Nemaloni tiesa apie per ilgą sėdėjimą: tai padidina širdies ligų ir ankstyvos mirties riziką

Prieš 1 metus 131

Ilgos kasdienės kelionės į darbą ir atgal, daugiavalandiniai susirinkimai biure ir vakariniai sėdinėjimai prie televizoriaus atsiliepia sveikatai. Pakartotiniai tyrimai patvirtino, kad sėdimas gyvenimo būdas yra tiesus kelias į kapus, rašo „Science Alert“.

Tačiau, kaip dažnai būna moksle, įrodymai dažniausiai apsiriboja tuo, ką turime po ranka. Atokiau nuo turtingų šalių tyrimų institucijų sėslaus gyvenimo pasekmės nebuvo taip išsamiai analizuotos, todėl buvo likusi atvira galimybė, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojų patirtys yra kiek kitokios.

Dabar tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 000 žmonių 21 šalyje, atskleidė, kad skurdesnėse pasaulio šalyse gyvenantiems žmonėms ilgo sėdėjimo pasekmės yra dar sunkesnės.

Kaip rašo „Science Alert“, nors sėdimas gyvenimo būdas yra siejamas su didesne mirties ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika visose tirtose populiacijose, mažas pajamas gaunančiose šalyse, tokiose kaip Bangladešas, Indija ir Zimbabvė, šis ryšys yra kur kas ryškesnis.

Sėdėjimas nuo šešių iki aštuonių valandų per dieną – darbe, automobilyje ar vakare prie televizoriaus prieš einant miegoti – padidina santykinę širdies ligų ir ankstyvos mirties riziką maždaug 12–13 proc., lyginant su žmonėmis, kurie sėdi mažiau nei keturias valandas per parą.

Padidinkite šį laiką iki aštuonių valandų ar daugiau ir santykinė rizika šoktelės iki stulbinančių 20 proc.

Suskirsčius duomenis į skirtingas ekonomines kategorijas paaiškėjo, kad sėdint daugiau kaip aštuonias valandas per dieną mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, ankstyvos mirties ir širdies ligų rizika padidėja kiek mažiau nei 30 proc. (vėlgi lyginant su 4 valandas ar mažiau sėdinčiais žmonėmis).

Viena vertus, tyrimas parodo, kaip plačiai paplitusi sumažėjusio fizinio aktyvumo problema. Tačiau kur kas rimtesnė pasekmė yra skurdo vaidmuo, vertinant kiekvienos papildomos sėdėjimo valandos poveikį organizmui.

Remiantis vien rezultatais, sunku pasakyti, iš kur atsiranda toks neatitikimas.

„Šį skirtumą iš dalies gali paaiškinti skirtingos sėdėjimo elgsenos ir modeliai skirtingo pajamų lygio visuomenėse, – teigia mokslininkai savo paskelbtoje ataskaitoje. – Tai reiškia, kad žmonės, kurių socialinė ir ekonominė padėtis yra žemesnė, yra linkę ilgiau žiūrėti televiziją, lyginant su kitais sėdėjimo modeliais, ir šis ilgo ir nepertraukiamo sėdėjimo modelis kartu su tokioms visuomenėms būdingais netinkamais mitybos įpročiais, labiau sietinas su tyrimo rezultatais.“

Nors ne visi sėdėjimo tipai yra vienodi, mokslininkai rado įrodymų, patvirtinančių, kad mankšta turi didelį poveikį ankstyvos mirties ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai.

Stebina dar ir tai, kad sėdėjimas ir neveiklumas sudaro tik šiek tiek mažesnę mirčių dalį nei rūkymas.

„Tiems, kurie sėdi daugiau kaip keturias valandas per dieną, pusvalandžio mankšta sumažino riziką 2 procentais, – „Science Alert“ sakė Simono Fraserio universiteto sveikatos mokslininkas Scottas Learas. – Tai yra reali galimybė padidinti aktyvumą ir sumažinti ankstyvos mirties bei širdies ligų tikimybę.“

Kad ir koks įtikinamas būtų įrodymais grįstas raginimas galų gale atsistoti ir pastumti kėdę į šalį, socialinių ir ekonominių grupių fizinio aktyvumo skirtumų tyrimai rodo, kad tai padaryti gali būti ne taip paprasta.

Nors tema sudėtinga, tyrimai rodo nedidelius prieigos prie fiziniam aktyvumui tinkamų vietų ir galimybių valdyti laiką, skiriant jo sportui, skirtumus, o motyvacija teikti pirmenybę, tarkime, pasivaikščiojimui, užuot važiavus autobusu, gali iš dalies priklausyti nuo asmens finansinės padėties.

Tačiau visiškai aišku, kad dabartinis mūsų gyvenimas suteikia mažiau galimybių atsistoti ir pajudėti nei bet kada anksčiau, o bendras JAV suaugusiųjų sėdėjimo laikas per pastaruosius dešimt metų pailgėjo praktiškai valanda per parą.

Kad ir kur gyventume, negalime sau leisti prarasti šią valandą.

Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „JAMA Cardiology“.

Skaityti visą pranešimą