Onkoimunologas Strioga apie naują metodą navikams gydyti: perspektyvu, tačiau riboja aplinkybės

Infiltruojantys limfocitai – toks novatoriškas vėžio gydymo būdas prieš savaitę pristatytas Europos medicininės onkologijos draugijos kongrese. LRT RADIJO kalbintas Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga pasakojo, kad tokiu metodu, kai su navikinėmis ląstelėmis kovoti į organizmą suleidžiami pastiprinti limfocitai, teoriškai būtų galima gydyti visų tipų navikus. Visgi, eksperto teigimu, reikėtų nueiti ilgą kelią, kad ši imunoterapija taptų standartu.

Kovoje su naviku – limfocitai kareiviai

Naviką infiltruojančių limfocitų adoptyvioji imunoterapija – tokiu pavadinimu onkologijoje žinomas Europos mąsto kongrese pristatytas navikų gydymo metodas. Kaip LRT RADIJUI aiškino onkoimunologas dr. M. Strioga, tokio tipo imunoterapija yra viena anksčiausiai bandyti pradėtų vėžio gydymo terapijos rūšių.

„Esmė jos yra tokia, kad bandoma eksploatuoti organizme jau natūraliai susidarančius T limfocitus. T limfocitai yra pagrindinės ląstelės, kurios naikina naviką. Jie būna navike. Kai jie ten būna, jie stengiasi sunaikinti navikines ląsteles. Navikas priešinasi įvairiais būdais, stengiasi užslopinti T limfocitus“, – apie gydymo principą dėstė dr. M. Strioga.

Nors pats naviko gydymas pasitelkiant limfocitus nėra naujiena, būdas, kaip jie pasiekia naviką, išties novatoriškas.

„Paimi naviko mėginuką ar tai išpjauni jo gabaliuką, jeigu jis lengvai pasiekiamas, ar biopsiją paimi. Tą naviką suskaidai, iš jo išskiri jame esančius limfocitus. Tada yra kritinis momentas – reikia atrinkti, kurie iš tų limfocitų yra nutaikyti būtent prieš navikines ląsteles. Čia – pats sudėtingiausias šio proceso momentas“, – kalbėjo NVI onkoimunologas.

Kaip aiškino ekspertas, navike tik keli procentai visų T limfocitų yra vadinamieji kareiviai, kovojantys su navikinėmis ląstelėmis. Likusieji susirenka tik dėl „uždegiminio karščio“.

Atrinkus būtent su naviku kovojančius T limfocitus, jie yra aktyvinami naudojant interleukiną 2 arba interleukiną 15, imuninės sistemos baltymus. Šie baltymai limfocitus daug kartų padaugina. Suaktyvinti limfocitai yra suleidžiami atgal į paciento organizmą, kad pasiektų navikinius židinius ir juos naikintų.

Gydymas patobulintas dėl šalutinio poveikio

Gydytojo teigimu, imuninės sistemos baltymas interleukinas 2 ir anksčiau buvo naudojamas limfocitams aktyvinti, tačiau ne paėmus naviko mėginį ar biopsiją, o lašinant baltymą tiesiai į veną. Nors kartais organizmo viduje suaktyvinti limfocitus ir pavykdavo, šalutinis poveikis būdavo stiprus. Kai kuriems pacientams toks gydymas sukeldavo kapiliarų pralaidumo sindromą. Dėl to šis metodas galėjo būti taikomas tik reanimacijoje gulintiems pacientams, jiems nuolat palaikant normalią kraujotaką.

Pastebėjus šiuos trūkumus, kaip aiškino LRT RADIJO kalbintas onkoimunologas, kilo idėja išskirti dalį limfocitų ir juos kryptingai aktyvinti už organizmo ribų. O norint pasiekti geriausius rezultatus, rekomenduojama taikyti kombinuotą gydymą.

„Prieš suleidžiant siūloma skirti pakankamai stiprią chemoterapiją tam, kad būtų sunaikinti organizme tuo metu esantys T limfocitai ir navike esantys blogieji T limfocitai, kurie slopina imuninį atsaką. Tokiu būdu tarsi išvalomas kelias šitiems už organizmo ribų apmokytiems, labai agresyviems T limfocitams“, – pasakojo dr. M. Strioga.

Paklaustas, ar infiltruojančius limfocitus galima taikyti tik konkrečiam navikų tipui gydyti, NVI onkoimunologas paaiškino, jog gydymo metodo galimybės yra išties plačios.

„Teoriškai būtų galima [gydyti] visus navikus, kuriuose yra T limfocitų. Šitą imunoterapiją būtų galima taikyti tiems karštiesiems navikams, kuriuose T limfocitų yra daug. Jeigu mes turime naviką ir jis nenyksta, reiškia, kad T limfocitai ten jau kaunasi su naviku, bando naikinti navikines ląsteles. Tik iš tokių navikų mes galėtume tai daryti“, – komentavo gydytojas.

Gydymas – nestandartinis ir brangus

Nors onkoimunologas tikino, jog potencialo ir specialistų, kurie galėtų Lietuvoje taikyti šią imunoterapiją, tikrai yra, didžiausia problema yra gydymo kaina. Tai dar nestandartinis vėžio gydymo būdas, kuris vienam pacientui atsieitų apie 40–60 tūkst. eurų. O ir apskritai tokios ląstelinės imunoterapijos reikalauja daug sudėtingo apdorojimo, sunkiau skinasi kelią į klinikinę praktiką.

„Didžiosios farmacijos kompanijos nėra labai suinteresuotos ir jas galima suprasti. Čia šituo dažniau užsiima specifinės biotechnologijų kompanijos. Joms atlikti plačios srities klinikinius tyrimus taip, kad šis gydymo metodas taptų standartu, patektų į rutininę klinikinę praktiką, yra gerokai lengviau.

Tai čia, spėju, ir liks daugiau tokia individualizuota navikų terapija, bus tam tikri centrai. Jie galės šitą taikyti tol, kol sukaups pakankamai klinikinių duomenų dėl efektyvumo ir saugumo. Tokioms įmantrioms terapijoms prasiskinti kelią į kasdienybę yra gerokai sunkiau negu tiems vaistams, kurie ateina tablečių ar lašelinių pavidalu“, – apgailestavo dr. M. Strioga.

Viso interviu su onkoimunologu dr. Mariumi Strioga klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.