Lietuvoje vaikų psichiatrijos skyriai – sausakimši, dėl specialistų trūkumo eilėje tenka laukti ir du mėnesius

Šalies vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriai perpildyti, susidaro didžiulės eilės, trūksta specialistų. Psichiatrai pabrėžia, kad toks suaktyvėjimas ypač matomas po karantino, o specialistų trūkumu labiausiai skundžiasi regionai. LRT RADIJO kalbinta sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė sako, kad problemą spręsti bus bandoma finansiškai skatinant tuos centrus, kurie specialistus įdarbintų.

Grįžimas į mokyklas buvo sudėtingas

Santaros klinikoms priklausančiame Vaiko raidos centre gydomi ir konsultuojami nepilnamečiai, kenčiantys nuo raidos problemų, depresijos ir savižalos. Centre yra trys skyriai, eilės kai kuriuose siekia ir kelis mėnesius. Anot Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyriaus vadovės Jolantos Trinkūnienės, vis dažniau nepilnamečiams prireikia ir skubios pagalbos.

„Pas mus skyriuje teikiama būtinoji skubi pagalba, tai eilių negali būti. Bet matome išsaugusį pacientų poreikį, anksčiau tikrai mažiau kreipdavosi. O vaikų psichiatriniame [skyriuje], kur vaikai su psichinėmis, psichologinėmis problemomis būna iki 14 metų, tai pas juos tikrai tiek stacionare, tiek dienos stacionare eilės maždaug apie porą mėnesių“, – LRT RADIJUI pasakoja J. Trinkūnienė.

Moteris priduria, jog dar didesnės eilės susidariusios ankstyvosios reabilitacijos skyriuje, kur gydomi vaikai su raidos sutrikimais, cerebriniu paralyžiumi, taip pat vaikai, turintys autizmo sutrikimą.

Paauglių psichiatrijos ir intervencijos skyriaus vedėjos teigimu, šiais metais ypač pastebimas paauglių ir vaikų emocinis sutrikimas po pandemijos. Gydytojai pritaria ir Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriaus vadovas Darius Leskauskas.

„Šiais metais daugiau buvo [atvejų], susijusių su moksleivių grįžimu į mokyklą po viso nuotolinio mokymo. Nemažai daliai tas grįžimas buvo sudėtingas – tiems, kurie turi kažkokių mokymosi, bendravimo sunkumų, galbūt, sakykime, socialinių baimių ir panašių problemų. Tada vėl jiems iškilus reikalavimams, kildavo krizės, kai atsisakydavo eiti į mokyklas arba kildavo noras save žaloti“, – LRT RADIJUI tvirtina D. Leskauskas.

Psichiatras sako, jog tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyje po karantino taip pat pastebima, kad padaugėjo ir paauglių valgymo sutrikimo atvejų.

Specialistų įdarbinimui skirs daugiau lėšų

LRT RADIJO kalbinta Šiaulių respublikinės ligoninės Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus vedėja Silvija Gauronskytė akcentuoja, kad mažesniuose šalies miestuose trūksta ir pačių specialistų. Dauguma jų renkasi darbą privačiai arba psichikos sveikatos centruose ar skyriuose, o į miestelius negrįžta.

„Šiaulių krašte dabar ypatingai trūkumas yra. Gaunasi, kad tada pas mus, Šiauliuose, yra labai didelės eilės poliklinikoje patekti pas vaikų psichiatrą, nes fiziškai žmogus tai negali vienas, kuris aptarnauja ir skyrių, ir dar polikliniką. Ir ne viena poliklinika psichikos sveikatos centrų praktiškai neturi vaikų psichiatro“, – tvirtina S. Gauronskytė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė savo ruožtu pabrėžia, kad regionuose trūksta ne tik vaikų psichiatrų, bet ir psichologų, psichoterapeutų. Anot jos, prisitraukti juos atvykti iš didžiųjų miestų regionams pavyksta retai.

„Kaip sako kartais ir savivaldybių vadovybės, kad tikrai turime sąlygas ir nuostabus miestas ar miestelis, bet prisikalbinti atvykti dirbti arba gyventi yra išties sudėtinga“, – tvirtina I. Skuodienė.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė LRT RADIJUI sako, kad vaikų ir paauglių psichiatrų įdarbinimui šiuo metu ministerijoje svarstoma skirti papildomų lėšų.

„Vienas iš svarstymų, apie kurį dabar diskutuojame darbo grupėje baigdami siūlymus, tai ir yra įteisinti finansinį skatinimą pirminiame lygmenyje tiems centrams, kurie įdarbintų vaikų ir paauglių psichiatrus.

(...) Taip pat yra numatyta ir ambulatorinių paslaugų plėtra. Jau kitų metų pradžioje startuosime kartu su medikais ir ekspertais ir dėliosime tokį, sakyčiau, konkretesnį planą, kokiose vietose, kokios paslaugų rūšys turėtų atsirasti ir kaip jos turėtų būti teikiamos, kad užtikrintų pagalbą sunkiais atvejais“, – teigia S. Bieliūnė.

Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.