Nausėda: turime aiškiai apibrėžti, kad Rusija kelia grėsmę visai euroatlantinei erdvei

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda „The Washington Post“ teigia, kad NATO turi žengti toliau ir skubiai padaryti pakeitimus Aljanse ir jo struktūroje. Tekste pabrėžiama, kad NATO turi prisitaikyti prie pasikeitusios saugumo aplinkos.

G. Nausėda pabrėžia, kad mažiausiai 15 metų Rusija kelia iššūkius Vakarams, o įgyti pranašumą siekė 2008 m. Sakartvele, 2014 metais Ukrainoje – Kryme ir Donbase. Nepaisant šių bandymų, Vakarai ir toliau bendradarbiavo su Maskva.

„Rusiją domina ne kūryba ar bendradarbiavimas, o naikinimas ir valdymas jėga“, – sako prezidentas.

Jis tekste pabrėžia, kad Rusijos karo Ukrainoje fone NATO yra priverstas keistis ir prisitaikyti prie dabartinės saugumo aplinkos. G. Nausėda išskiria keturias svarbiausias pokyčių kryptis.

„Pirma, turime aiškiai apibrėžti, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę visai euroatlantinei erdvei. NATO politika turi būti atitinkamai pakoreguota. Nėra vietos pasyviam neryžtingumui ir nuolaidžiavimui“, – pabrėžia prezidentas.

Antra svarbi sritis – stiprinama gynyba. G. Nausėda tikina, kad daugiau negalime čia pasitikėti vykdoma atsargia politika.

„Turime užtikrinti, kad NATO neturėtų silpnų vietų. Labai svarbu, kad joks potencialus priešininkas nesusigundytų pulti Aljansą. Trys Baltijos šalys jau dabar yra priekinėje fronto linijoje, jei Vladimiras Putinas nuspręstų išbandyti NATO ribas, jėgą ir įsipareigojimus“, – sako G. Nausėda.

Kaip teigiama, esant tokiai situacijai, NATO neturi kitos patikimos alternatyvos, kaip tik daugiau investuoti į Baltijos šalių gynybą: pereiti prie modernios priešakinės gynybos, NATO buvimą padidindami iki brigados lygio, kurti regioninius oro gynybos pajėgumus.

„Tai būtų kol kas griežčiausias signalas Rusijai, kad jai nebus leista nustatyti NATO rytinio flango saugumo parametrų. Jei to nepadarys, tai sukels papildomų problemų“, – tikina prezidentas.

Trečiasis prezidento išskirtas punktas – užtikrinimas, kad Ukraina laimės. Tam reikia suteikti Ukrainai visokeriopą paramą, įskaitant sunkiąją ginkluotę.

„Turime suprasti, kad kiekvienas Putino pajėgų užimtas Ukrainos žemės centimetras priartina Rusijos terorą prie mūsų durų. Turime suprasti, kad šis karas susijęs su pasauliu, kuriame gyvensime mes ir mūsų vaikai. Vertybės negali apsiginti pačios. Jei jos liks neapsaugotos, jos žus, o demokratiją pakeis autoritarizmas“, – sako G. Nausėda.

Jis taip pat ragina NATO „atvirų durų politiką“ oficialiai įtvirtinti kaip veiksmingiausią priemonę, kuri padėtų didinti saugumą ir užtikrintų taiką milijonams europiečių. Prezidentas pabrėžia, kad tam reikia į Aljansą įtraukti ir Suomiją su Švedija.

„Kad Europa būtų tikrai saugi ir stabili, ji turi būti vientisa ir laisva, suvienyta taikos, demokratijos ir klestėjimo. Kad tokia ateitis taptų realybe, labai svarbu, kad NATO, kaip kolektyvinės gynybos pagrindas, apimantis visą transatlantinę erdvę, sėkmingai veiktų“, ֪ sako G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad dabar Aljansas turės iš naujo atrasti save bei padidinti savo aktyvumą, kad užtikrintų taiką Europoje.