Martynas Antanaitis. Automobilių remonto servisas blogai atliko darbus. Kaip apginti savo teises?

Galima neabejoti, jog daugumai automobilių savininkų ar valdytojų teko susidurti su gedimais, kuriuos šalinti prireikė meistrų pagalbos. Deja, bet kartais pasitaiko, kad automobilio remontas nėra kokybiškas ir remontuoti tenka pakartotinai ar net patirti dėl to dar ir papildomus nuostolius. O kaip teisiniais būdais apginti savo teises dėl automobilio remonto darbų netinkamos kokybės?

Pirmiausia reikėtų žinoti, jog automobilio remonto sutartis yra rangos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Be to, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies – užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi. Tai labai svarbu, nes tinkamas tokios sutarties teisinis kvalifikavimas apibrėžia šalių teisių ir pareigų apimtį bei padeda parinkti taikytinus pažeistų teisių gynybos būdus.

Atkreiptinas dėmesys, jog sutartis dėl automobilio remonto neprivalo būti rašytinė, todėl autoservise nebūtinai užsakovui turi pateikti pasirašyti sutartį. Jei nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tai įprastai laikytina, kad sutartis buvo žodinė ar sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Vis dėlto tam tikra dokumentacija automobilio remonto atveju turi būti pildoma.

Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) numato, jog transporto priemonių remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje, be kitų privalomų duomenų, turi būti: duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida), transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos, remonto darbų sąrašas, remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina.

Atlikus transporto priemonės remonto darbus, perdavimas yra įforminamas dviem priėmimo–perdavimo aktais, kurie yra patvirtinami šalių parašais. Vienas tokio akto egzempliorius atitenka klientui. Šių reikalavimų nesilaikymas autoserviso vadovui užtraukia administracinę atsakomybę.

Aktualu paminėti ir tai, kad Apraše nurodytos dokumentacijos užpildymą ir kitos Apraše aptartos būtinos ir teisingos informacijos pateikimą vartotojui turi įrodyti rangovas, o užsakovas gali įrodinėti priežastinį ryšį tarp tokios informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių.

Minėtame Apraše yra įtvirtinta ir transporto priemonės valdytojo (remontuojamo automobilio kliento) teisės. Be kitų šiame Apraše nurodytų teisių, klientas turi tokias teises:

· pareikšti pretenziją dėl netinkamos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo tvarkos;

· reikalauti nutraukti remonto paslaugos teikimą, kai jis nepradėtas arba nebaigtas;

· reikalauti nutraukti remonto paslaugos teikimą bet kuriuo metu, sumokėjęs už atliktą darbą ir atlyginęs kitas su techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimu susijusias išlaidas, patirtas iki pranešimo apie techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo nutraukimą gavimo;

· nemokėti už remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jeigu nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, kai remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų.

Aprašas yra reikšmingas automobilio savininko ar valdytojo teisėms ginti, tačiau esmines teises ir pareigas dėl netinkamų darbų atlikimo apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas).

Civilinis kodeksas numato, jog užsakovas turi dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti suremontuotą automobilį, o pastebėjęs darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (pvz., autoserviso vadovui arba kitam teisėtam atstovui). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Dėl to prieš atsiimant automobilį iš autoserviso, reikėtų tinkamai jį apžiūrėti ir pareikšti savo pastabas.

Suprantama, kad tam tikrų nematomų ar paslėptų trūkumų galima iškart nepastebėti. Kai užsakovas, nustato darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

Šiuo atveju abstrakčiai pasakyti, koks yra protingas terminas, nebūtų įmanoma, nes tai priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, jog po transporto priemonės remonto svarbu kuo anksčiau pranešti rangovui apie pastebėtus remonto darbų trūkumus. Lietuvos teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai prarasta teisė remtis remonto darbų trūkumais, kai apie juos nebuvo pranešta per protingą terminą, pavyzdžiui, nepareiškus pretenzijų dėl remonto darbų kokybės per 9 mėnesius nuo automobilio remonto.

Taikant rangos sutarčiai numatytas teisės normas, galima sakyti, jog tais atvejais, kai automobilio remontas buvo atliktas netinkamai, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu tam atvejui kitas įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo:

1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;

3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Įprastu atveju (pvz., kai užsakovas nėra vartotojas) rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Jei automobilio remontą užsakė vartotojas, t. y. fizinis asmuo, kuris remontuoja automobilį savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos), be anksčiau aptartų reikalavimų (gynybos būdų), vartotojas gali reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taip pat vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, verslininkas (rangovas) neatsakė ar nesutiko tenkinti reikalavimų. Žinoma, vartotojas visuomet gali kreiptis ir tiesiogiai į teismą.

Vartotojams itin naudinga žinoti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs naudingą teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai, atlikus automobilio remontą, pašalinama automobilio valdytojo (vartotojo) užpildytoje užsakymo paraiškoje nurodyta automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problema, bet nepraėjus protingam terminui po remonto darbų atlikimo ta pati problema atsinaujina ir dėl to rangos darbų rezultatas tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį (išskyrus atvejus, kai vartotojas, informuotas apie nustatytoms automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos priežastims pašalinti reikalingus papildomus remonto darbus, visų ar dalies jų atsisakė), preziumuojama (laikoma):

· kad užsakymo paraiškoje nurodytos automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos šalinimo darbai buvo atlikti netinkamai;

· ir (arba) kad atliekant užsakymo paraiškoje nurodytos automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos šalinimo darbus jau egzistavo kitos priežastys, dėl kurių ta pati problema atsinaujino (pasikartojo) nepraėjus protingam terminui po remonto darbų atlikimo, ir kad šias priežastis buvo galima nustatyti panaudojant vidutinio (standartinio) lygio diagnostikos metodus.

Be to, jei automobilio remonto užsakovas kurį laiką negalėjo naudotis automobiliu, kuris jam buvo reikalingas darbui ar vykdant individualią veiklą, jis turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas bei tam tikrais individualiais atvejais galima svarstyti ir apie neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą.

Svarbu žinoti ir tai, jog teisinę reikšmę turi laikotarpis, per kurį reikia pareikšti reikalavimus. Civilinis kodeksas numato: kai nėra nustatyto garantinio termino, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Jeigu sutartis nenustato kitaip, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas.

Jei nepavyktų išspręsti ginčo be teismo, tai į teismą su savo reikalavimais būtina kreiptis per ieškinio senaties terminą, kuris yra vieneri metai, skaičiuojami nuo darbų rezultato priėmimo arba nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (pretenzijos), kai įstatymas ar sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą.

Galiausiai, susiklosčius situacijai, kai automobilio remonto darbai atlikti nekokybiškai, reikėtų rangovo prašyti anksčiau aptartų dokumentų, susijusių su remontu. Jeigu rangovas nereaguoja į pranešimą, rekomenduotina pareikšti pretenziją raštu su reikalavimais, kurie buvo aptarti aukščiau. Nesutariant dėl to, jog darbų trūkumai egzistuoja, juos galima įrodinėti kitų specialistų aktais, išvadomis ir pan. Na, o rangovui, siekiant išvengti nesusipratimų, rekomenduotina vykdyti visas Apraše įtvirtintas pareigas ir iš anksto pateikti būtiną ir teisingą informaciją klientui bei bendradarbiauti tiek vykdant darbus, tiek kilus nesutarimams.