Skambūs pažadai ir pareiškimai tokiais ir liko: iš Rusijos pasitraukė mažiau nei dešimtadalis ES bendrovių

Nors pasauliniai verslai skelbia pasitraukę ar vis dar besitraukiantys iš Rusijos rinkos, tačiau mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad realybė kitokia. Kai kurios bendrovės perleisdamos verslus sutartyse sudeda saugiklius, kurie leidžia atpirkti verslą. Išeiti iš Rusijos rinkos delsiančios įmonės kaltina Kremliaus valdžią, surišusią jiems rankas.

Neseniai paskelbti Jeilio universiteto vadybos mokyklos JAV surinkti duomenys rodo, kad Rusiją po invazijos į Ukrainą paliko daugiau nei 1000 pasaulinių verslų.

Tuo metu paskelbtas ir Šveicarijos IMD instituto ir Galeno universiteto ekonomistų tyrimas. Jis prieštarauja Jeilio išvadoms. Per metus agresorės rinką paliko tik apie 120 įmonių, tai yra, mažiau nei 9 proc. Europos sąjungos ir G7 šalių bendrovių.

Kyjivo ekonomikos instituto su partneriais vykdomas projektas „Leave Russia“ irgi renka duomenis apie verslus Rusijoje. Pagal juos, iš Rusijos nuo karo pradžios visiškai pasitraukė tik kiek daugiau nei 200 verslų, o daugiau nei 1200 bendrovių tęsia darbą pagal principą „business as usual“, tai yra, taip pat, kaip ir iki karo.

Duomenys skiriasi todėl, kad skiriasi vertinimo metodikos, taip pat dėl to, kad yra kelios verslo nutraukimo Rusijoje klasifikacijos.

Jeilio tyrimas paliekančias ar nepaliekančias Rusiją bendroves skirsto į 5 kategorijas, panašią sistemą naudoja ir ukrainiečių duomenų bazė.

Priešingose pusėse yra įmonės, kurių veiklos karas visiškai nepakeitė, ir tos, kurios visiškai sudegino tiltus su Rusijos rinka.

Tarp kitų verslo sprendimų yra įmonės, kurios sustabdė investicijas, tačiau ir toliau daro įprastą verslą Rusijos rinkoje. Tokių yra beveik 180. Jų sprendimas vertinamas kaip bandymas delsti, tikintis, kad viskas greitai grįš į prieškarinę situaciją.

Moraliniu laipteliu aukščiau stovinčiomis laikomos įmonės, kurios mažina verslo apimtis, tačiau visiškai veiklos nutraukti neplanuoja. Tokių bendrovių – arti pusantro šimto.

Per žingsnį nuo išėjimo iš Rusijos yra pusė tūkstančio įmonių. Jos visiškai arba beveik visiškai sustabdė verslus, tačiau tiltų nedegina – planuoja grįžti, kai tik bus galimybės.

„Niekas nenori, kad įmonės pasitrauktų. Bet jeigu jos nori trauktis, tegul traukiasi. Atsiras daugiau rusiškų verslų“

– Maskvos gyventojas.

Tačiau ir esamas suskirstymas nebūtinai yra tikslus ir atitinkantis realybę. Ir Jeilio, ir ukrainiečių sąraše „Vičiūnų“ grupės įmonės priskiriamos prie visiškai pasitraukusių iš Rusijos.

Vienas iš garsiausių pasaulio prekės ženklų – „McDonald‘s“ – auksines arkas išardė po 32 metų veiklos Rusijoje. Tačiau aiškėja, kad perleidęs verslą vietiniam mėsainių tinklui, „McDonald's“ į pardavimo sutartį įtraukė punktą, numatantį bendrovei galimybę jį išpirkti per 15 metų. Greito maisto užkandinių tinklas paliko ir Baltarusijos rinką.

„Jeigu kažkam reikia, tai mes patys turime daryti tai, ką darė tas „McDonald‘s“. Ir daryti dar geriau. Ką, mes negalim bandelės perpjauti perpus, ir į tas dvi puseles sukišti gabalėlį mėsos, bulvių ir salotų? Viešpatie, kas tai gali valgyti“, – neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Automobilių pramonės gigantas „Nissan“, kuris savo veiklą pardavė Rusijos valstybinei bendrovei „NAMI“ už 1 eurą, susigrąžinti verslą turi mažiau laiko – 6 metus.

Šveicarų studija atskleidžia, kad Rusiją palikti linkusios tos įmonės, kurios turėjo mažesnius pelnus, bet didesnį darbuotojų skaičių.

Viena išsamiausių privačių ir valstybinių įmonių duomenų bazių „ORBIS“, kurioje yra per 400 mln. pasaulio įmonių, skelbia, kad Rusijoje veikia apie 36 tūkst. įmonių. Šveicarų analitikai, atmetę rusiškas bendroves, suskaičiavo, kad Rusijoje veikia beveik 3,5 tūkst. bendrovių, susijusių su užsieniu.

Tarp jų – arti 2,5 tūkst. užsienio verslų, kuriems priklauso antrinės įmonės Rusijoje ir beveik 1,5 tūkst. įmonių, kurios įsikūrusios ES ir G7 valstybėse, bet vykdo verslą Rusijoje.

Papildomas kriterijus: vertinamos tik tos bendrovės, kurių metinė apyvarta nuo 2017-ųjų nors kartą viršijo milijoną dolerių.

Tarp pasitraukusių iš Rusijos rinkos – didžiausias procentas amerikietiškų bendrovių. 18% jų verslų visiškai paliko Rusiją. Japoniškų įmonių liko 15% mažiau. Tačiau absoliučiai didžioji ES bendrovių dalis vienaip ar kitaip plėtoja verslus Rusijoje. Pasitraukė tik 8 proc. europinių bendrovių.

„Perku vietinius vaistus. Man visai nereikia užsieninių. Baldų man irgi nereikia. Visko turiu, ko dar norėti? Manęs sankcijos neliečia. Ką turėjome tarybiniais laikais? Nieko. Ir gyvenome taikiai ir ramiai“

– Rusijos pensininkė Tamara.

Prancūzų šaldytų ir konservuotų daržovių gamintojas „Bonduelle“, Rusijos rinkoje veikiantis beveik 30 metų, atsisako palikti rinką, motyvuodamas gresiančia aprūpinimo maistu problema. Bendrovė pareiškė pelnus skirsianti remti Ukrainą ir skyrė 10 tūkst. maisto davinių Rusijos kariuomenei. „Bonduelle“ šį pranešimą kategoriškai neigia.

Italų „United Colors of Benneton“ pasmerkė Rusijos invaziją ir pažadėjo dovanoti drabužius bei remti Ukrainos pabėgėlius. Jeilio tyrimas rodo, kad ir „Benneton“, ir kiti italų prekės ženklai – „Armani“ ar „Diesel“ Rusijoje tęsia veiklą be didesnių pakeitimų.

Nyderlandų elektronikos ir technologijų gigantas „Philips“, po ukrainiečių kritikos tęsiantis veiklą Rusijoje, pareiškė, kad nustos tiekti plataus vartojimo prekes šiai rinkai ir dirbs tik su sveikatos priežiūros prekėmis. Vasarį rusai internetu be problemų galėjo įsigyti ir šios bendrovės kavos aparatų, plaukų džiovintuvų ar televizorių.

Rusijos rinkoje ir toliau veikia kai kurie garsūs Vakarų bankai, alaus daryklos, buitinės technikos gamintojai, mados prekių ženklai.

Pilietinių iniciatyvų koalicijos „Business for Ukraine“ duomenimis, užsienio bendrovės Rusijoje šiuo metu darbo suteikia maždaug 700 tūkst. žmonių. Ketvirtadalį milijono įdarbinusios JAV bendrovės – daugiau nei 120 tūkst. – Prancūzijos, beveik 100 tūkst. – Vokietijos įmonės.

„Šiandien daug bendrovių, spaudžiamų savo vyriausybių, išeina iš mūsų rinkos. (pamojuoja į kamerą) Viso geriausio. Netekdami mūsų rinkos, jos patiria didžiulių nuostolių. Tai jų pasirinkimas, jų sprendimas“

– V. Putinas.

Išeiti iš Rusijos rinkos delsiančios įmonės kaltina Kremliaus valdžią, surišusią jiems rankas, grasindama nacionalizacija ir kitomis kliūtimis. Vakarų įmonių vadovai dažnai sako, kad jų pareiga akcininkams yra surasti pirkėjus, kurie sumokėtų tam tikrą sumą už milijardų vertės turtą, o ne atiduotų jį Maskvai. Rusijos valdžia išties nesyk grasino nusavinti išeiti norinčių, bet nesugebančių įmonių turtą.

Tačiau analitikai ragina aklai netikėti Rusijos valdžios grasinimais. Ji supranta, kad dėl sankcijų poveikio šalis neteks šimtų tūkstančių darbo vietų ir Vakarų investuotojų. Rusijos Dūmoje svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų užsienio investuotojams „išsaugoti tiek savo turtą, tiek faktinį buvimą šalyje, tiek galimybę grįžti į Rusiją priverstinio pasitraukimo atveju“.

Pagal įstatymą, bet kuris šalyje veikiantis verslas, užsienio taip pat, privalo bendradarbiauti su okupantų valdžia agresijoje prieš Ukrainą. Verslas privalo įteikti šaukimus į kariuomenę, suteikti pastatus, ryšius, žemę, transportą kariniams tikslams, taip pat teikti informaciją Rusijos kariuomenei.