Ketvirto karo mėnesio išvakarės: kruvinos atakos Donbase, Rusijos tulžingos strėlės į Lietuvą ir bręstanti Ukrainos kontrataka

120 karo dienų. Ketvirto karo mėnesio išvakarės. Rusų puolimo Ukrainoje tikslai pastaruoju metu nekinta, sako ekspertai. Užpuolikės siekis – užgrobti visą Donbasą. Greičiausiai Rusijos karinės pajėgos netgi yra gavusios nurodymą su konkrečia data. Kartu karo ir gynybos specialistai išsako viltį, kad jau netrukus Ukraina galės kontratakuoti ir atsiimti dalį po vasario 24-osios okupuotų teritorijų. 

„Rusija nori užimti kuo daugiau Donecko ir Luhansko administracinių teritorijų. Rusai dabar metė visus pajėgumus, kad tai pasiektų. Šis tikslas matyti iš to, kas dabar vyksta: nors rusai ir stringa, jiems stinga resursų, jiems stinga gyvosios jėgos, bet jie vis tiek bando užimti kuo didesnę teritoriją šioje vietovėje“, – apibendrino gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

Pasak jo, panašu, kad Rusijos karinėms pajėgoms nurodytos tam tikros datos, per kiek laiko ir ką jie turėtų pasiekti.

Liepą Ukraina gali būti pasirengusi kontratakai

Karo apžvalgininkas Egidijus Papečkys taip pat sakė, kad keturis mėnesius trunkančio karo padėtis pastaruoju metu nesikeičia, tačiau pabrėžė, kad Donbase rusai kiek sustiprino pajėgumus.

„Kol mes stebėjome, kaip Rusijai nesiseka pastiprinimo kaupti, kaip jiems nesiseka papildyti kariuomenę, jie Donbase, pasinaudodami, kad ten yra infrastruktūra, kad yra veikianti oro gynyba, sukaupė šaudmenų atsargas, sutraukė didesnes artilerijos pajėgas ir pradėjo vadinamąjį antrąjį etapą, t. y. žingsnis po žingsnio stumtis Donbase pirmyn, stengdamiesi užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, pasiekti Luhansko ir Donecko sričių ribas, kad galėtų šias sritis paskelbti vadinamųjų separatistinių darinių teritorijomis“, – aiškino apžvalgininkas.

Tarp rusų planų, anot E. Papečkio, – siekis užimti ir kuo didesnę dalį Zaporižios srities.

„Kitose fronto linijose jie arba ginasi, arba vykdo veiksmus, kurie neleistų ukrainiečiams permesti pajėgų į Donbasą. Bet ukrainiečiai labai ryžtingai ginasi, todėl rusų puolimas lėtas – kartais jiems visiškai nepavyksta pasislinkti, kartais kelis kaimus pavyksta užimti. Slinkdamiesi į Donbasą, jie mėgina sukelti ir apsupimo pavojų“, – aiškino E. Papečkys.

Per beveik keturis mėnesius, net ir turėdami daug paveldėtos ginkluotės atsargų, rusai, pasak E. Papečkio, negali pasigirti dideliais pasiekimais.

Jis išsakė viltį, kad liepos pabaigoje ar rugpjūtį Ukraina bus pajėgi panaudoti naujai suformuotas brigadas ir pradėti kontrpuolimą, mėgindama atsiimti okupuotas teritorijas. Tam Ukrainai reikia ginklų.

„Ukraina turi daug gyvosios jėgos, gali sutelkti kad ir milijono pajėgas, bet neturi ginklų. Ir dar kas svarbu – Ukrainai stinga instruktorių. Svarbu, kad Vakarai kuo greičiau ir kuo didesnėmis pajėgomis rengtų Ukrainos karius ir padėtų rengti naujus Ukrainos karinius vienetus“, – sakė jis.

Antanaitis: rusai nėra pajėgūs rimtam, stipriam proveržiui

Karo ekspertas D. Antanaitis nemano, kad rusai galėtų išplėsti puolimus Ukrainoje, tarkime, taikytis į Kyjivą.

Pagal įvairius skaičiavimus, pasak D. Antanaičio, rusai dabar Ukrainoje naudoja maždaug penktadalį savo pajėgų, o tai per 200 tūkst. žmonių. Jie kariauja pietų ir rytų Ukrainoje.

„Kad pratęstų ar išplėstų kažkokias operacijas, reikia papildomų pajėgumų: žmonių, technikos, kitokios įrangos. Tai, ką mes matome šiandien, kas susiję su įranga, rusai tempia iš visų galų senus tankus, kuriems yra per 50 metų, naudoja senas raketas, mažina apšaudymų skaičių, nes viskas eina į pabaigą. Drįsčiau teigti, kad rusai nėra pajėgūs rimtam, stipriam proveržiui ar pradėti naują konfliktą kitoje vietoje“, – aiškino gynybos specialistas.

Nesiejo Ukrainos narystės ES su karo atakomis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę sakė, kad galima laukti stipresnio Rusijos puolimo, nes ES svarsto Kyjivo paraišką dėl Ukrainos narystės.

„Rusai yra sakę, kad neprieštarauja, kad Ukraina būtų Europos Sąjungoje. Bet karas prasidėjo todėl, kad ukrainiečiai norėjo tapti ES bendruomenės dalimi. Būtent dėl to įvyko Maidanas, būtent dėl to rusai skubiai okupavo Krymą, pradėjo karą Ukrainos rytuose. Ir dabartinė tąsa yra dėl ES ir NATO.

Be to, šiandien yra ketvirtadienis, savaitė daugiau nei įpusėjusi. Todėl nemanau, kad kariniai tikslai turi loginį ryšį su ES svarstymais ar nesvarstymais“, – sakė D. Antanaitis.

Spaudimas Lietuvai buvo nuspėjamas

Šios savaitės epicentre – ir sankcijos Rusijai, kurių taikinys – prekių tranzitas į Kaliningrado sritį.

Tai, kad Rusija rinksis vis grėsmingesnę retoriką dėl esą vienos Lietuvos pritaikytų sankcijų, buvo akivaizdu jau anksčiau, sakė karo apžvalgininkas E. Papečkys.

„Labai sunku vertinti Rusiją, tai iracionalus režimas, kuris neturi niekam atsiskaityti, todėl gali priimti bet kokius sprendimus. Asmeniškai Putinui ir jo aplinkai tai niekaip neatsiliepia, tad visuomet iš jų galima tikėtis bet ko.

Kalbant apie Rusijos reakciją į Kaliningrado, kaip jie sako, „blokadą“, akivaizdu, kad jie turėjo tris mėnesius pasiruošti šiai sankcijų paketo daliai – tai yra ES sankcijų dalis, o ne vien Lietuvos sprendimas. Lietuva privalo šias sankcijas vykdyti, nes tokia ir yra sankcijų esmė – jos turi būti vykdomos visuotinai, nepriklausomai nuo to, ar tai patogu mums, ar ne.

Dar prieš savaitę sakiau, kad Rusija ieškos kitų karštųjų taškų, bandys kelti įtampą dėl kitų dalykų, kitose vietovėse. Kaip vieną iš tokių vietų mačiau Lietuvą. Tad ar tai Kaliningradas, ar kita priežastis, Rusija vis tiek greičiausiai būtų kėlusi įtampą su Lietuva, nes mes seniai ir nuosekliai, be jokių išlygų remiame Ukrainą. Ir drauge – nedidelė valstybė“, – sakė karo apžvalgininkas.

E. Papečkys pabrėžė, kad ES sureagavo akimirksniu, kaip niekada anksčiau.

„Kalbant apie „praktines priemones“, tai buvo Rusijos retorikoje negirdėta, bet kartu Marija Zacharova (Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė, – red. past.) paminėjo pasitarimą tarp žinybų. Rusijos kalboje tai reiškia diskusiją tarp civilių institucijų. Tai gali būti ekonomikos, transporto institucijos, todėl akivaizdu, kad kalbama greičiausiai apie ekonomines priemones. Politinio spaudimo mums padaryti negali, energetinio taip pat negali, nes mes jau padarėme nelabai populiarius ir brangius sprendimus, bet įgijome energetinę nepriklausomybę, kas dabar mums atsipirko šimteriopai, todėl lieka tik ekonominės priemonės.

Rusija teigia, kad jos bus skaudžios, bet pažiūrėsim, pamatysim. Nepanašu, kad Rusija rastų tokių ekonominių svertų, kad Lietuvai padarytų didelį spaudimą. Tiesiog vėl išbandė ES vienybę, pagadino nervus Lietuvai, Lietuvos visuomenei spaudimą padarė, o drauge rusofašistinei visuomenei pasiuntė žinutę, kad va, esą valdžia rūpinasi“, – reziumavo E. Papečkys.

Karo analitikas D. Antanaitis tikras, kad Rusijos aštrėjanti retorika dėl esą vienos Lietuvos sankcijų Rusijai tėra siekis įtikti Rusijos auditorijai.

„Pagalvokime, kodėl atsirado sankcijos. Jos atsirado, kad rusai negalėtų tęsti savo puolimų Ukrainoje. Ir Lietuva šioje vietoje vaidina labai svarbų vaidmenį. Būtent su ES sankcijomis. Būtent neleidimas gabenti metalo ir kitų svarbių medžiagų į Karaliaučių ir padeda ukrainiečiams kovoti prieš rusų okupantus, nes tos medžiagos gali būti panaudotos karinei infrastruktūrai vystyti. Turiu galvoje plieną ir cementą.

Rusams tai nebuvo nieko nauja, jie tai žinojo nuo kovo. Taip pat jie žino, kad nuo rugpjūčio bus dar papildomų sankcijų. Tad vertinčiau, kad dabartinė tulžis iš Rusijos pusės yra labiau skirta vidaus auditorijai ir kažkiek Lietuvos auditorijai, kad galbūt lietuviai galėtų norėti paspausti savo Vyriausybę, kad atšauktų dalį sankcijų Rusijai, nors tos sankcijos ir skirtos tam, kad Rusija negalėtų tęsti puolimo Ukrainoje ir kad susilpnintų Rusiją Ukrainoje“, – aiškino D. Antanaitis.