Seimas priėmė patikslintą valstybės biudžetą: daugiau lėšų pensijoms, atlyginimams ir elektros bei dujų kainoms kompensuoti

Seimas antradienį priėmė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kils iki 540 eurų, augs pensijos, gyventojams bus kompensuota dalis elektros ir gamtinių dujų kainos.

Už įstatymo pataisas balsavo 68 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 23 parlamentarai.

2022-ųjų valstybės biudžetas keičiamas jau antrą kartą, pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai. Finansų ministerija rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų.

„Tai yra didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje (ES). Žinoma, reikia pripažinti, kad ir infliacija Lietuvoje yra viena didžiausių, kuri skaudžiausiai kerta mažas pajamas gaunantiesiems, todėl didžioji dalis šio antiinfliacinio paketo ir yra skiriamos mažiausias pajamas gaunantiesiems, kad jų perkamoji galia nemažėtų“, – Seimo posėdyje kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Vis dėlto kiek kitokios nuomonės apie patikslintą valstybės biudžetą laikėsi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. „Giriasi, kad didinamos pensijos... Nežinau, gal galėtų kolegos šiame biudžete parodyti, kur tos pensijos didėja“, – biudžeto projektą kritikavo jis.

4,9 proc. biudžeto deficitas

Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

NPD didės 80 eurų iki 540 eurų. Vis dėlto daugiau uždirbs tik mažiausiai uždirbantieji, kurių metinės pajamos neviršija vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – maždaug 1679 eurų.

Padidinus NPD uždirbančiųjų minimalią algą pajamos papildomai padidėtų 16 eurų, o, lyginant su praėjusiais metais, iš viso augtų 28 eurais.

NPD didės ir neįgaliesiems: iki 25 proc. darbingumo lygio NPD didinamas nuo 740 iki 870 eurų, turintiems 30–55 proc. darbingumą – nuo 690 iki 810 eurų.

Numatyta 5 proc. kelti ir senatvės pensijas, tam bus skiriama 67,7 mln. eurų. Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyta per 30 mln. eurų, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 72,75 mln. eurų.

Būtinąjį stažą turintiems senjorams pajamos per mėnesį vidutiniškai didės 24 eurais. Lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai augs 69 eurais.

Augančioms kainoms sušvelninti pakoreguotame 2022 m. valstybės biudžete iš viso numatyta 973 mln. eurų.

570 mln. eurų numatyta skirti kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Iš dalies bus kompensuojama ir brangstanti elektra visiems buitiniams vartotojams – ir tiems, kurie gauna visuomeninio tiekimo paslaugą, ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją.

Preliminariais skaičiavimais, valstybei nesiimant jokių sprendimų, gamtinių dujų ir elektros kainos augtų daugiau nei dvigubai, todėl Vyriausybė siūlo nustatyti lubas, kad kainos gyventojams augtų ne daugiau kaip 40 proc., skirtumą subsidijuojant iš valstybės biudžeto.

Pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso numatyta skirti 370 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms numatyti 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 15 mln. eurų.

Piniginės paramos sulauks ne tik gyventojai, bet ir verslas. Išaugus energijos prekių kainoms, įmonėms numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui.

Dėl tarptautinių sankcijų pajamas prarandančiai valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ bus skirtas 155 mln. eurų papildomas finansavimas.

Be to, nuo liepos ketinama keisti bedarbio statuso sąlygas: ateityje darbo ieškantiems žmonėms darbas būtų pasiūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos (stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos), įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą – tai leistų darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Besirengiantiems darbo rinkai žmonėms sveikatos draudimo patiems mokėti nereikės, jį dengs valstybė, tačiau nustačius nelegalų ar nedeklaruotą darbą įmokas tektų mokėti pačiam. Tokiu atveju šis statusas jiems būtų panaikintas, nustotų galioti visos privilegijos.

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.

2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad koreguojant biudžetą bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti gyventojams itin dideles dujų ir elektros kainas, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad parama žmonėms vėluoja bent pusę metų.

Vyriausybė pirmadienį nepritarė paskutiniams prašymams rasti papildomą finansavimą – opozicija siūlė numatyti beveik 40 mln. eurų slėptuvių įrengimui ar remontui bei nuo pandemijos ir karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam žemės ūkiui,