Proteste sudeginus Koraną Švedijos narystė NATO pakibo ant plauko: Turkija nutraukė derybas

Prieš 3 dienas 7

Turkija neribotam laikui sustabdė derybas su Suomija ir Švedija dėl narystės NATO. Apie tai pranešta po to, kai per savaitgalio protestą Stokholme radikalios dešinės Danijos partijos sudegino Koraną ir taip sukėlė pasipiktinimą Turkijoje bei kitose musulmoniškose valstybėse. Suomijos diplomatijos vadovas teigia, kad svarstomi įvairūs variantai, jei Ankara nepatvirtintų Švedijos narystės.

Provokacija, žaidimas su Suomijos ir Švedijos saugumu – taip Suomijos diplomatijos vadovas vertina įvykius, dar labiau apsunkinusius šalių kelią į NATO.

„Su religija ir Korano sudeginimu susijusios demonstracijos Švedijoje sukėlė stiprią reakciją Turkijoje. Vakar tai aptariau su Turkijos užsienio reikalų ministru, jie jaučiasi įskaudinti ir pikti“, – sako Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Ir taip trapūs santykiai pažeisti tiek, kad Suomija netgi svarstytų į NATO stoti viena, be Švedijos, jei Turkija ir toliau neratifikuos narystės.

„Žinoma, galvojame apie įvairius scenarijus, pagal kuriuos ne visos šalys galėtų tapti narėmis. Bet tai dar ne ši situacija“, – tikina P. Haavisto.

Musulmoniškojo pasaulio pasipiktinimo atspindys – prie Švedijos ambasados Jordanijoje deginama šalies vėliava.

„Vykdant nusikaltimą, sudegintas šventasis Koranas, kuris yra svarbiausias ir šventas musulmonams. Koranas nėra tik knyga, tai musulmonų konstitucija ir gyvenimas“, – teigia Islamo veiksmų fronto generalinis sekretorius Muradas Al-Adayla.

Nusikaltimas neva įvykdytas pritariant Švedijos vyriausybei, priduria Islamo partijos vadas. Švedija pasmerkė protestą, per kurį sudegintas Koranas, bet Turkijos vadovo tai neįtikina.

„Jeigu nerodote mums pagarbos, atsiprašau, bet nematysite jokios paramos NATO narystės klausimu“, – pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO šalys, iki šiol neratifikavusios Suomijos ir Švedijos prašymo prisijungti prie Aljanso. Vengrija tą žada padaryti kitą mėnesį.

Įvykių vertinimas Vašingtone kiek kitoks.

„Kaip suprantu, tai buvo privatus asmuo. Provokatorius, kuris galbūt norėjo atitolinti dvi artimas partneres Turkiją ir Švediją. Ir galbūt tyčia siekė paveikti diskusijas dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO“, – teigia JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price`as.

Anot JAV valstybės departamento, kariniai pajėgumai šalims jau dabar leidžia įstoti į NATO. Bet tai – visiškai politinis, ne karinis klausimas.

Šią vasarą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas galėjo būti pirmasis, kai Švedija ir Suomija jame dalyvautų kaip visateisės NATO narės. Tačiau dėl nesutarimų su Turkija tai atrodo mažiau tikėtina.

Svarstoma, Turkijos pozicija gali pasikeisti po gegužę šalyje vyksiančių rinkimų.

Premjeras: Švedija nori grįžti prie „dialogo“ su Turkija dėl NATO

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė norįs atnaujinti „dialogą“ su Turkija.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai derybos dėl Švedijos stojimo į NATO įstrigo po incidento prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas Koranas.

„Mūsų bendra žinutė yra ta, kad mes norime paraginti nusiraminti, apmąstyti, nuraminti procesą, kad galėtume grįžti prie veikiančių Švedijos, Suomijos ir Turkijos derybų dėl mūsų bendros narystės NATO“, – spaudos konferencijoje kalbėjo U. Kristerssonas.

Jis pridūrė, kad norėtų grįžti prie „dialogo“.

Visą pranešimą galite skaityti ČIA