Lietuvai Taivane skambėjo pažadai, tačiau lustų gamybai tektų investuoti šimtus milijonų

Lietuva parėmusi Taivaną ir leidusi įsikurti atstovybei Vilniuje sulaukė didelio ekonominio spaudimo iš Kinijos, todėl dabar ši kryptis yra praktiškai užsivėrusi. Lietuvos valdžia tikėjosi, kad naujieji bičiuliai padės atsverti praradimus atverdami savo rinką, šie lūkesčiai ir nedingo šiandien. Nedingo ir praradimų palikta skylė. Taivanas neatsvėrė rinkos, tačiau penktadienį vizitą Taivane baigiantys Lietuvos atstovai potencialo mato.

Iki puslaidininkių – toli

Kaip išsaugoti gamtą, švarų orą ateities kartoms? Elektra varomus autobusus, baterijas gaminančios bendrovės „Tron-E“ atstovai sako, kad tai klausimas, į kurį atsakymo ieško nuolat. Ir, atrodo, jį pamažu randa. Kompanija per dešimtmetį sugebėjo Taivanui pasiūlyti ne tik įvairius elektra varomus autobusus – dabar ieško būdų, kaip efektyviai taupyti energiją ir su Taipėjaus valdžia net bando autobusą be vairuotojo.

Bendrovės viceprezidentas Eric Chiu sako, kad Lietuvoje jau kalbamasi su partneriais, ieškoma galimybių ir galutinio verslo modelio, tačiau pabrėžia, planas – gamykla ir autobusai Lietuvoje.

„Jei norime pradėti verslą Lietuvoje, privalome turėti ir gamyklą. Turime jai rasti vietos, taip pat privalome turėti galimybę aptarnauti autobusus. Lietuvoje viešėjome jau ne kartą, todėl žadame kurti bendrą kompaniją kartu su lietuviais“, – sako „Tron Energy Technology Corp.“ viceprezidentas E. Chiu.

Dar vienos gamyklos Lietuva irgi norėtų – puslaidininkių. Tačiau taivaniečių sukelti lūkesčiai, kad Lietuva galėtų tapti bendros puslaidininkių tiekimo grandinės dalimi, atrodo perdėti. Vienos didžiausių pasaulyje puslaidininkių, lustų gamintojų „Macronix“ vadovas Miin Wu sako, Lietuva neturėtų gyventi iliuzijomis – reikia investuoti šimtus milijonų, rengti specialistus ir infrastruktūrą, tada bandyti kurti technologiją.

„Greičiausias kelias pasiekti rezultatų – sukurti patentuotus dizainus. Kai turėsite užtektinai tą galinčių daryti specialistų, investicijos bus kiek mažesnės. Kad įsivaizduotumėte – 10–100 milijonų yra normali suma, atsižvelgiant į tai, kokio tai sudėtingumo bus produktas. Jums patiems dabar sukurti prietaisų nepavyktų, bet dizainai galėtų virsti kūnu pasinaudojant Taivano gamyklomis“, – pasakoja „Macronix“ įkūrėjas M. Wu.

Artimiausias proveržis – rudenį

Taivanas pažadų Lietuvai negailėjo – paskolų ir finansavimo fondai, mokymai, galimybės prekiauti. Rudenį bus metai, kai taivaniečių verslo delegacija pirmą kartą apsilankė Lietuvoje ir pradėjo megzti saitus. Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sako, būtent rudenį Lietuva pagaliau galės pradėti pieno, kiaušinių, grūdų eksportą.

„Mes vežame maisto produktų už maždaug 2 mln. eurų. Bet čia buvo tada, kai neturėjome daugelio leidimų, Lietuvos žinomumo nebuvo ir t.t. Mūsų siekis, kad Taivano rinka atsvertų ir kompensuotų tuo metu prarastą Kinijos rinką t.y. apie 20 mln. eurų maisto produktų vertė į Taivaną gali būti pasiekta, jeigu tikrai rimtai mūsų verslo įmonės užsiimtų“, – teigia A. Venckus.

Tačiau taivaniečiai primena ir tai, kokio žingsnio Lietuva dar nežengė.

„Klausimai susiję su maistu visada sudėtingi. Tai verslas, reikalaujantis daugybės pastangų, ypač bendraujant gyvai, akis į akį. Tai nepaprastai svarbu. Raginčiau Lietuvą atverti ekonominę atstovybę Taivane. Pavyzdžiui, toks bendradarbiavimo modelis mums itin pasiteisino mezgant ekonominius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis“, – teigia Taivano ekonomikos viceministras.

Ekonominę atstovybę Taivane Lietuva žada atverti. Žadėjo šių metų pradžioje, pavasarį, o dabar numatoma data – ruduo. Simboliška – praėjus metams, kai Lietuva ir Taivanas pradėjo ieškoti galimybių dirbti.

Žurnalistų kelionė apmokėta Taivano Vyriausybės. Publikacijos turiniui įtakos tai neturi.