Prieš 1 savaitę
15
Lietuvos sanatorijos ir reabilitacijos centrai artimiausiu metu tikisi sulaukti klientų iš Vokietijos. Pripažinta, kad teikiamos sveikatinimo paslaugos atitinka Vokietijos privalomojo sveikatos draudimo įstaigų keliamus reikalavimus.
Pacientams iš Vokietijos siūloma kompensuoti sveikatinimo paslaugas Lietuvos sanatorijose – tai solidus pripažinimas. Jo siekta ne vienerius metus, sako sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų vadovai. Vokietijos piliečių, dauguma rusakalbių, beveik trečdalis iš visų atvykstančių užsieniečių. Tikimasi sulaukti dar daugiau ir ilgesniam nei poros savaičių laikui.
„Tai reiškia gal papildomą iki 10 milijonų pajamų Lietuvos kurortams, o tai yra reikšmingi pinigai. Galėsim lygiaverčiai konkuruoti, nes gydymas mūsų šalyje pasidarys Vokietijos piliečiams tiesiog pigesnis, nes dalį gydymo jiems kompensuos jų ligonių kasos“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo Sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovas Artūras Salda.
Pripažinimas, kad sveikatinimo paslaugos Lietuvoje atitinka europinius reikalavimus, tik kelio pradžia žengiant į naujas rinkas. Teks ieškoti naujų turizmo partnerių, sudaryti sutartis su konkrečiomis Vokietijos privalomojo sveikatos draudimo organizacijomis.
„Tai yra tik leidimas statybai, kol kas lūkesčių turim, daug namų darbų dar reikia padaryti. Pirmiausia reikia vokiečių kalbos mokytis. Kitas dalykas – tapti matomais Vokietijos rinkoje, kad vokiečiai patikėtų, kad Lietuva yra saugi šalis ir konkuruoti su čekais ar slovakais nebus lengva“, – sakė Druskininkų reabilitacijos centro „Upa“ direktorius Rimantas Černiauskas.
„Pastebimi trys dalykai, kur turime visi dar aktyviau dirbti. Tai susisiekimo klausimas, rinkodara ir žinomumo klausimas, kurortologiniai moksliniai tyrimai, kuriuos jau visi bendromis jėgomis bandome įgyvendinti jau eilę metų. Lietuva turi būti pasiekiama į visus mūsų šalies oro uostus“, – pasakojo Kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė.
Pietų Lietuvos kurortai įsikūrę ant mineralinių šaltinių. Kurortologinių tyrimų centras uždarytas prieš daugiau nei dešimtmetį, tačiau pavieniai moksliniai tyrimai vyksta. „Kurortiniai tyrimai reikalingi daugiau kaip naujų gydymosi kurortuose metodų, metodikų rengimui“, – aiškino „Druskininkų gydyklų“ direktorius Kęstutis Ramanauskas.
„Mineraliniai vandenys tiek išoriškai naudojami, tiek geriami, gydomasis purvas, nežiūrint, kokios jis yra konsistencijos, galų gale landšaftas, jonizacija oro veikia žmogų kiekvieną“, – pridūrė Birštono sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija Patinskienė.
Naujų klientų srautų laukia ne tik sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos. Atvykusieji naudosis viešbučiais, maitinimo paslaugomis, kurortų infrastruktūra.
„Užimtumas kurortuose, taip pat apie jį galvojam. Ir nuolat atsiranda naujų dalykų, kurie traukia turistus. Pažintiniai takai, jų labai maršrutų daug yra, dviračių takai, pėsčiųjų. Ir kultūrinis gyvenimas, sportinė infrastruktūra“, – vardijo Kurortų asociacijos prezidentė Nijolė Dirgičienė.
Kurortinis gydymas ir sveikatinimas yra viena didžiausią potencialą turinčių Lietuvos turizmo sričių.
