Šalyje skurdas mažėja, bet dalis neįperka mėsos, vaikai priversti riboti laisvalaikio poreikius ir prasčiau maitintis

Kas penktas Lietuvos gyventojas praėjusiais metais patyrė skurdo riziką, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Didžiausią skurdo riziką patyrė 65 metų ir vyresni žmonės, taip pat vieniši tėvai. Apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos, o skurdo rizikoje gyvenantys vaikai buvo priversti ne tik riboti laisvalaikio poreikius, bet ir prasčiau maitinosi, didelė dalis turėjo tenkintis dėvėtais drabužiais.

Kaip pirmadienį informavo Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič, 2021 metais skurdo rizikos lygis buvo 20 proc.

„Palyginti su 2020 metais, skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,9 proc., o per ketverius metus – 2,9 proc.“ – pasakojo I. Masiulaitytė-Šukevič.

Praėjusiais metais skurdo rizikos riba siekė 483 eurus per mėnesį vienam asmeniui ir 1015 eurų šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus.

Mieste skurdo rizikos lygis siekė 17,4 proc., kaime – 25,4 proc. Didžiausias skurdo rizikos lygis fiksuotas 65 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje, jis sudarė beveik 36 proc.

„Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą“, – pridūrė Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, pagal namų ūkio sudėtį didžiausias skurdo rizikos lygis buvo namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša mama ar vienišas tėvas su vaikais, iš kurių bent vienas jaunesnis nei 25 metų. Tarp dirbančių žmonių žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,5 proc. asmenų. Tarp senatvės pensininkų – beveik 39 proc., tarp bedarbių – virš 50 proc. asmenų.

I. Masiulaitytės-Šukevič teigimu, absoliutaus skurdo lygis šalyje siekė beveik 4 proc. Tai reiškia, kad apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos, paaiškino Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotoja.

Kaip kalbėjo ji, pagal namų ūkio tipą, didžiausias absoliutaus skurdo lygis fiksuotas vieno asmens namų ūkiuose, antrojoje vietoje – namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša mama ar tėtis su vaikais, kurių bent vienas yra jaunesnis nei 25 metų.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc. asmenų, tarp bedarbių – 24,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 2,2 proc. asmenų.

Pasak I. Masiulaitytės-Šukevič, namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti 380 eurų nenumatytų išlaidų iš savo lėšų, gyveno 36,4 proc. gyventojų. Valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną negalėjo apie 9 proc. namų ūkių. Tarp tų, kurie negali praleisti bent savaitės atostogų ne namuose, gyveno 33,5 proc. asmenų.

„Skurdo rizikoje gyvenantys vaikai dėl lėšų stokos buvo priversti ne tik riboti laisvalaikio poreikius, bet ir prasčiau maitinosi, didelė dalis turėjo tenkintis dėvėtais drabužiais“, – vardijo I. Masiulaitytė-Šukevič.

Skiriama parama nesiekia bazinės išgyvenimo sumos

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pažymėjo, kad piniginė parama, įskaitant visas papildomas išmokas, nesiekia bazinės išgyvenimo sumos.

„Akivaizdžiai stebėsena paneigia mitą, kad parama nėra didelė, bet žmonės susirenka papildomas išmokas, kompensacijas, lengvatas ir susirenka reikalingą krepšelį. Deja, taip nėra“, – akcentavo A. Adomavičienė.

Pasak jos, valstybės remiamas pajamas būtina kelti: „Gaila, tai nebuvo padaryta nuo spalio ar lapkričio mėnesio, nes tas atsilikimas yra nemažas. Bet nuo sausio mėnesio jis turi gana smarkiai kilti, kad vytumėmės infliaciją. Suprantu, kad tai nelengva, nes bazinės pajamos yra nedidelės“.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė atkreipė dėmesį, kad, net ir vejantis infliaciją, skiriama pinigų suma žmonėms nesuteikia orumo.

„Ilgalaikėje perspektyvoje būtina peržiūrėti, kaip tai apskaičiuojame, palaipsniui valstybės remiamas pajamas artinti prie minimalių vartojimo pajamų dydžio“, – sakė A. Adomavičienė.

Dažniau skursta moterys

Ir skurdo panaikinimas ir lyčių lygybė yra tarp darnaus vystymosi tikslų, kurie yra tarpusavyje glaudžiai susiję, pastebėjo Moterų informacijos centro atstovė dr. Giedrė Purvaneckienė. Ji atkreipė dėmesį, kad, kaip rodo statistika, dažniau skursta vieniši asmenys ir vieniši tėvai, auginantys vaikus, taip pat senatvės pensininkai.

Pasak G. Purvaneckienės, tarp moterų vienišų asmenų yra daugiau nei tarp vyrų – tarp moterų šis skaičius siekia 18,3 proc., tarp vyrų – 11,9 proc. Moterų SODROS pensijos taip pat yra 15 proc. mažesnės, o tarp vienišų tėvų, auginančių vaikus, moterų yra aštuonis kartus daugiau, vardijo G. Purvaneckienė.

Kaip sakė ji, 2021 metais moterų skurdo rizikos lygis siekė 22,4 proc., vyrų – 17,1 proc. O 65 metų ir vyresnių amžiaus žmonių grupėje vyrų skurdo rizikos lygis siekė 24,3 proc., moterų – 42 proc.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad tokią situaciją lemia ir vyrų bei moterų atlyginimų skirtumas.

„Viena svarbiausių priežasčių yra profesinė segregacija, kad mes pačios, moterys, pasirinkdamos specialybę, darbą ar gyvenimo būdą, dažnai skurdo riziką prisiimame. Kartais pasiaukojimas kuo daugiau laiko skirti šeimai ir kuo mažiau dirbti gali baigtis blogai, jei nutinka taip, kad gyvenimo draugas žūsta, gali likti vieniša su vaikais.

Žinome, kad moterys renkasi „moteriškas“ specialybes, vyrai – „vyriškas“. „Vyriškos“ specialybės suteikia žymiai didesnes galimybes uždarbio požiūriu“, – teigė G. Purvaneckienė.

Anot jos, tradiciškai į moteris žiūrima kaip į tas, kurios visų pirma turi pasirūpinti šeima, o tik tuomet – profesija, tad neretai moterys užima žemesnes pareigas: „Daugiau moterų dirba ne visą darbo dieną, tai turi įtakos pensijai, atlyginimui. Skurdo rizikos lygį lemia ankstyvesnis išėjimas į pensiją ir trumpesnis darbo ar socialinio draudimo stažas dėl vaikų auginimo“.

Kaip pabrėžė G. Purvaneckienė, nemažą reikšmę skurdui turi ir smurtas prieš moteris – nukentėjusių nuo smurto blogesnė sveikata, taip pat psichinė sveikata, pablogėja darbingumas, perspektyvos darbo rinkoje.