Mažiau sėdėjimo, daugiau fizinio aktyvumo gali sumažinti krūties vėžio riziką

Prieš 1 metus 105

Stebėjimo tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas ir trumpesnis sėdėjimo laikas gali būti siejami su mažesne krūties vėžio rizika, rašo „Medical News Today“.

Nors tyrimai rodo iš esmės nuoseklų ryšį tarp krūties vėžio rizikos ir fizinio aktyvumo, sąsajos tarp sėdėjimo laiko ir krūties vėžio rizikos yra kur kas mažiau aiškios ir mažiau ištirtos.

Dauguma tyrimų, analizuojančių ryšį tarp krūties vėžio ir fizinio aktyvumo ar sėdėjimo laiko, yra stebimojo pobūdžio. Tai reiškia, kad užuot atskleidę priežastinį ryšį, jie pateikia koreliaciją, kuri gali būti šališka.

Siekdami nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp fizinio aktyvumo lygio ir krūties vėžio, mokslininkai išanalizavo 76 tyrimų metu surinktus sveikatos priežiūros duomenis.

Jie nustatė, kad didesnis fizinis aktyvumas ir trumpesnis sėdėjimo laikas gali sumažinti krūties vėžio riziką.

„Naujojo tyrimo išvados dar kartą patvirtina dabartines rekomendacijas būti fiziškai aktyviems, nes tai ne tik apskritai naudinga sveikatai, bet ir konkrečiai sumažina krūties vėžio riziką“, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavusi Harvardo medicinos mokyklos medicinos profesorė dr. I-Min Lee.

„Net ir nedidelis fizinio aktyvumo padidėjimas populiacijos lygmeniu sumažina naujų krūties vėžio diagnozių skaičių kiekvienais metais“, – „Medical News Today“ teigė viena iš tyrimo autorių, Vėžio tarybos Viktorijos (Australija) Vėžio epidemiologijos skyriaus vadovo pavaduotoja dr. Brigid Lynch.

Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „The British Journal of Sports Medicine“.

Sėdint praleidžiamas laikas koreliuoja su vėžio rizika

Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo Krūties vėžio asociacijos konsorciumo (BCAC) surinktus 130 957 europietiškos kilmės moterų duomenis.

Iš viso 69 838 moterys turėjo invazinių krūties vėžio navikų, kurie buvo išplitę lokaliai, 6 667 turėjo in situ auglius, kurie nebuvo išplitę, o 54 452 nesirgo krūties vėžiu ir buvo įtrauktos į tyrimą palyginimui kaip kontrolinė grupė.

Siekdami įvertinti ryšį tarp vėžio rizikos ir tipo bei genetinių veiksnių, susijusių su fiziniu aktyvumu ir sėdimu gyvenimo būdu, tyrėjai naudojo Mendelio randomizacija vadinamą statistinį metodą.

Mokslininkai nustatė, kad didesnis genetiškai prognozuojamas fizinis aktyvumas yra susijęs su 41 proc. mažesne invazinio krūties vėžio rizika, nepriklausomai nuo menopauzės būklės, naviko tipo, stadijos ar laipsnio.

Jie taip pat išsiaiškino, kad moterims, kurioms genetiškai prognozuojamas aukštas fizinis aktyvumas ir kurios užsiima fizine veikla tris ar daugiau dienas per savaitę, vėžio rizika prieš menopauzę ir jos metu (bet ne po menopauzės) yra 38 proc. mažesnė nei toms, kurios, kaip pačios teigia, rečiau užsiima aktyvia fizine veikla.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad genetiniai variantai, skatinantys moteris rinktis daugiau sėdimą gyvenimo būdą, buvo susiję su 104 proc. didesne rizika susirgti trigubai neigiamu krūties vėžiu.

Tačiau jie pažymėjo, kad įrodymai, siejantys sėdimą gyvenimo būdą su padidėjusia krūties vėžio rizika, yra silpni.

Aktyvumas, hormonai ir vėžys

Paklausta, kaip aktyvesnis gyvenimo būdas gali sumažinti krūties vėžio riziką, dr. I-Min Lee sakė, kad „didesnis fizinis aktyvumas ir trumpesnis sėdėjimo laikas gali sumažinti krūties vėžio riziką, nes mažėja riebalinis audinys, teigiamai veikiami lytiniai hormonai, gerėja medžiagų apykaita, mažėja bendras organizmo uždegimo lygis“.

„Sąsaja tarp fizinio aktyvumo ir mažesnės krūties vėžio rizikos paaiškinama tuo, kad fizinis aktyvumas mažina lytinių steroidinių hormonų kiekį – mažesnis estrogenų ir androgenų kiekis yra susijęs su mažesne krūties vėžio rizika“, – „Medical News Today“ teigė dr. B. Lynch. – Nebuvome tokie tikri dėl sėdimo gyvenimo būdo vaidmens – stebėjimo tyrimų išvados buvo pakankamai prieštaringos, tačiau Mendelio randomizacija grįstas tyrimas rodo, kad ilgas sėdėjimas padidina krūties vėžio riziką. Mūsų tyrimo išvados patvirtina, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti vėžio kontrolei, didinant fizinį aktyvumą ir mažinant sėdėjimo laiką.“

Tyrėjai padarė išvadą, kad surinkta daugybė įrodymų, jog didesnis fizinis aktyvumas ir trumpesnis sėdėjimo laikas gali sumažinti krūties vėžio riziką.

Tyrimo ribotumai

Nors šis tyrimas atskleidžia priežastinį ryšį tarp aktyvumo lygio ir krūties vėžio, jis turi ir tam tikrų ribotumų.

„Visi tyrimo metodai, įskaitant ir Mendelio randomizaciją, turi ribotumų, – pažymėjo dr. B. Lynch. – Mūsų naudojami genetiniai instrumentai numatė nedidelį realaus fizinio aktyvumo lygio kitimo procentą, tačiau paprastai dėl nedidelio naudojamų instrumentų šališkumo rezultatai laikomi neatskleidžiančiais reikšmingo poveikio.“

„Kadangi Mendelio randomizacija grįsto tyrimo rezultatai yra panašūs (gal kiek įtaigesni) į tuos, kurie buvo pateikti stebėjimo tyrimų metu, galime būti tikri, kad tarp fizinio aktyvumo ir krūties vėžio yra priežastinis ryšys“, – pridūrė ji.

Dr. I-Min Lee atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu buvo analizuojama tik nedidelė genų, susijusių su fiziniu aktyvumu ir sėdimu gyvenimo būdu, dalis ir kad tikriausiai jų yra daug daugiau.

„Tačiau tai nepaneigia tyrimo išvadų; jei turėtume daugiau žinių apie genus, išvados greičiausiai būtų dar tvirtesnės“, – pažymėjo ji.

„Šiame tyrime pranešama apie matematinę asociaciją. Reikia atlikti tolesnius mechaninius tyrimus, kad būtų galima galutinai atskleisti [genetinių instrumentų] ir krūties vėžio rizikos santykio molekulinius pagrindus. Be to, [genetiniai instrumentai] iš pradžių buvo nustatyti vyrams, todėl buvo patvirtintos jų sąsajos su moterų fiziniu aktyvumu,“ – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs Ilinojaus Urbana Champaign universiteto mitybos docentas dr. Zeynepas Madakas-Erdoganas.

Skaityti visą pranešimą