VDU ekspertė.

Vis dėlto ji išskiria, kad mero valdymą vertina rinkėjai: „Jei gerai sekasi tvarkytis, jei gyventojai renka... Gyventojai sprendžia, ne kas kitas. Jei žmonėms gerai, gal nieko tokio baisiai blogo.“

Anot A. Lazauskienės, jei meras savivaldybėje turi gerą reputaciją, jį gyventojai ir išrenka. VDU mokslininkė taip pat pabrėžia, kad ilgas vadovavimas gali turėti ir teigiamų aspektų, pavyzdžiui, yra darbų tęstinumas.

„Kadencijų ribojimas tam tikra prasme apkarpo demokratiją, apkarpoma galimybė gyventojams rinktis. Kartais nelabai yra iš ko rinktis, ypač mažose savivaldybėse, kur naujų lyderių gal nelabai išauga.

O senieji merai įvaldę vadovavimą, viskas tarsi nusistovėję. Jei viskas gerai sekasi, jie turi ryšių, planų, vizijų. Jei meras tik ateina dirbti, jam ketverių metų mažai. Kokie nors projektai derinami dvejus metus, ypač – europiniai projektai. Tik įsibėgėji ir nauji rinkimai“, – aiškina A. Lazauskienė.

Dėl mero posto varžysis šeši kandidatai

Portalas LRT.lt primena, kad, remiantis preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, yra šeši kandidatai į Pasvalio rajono savivaldybės merus.

Kandidatuoti planuoja Viktoras Doda (iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija), Gintautas Gegužinskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Linas Kruopis (Lietuvos regionų partija), Egidijus Lungis (Darbo partija), Igoris Malinauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Neringa Trinskienė (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“).

Kol kas kandidatai į merus dar nėra įregistruoti oficialiai. Vadinasi, per sausio mėnesį jie dar gali atšaukti pareiškinius dokumentus ir atsisakyti kandidatuoti (tai galima padaryti iki sausio 24 dienos). Galutinis kandidatų skaičius bus aiškus vasario 3 dieną.

Visą pranešimą galite skaityti ČIA