Ministrui Kreiviui iš dalies priklausančioje bendrovėje „Moki–veži“ – Rusijoje pagamintos prekės

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui iš dalies priklausančiame statybinių medžiagų parduotuvių tinkle „Moki–veži“ vis dar galima įsigyti Rusijoje pagamintų prekių. Pats ministras tikina, kad jis yra tik smulkusis akcininkas, įmonės valdyme nedalyvauja, o bendrovė rusiškos ir baltarusiškos produkcijos nebeperka nuo pirmosios karo dienos. 

Rusijai užpuolus Ukrainą, dalis verslų suskubo nutraukti verslo ryšius su Rusija ir Baltarusija.

Iniciatyvos ėmėsi ne tik verslai, bet ir valstybė, viena pirmųjų atsisakiusi pirkti rusiškas dujas, elektrą. Apribotas ir rusiškų bei baltarusiškų statybinių prekių importas Statybos produkcijos sertifikavimo centrui (SPSC) panaikinus visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus.

Visgi rusiškų ir baltarusiškų prekių pardavimas nėra uždraustas, o parduotuvių lentynose netrūksta kaimyninėse šalyse pagamintos produkcijos. Pavyzdžiui, rusiškas prekes pardavinėjęs maisto prekių tinklas „Norfa“ akcentavo, kad išparduoda anksčiau įsigytų prekių likučius.

Rusiškomis prekėmis prekiauja ir statybinių prekių parduotuvių tinklas „Moki–veži“, kurio vienas iš akcininkų yra ir energetikos ministras Dainius Kreivys.

Žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotrauka, kad „Moki–veži“ vis dar prekiauja Rusijoje pagamintais vaikiškais guminiais batais.

„Valstietis“ Seimo narys Giedrius Surplys taip pat pasidalijo nuotrauka, kad įmonės internetinėje parduotuvėje galima įsigyti rusiškų grindjuostės sujungimo detalių.

Tiesa, po politiko įrašo prekė iš internetinės parduotuvės buvo išimta.

Išparduoda likučius

„Moki–veži“ rinkodaros vadovės Laimos Skirienės komentare, pateiktame po žurnalistės įrašu, pažymima, kad tiek „Moki–veži“, tiek įmonės darbuotojai palaiko Ukrainą.

„Net nesvarstydami sustabdėme rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimą pirmąją invazijos į Ukrainą dieną, t. y. nuo šių metų vasario 24 dienos. Mūsų įmonė turėjo tik vieną tiesioginę sutartį su Rusijos įmone, ją operatyviai sustabdėme. Pagal tuo metu galiojusią sutartį atsiskaitymas už šias prekes jau buvo atliktas.

Taip pat iki vasario 24 d. turėjome kelias pirkimo sutartis su Lietuvos ir Latvijos įmonėmis, jos mums tiekė prekes iš Rusijos ir Baltarusijos. Vasario pabaigoje prekės iš Rusijos ir Baltarusijos sudarė apie 2–3 proc. mūsų bendros apyvartos, daugiausia tai buvo statybinės prekės.

Nuo vasario 24 d. sustabdėme tokių prekių pirkimą, daugelį prekių išėmėme iš prekybos, palikome tik tas prekes, kurios jau seniai apmokėtos, jas šiuo metu baigiame išparduoti“, – sako L. Skirienė.

Jos teigimu, kaip ir daugelis Europos įmonių, bendrovė intensyviai ieško alternatyvių produktų. „Sudėtingas iššūkis mums visiems ir galimi tam tikrų prekių tiekimo sutrikimai, bet daugeliui prekių jau suradome alternatyvių sprendimų ir šias prekes jau pateikėme savo pirkėjams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad „Moki–veži“ reklama nėra ir nebuvo perkama Rusijos kanaluose“, – komentuoja L. Skirienė.

Ji teigia, kad rožinių vaikiškų batukų, kurie matomi nuotraukoje, įmonė įsigijo dar prieš metus iš Lietuvos tiekėjo. „Ši prekė buvo su lietuviškais aprašymais. Atsižvelgdami į pirkėjų reakciją, iškart reaguojame ir operatyviai išimame šiuos batukus iš prekybos“, – tikina „Moki–veži“ rinkodaros vadovė L. Skirienė.

D. Kreivys tikina įmonės valdyme nedalyvaujantis

Situaciją LRT.lt sutiko pakomentuoti ir energetikos ministras D. Kreivys. Jo teigimu, jis yra tik smulkusis įmonės akcininkas, nesusijęs su jos valdymu.

Įmonės aš niekaip nevaldau, nes esu mažesnis akcininkas.

D. Kreivys.

„Įmonės aš niekaip nevaldau, nes esu mažesnis akcininkas. 12 metų esu politikoje ir su įmone nelabai susijęs“, – LRT.lt teigė jis.

Prekybos tinklus „Moki–veži“ valdančios bendrovės „Makveža“ 30 proc. akcijų priklauso Gintautui Butkevičiui, 5 proc. Rolandui Pletkui, o 65 proc. valdo bendrovė „Catus“. Pastarosios 40 proc. akcijų priklauso D. Kreiviui, o 60 proc. Mindaugui Sinkevičiui, rodo Registrų centro duomenys.

D. Kreivys akcentuoja, kad įmonė nuo pirmos karo dienos nutraukė bet kokius pirkimus iš Rusijos ir Baltarusijos. „Šiuo metu yra likę nedideli likučiai, juos įmonė išpardavinėja“, – sako ministras.

Be to, D. Kreivys pažymi, kad Energetikos ministerijos iniciatyva Lietuva tapo iš viena pirmųjų šalių, atsisakiusių pirkti rusiškas dujas, naftą, elektrą.

„Su Energetikos ministerija nuosekliai darėme viską, kad Lietuva nepirktų jokių energetinių resursų iš Rusijos. Nei dujų, nei naftos, nei elektros. Tai yra didžiulis pasiekimas ir Lietuva, turbūt, yra vienintelė šalis, kuri tai daro Europoje. Todėl mano pozicija čia yra pakankamai aiški, o įmonė irgi tą poziciją pademonstravo pačią pirmą karo dieną stabdydama prekių įsigijimą“, – teigia D. Kreivys.