Lietuviai norėtų išguiti paspirtukininkus iš šaligatvių ir apribotų jų greitį, policijai nerimą kelia dažniausia pramoga – vairavimas išgėrus

Prieš 1 metus 85

Elektriniams paspirtukams keliant vis daugiau iššūkių gatvėse, lietuviai neslepia, kad norėtų jų vairuotojams įvesti naujų apribojimų. LRT užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog šalies gyventojai pirmiausia uždraustų paspirtukininkams važinėti šaligatviais bei apribotų maksimalų jiems leistiną greitį, kuris dabar siekia 25 km/val. Kalbinti ekspertai tikina, kad elektrinių paspirtukų sukeliamų problemų tikrai nestinga, todėl kuo skubiau reikėtų įvesti griežtesnį Kelių eismo taisyklių (KET) reglamentavimą. Tai jau artimiausiu metu turėtų padaryti Seimas.

Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ liepos 17–28 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Asmeninio interviu metodu buvo apklaustas 1021 gyventojas. Apklaustieji – iš skirtingų Lietuvos vietų, 18 metų ir vyresni.

Jokių šaligatvių, mažesnis greitis

Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriems iš pateiktų pasiūlymų dėl elektrinių paspirtukų eismo reguliavimo jie pritartų.

Pateikti atsakymų variantai: labiau riboti leistiną greitį; drausti važiuoti šaligatviais; taikyti griežtesnes baudas už padarytus nusižengimus; didinti minimalaus amžiaus ribą paspirtukų vairuotojams; leisti važiuoti tik su šalmu; elektrinius paspirtukus visiškai uždrausti; nieko nekeisti – palikti, kaip yra dabar; nežino / neturi nuomonės.

Apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai palaiko siūlymus drausti elektriniams paspirtukams važiuoti šaligatviais, t. y. leisti važiuoti tik dviračių takais ar gatvių važiuojamąja dalimi (37 proc.), bei labiau riboti leistiną greitį – dabar leistinas greitis yra iki 25 km/val. (35 proc.).

Trys iš dešimties apklaustų gyventojų pritartų amžiaus ribos didinimui, nuo kada galima važiuoti elektriniais paspirtukais (31 proc.), ar siūlymui jais važiuojantiems taikyti griežtesnes baudas už padarytus nusižengimus (28 proc.).

Kas ketvirtas respondentas pritartų nurodymui, kad paspirtukininkai būtų su šalmais. Vienas iš dešimties (11 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų norėtų, kad eismas elektriniais paspirtukais būtų visiškai uždraustas, kiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) gyventojų mano, kad nieko nereikėtų keisti ir palikti tą pačią tvarką, kaip yra dabar. Dar 7 proc. neatsakė į šį klausimą.

Labiau kliūva vyresniems, gyvenantiems didmiesčiuose

Siūlymui visiškai uždrausti eismą elektriniais paspirtukais Lietuvoje labiausiai pritaria moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su vidutinėmis bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, nelietuvių tautybės gyventojai, pensininkai (17 proc.).

Drausti važiuoti šaligatviais (leisti važiuoti tik dviračių takais ar gatvių važiuojamąja dalimi) labiau pritartų vyrai (39 proc.) nei moterys (35 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (41 proc.), didmiesčių gyventojai (45 proc.).

Labiau riboti leistiną greitį pageidautų moterys (38 proc.) nei vyrai (32 proc.), 30–49 metų žmonės (39 proc.), taip pat didmiesčių gyventojai (40 proc.).

Variantą, kad nieko nereikia keisti ir palikti taip, kaip yra dabar, dažniau rinkosi vyrai, jaunimas iki 30 metų, besimokantis jaunimas (kas ketvirtas – 23 proc.), respondentai Kauno mieste.

Kaip parodė šių metų liepos mėnesį vykusi apklausa, per pastaruosius 12 mėnesių elektriniais paspirtukais važiavo kas dešimtas (9 proc.) Lietuvos gyventojas nuo 18 metų (pusė iš jų jaunesni nei 30 metų ir gyvena didmiesčiuose).

Reikėtų pažymėti, kad vien šių respondentų atsakymai nežymiai skyrėsi nuo visos imties. Pastarieji labiau palaiko siūlymą paspirtukininkams leisti važiuoti tik dėvint šalmą (37 proc.), drausti važiuoti šaligatviais ir riboti maksimalų leistiną greitį atitinkamai norėtų 29 ir 28 proc. šalies gyventojų. 4 proc. važiavusiųjų elektriniais paspirtukais pritartų, kad jie būtų visiškai uždrausti, dar 21 proc. mano, kad nieko keisti nereikėtų.

Mėgstamiausia pramoga – vairuoti išgėrus

Nors Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) įprastai veda bendrą paspirtukininkų ir dviratininkų statistiką, pareigūnai neslepia, jog elektrinių paspirtukų išpopuliarėjimas kelia daug naujų iššūkių.

Skaičiuojama, kad elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai per metus padaro per 12 tūkst. įvairiausių KET pažeidimų. O viena iš jų mėgstamiausių pramogų – vairuoti išgėrus.

Kaip LRT.lt informavo LKPT Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, vien šiemet per pirmąjį pusmetį įvyko 82 avarijos, kuriose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, jose sužeisti 88 žmonės.

Per visus 2021 m. buvo fiksuoti 202 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 209 žmonės, 2020 m. – 99 avarijos, sužeistas 101 ir žuvo 2 žmonės.

„Didžioji dalis asmenų, važiuojančių elektriniais paspirtukais, yra nedrausmingi. Jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems, ypač važiuodami šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais, taip pat aikštėse, parkuose“, – portalui sakė J. Liutkienė.

LKPT atstovės teigimu, dažniausi paspirtukininkų pažeidimai yra važiavimas per pėsčiųjų perėją, nors tai daryti draudžiama (kirsti važiuojamąją dalį reikia vedantis dviratį arba elektrinį paspirtuką), taip pat saugaus greičio nepaisymas važiuojant pro pėsčiuosius bei vairavimas išgėrus.

„Išskiriami du atvejai. Pirmasis, kai fiksuojamas daugiau nei 0,4 promilės apsvaigimas, bet jis neviršija 1,5 promilės. Kitas — girtumas, viršijantis 1,5 promilės. 2022 metais užfiksuota 918 atvejų, kai dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai vairavo išgėrę, nustatyta nuo 0,4 iki 1,5 promilės alkoholio kiekio kraujyje. 777 buvo pagauti dar didesnio girtumo – per 1,5 promilės. Pernai per pirmąjį pusmetį tokių vairuotojų buvo dar daugiau – 1242“, – statistika pasidalijo LKPT.

J. Liutkienė taip pat pažymėjo, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams taikomos tokios pat taisyklės ir reikalavimai kaip ir dviračių vairuotojams, nors daugelis tą pamiršta.

Nemažai iššūkių dėl naujokų

Kaip LRT.lt sakė „Bolt“ dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta, vertinant vien bendrovės platformos duomenis matoma, kad 10 tūkst. kelionių 2021 m. teko 0,235 nelaimingų atsitikimų arba 1 kelionė iš 42 tūkst.

„Sužalojimų statistika dar kuklesnė: 10 tūkst. kelionių tenka 0,103 sužalojimų atvejų arba 1 kelionė iš 97 tūkst. Tai duomenys iš birželį skelbtos „Bolt“ saugaus eismo ataskaitos – joje panaudoti duomenys iš pačių vartotojų pranešimų ir trečiųjų šalių, tarp jų ir policijos. Remiantis jais, 2021 m. nelaimių skaičius, tenkantis tam pačiam kelionių skaičiui, sumažėjo 12 proc., o sužalojimų – 26 proc., palyginti su 2020 m.“, – pasakojo E. Balta.

Pasak jo, stebint klientų ir kitų paspirtukininkų elgesį galima išskirti kelis pagrindinius faktorius, lemiančius netinkamą, o kartais ir pavojingą važiavimą. Pirma, žinių trūkumas ir neįvertinimas, kad paspirtukas taip pat yra transporto priemonė, kuriai galioja KET. Pavyzdžiui, važiavimas dviese – dažniausiai žmonės tą daro nežinodami, kad tai draudžiama ir pavojinga.

„Antra, staigus šios transporto priemonės populiarėjimas lemia, kad gana didelė vartotojų dalis visuomet yra naujokai. Žinome, kad dauguma nelaimių nutinka būtent pirmosiomis dienomis. Kaip ir kitų transporto priemonių atvejais, visada yra ir besielgiančių neatsakingai, pavojingai ar chuliganiškai, tačiau ši vartotojų dalis yra palyginti nedidelė, o mes nuolat skatiname gyventojus pranešti apie netinkamą elgesį ir, esant reikalui, apribojame tokio paspirtukininko prieigą prie platformos“, – aiškino E. Balta.

Dalies gyventojų nuomonei pritartų

Paprašytas įvertinti LRT užsakymu atliktos apklausos duomenis, „Bolt“ atstovas teigė pritariantis, kad pirmiausia šalyje reikėtų spręsti paspirtukininkų greičio klausimą, kuris šiuo metu ribojamas iki 25 km/val.

„Bendradarbiaudami su savivaldybėmis, mes dar labiau ribojame greitį intensyvaus pėsčiųjų eismo zonose. Pavyzdžiui, paspirtukui įvažiavus į sostinės Vokiečių gatvę, jis pats sumažina greitį iki 15 km/val. Apskritai greičio ribojimas yra efektyvi priemonė, lemianti, kad mažėja nelaimingų atsitikimų skaičius“, – kalbėjo E. Balta.

Bendrovės atstovas pritartų ir siūlymui dėl amžiaus ribojimo, tačiau abejoja dėl galimybės paspirtukininkams drausti važiuoti šaligatviais.

„Klausimas dėl paspirtukų eismo perkėlimo iš šaligatvių į važiuojamąsias gatvių dalis turėtų būti skirtas saugaus eismo ekspertams ir institucijoms, kurios būtų atsakingos už šių taisyklių įgyvendinimą. Nors tokiu atveju sumažėja rizika pėstiesiems, sunku prognozuoti, ar, paspirtukams važiuojant greta automobilių, nelaimių ir sužalojimų būtų mažiau“, – dėstė pašnekovas.

Ruošia pluoštą naujų ribojimų

Seime ir Vyriausybėje jau kurį laiką kelią skinasi naujos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, dėl kurių savo vertinimus bei siūlymus pateikė tiek Kelių policija, tiek „Bolt“, tiek kitos suinteresuotos šalys.

Naujais ribojimais siūloma apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką, nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, greičiui ar galiai, norima įvesti ir amžiaus cenzą.

Vienas iš pakeitimų iniciatorių parlamentaras Julius Sabatauskas teigė, jog imtis pokyčių buvo būtina dėl pavojingos situacijos gatvėse.

„Parengti šį projektą paskatino tai, kad paspirtukų vis daugiau, grėsmingai auga šiurpių eismo įvykių, kuriuos sukelia paspirtukininkai, skaičius, o taisyklių nėra. Negalime nereaguoti į tokį avarijų, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimą“, – sakė pasiūlymą parengęs J. Sabatauskas.

Savo ruožtu gydytojai augantį sužalotų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičių stebi nuo 2019 metų. Didžioji problema, pasak jų, jog daugeliu atvejų patiriami sunkūs sužalojimai bei traumos, kartais netgi prilygstantys automobilių avarijoms.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pažymėjo, kad per pastaruosius metus šioje gydymo įstaigoje fiksuoti 575 atvejai, kai buvo sužaloti paspirtukininkai.

„Pusė jų patyrė vienokius ar kitokius lūžius. Sužalota daugiau nei viena kūno sritis. 56 žmones reikėjo iš karto hospitalizuoti ir operuoti“, – detalizavo P. Uksas.

Gydytojo surinktais duomenimis, 50 proc. nelaimių dažniausiai pažeidžiama žmogaus galva ir kaklas, 39 proc. – veido kaulų lūžiai, 20 proc. – galvos smegenų traumos, kaklo traumos – 6 proc.

Vilniaus universiteto Žalgirio klinikų Priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius sakė, kad 2021 m. pastarojoje gydymo įstaigoje fiksuoti 564 elektrinių paspirtukų vairuotojų veido traumų atvejai.

Tarp pasitaikančių traumų – veido audinių pažeidimai, dantų netekimas, žandikaulių lūžiai. Tačiau buvo ir atvejų, kai kilo grėsmė nukentėjusiojo regėjimui, vienas asmuo po nelaimės atvyko nukirsta nosimi, pasitaikydavo smegenų traumų.

Skaityti visą pranešimą