Kauno miesto savivaldybės piniginė šiemet bus pilnesnė

Po to, kai pirmąjį vasario antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtins 2023-ųjų biudžeto planą, jis taps pagrindiniu finansiniu dokumentu, pagal kurį kauniečių reikmėms bus naudojami mokesčių mokėtojų sudėti ir ES (tai – irgi mokesčių lėšos) pinigai.

Dera priminti, kad iš pernykščio biudžeto liko nepanaudota apie 64,48 mln. eurų. Jei tik aukštesnioji valdžia būtų leidusi, tai tie milijonai būtų paskirstyti, bet auditu nustatyta, kad dalindami viešuosius finansus, Kauno miesto savivaldybė kai kam buvo per dosni, todėl nuo tokio dalinimo teko susilaikyti.

Politikų valia – nustatyti, kad nepanaudotos Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti būtų tinkamai naudojamos nepasiturintiems gyventojams.

Visą 2023-ųjų Kauno miesto savivaldybės 2023 metų biudžetą, anot jo projektą parengusių Finansų ir ekonomikos skyriaus tarnautojų, sudarys 499 mln. 339 tūkst. eurų pajamų ir suplanuoti 571 mln. 708,8 tūkst. eurų asignavimų.

R. Tenio nuotr.

Iš ko minkomas biudžeto pyragas?

Finansų specialistams teko tikrai milžiniškas darbas „sudėlioti“ visus skaičius taip, kad būtų suderintos miesto valdytojų idėjos, norai, vizijos su finansinėmis savivaldybės galimybėmis. Šaunu, kad iššūkis įveiktas.

Artėjant miesto savivaldybės tarybos kadencijai prie pabaigos, vietos politikams siūloma patvirtinti Kauno miesto savivaldybės 2023 metų biudžetą 571 mln. 708,8 tūkst. eurų. Jį sudaro 334 mln. 178,3 tūkst. eurų prognozuojamos savivaldybės pajamos iš mokesčių ir kitų pajamų, 165 mln. 160,7 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšos, 64 mln. 487,4 tūkst. – 2022 metų biudžeto lėšų likutis bei netoli 8 mln. eurų šiemet planuojamos skolintis lėšos. Jos kartu su mokesčiais ir pajamomis, įskaitomomis į savivaldybės iždą, taip pat – teisės aktais skiriamos valstybės biudžeto dotacijos sudaro prognozuojamas pajamas.

Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Kauno miesto savivaldybei patvirtinta 273 mln. 118 tūkst. eurų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Tai – 38 151 tūkst. (16,2 proc.) daugiau nei 2022 metais. Šis, pagrindinis savivaldybės biudžeto pajamų šaltinis sudaro 81,7 proc. visų prognozuojamų pajamų (be dotacijų). Įstatyme nustatyta, kad šįmet gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės ir savivaldybių biudžetus, yra 50,88 proc. (2022 m. buvo 48,12 proc.). Nuo šios gyventojų pajamų mokesčio dalies Kauno miesto savivaldybės biudžetui tenka 84,91 proc. lėšų.

Šiemet prognozuojamos Kauno pajamos padidintos 1,35 mln. eurų (iš gyventojų pajamų mokesčio, mokamo iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą). Planuojama, kad į savivaldybės biudžetą bus surinkta – 59 mln. 710,3 tūkst. eurų kitų pajamų ir mokesčių. Žemės mokesčio numatoma surinkti 3 mln. ( 500 tūkst. eurų daugiau nei planuota pernai). Tikėtina, kad didesnėmis sumomis Kauno savivaldybės biudžetą papildys ir paveldimo turto arba kitų privalomų mokesčių mokėtojai, savivaldybės paslaugų ar prekių įgijėjai. Rinkliavų iš kauniečių ar miesto svečių savivaldybė šiemet irgi suplanavusi surinkti per milijoną eurų daugiau nei pernai, taip pat viliasi gauti ir keliais šimtais tūkstančių eurų daugiau pajamų iš baudų bei konfiskacijos.

Kaip bus raikomas biudžeto pyragas?

Kažkada savivaldybėje gyvavo visai graži tradicija – patvirtinus metinį finansinį dokumentą, susitikti ir pakalbėti su žurnalistais prie didžiulio torto. Jo viršuje – kremu išpiešti skaičiai ir pavadinimai svarbiausių sričių, kurioms skiriami biudžeto milijonai. Taip sakant, neformalioje aplinkoje galėjom diskutuoti, užsirašyti nuomones, komentarus ir geriau pažinti tuos, kuriuos kauniečiai išsirinko, tuo pačiu jiems patikėdami ir miesto finansų skirstymą. Nežinau, gal ir dabar valdantieji kokį realų biudžeto pyragą suraiko ir skanauja prie kavos, bet į šią „procedūrą“ žurnalistų nesikviečia. Gal bijo „kvailų klausimų“ apie pinigus, o gal saugo nuo saldumynų?

Taigi, viešai jau skelbiamame 2023 metų Kauno miesto savivaldybės biudžeto projekte planuojama 165 mln. 160,7 tūkst. eurų pajamų iš valstybės biudžeto dotacijų: 126 mln. 625,5 tūkst. numatoma panaudoti ugdymo reikmėms finansuoti ir 4 mln. 476,6 tūkst. eurų – ukrainiečių pabėgėlių ugdymui. Iš viso – 17 mln. 866,5 tūkst. eurų (15,8 proc. daugiau nei 2022 m.).

Bet yra ir nelabai optimistinių žinių: suplanuota 21 mln. 113,7 tūkst. eurų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (19,4 proc. mažiau nei buvo skirta pernai). Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų 655,6 tūkst. eurų turėtų tekti Šilainių seniūnijos Vandžiogalos plento rekonstravimui ir 4, 2 mln. eurų – Ateities plento tęsinio nuo Palemono gatvės iki T. Masiulio g. įrengimui (1 atkarpa).

Suplanuota 3 mln. 403,8 tūkst. eurų iš apskričių perduotoms švietimo (be ugdymo reikmių) įstaigoms išlaikyti (18,8 proc. daugiau nei skirta 2022 metais), apie 2 mln. eurų – neformaliajam vaikų švietimui finansuoti (31 tūkst. eurų daugiau). Suplanuotos lėšos ir socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektams, asmeninio asistento pagalbai, akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti. Taip pat – kitoms svarbioms kauniečių (tarp jų – ir laikinų) reikmėms – švietimui, kultūrai, gatvių priežiūrai, aplinkos apsaugai.

R. Tenio nuotr.

Savivaldybės politikams skirtame Aiškinamajame rašte teigiama, jog iš valstybės biudžeto teisės aktais skirtos dotacijos (165 mln. 160,7 tūkst. eurų) Kaune bus naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį. Savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2023 metų biudžeto projekte darbo užmokesčiui planuojama 119 mln. 189,4 tūkst. eurų, (21 mln. 800,6 daugiau nei buvo patvirtinta 2022 metais). Darbo užmokesčio fondas didėja dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (nuo 181 eurų iki 186 eurų), minimalios mėnesinės algos (nuo 730 eurų iki 840 eurų), nuo 2023 m. sausio 1 d. didinamų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų.

Didžiausia visų asignavimų dalis tradiciškai tenka švietimui

Šiai sričiai planuojama 45,7 proc. nuo bendros biudžeto apimties – 261 mln. 209,9 tūkst. eurų (16,8 proc. daugiau nei 2022-aisiais). Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti švietimui numatoma 124 mln., švietimo įstaigų veiklai – 100 mln. (27,1 proc. daugiau nei skirta pernai). Didėja asignavimai darbo užmokesčiui (suplanuota iki 7, 27 mln. eurų), taip pat žadama daugiau skirti lėšų mokinių pavėžėjimui iki Kauno mokyklų, vaikų vasaros poilsio stovyklų organizavimui. Daugiau nei 2022-aisiais pinigų teks švietimo pastatų ir kiemo statinių remontui, rekonstravimui.

Po milijoną eurų suplanuota Maironio universitetinės gimnazijos sporto paskirties pastato bei Kauno tarptautinės gimnazijos pastato 4-to aukšto statyboms, 200 tūkst. eurų – Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos pastato projektavimui užbaigti ir kapitaliniam remontui pradėti, 100 tūkst. eurų – pastato Perkūno al. 4B projektavimo darbams, pritaikant jį švietimo reikmėms, 50 tūkst. eurų – Jūratės g. 19 namo rekonstravimui (įrengiant 9 grupių darželį), 200 tūkst. eurų – vaikų darželio pastato Romainiuose statybai ir 100 tūkst. eurų – naujo mokyklos pastato tuo pačiu adresu (Vijūkų g. 78) projektavimui. Dar 46,6 tūkst. eurų numatyta Kauno Tirkiliškių mokyklos-darželio (Yčo g. 2) pastato bei 36,2 tūkst. eurų – pastato (Dvarų g. 49) rekonstrukcijų projektavimo darbams.

Sekdama mažinti energetinių išteklių kaštus, Kauno miesto savivaldybė šiemet planuoja skirti per 6 mln. eurų švietimo įstaigų pastatų energetinio efektyvumo didinimui. Mokslo ir technologijų populiarinimo centro Kaune sukūrimo darbams tęsti numatyta 7 mln. 391,8 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto bei 526,6 tūkst. eurų skolintų lėšų.

Ar padaugės mieste kultūros?

Šiai sričiai tenkanti miesto savivaldybės biudžeto asignavimų dalis šiemet, deja, bus mažesnė nei 2022-aisiais, kai miestas džiaugėsi Europos kultūros sostinės titulu. Lėšos sieks 23 mln. 403,1 tūkst. eurų (4,1 proc. nuo bendros biudžeto apimties), ir tai bus 5 mln. 266,4 tūkst. (18,4 proc.) mažiau nei pernai. Pasak biudžeto plano rengėjų, didžiausią įtaką šiam mažėjimui turėjo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pabaiga.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ yra skelbęs, kad iš viso šis projektas kainavo 28 mln. eurų, iš jų 9 mln. – Kauno miesto savivaldybės lėšos (pernai jų buvo skirta 4 mln. 763,6 tūkst. eurų). Projekto organizavime buvo įdarbinta daugiau kaip 90 socialiai apdraustų asmenų. Dalis jų tęsia darbą, nes rengiamos ataskaitos apie projektą. Šios savaitės duomenimis, kuriuos skelbia rekvizitai.vz.lt, viešojoje įstaigoje „Kaunas 2022“ tebedirba 46 darbuotojai, vidutinis atlyginimas – 2045,57 Eur. Įstaiga nurodo veikianti 5 metus 9 mėnesius ir 20 dienų.

Kasdienius kauniečių poreikius kultūrai tenkinančios Kauno savivaldybei pavaldžios kai kurios įstaigos gyvuoja, nors ne kartą keitė savo pavadinimus, net nuo pokario laikų. Jų darbuotojų atlyginimai – gerokai kuklesni už anksčiau paminėtus. Gerai bent tiek, kad šįmet numatyta kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinimui skirti iš Kauno savivaldybės biudžeto 723,1 tūkst. eurų. Tačiau šia suma pavyks „kultūrininkų“ algas kilstelėti, lyginant nuo pernykštėmis, tik 10,8 proc.

Miesto kultūros renginių organizavimui Kaune 2023-aisiais numatoma virš 1 mln. eurų (valstybinėms šventėms minėti – 122 tūkst., kalėdinių renginių ciklui – 180 tūkst., aviacijos šventei – 110 tūkst., šventiniam miesto papuošimui – 219,8 tūkst., naujų miesto erdvių atidarymui – 197 tūkst. eurų).

R. Tenio nuotr.

Programos „Iniciatyvos Kaunui“ finansuojamiems kultūros projektams suplanuota 600 tūkst. kultūros įstaigų pastatų priežiūrai, remontui bei tęstiniams objektų projektavimo ar statybos darbams – 6 mln. 606,5 tūkst. eurų. Iš jų – 1,5 mln. – Dainų slėnio rekonstravimui, 300 tūkst. – M. K. Čiurlionio koncertų centro įkūrimo projektavimui, 1,1 mln. – kultūros įstaigų pastatų priežiūrai ir remontui. Kauno rotušės pastato atnaujinimo darbams planuojama 3 mln. eurų, o 588,1 tūkst. Eur. – Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus ekspozicijų įrengimui.

2023 metams paveldo objektų tvarkymo programai savivaldybės biudžete numatyta 400 tūkst. eurų. Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios restauravimui planuojama 410,2 tūkst., Kauno tvirtovės regioninio parko sutvarkymui ir pritaikymui visuomenės ir turizmo poreikiams – 200 tūkst., mažosios architektūros idėjų „Kauno akcentai“ finansavimui – 153 tūkst. eurų.

Iš valstybės biudžeto – 112,3 tūkst. eurų skiriama Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai dokumentams įsigyti (2,8 tūkst. eurų mažiau nei 2022-aisiais).

Sportui planuojama 38 mln. 408,6 tūkst. eurų (6,7 proc. nuo bendros biudžeto apimties arba 12,8 proc. mažiau nei pernai. Kadangi jau baigti vykdyti S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono rekonstravimo, Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50, statybos darbai. Tačiau sporto įstaigų veiklai numatyta 11 mln. 824,3 tūkst. eurų biudžeto lėšų – 22,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Didės darbuotojų algos, daugiau pinigų bus skiriama įrangai.

Lengvosios atletikos maniežo statybai planuojama 12 mln. 855,8 tūkst. eurų, iš jų 2 mln. 855,8 tūkst. eurų – skolintos lėšos. Plaukimo mokyklos baseino „Šilainiai“ rekonstrukcijai ir baseino Panemunėje, Vaidoto g. 11, projektavimui ir statybai siūloma skirta 3 mln. eurų.

Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo sporto bazės R. Kalantos g. 132 įrengimui numatyta 1 mln. 420 tūkst., irklavimo trasos gilinimo Lampėdžio ežere darbams – dar 300 tūkst. eurų. Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos (Partizanų g. 22) ir VDU klasikinio ugdymo mokyklos (Vokiečių g.164) stadionų rekonstrukcijai siūloma skirti 1,2 mln. eurų.

Miesto bendruomenės įtraukimui, finansuojant programos „Iniciatyvos Kaunui“ miesto įvaizdžio stiprinimo bei fizinio aktyvumo ir sporto plėtojimo sričių projektus, iš savivaldybės biudžeto numatyta 5 mln. 515 tūkst. eurų. Planuojama 652,2 tūkst. eurų skirti viešosios paskirties sporto ir laisvalaikio infrastruktūros miesto viešose erdvėse įrengimui, atnaujinimui ir priežiūrai, siekiant kauniečiams sudaryti palankias sąlygas leisti laisvalaikį.

Mažėja lėšos ir socialinei bei sveikatos apsaugai

Tam Kauno savivaldybės 2023-ųjų biudžete numatyta 66 mln. 107,9 tūkst. eurų,- 3,5 proc. mažiau nei 2022 metais. Bet socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklai skirta 10,24 mln. eurų, – 18,3 proc. daugiau nei pernai. Įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui asignavimai didėja 14,5 proc. Socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros gerinimui numatyta 1 mln. 249 tūkst. eurų (daugiau nei 2022-aisiais), iš jų 800 tūkst. – R. Kalantos g. 57 pastato kapitalinio remonto darbams. Socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms nepasiturintiems miesto gyventojams numatyta 12 mln. 600 tūkst. eurų. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo užtikrinimui nevalstybinėse švietimo įstaigose kompensuoti – 200 tūkst., pagalbai pinigais laikiniems ir nuolatiniams globėjams (rūpintojams) – 1,1 mln. eurų.

Mokinių visuomenės sveikatos priežiūrai mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose ketinama skirti 311,6 tūkst., vaikų maitinimo organizavimui Kauno miesto priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 446,9 tūkst. eurų.

DELFI nuotr.

Su nerimu kasdien į darbą einantys daugiau nei 100 metų miesto centre veikiančios ligoninės darbuotojai ir jų pacientai dar gali atsipūsti, nes savivaldybės inicijuojamos kraustynės į Šilainius – nebus taip greit. Šiemet iš miesto biudžeto siūloma gydymo paskirties pastato – ligoninės Josvainių g. 2 statybos darbams skirti 4 mln. eurų.

Neįgaliųjų būsto Kaune pritaikymui – 194,2 tūkst. ir neįgaliųjų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimui savivaldybės biudžeto projekte suplanuota 240,8 tūkst. eurų. Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansavimui – 601,2 tūkst., iš jų – 366 tūkst. (20 proc. Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos), 235,2 tūkst. eurų (2022 metų lėšų likutis).

Socialinei ir sveikatos apsaugai skirta 22 mln. 375,9 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Iš jų 10 mln. – socialinėms paslaugoms, 5 mln. – socialinei paramai mokiniams mokėti ir administruoti, 1,96 mln. – visuomenės sveikatos stiprinimui ir stebėsenai, per 1 mln. – užimtumo didinimo programai įgyvendinti. Kuklesnės sumos suplanuotos asmeninio asistento paslaugai teikti, akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai bei kitoms socialinėms reikmėms užtikrinti.

Miesto infrastruktūrai ir tvarkymui planuojama 126 mln. 159,7 tūkst. eurų

Tai sudaro 22,1 proc. bendros biudžeto apimties, – 10,1 proc. daugiau nei 2022 metais. Iš jų 8 mln. 873,3 tūkst. eurų siūloma skirti savivaldybės lėšomis įrengiamai verslo teritorijai – buvusios Aviacijos gamyklos angaro rekonstrukcijai ir aplinkos sutvarkymui, 4,57 mln. – Kėdainių tilto per Nemuno upę Kaune, statybai, 3 mln. 834,5 tūkst. eurų – daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės prie K. Donelaičio g. 65P, statybai, 1 mln. – skirtingų lygių sankryžos ties magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 98, Kauno mieste (ties Ašigalio g.) statybai, 910,2 tūkst. eurų – Laisvės al. rekonstrukcijos VI etapo darbams (tarp Vytauto pr. ir Trakų gatvės). O Ateities plento tęsinio nuo Palemono gatvės iki T. Masiulio gatvės įrengimui bus naudojamos ne tik Kauno miesto savivaldybės bei Kelių priežiūros ir plėtros programos, bet ir valstybės ir savivaldybės pasiskolintos lėšos.

Savivaldybės specialistų teigimu, šiemet Kauno gatvių priežiūros ir remonto/rekonstravimo darbams planuojama daugiau nei 19 mln. eurų. Dirbama bus pagal patvirtintą Kauno miesto gatvių tiesimo, rekonstravimo, taisymo ir priežiūros darbų 2023-2025 metų prioritetinį sąrašą.

Kauno m. sav. nuotr.

Požeminių perėjų ir laiptų rekonstravimui, remontui ir priežiūrai numatyta 2,1 mln., teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymui – 356,6 tūkst. eurų. Nepaisydama to, kad dalis jau pastatytų prekybai kioskų nenaudojami, savivaldybė ir toliau investuos į nesusijusį su savivalda objektą – Stoties turgų. Jo teritorijos sutvarkymo darbams šįmet numatyta 215 tūkst. eurų. Kiek didesnė pinigų suma (271,7 tūkst.) bus skirta miesto gatvių apšvietimo modernizavimui. Viešai savivaldybės paskelbtame Aiškinamajame rašte dar pasakyta, kad „vietinės reikšmės keliams taisyti ir remontuoti lėšos bus gautos metų eigoje – jas gavus patikslintas miesto biudžetas“.

Aplinkos apsaugai Kaune planuojama skirti 12 mln. 056,5 tūkst. eurų, penktadaliu daugiau nei 2022 metais. Biudžeto lėšomis šiais metais planuojama tvarkyti Kovo 11-osios, Naugardiškių, Vaišvydavos, Prūsų parkus, A. Samulevičiaus-Samuolio skverą bei jo prieigas, Gedimino g. ir A. Gustaičio g., Liepų alėjos skverus, užbaigti tvarkyti Santakos ir Neries krantinės parkus. Visiems parkų ir skverų tvarkybos darbams Kauno miesto savivaldybės 2023-ųjų biudžeto projekte numatyta 4,78 mln. eurų.