Nors pogimdyminę depresiją patiria kas penkta mama, profesionalios pagalbos gali tekti laukti mėnesius

Prieš 1 metus 111

Politikai ir visuomeninės organizacijos sveikatos apsaugos sistemoje pasigenda dėmesio būsimų mamų psichinei ir emocinei sveikatai. Pasak jų, būtina imtis pogimdyminės depresijos prevencijos priemonių: sukurti specialų klausimyną, tobulinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas. Psichologai pastebi, kad šiandien sulaukti pagalbos susidūrus su pogimdymine depresija gali būti sunku.

Laiminga mama – dažnai taip įsivaizduojama ką tik pagimdžiusi moteris. Po sėkmingo gimdymo ir sveiko vaikelio atėjimo į pasaulį, jauna, savo vardo nenorėjusi atskleisti mama taip pat susidūrė su tokiu aplinkinių lūkesčiu. Tačiau viskas buvo kitaip.

„Iki gimdymo aš jaučiausi puikiai ir mano psichologinė būsena buvo gera. Ir pats nėštumas buvo lengvas, bet po gimdymo iškart prasidėjo, praktiškai sekančią dieną, negera savijauta“, – pasakoja jauna mama.

Moteris pasakoja, kad vaikas gimė naktį, tad be jokio poilsio, iškart reikėjo rūpintis nauja gyvybe – baimę kėlė tai, kad reikėjo miegoti su kūdikiu ir jo neprispausti, žindyti, nors kaip tai padaryti teisingai, moterį pamokė ne iš karto. Visa tai kėlė daug streso ir baimės.

„Visada yra klausiama, kaip sekasi rūpintis kūdikiu, ar kūdikis sveikas, ar jam viskas gerai, ar pavyksta maitinti, bet niekas neklausia, kaip aš jaučiuosi, ar man baisu, ar neramu, ar man kažkoks stresas yra papildomas“, – skundžiasi gimdyvė.

Kad gyvenimas susilaukus kūdikio pasikeičia, tačiau nebūtinai iškart į gerą, sako ir psichologai. Pasak jų, su didžiuliu liūdesiu, beviltiškumu, negalėjimu pasirūpinti nei savimi, nei vaiku – pogimdymine depresija, tikėtina, susiduria kas penkta moteris Lietuvoje.

„Depresiją po gimdymo mes jau galim matyti nėštumo metu. Tai iš esmės tie klausimai, kaip moteris jaučiasi, kaip ji susitvarko, ar ji išgyvena nerimą, kaip ji bendrauja su tėčiu – tėčiams klausimai, kaip jie jaučiasi, turėtų būti jau nėštumo metu“, – įsitikinusi psichologė, psichoterapeutė Sigita Valevičienė.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, po gimdymo su psichologiniais sunkumais susiduriančios moterys gali tiesiogiai kreiptis į psichikos sveikatos centrus ir ten sulaukti pagalbos net ir neturėdamos siuntimo.

„Čia ir eilės yra didžiulės, jeigu norime gauti nemokamą psichologo pagalbą. Nėra žalių koridorių, tai reiškia, jeigu aš laukiuosi ir išgyvenu didžiulį nerimą arba depresiją, man reikia laukti 4 mėnesius – nėštumo metu tai yra labai ilgas laikas“, – piktinasi S. Valevičienė.

Kad sveikatos apsaugos sistemoje pasigendama dėmesio nėščiųjų psichinei ir emocinei sveikatai, sutinka ir politikai, ir visuomeninės organizacijos. Pasak jų, šis klausimas neturėtų būti paliktas kiekvieno sveikatos specialisto asmeniniam reikalui: į nėštumo priežiūros programą psichikos sveikata turėtų būti įtraukta jau nuo pirmų apsilankymų pas akušerį, jai dėmesys turėtų būti skiriamas net ir pagimdžius.

„Švietimas elementarus, mokymai – ne tik tėvų, bet ir sveikatos specialistų. Ne tik psichikos, bet ir kitų, susiduriančių su moterimis nėštumo metu, per gimdymą ir po jo. Jų kvalifikacijos kėlimo mokymai. Pogimdyvinės depresijos sveikatos klausimynas“, – tokias priemones vardija Projekto „Mama mums rūpi“ sumanytoja Nida Vildžiūnaitė.

Pasak ministerijos, bus siekiama tobulinti sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų kompetenciją, o 12 savivaldybių veikia bandomasis projektas teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas: pas maždaug 300 atrinktų šeimų, iki kol kūdikiui sukaks dveji metai, lankysis apmokyti akušeriai ginekologai, kurie šeimas mokys atitinkamų įgūdžių.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba

Kontaktai

Emocinė parama teikiama jaunimui

Budi savanoriai konsultantai

Atsako per 2 darbo dienas

Emocinė parama vaikams, paaugliams

Budi savanoriai konsultantai, profesionalai

Pagalba suaugusiesiems

Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

Atsako per 3 darbo dienas

Atsako per 3 darbo dienas

Pagalba moterims ir merginoms

Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

Atsako per 3 darbo dienas

Emocinę paramą teikia savanoriai moksleiviai (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)

Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).

Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.

I-V 16:00–20:00

VI 12:00–16:00

(išskyrus švenčių dienas)

Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.

Paslauga nemokama ir teikiama visoje Lietuvoje.

Psichologinės konsultacijos

Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.

Atsako per 2 darbo dienas

Draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms

Atsako per 2–3 darbo dienas

Darbo dienomis 8:00–22:00

Savaitgaliais ir švenčių dienomis 11:00–19:00

(išskyrus švenčių dienas)

Pagalba nusižudžiusių artimiesiems

Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt

Atsako per 2–3 darbo dienas

tuesi.lt interneto svetainė, skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui

Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos. tuesi.lt

Skaityti visą pranešimą