Liberalų sąjūdžio lyderiai vengia korupcijos bylos temos: klausimų apie tai mums jau nebeužduoda

Liberalų sąjūdžio suvažiavime šeštadienį kalbėję partijos nariai kalbėjo apie partijos tikslus artėjant kitąmet vykstantiems savivaldos rinkimams, tačiau apie politinės korupcijos bylą kalbėti vengė ir sakė, kad klausimas jau nebeaktualus.

Pirmasis pažadas – gerai apmokamas darbas

Suvažiavime kalbėjęs partijos narys,Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas sakė, kad, jo manymu, partijos prioritetas turėtų būti gerai apmokamos darbo vietos.

„Mes turime rūpintis, kad Lietuvoje steigtųsi gerai apmokamos darbo vietos“, – apie siūlomą prioritetą partijai sakė jis.

Jis pabrėžė, kad taip turėtų būti ne tik Vilniuje.

„Lietuvoje regioninės politikos iki šiol buvo labai mažos užuomazgos“, – sakė jis.

Politiko teigimu, infrastruktūros: kelių, susiekimo klausimai yra svarbūs, tačiau ne patys skubiausi.

„Tai yra problema, bet tai nėra prioritetas valdant valstybę“, – kalbėjo D. Kaminskas.

Korupcijos bylos šleifas

Vėliau prasidėjusioje diskusijoje „Liberalai ’23 – tikslai, iššūkiai ir būsimi laimėjimai“ buvo aptarta partijos ateitis ir kuo partija skiriasi nuo kitų.

„Kuo mes esame kitokie? Mes turime ilgesnes tradicijas, istoriją, esame tradicinė partija <...> iškentėjusi įvairius gyvenimo kirčius, sakykime“, – apie kilusį korupcijos skandalą užsiminė Seimo narė Edita Rudelienė.

D. Kaminsko teigimu, Liberalų sąjūdis yra panašus į kitas dešinės partijas, tačiau tai nėra blogai.

„Mes nesame kitokie, mes esame panašūs, bet kaip organizacija esame subrendę, elgiamės apgalvotai, neimpulsyviai“, – svarstė jis.

Būsimas partijos kandidatas į Klaipėdos miesto merus Saulius Budinas kalbėjo, kad uostamiesčio vadovo kėdė turi būti visos partijos prioritetas.

„Pagrindiniai mūsų tikslai – susigrąžinti miestą. Tai mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė jis.

Diskusijos nariai akivaizdžiai vengė kalbėti apie korupcijos bylą.

„Siūlyčiau prisiminti Konstituciją: kalbėsime, kai bus galutinis, neskundžiamas sprendimas. Šiandien politikui, gerbiančiam Konstituciją, kalbėti apie tai yra tabu“, – sakė Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

Galutinio sprendimo byloje dar nėra. Liberalų sąjūdis balandį joje buvo išteisintas, tačiau Generalinė prokuratūra apskundė nuosprendį aukštesnei instancijai.

Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis dar 2016 metais iš buvusio tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. eurų, kuriuos prokurorai laiko kyšiu.Tačiau diskusijas apie bylą atnaujino balandį kaltinamuosius, įskaitant patį Liberalų sąjūdį, išteisinęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Prokurorui apskundus nuosprendį, byla toliau bus nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

Tuo tarpu Tauragės meras D. Kaminskas pareiškė, kad išteisinamasis nuoprendis sukūrė dar didesnį neteisingumo jausmą visuomenėje.

„Nei teismas, nei čia esantys žmonės, nei visuomenė nepatikėjo tomis pasakomis iš rūsio apie paskolas. <...> Kitas klausimas yra, kur procese padarytos klaidos, kad turime tai, ką turime“, – sakė jis.

„Mums šito klausimo praktiškai nebeuždavinėja <...> turėjome daug skambių bylų, daug atvejų, kai jos pavirto į nieką. Kol žmogus nenuteistas, jis nėra kaltas“, – apie bylą sakė S. Budinas.

E. Rudelienė pabrėžė, kad partija yra atsinaujinusi.

„Nuo tų įvykių įvyko pasikeitimų, užaugo nauji lyderiai. Tie, kurie liko, tiki ir mūsų dabartiniais vadovais, pasitiki jais. Pasikeitė ir politikų karta. Jei imant Viktoriją [Čmilytę-Nielsen] – kaip ji gali būti susijusi su praeitimi? Šiandien esame visiškai atsinaujinę“, – sakė Seimo narė.

Neliberalūs liberalai?

Pastaruoju metu kilo klausimų, ar Liberalų sąjūdis yra pakankamai progresyvi partija, neseniai partiją dėl esą liberalių idėjų stokos paliko LGBT aktyvistas Rokas Garliauskas, abejojama, ar visi frakcijos nariai Seime palaikys Civilinės sąjungos projektą.

T. Kaminsko teigimu, yra pateisinama, kad liberalai nebalsuotų dėl Civilinės sąjungos projekto dėl religinių priežasčių.

„Taip, iš tūkstančių mūsų narių – yra kolegų, kurie nepritaria būtent tam punktui. Mes esame kur kas daugiau, nei tik ši tema, turime daugiau temų“, – sakė E. Rudelienė ir pridūrė, kad „mes esame už labiau vyrų, moterų teises“.

Pasak Kėdainių savivaldybės tarybos narės Sandros Barzdienės, R. Garliausko išėjimas daug kam buvo netikėtas.

„Aš taip pat nusivyliau, kad partnerystės įstatymas nebuvo priimtas, bet politika yra kompromisų menas“, – kalbėjo ji.

Ruošiasi savivaldybių tarybų ir merų rinkimams

Kitais metais Lietuvoje vyks savivaldos rinkimai, diskusijos dalyviai kalbėjo apie tai, kaip partija jiems turėtų pasiruošti ir kokie yra gyventojų lūkesčiai.

„Pirmiausiai meras yra politikas, žmonių atstovas <...> Labai svarbu, kad būtų santykis su taryba“, – sakė E. Rudelienė.

Diskusijoje buvo aptarta, kad iš savivaldos politikų tikimasi buitinių problemų sprendimo.

S. Barzdienė atkreipė dėmesį, kad regionuose itin aktualios sveikatos ir švietimo reformos, diskutuojama dėl ligoninių ir mokyklų tinklo pertvarkos.

„Galvoji, negi žmonėms tik keliukai, kanalizacijos ir vandentiekis rūpi? Bet dabar pasidarė aktualu ir žmogaus teisių klausimai“, – kalbėjo Kėdainių politikė ir pridūrė, kad ne visada lengva įgyvendinti centrinės valdžios sprendimus.

Jos teigimu, gyventojams svarbus tiesioginis ryšys su savivalda.

„Niekas labai nesigilina, kad kalba apie tarybos rinkimus – žmonės įsivaizduoja, kad renka merą“, – sakė S. Budinas ir pridūrė, kad Lietuvoje gyventojai tikisi, kad meras išspręs kiekvieną, net ir labai smulkų, klausimą.

Liberalų kandidatas į Klaipėdos vadovus minėjo, kad „nesinori, jog meras būtų miesto kunigaikščiu“.

„Lūkestis [merui] yra problemų sprendimas. Jei darau live transliaciją apie kelius, žinau, kad ilgai sėdėsiu <...> Jei paklausiu gyventojų, kokia didžiausia problema, jau žinau atsakymą“, – Tauragės meras D. Kaminskas pridūrė, kad partijai reikia atkreipti dėmesį ir į gerovės, demografijos problemas.