Šeimos gydytojai apie poliklinikų reformą: kas nori dirbti kitoje gydymo įstaigoje, kai neaišku, koks darbo užmokestis ir kas teisiškai atsakingas?

Šeimos gydytojai surengė solidarumo akciją, kuria siekia atkreipti valdžios atstovų dėmesį į sveikatos įstaigų pertvarką. Dauguma jų piktinasi dėl poliklinikų jungimo su antrinio lygio ligoninėmis, neaiškių darbo sąlygų ir paslaugų nutolinimo nuo pacientų. Premjerės patarėjos teigimu, šeimos gydytojai perdeda – įstaigos nebus jungiamos priverstinai.

Vidudienį Vilniuje – balti herojai surištomis rankomis. Taip šeimos gydytojai vadina ir iliustruoja savo jausmus. Širdis simbolizuoja rūpestį pacientais, o surištos rankos – bejėgiškumą dėl reformos.

„Susirinkome tam, kad atvertume širdis tų žmonių, kurie dar gali pakeisti reformą“, - sako Šeimos gydytojų kolegijos narė Ida Liseckienė.

O keisti, pasak medikų, reikia daug, nes sveikatos priežiūros įstaigų reforma kelia daug klausimų. Labiausiai šeimos gydytojai priešinasi pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų sujungimui, kuris, jų teigimu, pacientams neduos jokios naudos.

„Regionai tikrai negaus tokių paslaugų, kokias gauna didieji miestai. Tai - sveikatos priežiūros netolygumai. Tai - posovietinis modelis“, - piktinasi I. Liseckienė.

„Primetamos tam tikros funkcijos, kuomet yra kuriami naujadarai, kaip skubios pagalbos kabinetai, veikiantys visą parą, septynias per savaitę. Reformoje yra tokia frazė: „vadovas galės darbuotoją paskirti, kur jis norės“, - pabrėžia šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė.

„Kas nori dirbti kitoje gydymo įstaigoje, kai neaišku koks darbo užmokestis, teisinės atsakomybės ir kuris darbdavys atsakingas?“, - klausia šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Alma Astafjeva.

Premjerės patarėja teigia, kad šeimos gydytojai sutirština spalvas – pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos nebus jungiamos priverstiniai, kiekviena savivaldybė spręs pati.

„Šis įstaigų jungimas yra siūlomas tik keliose, labai mažose savivaldybėse, kur yra mažiau nei 20 tūkstančių gyventojų, kur galbūt kitas sprendimas visiškai numarintų sveikatos priežiūrą tose mažose savivaldybėse“, - aiškina ministrės pirmininkės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

„Dabar (...) šeimos gydytojai (...) turės daugiau galimybių suteikti daugiau paslaugų (...)“, - ramina Seimo TS-LKD frakcijos narys Linas Slušnys.

Tačiau šie argumentai, Jurbarko mero ir savivaldybių sveikatos reikalų komiteto pirmininko teigimu, neįtikina.

„(...) kaip paslaugų tiekimas pagerės? Regionuose ženkliai nepadaugės šeimos gydytojų. Tai reiškia - tų paslaugų nebus. Jei nebus stacionaro, o jie nori, kad nebūtų, nes tai yra brangu, visi turės važiuoti į miestą“, - piktinasi Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.

Nepalaiko idėjos ir kai kurie Seimo opozicijos nariai.

„Nepasverta, nepamatuota, nepaskaičiuota, neišdiskutuota, kaip būtų geriau. Tiesiog parengtas projektas, kuris nuleistas iš viršaus, kabinetinio lygio ir jis pacientams tikrai jokios naudos neatneš“, - mano Seimo LSDP frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Mums rūpi, kad gyventojai gautų kokybiškas paslaugas laiku. Šiuo atveju - to laiku užtikrinti negalima, bet dėl kokybiškumo, pačią idėją mes palaikome“, - komentavo Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Pasak jaunųjų gydytojų asociacijos, dėl didelės nežinomybės, medicinos studentai jau dabar dvejoja, ar rinktis šeimos gydytojo specializaciją.