Nebylios osteoartrozės pasekmės: ką pacientui reikia žinoti, jei laukia sąnario keitimo operacija

Prieš 1 metus 126

Lietuvoje kasmet atliekama apie 4 000 klubo sąnario keitimo operacijų ir apie 2–4 tūkst. kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Tiesa, laukiančių tokios operacijos pacientų eilės gerokai ilgesnės. Valstybinė ligonių kasa kasmet sulaukia po 6 000 prašymų kompensuoti tiek kelio, tiek klubo sąnario protezą. Tai reiškia, kad šalyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 10 tūkst. naujų, jau pažengusios osteoartrozės atvejų.


Osteoartrozė – nebyli liga. Pacientai į gydytojus kreipiasi tik paūmėjus sąnarių skausmams, o tai reiškia, kad liga jau progresuoja. Pacientų, kuriems nustatoma osteoartrozė, amžius labai įvairus, tad teiginys, kad ši liga mus pasiveja tik senstant, nėra visiškai teisingas.

Santaros klinikų Ortopedijos traumatologijos centro vadovas, gydytojas ortopedas traumatologas Giedrius Kvedaras sako, kad šią ligą sukelti gali ne viena priežastis, tačiau tikroji nėra žinoma.

„Liga turi daug priežasčių, bet pagrindinė priežastis šiandien yra dar nežinoma. Pagrindinis elementas, kuris sukelia šitos ligos vystymąsi bendrąja prasme, yra tam tikras visų sąnario struktūrų pažeidimas, per kurį labiausiai nukenčia sąnarinė kremzlė. Ji išplonėja, sutrūkinėja, pažeidžiamas kaulas po kremzle ir audiniai aplink, pažeidžiama sąnarinė kapsulė, sąnariniai raiščiai“, – sako daktaras.

Nors pacientų, kurie serga osteoartroze, daugiausia sutiktume tarp vyresnių asmenų, gydytojas tikina, kad sirgti gali ir jauni pacientai.

„Ši liga dažniausiai sutinkama vyresniame amžiuje. Ypač sulaukus 60–70 metų. Sergamumas šia liga žymiai padidėja vyresniame amžiuje. Jauniems žmonėms dažniausia ligos priežastis yra žinoma. Tai gali būti ir tam tikri anatominiai pakitimai, įgimti dalykai, traumos, dažnai tai būna sisteminės jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, idiopatinis artritas“, – pasakoja ortopedas traumatologas.

Santaros klinikų Ortopedijos traumatologijos centro vadovas paneigia mitą, kad valgant šaltieną ar želė – produktus, kurių konsistencija panaši į atitinkamo organo konsistenciją – mažiau susidėvi sąnariai.

„Tokių įrodymų neturime. Galbūt jeigu kalbėtume išimtinai ne gyvūninės kilmės medžiagas, bado dietas, galbūt jos galėtų turėti tam tikros įtakos ir mūsų sąnariams. Tačiau tai nėra liga, kuri išsivystė dėl vienokių ar kitokių mitybos ypatumų. Dažniausiai ji yra susijusi su paveldimumu, pavyzdžiui, tėvai ar seneliai turėjo sąnarių ligų, anksčiau ar vėliau tai gali pasikartoti ir vaikams“, – tikina gydytojas ortopedas traumatologas G. Kvedaras.

Medikas pastebi, kad osteoartrazė dažnai nustatoma jau pažengusios stadijos, kadangi asmenys kreipiasi tik pajutę skausmą ar kitus simptomus.

„Dažniausiai žmonės ateina tada, kai atsiranda kokių nusiskundimų, kai yra maži pakitimai rentgeno nuotraukose. Kad osteoartrozė būtų diagnozuota, turi būti tam tikri skundai: skausmas, riboti judesiai, pasunkėjęs vaikščiojimas. Kaip keičiasi mūsų oda, plaukai, taip keičiasi ir sąnariai. Su amžiumi paprastai jie nebeatrodo taip, kaip atrodė būnant 16 metų. Natūralūs pakitimai nėra vadinami osteoartroze. Ši liga nustatoma, kai pakitimai būna didesni, nei priklausytų pagal amžių“, – sako gydytojas G. Kvedaras.

Santaros klinikų Ortopedijos traumatologijos centro vadovas pabrėžia, kad sąnario persodinimo operacija nėra vienintelis būdas išgydyti osteoartrozę.

„Liga eina palaipsniui, tai pagerėja, tai pablogėja. Ankstyvose stadijose konservatyvus gydymas tikrai yra efektyvus. Visų pirma reikia koreguoti žmogaus aktyvumą, sumažinti judėjimą, jeigu jis aktyviai sportuoja ir labai svarbu išlaikyti judesių amplitudę, mankštinti sąnarius. Pagrindinė priemonė ankstyvosios stadijos ir vėlyvosios stadijos, kuri galėtų sulėtinti pačios ligos eigą, jeigu yra viršsvoris – jį mažinti. Visos papildomos priemonės, kaip vaistai nuo uždegimo ar nuo skausmo, padeda susitvarkyti su skausmu ir gerina sąnario funkciją“, – tikina ortopedas traumatologas.

Tačiau medikas pasakoja, kad kai pacientui konservatyvus gydymas padėti nebegali, dažniausiai siūlomas chirurginis gydymas – protezavimo operacija.

„Persodinimo operacija įprastai trunka 1–2 valandas priklausomai nuo sudėtingumo. Įprastai yra daromas nuskausminimas į nugarą, ligonis dažniausiai snaudžia, kartais gali atsakyti į klausimus, tik nieko nejaučia. Po operacijos ligonis keliauja į pooperacinę palatą ir jau tą pačią dieną praėjus nejautrai yra pastatomas ant kojų. Jei neskauda, leidžiama atsiremti ta koja, kartais net ir visu svoriu. O kitą dieną dažniausiai jau vaikšto su ramentais. Ar reikalingos pagalbinės priemonės, priklauso nuo paties ligonio sveikatos būklės iki operacijos. Grįžti į darbus paprastai užtrunka 2–3 mėnesius. Tačiau nereikia galvoti, kad po tokios operacijos žmonės bėgios, žais krepšinį, slidinės ar šokinės. Tai mechaninė detalė, ji nėra amžina. Jos tikslas – padėti mums gyventi be skausmo“, – sako ortopedas traumatologas G. Kvedaras.

Ar reikia asmeniui atlikti endoprotezavimo operaciją, sprendžia ne pacientas, o gydytojas. Jis kartu parenka ir pacientui tinkamiausią kelio ar klubo protezą bei registruoja į eilę kompensuojamam protezui gauti. Dalis gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė nemokamai pacientams skiria pigiausius ir galbūt ne geriausios kokybės protezus. Dėl to dalis pacientų protezo paieškomis užsiima patys ir juos perka savomis lėšomis, iš Ligonių kasų tikėdamiesi kompensacijos.

Valstybinės ligonių kasos centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Petrėtis neslepia, kad šią dieną daugiausia sulaukiama prašymų būtent dėl klubo ir kelio sąnario protezų. O endoprotezavimo operacijos gali tekti laukti nuo kelių mėnesių iki metų.

„Valstybinė ligonių kasa sudaro eiles sąnarių endoprotezavimo operacijoms. Tiek klubo, tiek kelio, tiek kitų sąnarių – peties, alkūnės, čiurnos, riešinio nykščio – endoprotezams gauti. Kitų sąnarių endoprotezavimo operacijų skaičiai žymiai mažesni, didesnės eilės šią dieną nesudaro. Iki pandemijos sąnarių endoprotezavimo eilės iš esmės buvo išnykusios. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos sumažėjus operacijų skaičiui tenka apgailestauti, kad eilės pailgėjo. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai klubo sąnario endoprotezo laukti tenka iki trijų mėnesių. Skirtingose ligoninėse nuo mėnesio iki vienų metų. Kelio sąnario tenka laukti vidutiniškai apie septynis mėnesius. Skirtingose ligoninėse nuo vieno mėnesio iki trejų metų.

Paklaustas, kodėl eilės skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos, V. Petrėtis aiškina, kad tai gali priklausyti nuo gydymo įstaigų patirties bei pacientų srauto.

„Turbūt skiriasi pačių gydymo įstaigų įdirbis. Galbūt net ir gydytojai, kuriuos renkasi pacientai. Pavyzdžiui, didžiosios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ligoninės renka daugiau pacientų. Todėl natūraliai susidaro didesnės eilės. O mažesnės rajoninės ligoninės turi mažesnį pacientų srautą. Tada siūlome pacientams pasižiūrėti ir neprisirišti prie vieno gydytojo, vienos gydymo įstaigos, pasirinkti ten, kur iš tikrųjų operaciją galėtų gauti žymiai greičiau“, – tikina centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas.

Pastebima, kad dažnai pacientai baiminasi, kad Valstybinės ligonių kasos perkami protezai gali būti netinkamos kokybės. Tačiau V. Petrėtis patikina, kad jau daugelį metų perkami tik pasaulinio lygio gamintojų endoprotezai.

„Norėčiau paminėti, kad Ligonių kasa centralizuotai daugelį metų perka tik kokybiškus, pasaulinio lygio gamintojų endoprotezus. Perkamų endoprotezų modelius ir gamintojus pacientas gali rasti interneto svetainėje. Šiuo metu ligonių kasa centralizuotai perka šešių modelių cementinius mechaninius klubo sąnario endoprotezus bei penkių modelių kelio sąnario endoprotezus. Sąnario endoprotezą pacientui prieš operaciją parenka gydytojas ortopedas-traumatologas, atsižvelgdamas į patologiją, klinikinę situaciją, paciento kaulų būklę, gretutines ligas“, – teigia Valstybinės ligonių kasos centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas V. Petrėtis.

Pastebima ir praktika, kai pacientas pats perkasi protezą ir tikisi gauti Valstybinės ligonių kasos kompensaciją. Tačiau nepaisant to, iš kokio gamintojo ir kokios kokybės ar kitų parametrų pacientas pirko protezą, Valstybinės ligonių kasos kompensuojama suma visiems vienoda.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pacientai turi dvi alternatyvas. Pirmoji – eilėje sulaukti nemokamo sąnario endoprotezo. Antroji – pacientas įsigyja sąnario endoprotezą savo lėšomis ir atėjus eilei gauna nustatyto dydžio kompensaciją. Abiem atvejais pacientas turi būti įtrauktas į Ligonių kasos sudaromą eilę. Pacientams, kurie savo lėšomis įsigijo endoprotezą, reiktų žinoti, kad kompensuojamoji suma nustatoma pagal mažiausią tuo metu perkamo endoprotezo su priedais kainą. Šiuo metu už savo lėšomis įsigytą klubo sąnario endoprotezą kompensuojami 473 eurai, už kelio sąnario endoprotezą – 958 eurai.

Ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja reikiamus endoprotezus visiems pacientams, kuriems medikai paskiria endoprotezavimo operaciją. Taip yra suteikiama ir garantija.

„Pagal šiuo metu galiojančius Europos medicinos prietaisų reglamentus sąnarių endoprotezams keliami itin aukšti kokybės reikalavimai. Jie turi turėti ne tik reikiamus atitikties sertifikatus, bet ir klinikinių tyrimų registrų patikimus išlikimo rezultatus. Lietuvoje endoprotezų išlikimo rodiklis yra apie 95–96 proc. per 10 metų. Tai reiškia, kad per 10 metų tik maždaug keturiems–penkiems procentams dėl vienokių ar kitokių priežasčių teks pakeisti sąnario endoprotezą. Panašus endoprotezų išlikimo rodiklis yra ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Reiktų suprasti, kad endoprotezo išlikimas priklauso ir nuo paciento kaulo struktūrų, gretutinių ligų, paciento aktyvumo ir kitų dalykų. Prireikus revizinio arba pakartotinio sąnario endoprotezavimo, jis jau atliekamas skubos tvarka, todėl ilgai laukti eilėje pacientui netenka, ir jį apmoka Ligonių kasa“, – aiškina Valstybinės ligonių kasos centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausias specialistas V. Petrėtis.


Pokalbių su specialistai klausykitės radijo įraše.

Parengė Miglė Valionytė.

Skaityti visą pranešimą