Kaulų tvirtumą žiemą išbando ir jaunas, ir senas: slidžiais šaligatviais patariama vaikščioti it pingvinams

Žiema dažnai tampa tikru iššūkiu ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems – sniegas, slidu, tamsu. Tai dažnai lemia skaudžias ir nemalonias traumas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tokias detales, kaip avalynė, jos aksesuarai ir apsaugos, slidžia danga eiti atsargiai, o griūvant laikytis tam tikros kritimo taktikos. Specialistai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja, kaip išvengti traumų ir klaidų, kurios gali lemti nemenkas sveikatos problemas.

Žiemą dėl lijundros ir plikledžio sunku judėti ne tik gatvėmis, bet ir šaligatviais. Traumų dažnai patiria senjorai, vaikai. Gydytojo traumatologo Giedriaus Kvedaro teigimu, žiema bent keletą kartų apdovanoja tokiu oru, kad medikai vos spėja suktis operuodami sunkių lūžių patyrusius ligonius. Lūžta šonkauliai, riešai ir čiurnos, patiriamos sunkios galvos traumos.

„Žiemą, kai šaligatviai būna nukloti sniegu ar net pliku ledu, tikrai padaugėja traumų, dėl jų ligoniai kreipiasi į gydymo įstaigas. Ačiū Dievui, gana reta tokių baisių dienų, kai būna plikas ledas ir dar susideda tokios aplinkybės, kad, tarkime, visi turi eiti į darbus anksti ryte, yra didelis žmonių aktyvumas.

Dažnai patiriama traumų paslydus ant ledo, šaligatvio ar važiuojamojoje dalyje. Daug nereikia, kad užsigautum, ką nors susilaužytum ir pakliūtum į ligoninę. [Dažniausiai nukenčia] riešas, stipinkaulio distaktinis galas ir kulkšnis, kenčia ir kelio sąnariai, blauzdos kaulai, žmonės susilaužo dilbį, žastą, dažnos ir peties traumos. Galima galvą sutrenkti, nugarą užgauti, bet dažniausiai kenčia ta vieta, ant kurios krentame“, – vardija gydytojas.

Norėdami išlikti saugūs eidami apledėjusiu paviršiumi, judėkite kaip pingvinas – tokiu patarimu dalijasi ekspertai. „Norėdami vaikščioti ant ledo, turite laikyti svorio centrą virš priekinės kojos. Vienas iš tai supratusių gyvūnų – pingvinas. Įsivaizduokite, kad pats esate pingvinas, ir viskas bus gerai.“

Šiuo atveju specialistai sako, kad einant įprastai žmogaus kojų gebėjimas išlaikyti svorį pasiskirsto žingsnio viduryje. Taip vaikštant ant ledo kiekviena koja turi išlaikyti kūno svorį kampu, kuris nėra statmenas ledo paviršiui. Gydytojas G. Kvedaras sako, kad svarbu atidumas, lėtas ir taisyklingas žingsnis.

„Reikėtų būti pasiruošus griūti, griūti tikriausiai mes neišmoksime, bet einant labai staigių žingsnių geriau nedaryti. Kad koja nenučiuožtų iš po mūsų kūno svorio, žingsneliai turėtų būti maži. Raumenų įtempimas iš tiesų šiek tiek padeda tvirčiau atsistoti ant kojos, bet geriau pasižiūrėti, kur tą koją dedame, planuoti kitą žingsnį, kas bus po jo, kad mes turėtume kuo tvirtesnę atramą“, – pataria jis.

Gatves prižiūrinčios įmonės „Ekonovus“ atstovė Vilma Balčiauskaitė pataria, ką daryti, kad apledėję šaligatviai nesukeltų traumų, anot jos, reikėtų pamiršti telefonus, rankas kišenėse, aukštakulnius ir lygiapadžius vyriškus batus, kurie itin slidūs.

„Žiemos laikotarpis iš tikrųjų yra ypatingas ir kelia iššūkių ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Ir tie iššūkiai dažniausi dėl slidžios kelio dangos, dėl permainingų orų ir dėl to, kad turime ilgą periodą, kai yra tamsu.

Kai orai permainingi, patariama pėstiesiems rinktis ir nusimatyti ilgesnį laiką įprastam maršrutui įveikti, pasirinkti neslidžią avalynę, vengti aukštų kulnų moterims, jeigu šąla ar pasnigo, būtina sutelkti visą dėmesį į ėjimą, vengti naršyti telefone. Be galo svarbus patarimas pasiimti ryte pirštines, nes laikant rankas kišenėse didėja tikimybė pargriūti, nes labai sunku išlaikyti pusiausvyrą“, – kalba bendrovės atstovė.

Vyresnio amžiaus žmonėms kaulų lūžiai ypač pavojingi, kadangi gijimo procesas ir atsigavimas kur kas sudėtingesnis. Vis dėlto daugiausia traumų žiemą patiria jaunimas.

„Vyresnio amžiaus žmonių traumų srautas visus metus yra daugmaž panašus. Jie patiria ir buitinių traumų namuose, tarkim, užkliuvo už kilimėlio, slenksčio ar šiaip apsvaigus galvai nugriuvo, galbūt su pirmu leduku jie nekiša nosies iš namų ir turi tokią galimybę pasisaugoti. O štai jauni aktyvūs žmonės, kuriems reikia eiti į darbus, dažniausiai išeina iš namų susikišę rankas į kišenes ir jau tada, kai griūva, supranta, kad nereikėjo to daryti“, – aiškina G. Kvedaras.

Gydytojai traumatologai pataria jokiu būdu nekristi ant riešo ar ištiestomis rankomis, nes taip galima patirti atvirų lūžių. Taip pat pavojinga griūti ant nugaros, kadangi išauga tikimybė susilaužyti stuburą ar klubą, patirti galvos traumą.

Daugiau apie tai – laidos reportaže.