Mažos pelytės Kaune pakirto ukrainietės pasitikėjimą visomis valdžiomis, teisėtvarka ir net Konstitucija

Šilainiuose gyvenanti moteris jau ne kartą kreipėsi dėl daugiabutyje užsiveisusių pelių. Dėl kaimyno netvarkos ir apsileidimo kenčia visi namo gyventojai, o institucijos neįgalios kažką padaryti.

„Labai keista mūsų Konstitucija, atseit, žmogaus nuosavas butas saugomas, į jį niekam nevalia patekti, šeimininkui nesutinkant. Bet kai iš to buto tuntais sklindantys keturkojai kenkėjai ir nepakeliama jo savininko sutemptų nuo konteinerio šiukšlių smarvė gadina gyvenimus kaimynams, – niekas nieko negali padaryti. Tai kodėl Konstitucija negina mūsų teisės į normalų gyvenimą savuose, privačiuose, butuose?“, – žurnalistės klausia šilainiškė Jelena, besiskundžianti jau ne pirmą kartą „Kas vyksta Kaune“ redakcijai dėl kaimyno užveisto „pelių ūkio“ viename iš Baltijos gatvės namų.

Daugiau nei prieš 60 metų ji gimė Ukrainoje, tačiau šeima su vos ūgtelėjusiu kūdikiu netruko persikelti į Lietuvą, į Jelenos mamos gimtinę. Bute Šilainiuose moteris dabar gyvena viena, jos vaikai susikūrė savo gyvenimus. Apie šios moters bei kitų daugiabučio namo laiptinės gyventojų patiriamas bėdas buvo papasakota praėjusių metų gruodžio 1-ąją straipsnyje, paskelbtame, gausiai iliustruotame Jelenos nuotraukomis, kuriose įamžinti „modeliai“ – pelytės. Tuomet namą administruojančio „Mano būsto“ atstovas „Kas vyksta Kaune“ aiškino, kad ši firma rūpinasi tik prižiūrimų daugiabučių bendromis patalpomis, o savininkų turtu (butais), tiksliau – tvarka (sanitarine) juose privalo rūpintis patys gyventojai.

Bet kai girtaujantis, nevalyvas gyventojas nesutinka įsileisti į butą, kad kažkas iš atitinkamų tarnybų tą būstą iškuoptų ir dezinfekuotų, – nieko nepadarysi. Nebent tik gavęs teismo leidimą gali patekti į tas problemų kitiems keliančias privačias patalpas. O teismai bylomis užversti, ir daug kam tenka ilgokai palaukti savų bėdų sprendimo.

Į „ketvirtąją valdžią“ (žiniasklaidą) ponia Jelena kreipėsi tik po to, kai nieko nepešė pasiskundusi kitoms valdžioms. Taip, ji atkakli moteriškė. Kita būtų seniai rankas nuleidusi ir kentėjusi pelių antpuolius, mėgindama gintis spąstais, „lipdukais“ ar kokiais chemikalais, kurie, beje, gali pakenkti juos keturkojams graužikams naikinti naudojančių žmonių sveikatai. Jelena jau gali savo gyvenimą name Baltijos gatvėje skirstyti į ilgą etapą „be pelių“ bei trumpesnį (su jomis).

Laiptinės senbuviai puikiai atmena, kaip anksčiau su mama gyvenusio brandaus amžiaus kaimyno gyvenimas po jos mirties pasikeitė. Tad netrukus buvęs pasitempęs, mandagus, kultūringas, užsiėmimą turėjęs vyras tapo priklausomas nuo alkoholio. Negana to, žmogui, kuris, „nei sėja, nei pjauna“, išsivystė ir kita priklausomybė – tempti į namus nuo konteinerio visokias „gėrybes“. Kartą vyras pats blaškėsi rėkdamas, kad jį šimtai pelių puola. Šaukėsi greitąją, gaisrininkus, o kai šie atvyko, jų neįsileido. Gal jį puolė „virtualios“ (baltos) pelės, kurios pačios „ištirpo erdvėje“?

„Kas keisčiausia, – jis gauna kompensaciją už buto šildymą. Ir gindamasis nuo smarvės, savo namuose žiemą laiko atdarus langus. Yra giminaitė, kuri jam padeda skolas padengti. Mėginom jai paskambinti, sakėm, kad reikia tvarkytis, nes per smarvę ir peles jau kaimynai neturi gyvenimo. Tai ta moteris mums pagrasino policija (kad mes į svetimą privatų gyvenimą nesikištume).

Suprantama, skolų daug kas gali turėti, aš irgi kažkada jų neišvengiau. Likusi našle, viena savo keturis vaikus užauginau. Sunku buvo Lietuvoje tiek uždirbti, kiek didelei šeimai išlaikyti reikėjo. Todėl išvažiavusi iš Lietuvos, dešimt metų dirbau Amerikoje. Žinoma, visko mačiau ten gyvendama, bet įsitikinau, kad į skundus reaguojama operatyviau nei pas mus. Pavyzdžiui, pasiskųsi, kad kaimynas kelia problemų, tuoj policija pas jį prisistato“, – teigė Jelena.

„Aiškinasi, kai randa už ką, – nubaudžia. Nepadėjo, bus teismo sprendimas jam išsikelti kitur gyventi. Bet tik nepagalvokit, kad aš siekiu kaimyną iš jo namų iškeldinti. Tegul jis savo šiukšlyną susitvarko ir peles išnaikina, tai pats švariau, blaiviau gyvens ir leis visai laiptinei lengviau atsikvėpti“, – sako man Jelena, kai ją įtikinu, kad šiais laikais žurnalistai neturi jokių galimybių garantuoti, jog po poros savaičių ar mėnesio nebeliks skundui atsirasti buvusio pagrindo. Dar patariu net labai supykus, kai nėra iš ko pagalbos susilaukti, „nejudinti“ Konstitucijos. Juk pagrindinis valstybės dokumentas nekaltas, jei kažkas savo veikimu arba neveikimu kelia abejonių, ar jis veikia.

„Ne kartą kreipiausi į seniūniją, buvau ir iki Kauno mero priėjusi, deja, tik internetu. Man buvo paaiškinta, kad atsakymą gausiu iš „Mano būsto“, bet ir po 4 mėnesių aiškaus atsakymo negavau. Man tik pranešė, kad rūsy padaryta dezinfekcija, tačiau pelės mano bute „nereaguoja“. Žadėjo „Mano būsto“ vadybininkė paskubinti teismą… Tiesa, kurį laiką smarvė buvo dingusi. Peles mes visi savo bute pastoviai naikinam. Paskui gal 4 – 5 dienas gyveni be jų, bet tuoj jų vėl atsiranda. Kaimynė sakė, pagavusi virš 20 pelių…

Atsidariau šiandien langą, po poros valandų ant palangės radau išmatų, o virtuvėje – negyvą pelę. Esu aptikusi pelę ir vonioje ant rankšluosčio. Man jos tikrai bjaurios, ir baimę kelia. Pelėkautai neveiksmingi. Pelės įsisuka į spinteles, graužia maistą, drabužius, avalynę, net sugeba kailio atplaišas išsinešti. Žinau, geras katinas padėtų jų atsikratyti. Tik kad mano vaikai ne visi gyvena Lietuvoje, tai aš kartais ilgesniam laikui išvykstu į svečius. Negaliu savo bute katino laikyti, – kas juo pasirūpintų, kai išvažiuočiau?“, – nelinksmus kasdienius „vaizdelius“ pokalbyje su žurnaliste piešia kaunietė Jelena.

Ji dar užsimena gerai internete išstudijavusi įstatymus, žino, kokios kieno pareigos, kas kuo turėtų rūpintis.

„Prieš keletą dienų sužinojau, kad įvyko dar vienas posėdis, ir šiandien laukėm iš tarnybų sudarytos komisijos. Tikėjausi, – pagaliau viskas gerai baigsis. Bet jokių techninių pagalbų name nesulaukėm. Vietoj komisijos atvyko tik vienas jaunas inžinieriukas. Nežinau, ką jis to kaimyno bute pamatė (manęs į vidų neįsileido), kas buvo pažadėta padaryti. Tai kol kas abejoju, ar pagaliau daugiau kaip du metus besitęsiančią kovą su kaimyno „veislynu“ galėsime baigti ir savo namuose normaliai toliau gyventi“, – teigia viltį praradusi ramiai savo bute gyventi šilainiškė.

MB „Dezo paslaugos“ atstovai savo klientams primena, kad kai kurios apsisaugojimo nuo pelių ar žiurkių priemonės yra trumpalaikės. Norint geresnio rezultato, reikia likviduoti namuose užsiveisiančių graužikų židinius, visus vienu ypu. Bet ir be tokių patarimų aišku, kad nėra Kaune „berniuko iš pasakos“, kuris dūdele dūduodamas, paskui save iš miesto (bent jau iš Šilainių) peles į laukus išvestų…

Klientams nurodomu telefonu man nepavyko susisiekti su Šilainiuose bei kitur daugiabučius namus administruojančia įmone „Mano būstas“, nors klausantis automatinio „atsakovo“, sugaišta nemažai laiko. Internetu įmonė reklamuojasi maždaug taip: „Jūsų namai patikimose rankose“, „Profesionalumas, išmanūs sprendimai, auganti turto vertė, švari aplinka“, tačiau to anaiptol nepatvirtina gyventojų atsiliepimai.

Viešai prieinamoje svetainėje info.lt jie sako visai ką kita: „Viena baisiausių kompanijų, su kuria teko susidurti. Tiesiog viską daro tragiškai“, „Siaubingai dirba ar nedirba“, „Žlugusi įmonė! Prisiskambinti neįmanoma, vandens avarijos atveju esame palikti likimo valiai, nors vandens jau apie 30 cm. Bėkit kuo toliau nuo jų“… Beje, neteko aptikti skundų dėl pelių antpuolio, kurio tas daugiabučių administratorius kažkam nepadeda įveikti.

O mano pašnekovė Jelena vis tiek įsitikinusi, jog neturėtų firma nusigręžti nuo tokių daug kam aktualių bėdų, kurias patiria gyventojai. „Aš netikiu, kad „Mano būstas“ negali mums padėti. Kenčia ne vienas gyventojas, bet visa laiptinė. Jeigu tie vadinami administratoriai ima iš mūsų pinigus, tai turi už juos ir atidirbti“, – kupina ryžto toliau kovoti sako moteris, beje, tvirta sveikata negalinti pasigirti.

Keliolikoje Lietuvos miestų dirbančios „Dezinfa“ įmonės vadovės Margaritos Kutkaitės teigimu, Kauno regiono profesionalams dažnai tenka naikinti įmonėse įsikūrusias peles ar žiurkes, namuose – tarakonus ar kitus maisto produktais mintančius vamzdžius. Sulaukiama ir prašymų išnaikinti muses. Pasak šios įmonės rinkodaros vadovės Kristinos Strakauskienės, norint atsikratyti pelių, prevenciškai reikėtų daugiabutyje užsandarinti visas angas per įvadus, sandūras. Naikinti graužikus geriausia kolektyviai, – visuose butuose bei kitose patalpose vienu metu. Kitokiu atveju norimo rezultato nepavyks pasiekti.

Kadangi pelių invazijos nemalonumų patiria ne tik minima šilainiškė, bet ir kaimynai (kurie, anot moters, nepaprastai puikūs žmonės, – su visais gražiai susigyventa, išskyrus tą problemos kaltininką), tai kažkas iš šalies tikrai turėtų laiptinės gyventojams padėti. Skambinu savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjai Mildai Labašauskaitei. Ji šį postą užėmė ne taip seniai perėjusi iš Kauno rajono savivaldybės administracijos dirbti į Kauno miesto administraciją.

„Nieko nepadarysi, jei kažkam kilusi daiktų, visokių atliekų kaupimo manija. Išvalysi tokį butą, o žmogus po kiek laiko vėl į jį visko prineš. Gal Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gyventojams galėtų patarti, kaip spręsti tokią problemą?“, – spėlioja M. Labašauskaitė. Ji dar priduria, kad nėra iki šiol apie situaciją Baltijos gatvės daugiabutyje girdėjusi. Todėl siunčiu nuorodą, kur galima susirasti straipsnį apie pelių invaziją Šilainiuose.

O kitą dieną ponia Milda šių eilučių autorei sako, jog straipsnį perskaitė, ir „užsiregistravo priėmimui pas vadovybę“, – aiškinsis, kaip savivaldybė gali moteriai pagelbėti.

Bandau valstybės tarnautoją įtikinti, kad savivaldybė (po laiško merui) irgi šilainiškę suteikė vilčių, jog pelių problemos jos namuose nebeliks, bet… Tuomet skyriaus vedėja paprašo „surašyti žurnalisto klausimus raštu, „nes savivaldybėje seniai nustatyta tokia tvarka“ ir jos privalu vedėjai laikytis. Raštu bus gautas ir atsakymas.

Tad, miela ponia Jelena, kuo greičiau pasirūpinkite katinu, nes tik jis vienas gali be jokių susirašinėjimų „su valdiškais namais“ išspręsti jūsų problemą. Bus geriau, kai akis į akį pabendraus murkis su mažytėmis pilkomis po namus šmirinėjančiomis graužikėmis. Nes šios nekviestos, gyvenamosios vietos Kaune nedeklaravusios „įnamės“ ne tik žmonių turtą niokoja, bet ir įvairias ligas platina. Tuo pačiu, tikiu, katinas ir valdžios prestižą apgins, ir sustiprins jūsų pasitikėjimą Konstitucija.