Pavojinga „mada“, kuri pastebima Klaipėdoje: vaikai žiebtuvėlių dujas uosto tiesiog prekybos centruose, svaiginasi net dešimtmečiai

Lietuvoje daugėja gamtinėmis dujomis besisvaiginančių jaunuolių, praneša Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NATKD). Jie perka arba tiesiog prekybos centre uosto žiebtuvėlių papildymo flakonus su butano dujomis.

Klaipėdoje atsiradęs reiškinys

Į problemą dėmesį atkreipė Seimo narės „valstietės“ Ligitos Girskienės patarėjas Arminas Mockevičius.

„Tai pagrinde Klaipėdoje paplitęs reiškinys“, – LRT.lt sakė jis.

NATKD patvirtino, kad tai išties būtent Klaipėdai būdinga problema.

„Prekybos centrų atstovai, policijos pareigūnai, vaiko teisių specialistai pastebi padažnėjusius atvejus, kai nepilnamečiai prekybos centruose įsigyja dujų balionėlius su tikslu svaigintis dujomis, skirtomis pildyti žiebtuvėlius. Juos nepilnamečiams padeda įsigyti ir asocialūs asmenys ar nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys – benamiai“, – apie tai, kas vyksta uostamiestyje, LRT.lt sakė NATKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.

Pasak jos, kartais nepilnamečiai svaiginasi tiesiog prekybos centre: išuosto dujas jau prekybos salėje ir tuščią talpą padeda atgal į lentyną. Tačiau jei nepilnametis norėtų nusipirkti žiebtuvėlio dujų papildymą, sunkumų taip pat nekiltų, nes šiai prekei amžiaus ribojimas netaikomas.

Mato jau ne pirmą bangą

Statistika rodo, kad dėl šio svaiginimosi būdo vien šiais metais ligoninėje atsidūrė 3 jauni klaipėdiečiai, pastebima, kad svaiginasi jau 10-12 metų amžiaus vaikai.

„Šiuo metu populiariausia yra svaigintis dujomis, prieš tai svaiginosi aerozoliais. NATKD nerenka duomenų apie svaiginimąsi ne pagal paskirtį naudojamomis medžiagomis“, – sakė departamento atstovai.

NATKD pažymi, kad problema yra ir prekybos centrų apsaugos darbuotojų įgaliojimai. Jie, kaip privačių įstaigų darbuotojai, neturi teisės nepilnamečio klausti vardo, pavardės, tėvų kontakto, atimti daikto, kuriuo svaiginamasi ar surašyti administracinių nusižengimų protokolo.

Siūloma šią problemą spręsti vykdant prevencines programas jaunuoliams.

„Atsakant į siūlymą įtraukti aerozolius, dujas į draudžiamųjų medžiagų vartojimo sąrašą, NTAKD pastebi, kas dujos, kurios naudojamos žiebtuvėlių užpildymui, nėra skirtos svaiginimuisi, jas vartojantys asmenys galimai pritaikė taip, kaip gali būti pritaikytas acetonas, benzinas ar klijai ir kitos lakiosios cheminės medžiagos – [tai] ankstesnės stebėtos tendencijos. Šių medžiagų draudimas nėra numatytas ir dėl jų plataus naudojimo pramonėje bei buityje“, – aiškina NTAKD.

Dėl to specialistai rekomenduoja prekybos centruose žiebtuvėlių skysčio balionėlius išdėlioti arčiau kasų, arba gerai apsaugos stebimose vietose.

Žiebtuvėliams pildyti skirtos dujos dažniausiai yra butanas.

LRT.lt kalbintas gydytojas toksikologas, respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras sakė, kad butanu besisvaiginantys paaugliai jam nėra naujiena. Tai esą kartas nuo karto pasikartojanti mada.

„Visos šitos mados eina ratais. Ateina ir išeina, gal trečioji banga, prisiskaito“, – tai, kas vyksta Klaipėdoje, komentavo medikas.

Jis įspėjo ir apie pavojus: užsiimant tokiu svaiginimosi būdu, organizmo audiniai esą pritrūksta deguonies.

„Gerai neveikia. Butanas veikia 2 būdais: išstumia orą, yra dusintojas. O antras dalykas, turi svaiginantį poveikį smegenims. Tai cheminis dusinimas, hipoksija“, – apie butano poveikį pasakojo R. Badaras.