Mokslininkai ištyrė nuotekas: 25 farmacinių medžiagų koncentracija viršijo pavojingas normas

Lietuviai vaistus vartoja tonomis, neatsakingai atsikrato pasenusių – tokius rezultatus skelbia tyrinimą atlikę mokslininkai. Farmacinės medžiagos nuotekose neretai viršija aplinkai pavojingas normas, dominuoja vaistai nuo skausmo ir uždegimo.

Klaipėdos universiteto mokslininkai, drauge su kolegomis iš Latvijos, mėginius ėmė 16–oje nuotekų valyklų abiejose šalyse ir greta jų esančiuose vandens telkiniuose. Mokslininkai vandenyje ieškojo 25 farmacinių medžiagų – aptiko visas. Nors koncentracija skyrėsi, neretai viršijo nustatytas aplinkai pavojingas normas.

„Labai ryškiai dominuoja bent 5 medžiagos, kurios reguliuoja visą apkrovą: trys ypatingą reikšmę turinčios medžiagos, tai yra – priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip paracetamolis ir kiti karščiavimą mažinantys vaistai. Po jų seka vaistas, kuris labai plačiai naudojamas gripo gydymui, na ir dar vienas vaistas, susijęs su širdies ligomis“, – pasakoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Dr. Sergejus Suzdzlevas.

Net ir išvalius nuotekas, nuo trečdalio iki 90–ies procentų vaisto veiksmingumo išlieka. Tai – mikroteršalai, veikiantys augaliją ir gyvūniją – pastebimas lėtesnis augimas, mažiau jauniklių, elgesio pokyčiai.

„Tarkim, žuvis, veikiama tam tikros cheminės medžiagos, tam tikro vaisto, elgiasi ne taip, kaip ji turėtų elgtis švariam vandenuke. Taip pat pastebimi toksikologiniai sutrikimai, tam tikri poveikiai“, – teigia Dr. S. Suzdzlevas.

Mokslininkai sako, jog dėl to nėra ramūs. Nors aptinkami kiekiai – nanogramai litre – itin maži, apie poveikį žmogui suvalgius vaistų likučiais užterštą žuvį – tyrimų kol kas nėra. Mokslininkai nuotekose aptiko ir jau šešerius metus uždraustą sportininkų naudotą preparatą, priskirtą dopingui. Tyrime išsiskyrė Rokiškis, kur mažame upelyje, palyginti su kitomis vietomis, aptikta 10–20 kartų normas viršijantis antidepresantų kiekis.

„Kalbant apie antidepresantus, iš tų 8 nagrinėtų objektų labai išsiskiria vienas – būtent Rokiškyje esantis mažas upelis, kuriame buvo aptiktas antidepresantų kiekis, kuris bent 10–20 kartų viršija kitose vietose aptiktus koncentracijų kiekius. Teko pasidomėt kodėl taip galėjo atsitikti, tai gali būti susiję su Rokiškyje veikiančia psichiatrijos ligonine“, – mano Dr. S. Suzdzlevas.

Į nuotekas vaistai patenka ne tik juos suvartojus žmogui, bet ir neatsakingai išmetus į kanalizaciją.

„Praėjusiais metais į vaistines buvo atiduota sunaikinti apie 30 tonų nebereikalingų, pasenusio galiojimo vaistų. Prieš 5 metus tas kiekis buvo perpus mažesnis ir ką šis skaičius apskritai rodo: iš vienos pusės turėtume pasidžiaugt, kad žmonės elgiasi atsakingiau, iš kitos pusės galiu kelti klausimą: ar tikrai mes tuos vaistus vartojame racionaliai, ar tikrai jų mums tiek reikia“, – kalbėjo Vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Mokslininkų teigimu, visiškai išvalyti farmacijos likučių greičiausiai nepavyks, bet yra technologijos, leidžiančios gerokai sumažinti taršą.

„Kuo mes daugiau kuriam, kuo mes intensyviau gyvenam, tuo mes labiau keičiam savo aplinką. Vienintelis dėsnis, kuris iki šiol galioja – mes turime saikingai, kiek galima labiau apgalvotai, tvariai naudoti tuos produktus, kuriuos mes kuriame ir galvoti apie jų utilizavimą“, – patarė Klaipėdos Universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius Dr. Darius Daunys.

Nors mėginiai imti pernai, per pandemiją, pasak mokslininkų, tai didelės įtakos tyrimui neturėjo. Panašūs farmacijos likučių kiekiai aptinkami ir kitose Europos šalyse.