Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažino, kad, komunikuojant dėl kai kurių prekių tranzito į Kaliningradą ir iš jo stabdymo, buvo padaryta klaidų.
Kaip ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Landsbergis, kad šiuo metu nėra jokios naujos informacijos apie tai, kaip galėtų atrodyti „praktinės“ pasekmės, apie kurias kalba Rusija.
„Europos Komisija (EK) turi teisę išaiškinti sankcijas. Jie tai padarė mums, iki šiol mes vadovaujamės EK trijų direktoratų išaiškinimu. Kadangi tai yra EK išskirtinė teisė tiek įvesti, tiek vėliau peržiūrėti sankcijas, ji gali jas peraiškinti kaip nori kitaip. Tai yra jų teisė“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Paklaustas, ar yra šansų, kad EK peraiškins tranzitui taikomas sankcijas, G. Landsbergis teigė negalintis to pasakyti. Jis sakė negalintis ir pasakyti, ar kitos šalys gali imtis iniciatyvos švelninti sankcijas ar taikyti išimtis.
„Teoriškai taip, gali būti, praktiškai negaliu atsakyti, ar taip yra“, – teigė ministras.
Jis taip pat teigė, kad yra teorinės galimybės, jog EK nuomonė gali būti patikslinta ar net pakeista: „Teoriškai tokia tikimybė egzistuoja. Ar ji gali būti pakeista ir atšaukta? Taipogi. Yra tokia tikimybė, nes tai yra EK rankose.“
Ministras pabrėžė, kad EK išaiškinimas buvo gautas balandį, o konsultacijos, prasidėjusios iškart įvedus ketvirtąjį sankcijų paketą, vyko nuolat.
„Sprendimai, kurie buvo priimti „Lietuvos geležinkelių“, buvo informuoti sprendimai, jie žinojo priimdami sprendimą, kuo jie remiasi, kuria nuostata reglamente, kuriuo išaiškinimu, kurio direktorato žodžiais“, – komentavo G. Landsbergis.
Ketvirtadienį Seime premjerė, paklausta, ar galimas naujas Europos Komisijos (EK) išaiškinimas dėl sankcijų taikymo kai kurių prekių tranzitui į Kaliningradą, komentavo, kad EK yra kompetentinga teikti paaiškinimus dėl praktinio sankcijų taikymo. Jos nuomone, anot I. Šimonytės, Lietuva kliaujasi.
„Jokios kitokios konsultacijos negu ta konsultacija, kurią mes esame gavę balandžio mėnesį, iš EK mes tikrai neturime. Bet kad gyvenimo eigoje būna, kad atsiranda kažkokių patikslinimų ar išplėtojimų, taip, būna.
Negaliu sakyti, kad EK nematys reikalo nieko papildomai pasakyti, bet tikrai kol kas jokių kitų komentarų iš EK neturime“, – sakė I. Šimonytė.
Komunikacija galėjo būti geresnė
Kritikos strėlės Vyriausybės pusėn skrieja dėl komunikacijos ir to, kad nebuvo užbėgta už akių Rusijos skleidžiamam melagingam naratyvui apie neva taikomą blokadą. Antradienį G. Landsbergis žurnalistams teigė, kad bus vertinama, ar nebuvo padaryta komunikacijos klaidų. Ketvirtadienį jis jau pripažino, kad komunikuoti buvo galima geriau.
„Pakartosiu, ką sakė ir premjerė – kaip ir kiekvieną įtemptą situaciją, nepavadinčiau to krize kokia nors, <...> įvertinus atgal, matyt, galima pasakyti, kad buvo galima padaryti kai ką geriau.
Tą galime pripažinti, kad institucijos, kurios tame dalyvavo, taip pat ir Užsienio reikalų ministerija, galėjo kitaip informuoti, įvertinti strateginės komunikacijos poreikį, galimą informacinč ataką ir t.t. Sakyčiau, kad, atsekant įvykius, tai nebuvo traktuota kaip informacinės atakos atvejis, tai buvo kaip teisinė diskusija, nes mes remiamės teisės argumentais“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Atsakydama į kritiką dėl prastos komunikacijos Kaliningrado tranzito klausimu, premjerė teigė, jog kyla klausimas, apie ką Vyriausybė turėjo geriau informuoti visuomenę: „Apie tai, kad Rusijos propaganda išnaudos bet kurį ES, Lietuvos ar partnerių sprendimą tam, kad insinuotų kažkokius dalykus, kuriuos daro pati, bet mėgsta kaltinti kitus?
Galbūt galima buvo į tai atkreipti dėmesį ir šįkart, bet man atrodo, kad mes tiesiog taip gyvename kurį laiką. Tai vyksta įvairiomis progomis ir kiekvienos progos, kuria šita propaganda bus naudojama, turbūt nėra taip lengva ir įvardinti. Bet kritiką priimu, sutinku, kitą kartą bandysiu informuoti iš anksčiau, jei galėsiu numanyti, kokia čia gali atsitikti retorika“, – komentavo premjerė.