Politologė: Vyriausybės klaidos komunikuojant dėl Kaliningrado – milžiniškos, bet ir opozicija – ne oponuoja, o imasi butaforijos

Nepagarbūs kontroversiškai vertinamo „darbiečio“ Aido Gedvilo klausimai premjerei Ingridai Šimonytei nepraslydo be pasekmių. Parlamentaro pasisakymus teks vertinti Seimo etikos sargams. Kaip tokius šio ir kitų opozicijos parlamentarų veiksmus, skelbiant ultimatumus ir kitus emocingus pareiškimus, vertina politologai?

„Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kol jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai nei to, nei kito neturi“, – į I. Šimonytę kreipdamasis teigė „darbietis“ A. Gedvilas. Prieš tai premjerė Seime atsakė į opozicinių frakcijų atstovų klausimus dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.

Anot politologės Rimos Urbonaitės, šio parlamentaro įžvalgos neretai nepasižymi „nei giliomis įžvalgomis, nei pagarbiu tonu“: „Daugiau pasisakymai buvo orientuoti į pabandymą atkreipti į save dėmesį“.

Seimo salėje išsakyti parlamentaro teiginiai, anot pašnekovės, buvo „ad hominem, asmeninis Ingridos Šimonytės žeminimas, dėl to, kokia ji yra ir koks yra jos statusas, žemiau nežinau, ar gali būti“, – sako ji.

Politologės nuomone, toks veikimas ne atsitiktinumas, o tęstiniai procesai – anot jos, opozicijai stinga realaus oponavimo. Ji priminė ir situaciją, kai opozicija beveik dvi savaites Seimo plenarinius, komitetų ir komisijų posėdžius boikotavo nuo birželio 8 dienos, kai valdantieji sušaukė nenumatytą posėdį, kad užbaigtų interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui procedūrą. Ministras po šio proceso liko poste.

„Tai tęsinys to, ką aš vadinu kaip situaciją, jog opozicija pamiršo, ką reiškia oponuoti, bet imasi arba boikoto, kuriam, beje, daug proto nereikia, kaip ir taškytis svetimais pinigais, arba imasi priemonių, kurios labiau orientuotos į viešuosius ryšius, bet lygiai taip pat neturi nieko bendro su oponavimu“, – sako R. Urbonaitė.

Politologė akcentuoja, kad opozicijos atstovai ima vis labiau koncentruotis į „žongliravimą emocijomis“, o vietoj oponavimo imamasi „butaforinių dalykų“.

„Oponuoti ir boikotuoti yra du skirtingi dalykai. Oponavimas – tai savo alternatyvaus sprendimo pateikimas, siūlymų analizė ir detalizavimas, o ne žongliravimas emocijomis ir bandymai sukelti tas emocijas. Oponuoti Vyriausybės sudėčiai yra normalu, bet dabar ultimatumas – „brigada arba ministras turi trauktis“. LRT.lt primena, kad trečiadienį „valstietis“ Dainius Gaižauskas replikavo, esą jei artimiausiu metu Lietuvoje nebus NATO brigados, reikės ieškoti naujo Krašto apsaugos ministerijos vadovo.

R. Urbonaitės nuomone, D. Gaižausko ultimatyvus pareiškimas – boikoto tęsinys.

„Jei opozicija nori vis dėl to oponuoti ir vis dėlto rimtai galvoti apie Seimo, kaip institucijos, prestižą, turi labai gerai persvarstyti savo veiksmus. <...>

Pasigendu realaus oponavimo, kuris būtų su turiniu, su labai rimtais klausimais, pasigendu pasiūlymų, kurie būtų su analize įgyvendinimo, kiek tai kainuos. Dabar opozicija susitelkusi į emocijų kūrimą. O emocijos ir panika šiuo metu mums turbūt mažiausiai reikalingi“, – mano pašnekovė.

Pasak R. Urbonaitės, klausimai dėl tam tikrų prekių tranzito ribojimo į Kaliningradą aspektų yra suprantami, tačiau parlamentarų pareiškimai apie galimus Rusijos karinius veiksmus yra keisti.

„Jei dar žmonės galvoja, kad toks sprendimas gali išprovokuoti Rusijos net karinius veiksmus, kas skambėjo Seimo salėje, tai manau, kad tie žmonės iki šiol nesupranta, kaip elgiasi Rusijos režimas ir kaip elgiasi Putinas. Kad tokie dalykai vargu ar jį išprovokuos, jei jau priimti tam tikri sprendimai. Atrodo, kad tai eilinis nesuvokimas, kas vyksta. Opozicija pabandė šįkart boikotą pratęsti tokiu būdu“, – sako Mykolo Romerio universiteto politologė.

Tiesa, ji tuo pačiu pabrėžia, kad Vyriausybė absoliučiai nesugebėjo iškomunikuoti apie būsimus Lietuvos veiksmus įgyvendinant Bendrijos sankcijas.

„Vyriausybės padarytos klaidos komunikuojant apie šią situaciją buvo milžiniškos. <...> Buvo galima padaryti ženkliai geriau, nes dabar nebuvo padaryta nieko. Šitą kritiką Vyriausybė turi priimti. Tai ne pirmas kartais, kai ši Vyriausybė lipa ant komunikacijos grėblio ir užlipa skaudžiai, ir to pasekmes jaučiame visi. Kaip galima taip nepagalvoti, aš tikrai nesuprantu. Aš pati pirmas žinias apie tai, kad bus uždaromas tam tikras tranzitas, sužinojau iš tviterio, iš visiškai nesusijusių su Lietuva šaltinių <...>. Iš Lietuvos politikų ir Lietuvos žiniasklaidoje apie tai buvau girdėjusi lygiai nulį“, – komentuoja R. Urbonaitė.