Sinkevičius: šiuo metu yra diskutuojami būdai sustabdyti Rusijos bandymus apeiti sankcijas per kitas valstybes

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius teigia, kad nors nėra likę daug naujų sričių, kuriose būtų galima taikyti sankcijas Rusijai, vis dar galima tobulinti egzistuojančius ribojimus. Anot jo, šiuo metu jau aptarinėjami būdai, kaip stabdyti sankcijų apėjimą per tokias valstybes kaip Baltarusija, kuriai siūloma taikyti tokias pačias sankcijas, kurios taikomos Rusijai.

„Visiškai naujų sričių, kurias galima įtraukti į sankcijas yra nelabai belikę. Bet tobulinimui, be jokios abejonės dar yra galimybių. Ypač, kai yra kalbama apie galimus sankcijų apėjimus, tiek per centrinės Azijos, tiek per kitas galimas valstybes. Šiandien yra diskutuojamas sankcijų prilyginimas Baltarusijai, kuri yra viena iš lyderių valstybių, kurios padeda apeiti sankcijas“, – penktadienį Delfi laidoje „Delfi tema“ sakė V. Sinkevičius.

EK narys tikino, kad sankcijų keitime labiausiai turėtų būti susitelkiama į dvigubos paskirties prekes, kurias galima panaudoti karinės paskirties gamyboje.

„Didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į dvigubos paskirties prekes. Tai yra prekės, kurios turi bent menkiausią galimybę atsidurti Rusijos karinėse programose. Tai, kad Rusija neturėtų galimybės gamintis amunicijos. Ir čia aš manau, yra svarbiausias akcentas, kur turi būti sutelktas dėmesys“, – tvirtino jis.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje matomus teiginius, kad tarp Europos Sąjungos narių yra matomi nesutarimai dėl sankcijų taikymo Rusijai, V. Sinkevičius tvirtino, kad ES narių valstybių vienybė per šiuos metus buvo išsaugota, nes visi sankcijų paketai buvo priimti.

„Čia turbūt visuomet yra kažkas, kas matys tokias galimybės derėtis kitais klausimais. Kažkas, gal labiau, pergyvens labiau dėl savo pramonės. Ir rezultatas yra toks. Per metus karo laiko mums pavyko išsaugoti tą ES vienybę. Mums pavyko priimti visus sankcijų paketus ir ne tik mums, bet ir susiderant kartu su Didžiojo septyneto valstybėmis“, – teigė EK narys.

EK negali Lietuvai išmokėti RRF fonde numatytus pinigus, kol nėra pateikta mokesčių reforma

Eurokomisaras tvirtina, kad Lietuva norėdama gauti lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo), turi įgyvendinti numatytas priemones, tarp kurių yra ir mokesčių reformos pateikimas.

„Perspektyva yra tik viena. Vis dėlto visos šalys narės susitarė. Priemonės teikia šalių narių vyriausybės, taip pat ir Lietuva. Tos priemonės turi būti įgyvendintos, norint gauti mokėjimą. Šiandienai Lietuva nėra tų priemonių įgyvendinusi ir kol jos nėra įgyvendintos(...). Komisija įvertino priemones, kurios yra įgyvendintos ir jos yra užskaitytos, bet kaip pvz. viena iš reformų dar nėra pateikta“, – teigė V. Sinkevičius.

Politikas akcentavo, kad Europos komisija (EK) šiuo metu neprašo mokesčių reformos priėmimo, tačiau ji turėtų būti bent jau pateikta Seimui. Pasak jo, tol, kol tai nebus padaryta, EK negali išmokėti RRF fonde numatytų pinigų Lietuvai.

„Nėra kalbama apie specifinį mokestį, Lietuva pati nusimatė, t.y. kalbama apie mokesčių reformą. Bet kokia ji bus, koks jos turinys, tai yra Vyriausybės sprendimas. Komisija nereikalauja, kad tai būtų priimti sprendimai, jog būtų užskaitytas progresas, pakaktų (mokesčių reformą – ELTA) pateikti Seimui, bet šiandien to nėra padaryta ir kol to nėra, Komisija negali tų pinigų išmokėti Lietuvai“, – sakė EK narys.

Iš RRF fondo Lietuvai numatyta skirti 2 mlrd. 224 mln. eurų ES paramos lėšų. Pirmajam 565 mln. eurų finansiniam įnašui gauti už pasiektus 33 rodiklius mokėjimo prašymas pateiktas praeitų metų lapkričio 30 d., yra skelbusi Finansų ministerija.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė yra pažymėjusi, kad neįgyvendinus mokesčių reformos gali kilti problemų gauti lėšas iš RRF fondo. Anot jos, lėšos iš fondo gaunamos tik tuomet, kai jau yra atlikti darbai, o Vyriausybė yra įsipareigojusi spręsti šį klausimą per šiuos ir kitus metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį portalui vz.lt tvirtino, kad artėjanti Seimo pavasario sesija yra paskutinė, kai dar būtų galima priimti sprendimus dėl mokesčių reformos, tačiau jis tikina daug iliuzijų dėl to neturįs.

Taip pat buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra tvirtinęs, jog šios kadencijos Seimui sutarti dėl Mokesčių reformos bus sudėtinga. Jo manymu, Mokesčių reformos priėmimui dar šiame politiniame cikle trukdo tai, kad artėja tiek savivaldos rinkimai šiais metais, tiek Seimo ir prezidento rinkimai 2024 m.

Buvusio premjerės patarėjo vertinimu, šiuo metu reikėtų pasižiūrėti, kaip viskas rutuliosis artimiausius dvejus metus ir daug aiškinamojo darbo reikalaujančius pakeitimus atidėti naujam politiniam ciklui. Pasak jo, taip pat reikia sutarti, kaip Mokesčių reformą įsivaizduoja prezidentūra ir kaip vykdomoji valdžia.

2021 m. vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.

Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.

Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.