Kasiulevičius apie sveikatos reformą: panaši sistema veikė sovietmečiu

Šeimos gydytojai ir savivaldybių atstovai tikina esantys nusivylę, kad Sveikatos apsaugos ministerija stumia gydymo įstaigų reformą, kuri palies visas 60 savivaldybių. Pasak šios pertvarkos oponentų, Vyriausybė užsimojo atkurti sovietinį valdiškos medicinos modelį, kai Lietuvos miestuose po vienu stogu buvo ir poliklinika, ir ligoninė.

Savivaldybių ir medikų atstovai sutartinai tikina, kad ministerijos valdininkai nepakvietė reformos kurti kartu, ignoravo medikų organizacijų laiškus, galiausiai tik kvietė pažiūrėti reformos pristatymą, tačiau į užduodamus klausimus atsakoma vienodai – laukite.

Šeimos gydytojai akcijomis bando priešintis sveikatos sistemos reformai, nes ji esą nuo pat pradžių rengiama ydingai, ją sumanę ministerijos valdininkai nekvietė į diskusijas, medikai apie būsimus pokyčius informuoti tik jau parengus įstatymo projektą.

„Viskas vyko tokiu principu, kad mums pasakyta, ką jie darys, tačiau nebuvo atsižvelgta į mūsų pastabas“, – sako šeimos gydytoja Silvija Valdonė Ališauskė.

Kolegų protesto akcijos palaikyti atėjęs profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad panaši sistema jau veikė sovietmečiu ir ją praėjusio šimtmečio 9-ame dešimtmetyje išardė būtent konservatorių vyriausybė: decentralizavo sistemą, įsteigtas šeimos gydytojo statusas pasiteisino ir dabar nėra argumentų, kodėl reikia gerai veikiančią sistemą jaukti.

„Tai matot, viskas bus gerai gal tiems planuotojams, bet mums nebus taip gerai, kaip jiems atrodo, kad bus gerai, – sako VU Medicinos fakulteto prodekanas. –Va čia ir skirtumas, nes mes tiesiog turime skirtingas vizijas. Jeigu mes susiduriame požiūryje šitame, tai kaip mes galime rasti kompromisą?“

Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komitetui vadovaujantis Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius apgailestauja, kad savivaldybės verčiamos įgyvendinti iš viršaus nuleistą vadinamąjį Slovėnijos modelį.

„Mes kvietėm į (savivaldybių) tarybas, bet visur buvo tas pats: bus taip, nes reikia taip, – skundžiasi S. Mockevičius. –Ir ką besakysi, sako arba jūs nesuprantat, arba jūs nesuvokiat – tokia situacija, kuri verčia tai daryti. Tai tada ta įtampa kilo, kilo ir buvo aišku, kad taip nebus – buldozeriu nepadarysi tokio dalyko.“

Anot Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, valdininkai rengdami reformos aptarimą vykdė atranką.

„Buvo kviečiami ligoninių ir gydymo kitų įstaigų vyr. gydytojai. Manyčiau, kad buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes šitie asmenys nėra linkę diskutuoti ar uždavinėti nepatogių klausimų“, – sako ji.

Pernai lapkritį 18 medikams atstovaujančių organizacijų kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininkę, premjerę ir sveikatos apsaugos ministrą. 30 lapų laiške jos išdėstė taisytinas sveikatos apsaugos sistemos ydas, tačiau atsakymo nesulaukė iki šiol.

„Tai tikrai netiesa, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė. –Tai mes padarėm posėdį gruodžio mėnesį, užprotokolavom tą posėdį, išnagrinėjom tuos klausimus, kuriuos jie kėlė, ir nusiuntėm jiems protokolą. Tai mes skaitom, kad mes jiems atsakėm.“

„Po mūsų rašto mes buvom pakviesti į susitikimą – Lietuvos Medikų Sąjūdis – ir mums aiškiai buvo pasakyta, kad į mūsų raštą niekas čia neatsakinės“, – teigia A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė teigia, kad ministerijoje veikia Šeimos medicinos komitetas, jo posėdžiuose ir aptarinėta reforma. Tuo metu šeimos gydytojų atstovai tikina, valdininkai į bet kurį jų klausimą atsako vienodai.

„Dažniausias atsakymas būdavo: dabar dar šiuo metu negalim, atsakysim vėliau“, – prisimena Šeimos gydytojų profsąjungos valdybos narė Alma Astafjeva.

Sveikatos apsaugos viceministrė aiškina, kad nesusikalbama, nes medikai esą nesupranta, jog įstatyme surašoma esmė, viską reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai.

„Todėl aš nesutinku, kad niekas su niekuo nesikalba ir mes nieko nepaisom“, – tvirtina D. Jankauskienė

Merus vienijančios asociacijos atstovas atkerta, kad dabar šaukštai popiet.

„Tai su politikais nesusitarė. Su šeimos medikais nesusitarė. Dabar sako: jeigu nepatinka, tu sakyk, ką reikia pakeist. Nu tai ką tu pakeisi, jeigu jo reik nuo pamatų keist – pamatai ne tokio pločio padėti“, – apibendrina S. Monkevičius.

Sveikatos apsaugos temomis rašančio leidinio „Lietuvos sveikata“ vyriausioji redaktorė Jolanta Babiliūtė-Simaškienė sako, kad be dialogo jokia reforma negali būti sėkminga.

„Man atrodo, kad žmonės visi įsivaizduoja valdžioje, kad politikas yra protingesnis, nes jis strateguoja, kas bus toliau. Bet jų strategijas vykdo eiliniai žmonės“, – sako ji.

Iš Medikų sąjūdžio į premjerės patarėjus atėjusi Živilė Gudlevičienė teisina valdininkus, esą šie dėl didelių krūvių per pandeminę situaciją galbūt neturėjo galimybių parengti išsamių atsakymų.

„Komunikacijos tikrai truputėlį pritrūko“, – sutinka ji.

Dėl gydymo įstaigų reformos Seimas planuoja balsuoti ateinantį ketvirtadienį. Sveikatos apsaugos ministerija ketina iki metų pabaigos parengti poįstatyminius teisės aktus.

Sveikatos įstaigų reforma turėtų startuoti kitąmet ir baigtis iki 2027 metų. Valdininkai skaičiuoja, kad šiai reformai įgyvendinti reikės 710,9 mln. eurų, juos tikimasi gauti iš ES fondų ir valstybės biudžeto.

Dar kasmet valstybei reiks išleisti maždaug 1,8 mln. eurų pacientams pavėžėti iš rajonų, kur po šių pertvarkų gydymo įstaigų neliks.