Šiugždinienė: mes turime daug aukštojo mokslo diplomų, bet galimai mažokai išsilavinimo

„Turime labai daug išsilavinusių žmonių, turime labai daug diplomų, bet galimai turime mažai išsilavinimo“, – kalbėdama tarptautinėje konferencijoje „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“ sakė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Ir nors, anot J. Šiugždinienės, šiuo metu Lietuvoje rengiami ateities scenarijai 2050 metams, visuomet dera įsivertinti, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti jau anksčiau patvirtintą 2030 metų strategiją.

Ministrė priminė, kad joje labai aiškiai įvardytas tikslas – pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, tai yra sukurti aplinką, kurioje subręstų atsakingi, kūrybingi ir laisvi žmonės.

„Strategija mums sako, kad Lietuvos pagrindinis resursas yra atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Žmogus, kuris nebijo keistis ir pats daro įtaką pokyčiams, kuris yra lankstus ir kūrybingas. Ir kuris yra atsakingas – tai yra pilietiškas, galintis pasirūpinti ne tik savimi, bet ir bendruomene, aplinka, šalimi.

Jei mes norime subrandinti tokį žmogų, tai aukštojo mokslo sistema, universitetinė sistema turi būti atvira, lanksti, greitai reaguojanti į pokyčius, galinti prisitaikyti ir veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Mus ištikusios krizės – pandemija, neteisėti migrantai, karas Ukrainoje – tik dar aiškiau parodė, kad būtent tai yra labai svarbu“, – kalbėjo ministrė.

Ji ragino kiekvieną pagalvoti ir atsakyti į klausimą, kur mes esame ir ar jau esame sukūrę tokią sistemą, tokią aplinką, kurioje gali subręsti atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus, o jei ne, ko dar trūksta.

Ministrė pabrėžė, kad sėkmė priklauso nuo visų bendro darbo ir privalu dalytis atsakomybe.

J. Šiugždinienė priminė, kad Lietuva turi didelį aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, tačiau tai ne visuomet reiškia teigiamą poslinkį.

„Tarp EBPO šalių mes tikrai atrodome labai gerai. Tai lyg patvirtina prielaidą, kad tie, kurie įgyja aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje, yra kūrybingi, atsakingi ir atviri. Tačiau vis dėlto, jei pasižiūrėtume giliau, išsilavinimo rodikliai, kurie turėtų patvirtinti šią prielaidą, signalizuoja kai kurias problemas. Mes vis matome, kad pasitikėjimo, kūrybingumo, inovatyvumo, sveiko gyvenimo trukmės rodikliai atsilieka nuo keliamų tikslų ir nuo europinių vidurkių. Ir tai kelia labai rimtą klausimą, kodėl taip yra. Turime labai daug išsilavinusių žmonių, turime labai daug diplomų, bet galimai turime mažai išsilavinimo“, – kalbėjo ministrė.

Lietuvos švietimo vadovė išskyrė penkis sisteminius aspektus, kurie, jos nuomone, yra svarbūs stiprinant aukštojo mokslo sistemą.

Pirmiausia, sakė J. Šiugždinienė, aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pasirengusiems studijuoti.

„Universitetas turi būti atviras visuomenės įvairovei. Gyvenamoji vieta, šeimos socialinis statusas, negalia negali sutrukdyti studijuoti aukštojoje mokykloje. Būtent tai yra prieinamumas. Tačiau tai neturi vykti kokybės sąskaita. Iki šiol aukštajame moksle mes skatinome masiškumą taikydami skirtingus, žemesnius, stojimo reikalavimus tiems, kurie yra nusprendę arba gali susimokėti už mokslą. Tai darėme kokybės sąskaita ir tai turėjo labai mažai sąsajų su prieinamumu“, – kalbėjo ministrė.

Ji priminė, kad Lietuva suvienodino stojimo reikalavimus, priėmė sprendimus dėl antros eilės nepakankamai reprezentuojamoms visuomenės grupėms.

„Turime žengti dar vieną žingsnį – suteikti įvairiapusę paramą asmenims iš pažeidžiamų visuomenės grupių, kuri padėtų jiems įveikti patiriamus finansinius, akademinius ir kitus barjerus, kurie galėtų kliudyti pradėti ir sėkmingai baigti studijas universitete“, – aiškino ministrė.

Taip pat, anot jos, privalu užtikrinti galimybę stiprinti profesinį mokymą.

„Lietuvos švietimo sistemoje negali likti aklaviečių, arba vadinamojo butelio kakliuko. Kiekvienas jaunas žmogus turi būti tikras, kad jeigu norės ir stengsis, švietimo sistemoje nesusidurs su barjerais ir galės tęsti mokymąsi aukštesnėje pakopoje. Šiandien tikrai mes turime ne vieną aklavietę, viena iš jų yra susijusi su profesiniu mokymu. Tai yra šiandien galimybės pabaigus profesinį mokymą tęsti studijas aukštojoje mokykloje yra ribotos. Mums yra labai svarbu, kad kuo daugiau vaikų baigdami vidurinį ugdymą įgytų profesiją. Mes turime labai prastus rodiklius“, – nurodė ministrė.

Ji paaiškino, kad jei jaunas žmogus baigs profesinę mokyklą ir norės tęsti mokslus aukštojoje, jam barjerų neturėtų kilti. Tam, pasak ministrės, stiprinami profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ryšiai, formuojamas alternatyvus kelias į profesinį bakalaurą per trumpąsias studijas.

„Aukštojo mokslo sistema turi prisitaikyti prie jau įvykusių demografinių pokyčių ir pasikeitusių visuomenės poreikių. Mūsų visuomenė tikrai sparčiai sensta – jaunimo dalis traukiasi, vyresnių žmonių skaičiai auga.

Tai kardinaliai keičia mūsų studijų sistemą. Tai atveria ir naujas galimybes transformuoti mokymosi visą gyvenimą sistemą ir pritraukti daugiau vyresnių žmonių su darbine patirtimi į mūsų aukštąsias mokyklas.

Beje, net ir kalbėdami apie mokytojus ir jų trūkumą, matome, kad mūsų pagrindinė viltis yra jau turintys profesiją žmonės, kurie gali persikvalifikuoti.

Tam reikia lankstumo, kitokios didaktikos, tam reikia daugiau praktika grįsto mokymo. Tai padaryti nėra lengva, ir tai mes jau turėjome daryti vakar. Taigi vėluojame“, – aiškino ministrė.

Ji sakė, kad formuojama individualiomis mokymosi paskyromis grįsta suaugusiųjų mokymosi sistema, kurios esminis vaidmuo – trys Lietuvos universitetai.

„Tačiau universitetai turi padirbėti ir pasirengti šiam pokyčiui“, – sakė ministrė.

Kaip dar vieną aspektą ji įvardijo polinkių atpažinimą. J. Šiugždinienė sakė, kad čia svarbus karjeros mokymas, jis, anot ministrės, turi nesustoti ir baigus bendrojo ugdymo mokyklą, tęstis aukštojoje mokykloje, taip pat vėlesniuose gyvenimo ir karjeros etapuose.

„Na, ir paskutinis aspektas, kurį noriu paminėti, – tai resursų sutelkimas, bendradarbiavimas. Lietuvos aukštosios mokyklos, o ypač universitetai, turi išnaudoti visą turimą potencialą, dirbti ne pavieniui, o telkdami resursus. Mes esame per maži, kad konkuruotume tarpusavyje. Tik sutelkę pajėgas galime pateikti viliojančios vertės pasiūlymą užsienio studentams, mokslininkams. Todėl pirmas žingsnis Kaune, kuomet visi universitetai susitelkė ir visi studentai gali pasirinkti juos dominančius modulius visose Kauno aukštosiose mokyklose, man atrodo labai svarbus ir sektinas pavyzdys, kuris turėtų plėstis“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Tiesa, pasak jos, visuomet yra grėsmė paskęsti rutinoje ir kasdienybėje, todėl privalu diskutuoti apie ateitį.