Lietuvos bankas blogina ekonominę prognozę: infliacijos lygis nepateisinamas, BVP augs tik 0,9 proc.

Lietuvos bankas prastina kitų metų ekonomikos augimo prognozę. Vietoje planuoto 3,4 proc. augimo, ekonomika kils tik 0,9 proc. Nepaisant sulėtėjimo, prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet pasieks 18,3 proc., o kitąmet mažės, tačiau vis tiek bus aukšta ir sieks 8,4 proc.

„2023 m. prognozė yra reikšmingai bloginama. (...) Tai daugiausiai susiję su prastesne namų ūkių vartojimo raida“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vis dėlto, Lietuvos bankas nekeičia šių metų ekonomikos augimo prognozės. Lietuvos BVP 2022 m. turėtų augti 2,1 proc.

„Pastebimai suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja reikšmingai geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai“, – pažymi G. Šimkus.

Vidutinis metinis infliacijos augimas 2022 m. pasieks 18,3 proc., o kitąmet vis tiek išliks aukštas ir sieks 8,4 proc.

„Ji yra per didelė ir visos institucijos turi padaryti, kad šita našta lengvėtų. Gera žinia yra ta, kad infliacijos augimas pradeda slopti. Todėl darome išvadą, kad esame kažkur arti infliacijos piko“, – tikina G. Šimkus.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo, darbo užmokesčio augimas šiais metais sieks 12,7 proc., o kitąmet – 6,3 proc.

Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai ir tolesnė jo eiga. Šio veiksnio pobūdis lemia, kad šiuo metu šalies ekonomikos prognozes gaubia itin didelis neapibrėžtumas. Reikšmingi energijos žaliavų kainų, ypač gamtinių dujų, svyravimai nepalankiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas ir lūkesčius, o tai lemia atsargesnį namų ūkių vartojimą ir riboja įmonių norą investuoti.

Situacija darbo rinkoje įtempta

Nepaisant lėčiau augančios ekonomikos, darbo rinkoje vis dar jaučiamas darbuotojų stygius, o nedarbas sumažėjo iki 5,2 proc.

Paskutinį kartą toks žemas nedarbo lygis buvo prieš 2008–2009 m. finansų krizę.

„Įkarštis darbo rinkoje yra didelis ir jei mažėja, tai vyksta po mažu“, – sako Lietuvos banko vadovas.

Prognozuojama, kad trūkstant darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, nors ir lėtesniu tempu nei pastaruosius kelerius metus.

Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas sieks 12,7, o 2023 m. – 8,7 proc., jei minimalioji mėnesinė alga kitais metais būtų didinama, kaip šiuo metu siūloma, 15 proc.

Vartotojų pasitikėjimas smukęs

Nors vartotojų pasitikėjimas šiuo metu Lietuvoje yra sumažėjęs, jis vis dar išlieka aukštesnis nei 2008 m. finansų krizės metu.

„Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį buvo artimas žemiausiam per pastarąjį dešimtmetį. Itin nepalankūs namų ūkių lūkesčiai buvo dėl artimiausios ekonominės raidos. Tai indikuoja, kaip kis vartojimas Lietuvoje. Labiausiai jie bus linkę atsisakyti brangesnių pirkinių“, – mano G. Šimkus.

Jis teigia, kad ekonomikos lėtėjimo ženklų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, apdirbamojo gamyba mažėja, mažmeninės prekybos apimtys taip pat krenta, mažėja ir lietuviškos kilmės prekių eksportas.

Tuo metu rinkos paslaugų ir statybos sektoriaus ekonominis aktyvumas auga.

Pasaulio ekonomikų augimas lėtės

G. Šimkus pastebi, kad pasaulio BVP 2022 m. augs 3,2 proc., o 2023 m. – 2,9 proc.

„Po stipraus 2021 m. augimo, pasaulio ekonomikos augimas 2022–2023 m. bus lėtesnis“, – sako Lietuvos banko vadovas.

Jis teigia, kad neigiamą įtaką ekonomikų augimui turės aukščiausia per keletą dešimtmečių infliacija, finansinių sąlygų prastėjimas, Rusijos invazija į Ukrainą ir besitęsianti COVID-19 pandemija.

Euro zonos ekonomika 2022 m. augs 2,6 proc., o 2023 m. – 1,2 proc.