Laukinių paukščių apsauga – ir ūkininkų rankose, bet dalis jų tvirtina – finansiškai naudos beveik neatneš

Prieš 1 metus 68

Šiemet startavo nauja priemonė „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“. Dalyvaujantys šioje programoje ūkininkai prisidės prie laukinių paukščių – kurapkų, mažųjų erelių rėksnių, griežlių, balinių pelėdų, žalvarnių, tetervinų ir kitų paukščių – rūšių išsaugojimo. Iš viso į sąrašą įtraukta 30 paukščių rūšių. 

Norintis gautą paramą ūkininkas turės įsipareigoti 5 metams ir kasmet deklaruoti tuos pačius plotus. Kompensacinė išmoka – 74 eurai už vieną hektarą pievų. Ūkininkas turėtų kartą per metus nušienauti pievą nuo birželio 20 iki spalio 30 dienos, draudžiama pievą mulčiuoti ir negalima jos tręšti.

Rokiškio rajono ūkininkas Paulius Martinionis sako ministerijos programą vertinantis dviprasmiškai. Iš vienos pusės, anot jo, ji atrodo reikalinga, bet iš kitos pusės – ūkininkui ji finansiškai naudos beveik neatneš.

„Tos taisyklės nėra labai aiškios, siekiama, mano nuomone, atitraukti ūkininkus nuo gamybos, kad būtų mažiau ūkininkaujama“, – sako ūkininkas.

Pats jis teigia svarstytų, ar dalyvauti programoje. Bet abejonių šiandien turintis daug.

„Įsipareigojimas labiausiai kelia abejonių, sunku planuoti. Penki metai – ilgas laikas, nėra pas mus pastovios politikos ir išmoka yra tikrai per maža“, – įsitikinęs P. Martinionis.

Nauja programa – nerimas ūkininkams

Pasak Ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus, siūlomi įsipareigojimai tikrai neprisideda prie intensyvesnės gamybos ir atitinkamai didesnių pajamų iš hektaro. Be to, gąsdina ir siekis plėsti saugotinas teritorijas, kur ūkinė veikla smarkiai ribojama.

„Maždaug suvokiama taip, kad ūkininkas turi savo noru daryti gamtai naudingą veiklą, tuo pačiu netekdamas pajamų. Tai ūkininkai klausia, ar sutiktų bet kuris žmogus savo namuose skirti, kad ir tam tikrą dalį kambario kažkam ir juo nesinaudoti“, – sako R. Juknevičius.

Jo teigimu, nerimą kelia ir bendra tendencija plėsti saugotinas teritorijas, teritorijas, kuriose ūkinė veikla turi labai rimtų ribojimų.

„Ar tai nėra tas saldainis, kurio pagrindu paskui, kaip ta pelė, pateksim į pelėkautus“, – svarsto ūkininkų sąjungos vadovas.

Jo žodžiais, nėra ūkininkai kažkokia išskirtinė visuomenės dalis, kaip ir kiekvienas žmogus, jie norėtų gauti orias pajamas iš savo veiklos. R. Juknevičiaus teigimu, siūlomi 74 eurai už pievos hektarą – nedidelė suma.

„Jeigu žmogus yra žemės savininkas, netenka pajamų dėl apribojimo, tai atitinkamai už tą visuomenei naudingą veiklą ir turi būti atlyginta“, – sako sąjungos vadovas.

R. Juknevičius pabrėžia, kad vienuose rajonuose paukščių išsaugojimo programa visai būtų neveiksminga, tačiau kituose tai būtų parama ūkininkams.

„Tuose regionuose, kur ūkio gamyba nėra intensyvi, kur gyvulių skaičius yra mažesnis, tos pievos nenaudojamos, kelis kartus per metus šienaujamos, tai tuose regionuose tie apribojimai daro mažesnę žalą, ten galbūt ūkininkai bus labai laimingi turėdami galimybę pasinaudoti tokia parama“, – teigia R. Juknevičius.

Dirbamuose laukuose nyksta vis daugiau paukščių

Ornitologas Gediminas Petkus įsitikinęs – ūkininkai gali ir turi prisidėti prie laukinių paukščių išsaugojimo.

„Viena iš priemonių – palikti laukų galus, taip pat nemažai piktžolių. Dažnai ūkininkai stengiasi gauti produkcijos, išarti didesnius laukus, atrodo, kuo didesnis laukas, tuo daugiau produkcijos, bet kai nėra paliekama jokių žalių koridorių, net ir paprasčiausių piktžolių, nyksta augalai, nyksta vabzdžiai, nebėra kur paukščiams maitintis, perėti, pavyzdžiui, kurapkoms, kurios mėgsta ten slėptis arba ieškoti piktžolių“, – sako ornitologas.

Dar, anot G. Petkaus, labai svarbu, kad ūkininkai laukuose arba ganyklose paliktų medžiu. Be to, turėtų būti vienas kitas medis papildomai ir pasodinamas, kad pritrauktų daugiau gyvybės į tas teritorijas. Nerimą ornitologui kelia ir monokultūros, tai yra ilgą laiką auginamos vienos rūšies kultūros, pavyzdžiui, rapsai. Dėl to šias vietas po kiek laiko palieka paukščiai.

G. Petkus sako, kad per 30 metų stebima liūdna tendencija visoje Europoje, kai paukščiai nyksta dėl tų monokultūrų, nes tokie laukai intensyviau tręšiami, vadinasi, nyksta vabzdžiai, nebelieka maisto paukščiams. Paukščius galėtų padėti išsaugoti ir pavėlinus šienavimą. Pasak ornitologo, tai pirmiausia išgelbėtų stulgius.

„Jie labai reti, aišku, jų nėra Lietuvoje daug. Pavyzdžiui, griežlių dar turim daug palyginus, nors Europoje tai nykstantis paukštis. Tai griežles gali ūkininkai išsaugoti vėliau, šienaudami laukus“, – sako G. Petkus.

Ūkininkai, ornitologo teigimu, gali padėti ir vieversiui. Jis netrukus parskris, kai labiau atšils dienos. O pempėms padėtų nesausindami laukų ar palikdami laukuose vieną kitą balutę, tai irgi būtų didelė apsauga.

Skaityti visą pranešimą