Laikmetis ir galimybės lemia sprendimą perskirstyti Kauno savivaldybės biudžetą

Tryliktą šio mėnesio dieną įvyks pirmasis naujojo (tuo pačiu paskutinio per šią kadenciją, nes kitų metų kovo pradžioje numatomi nauji savivaldos rinkimai) politinio sezono Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis. Jame bus svarstoma netoli 60-ies klausimų, ir vienas svarbiausių iš jų yra susijęs su 2022 metų biudžeto pajamų plano pakeitimais. Kitaip sakant, su miesto (kauniečių) pinigais.

Prasidedant 2022-iesiems situacija buvo vienokia, bet dabar – jau kitokia

Metų pradžioje Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50 rekonstravimo darbams apmokėti buvo skirta 2,9 mln. eurų savivaldybės pasiskolintų lėšų. Bet jos administracijos atstovų teigimu, objekte darbai buvo baigti anksčiau nei kredito įstaiga savivaldybei patvirtino paskolos suteikimą. Todėl už darbus rangovui sumokėta biudžeto lėšomis, o skolintos – liko nepanaudotos. Dabar siūloma jas nukreipti S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono rekonstravimo darbams finansuoti.

Pagal tarybai pateiktą projektą, politikai savo sprendimu turėtų patvirtinti kitokį nei metų pradžioje Kauno miesto savivaldybės 2022 metų biudžetą – 470 mln. 6,6 tūkst. eurų pajamų ir 519 mln. 514,6 tūkst. eurų asignavimų.

O tai reiškia – padidinti 5 mln. 759,6 tūkst. eurų Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų planą, 3 mln. 574,5 tūkst. eurų – dotacijų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, 394,5 tūkst. eurų – dotacijų kompensacijoms už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, finansuoti, 379,7 tūkst. eurų – dotacijų vaikams, atvykusiems iš Ukrainos ugdyti ir pavėžėti į mokyklą ir atgal, 275,9 tūkst. eurų – dotacijų atvykusių nelydimų nepilnamečių užsieniečių ar likusių be tėvų globos vaikų institucinei socialinei globai finansuoti, 104 tūkst. eurų – dotacijų savivaldybės patirtoms išlaidoms, valdant nepraprastąją padėtį dėl užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, kompensuoti.

Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2022 m. priemonių finansavimo planui numatoma skirti 653,7 tūkst. eurų, dar 39 tūkst. eurų – dotacijų būsto pritaikymui neįgaliesiems finansuoti, 10,2 tūkst. eurų – dotacijų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui finansuoti bei kitiems planams.

Perskirstys daugiau nei 7 mln. biudžeto eurų, netekusius pagal planą buvusios paskirties

Pusė milijono miesto savivaldybės biudžeto eurų šiemet nepanaudota Laisvės alėjos rekonstravimo galutiniam etapui, nes užsitęsus techninio projekto rengimo ir derinimo procedūroms, rangos darbai nepradėti. Pusantro milijono „atpuola“ nuo Dainų slėnio, esančio Tunelio gatvėje, rekonstravimo, kadangi su rangovu sutartis pasirašyta rugpjūčio gale, kažin, ar pavyks panaudoti jau skirtas lėšas.

Dar 1,4 mln. suplanuotų Kauno savivaldybės biudžeto eurų nespėja įsisavinti vadinamo „silicio slėnio“ Aleksote kūrėjai – buvusios aviacijos gamyklos angaro konversijos projekto vykdytojai, nes užtruko statinio techninės būklės ekspertizės bei pastate esančios transformatorinės iškėlimo darbai.

Du milijonai eurų šiemet kažkam kitam sutaupė savivaldybės lėšomis (mainais į buvusios „Raudonojo kryžiaus“ ligoninės pastatus Laisvės alėjoje) suplanuoto LSMU Kauno ligoninės Josvainių g. 2 naujo pastato statytojai. Kadangi jo techniniame projekte neįvertinti aukštos elektros įtampos kabelių iškėlimo darbai, todėl rangovas negalėjo laiku pradėti rangos darbų.

Apmaudu, kad dar ilgai realybe netaps menus puoselėjančių ir jais besidžiaugiančių kauniečių svajonė pagaliau (nes apie tai kalbama jau ne vieną dešimtmetį) Kaune turėti ne tik modernius sportui skirtus rūmus. Nes 600 tūkst. eurų šiemet lieka nepanaudoti M. K. Čiurlionio koncertų centro įkūrimo projektavimo darbams, – pagal naujai derinamą darbų grafiką, dalis jų bus nukelta į 2023 metus.

Lampėdžio ežeras / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Milijoną eurų iš miesto biudžeto metų pradžioje numačius tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimui Lampėdžio ežere, teks skirti kitoms reikmėms dėl tebesitęsiančių teisminių ginčų. Kita paskirtis bus numatyta ir 200 tūkst. eurų (buvo – Stoties turgaus teritorijos projektavimo darbams), „nes šiuo metu paslaugos teikėjui parinkti vykdomos viešųjų pirkimų procedūros“, – trumpai paaiškinta viešai skelbiamame Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams adresuotame dokumente.

Kas atlieka nuo vienų atiteks kitiems

Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjos Romos Vosylienės paaiškinimu, atsižvelgiant į 2022 metų biudžeto programų sąmatų vykdymą, prognozuojama, kad metų gale savarankiškosioms funkcijoms atlikti liks 7 199,8 tūkst. eurų netekusių paskirties asignavimų.

„Biudžeto pajamų planas didinamas iš valstybės ir Europos Sąjungos gautomis lėšomis. Iš viso numatyta perskirstyti 7,2 mln. eurų, kurie šiemet dėl įvairių priežasčių nebus panaudoti konkrečioms programoms ar projektams, kaip buvo tikimasi vasario mėnesį tvirtinant savivaldybės biudžeto planą. Tie 7,2 mln. eurų bus naudojami finansuoti kitiems svarbiausiems miesto darbams, daugiausia – susijusiems su energetinių kainų kilimu“, – trumpai sprendimo projektą šį pirmadienį portalui „Kas vyksta Kaune“ pakomentavo R. Vosylienė.

Atsižvelgiant į įvairias priežastis, iššūkius ir kasdienius pokyčius, miesto politikų prašoma pritarti biudžeto perskirstymui, kad savivaldybės administracija galėtų teisingai suplanuoti asignavimus ir atlikti mokėjimus už įvykdytus darbus bei suteiktas paslaugas.

„Gavus viršplaninių pajamų, siūlome 471,1 tūkst. eurų padidinti pajamų iš mokesčio už aplinkos teršimą planą ir gavus 182,6 tūkst. eurų daugiau pajamų iš želdinių atkuriamosios vertės, padidinti kitų neišvardintų pajamų planą. Viršplaninės pajamos (viso 653,7 tūkst. eurų) bus naudojamos Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytiems darbams vykdyti“, – paaiškino tarybos sprendimo projekto rengėjai.

Tuo pačiu tarybos 2022-ųjų rugsėjo 13-osios sprendimu, numatoma 215 tūkst. eurų padidinti pajamų planą, tad biudžetinės įstaigos (nevaržomos, kaip pernai daugelyje sričių tebebuvusių COVID-19 pandemijos ribojimų), turės surinkti š biudžetą daugiau pajamų už prekes ir paslaugas, o taip pat – už savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto ilgalaikę ir trumpalaikę nuomą.

Biudžetinė įstaiga Kauno sporto mokykla „Startas“ planuoja surinkti 15 tūkst. eurų pajamų daugiau iš patalpų nuomos ir 100 tūkst. eurų daugiau už teikiamas paslaugas. Kita savivaldybės biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“ planuoja gauti 100 tūkst. eurų daugiau pajamų už paslaugas, nes renka rinkliavas kempinguose bei savivaldybės lėšomis įrengtoje prieplaukoje prie Kauno marių.

Biudžeto planas vykdomas, bet jo lėšų poreikis tik didėja

Netekusius paskirties biudžeto asignavimus siūloma skirti vežėjų nuostoliams dėl keleivių vežimo kompensuoti, nes išaugus kuro ir elektros energijos kainoms, reikia daugiau pinigų. Jų reikia ir atsiskaityti su rangovais, savivaldybės užsakymų vykdytojais. Todėl lėšos iš vienos biudžeto eilutės perkeliamos į kitą.

Milijono reikia sumokėti už savivaldybės biudžetinėms įstaigoms teikiamas komunalines paslaugas. Pinigai reikalingi miesto tvarkymo bei valymo, gatvių apšvietimo elektros tinklų atnaujinimo ir plėtros darbams bei sumokėti už elektros energiją, sunaudotą miesto gatvėms apšviesti.

Kadangi S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo orlaivių angaro statybos darbams apmokėti (nes dirbama sparčiau nei planuota) jau trūksta asignavimų, iš biudžeto šiemet tenka skirti dar 435 tūkst. eurų. 1 mln. eurų iš perskirstyto biudžeto numatyta projektui „Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas“, 800 tūkst. eurų – „Mokslo ir inovacijų sklaidos centro Kaune sukūrimas“, 406,1 tūkst. eurų – „Nemuno salos išvystymas į multifunkcį sveikatinimo ir kultūros kompleksą, pritaikant jį visuomenės poreikiams“.

Dar 443,2 tūkst. eurų skiriama kompleksiškam Ąžuolyno sutvarkymui, 261,3 tūkst. eurų – „Buvusios aviacijos gamyklos angaro konversijai“.

Ąžuolynas / Kaunas.lt nuotr.

Pusė milijono eurų numatyta Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo sporto bazės R. Kalantos g. 130, Kaune, įrengimo darbams apmokėti, 200 tūkst. eurų – gyvenamųjų namų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros programai įgyvendinti. Didesnis, nei anksčiau numatyta, lėšų poreikis fiksuotas ir kai kuriose švietimo, kultūros įstaigose (dėl vykstančių reorganizacijų, naikinamų senų etatų ar steigiamų naujų, atlyginant už darbą ar apmokant paslaugas bei pirkinius).

Ir toliau bus investuojama į kauniečių gerovės kūrimą, tad tikslinant biudžeto planą, papildomai 4,4 tūkst. eurų teks „Sveikos gyvensenos skatinimui…“, 8,4 tūkst. eurų – „Žemo slenksčio paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui…“, 3 tūkst. eurų – „Vaikų dienos centrų tinklo plėtrai Kauno mieste“, 7,2 tūkst. eurų papildys lėšas, skiriamas „Auklėtojo padėjėjų įtraukiamajam ugdymui“ darbui apmokėti, 112,3 tūkst. eurų planuojama „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia plėtrai Kauno mieste“ finansuoti.

Tačiau jeigu dabar kokio interesanto vis dar netenkina aptarnavimo kokybė miesto valdžios rūmuose, tai turėtų žinoti, kad ši srities tobulinama, – 324,5 tūkst. eurų numatoma projektui „Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Kauno miesto savivaldybėje“ įgyvendinti.