Karo ekspertai: Estijos premjerės žodžiai – laiku ir vietoje, bet tai tik raginimas NATO partneriams, kelti panikos nereikėtų

Tai yra žodžiai, pasakyti, kad būtų atkreiptas partnerių dėmesys ir būtų darsyk jiems priminti jų įsipareigojimai. Be to, NATO jau įrodė anksčiau, kad reaguoja skubiai, o ir patys savaime esame stiprūs. Šitaip Estijos premjerės žodžius, įskėlusius nerimą, apibendrino Lietuvos karo ir gynybos ekspertai.  

Dabartiniai NATO gynybos planai neužkirstų kelio Estijos ištrynimui iš žemėlapio, o sostinė Talinas būtų sulygintas su žeme, reporteriams trečiadienį sakė šalies premjerė Kaja Kallas, kurią citavo „Financial Times“.

„Manau, kad garsus premjerės pakalbėjimas yra laiku ir vietoje. Tai yra noras turėti dar didesnį NATO dėmesį mūsų regionui“, – LRT.lt sakė karo apžvalgininkas Egidijus Papečkys.

Tačiau jis pabrėžė, kad nederėtų pulti į paniką, mat Rusija šiuo metu neturi pajėgumų imtis karinės agresijos Baltijos valstybių atžvilgiu.

„Bet vėlgi turėtume suprasti, kad Rusija šiuo metu, visų pirma, neturi kuo įgyvendinti jokios karinės operacijos prieš Baltijos valstybes, kurios tuo labiau priklauso NATO“, – sakė E. Papečkys.

Pasak jo, mes nesyk patyrėme, kad NATO reaguoja laiku ir skubiai.

„Turėjome „Zapad 2017“, vėl – karas Ukrainoje. Matėme, kad NATO reaguoja atsiųsdama papildomas pajėgas.

Akivaizdu, kad Rusijos režimas, Kremlius ėmėsi agresijos, ryždamasis tokiam neatsakingam poelgiui sukelti karą Europoje, užuot mes keltume savo ekonomiką po pandemijos ir galėtume ieškoti taikių sprendimų. Tai labai gerai, kad apie tai kalbama. Gal, atrodytų, tai bauginantis dalykas, bet manau, kad tokie žodžiai buvo pasakyti, kad būtų atkreiptas Vakarų valstybių dėmesys“, – Estijos premjerės žodžius įvertino E. Papečkys.

Juolab, sakė jis, kitose Europos dalyse Rusijos tiesioginis pavojus dažnai nėra jaučiamas ir tai nuolat reikia priminti.

„NATO ir ES – suverenių valstybių sąjungos su labai aiškiai apibrėžtais šalių įsipareigojimais. Mes tiesiog primename savo sąjungininkams jų įsipareigojimus, kad jie sustiprintų savo įsipareigojimų vykdymą. Štai Vokietija pažadėjo Lietuvoje dislokuoti brigadą. Bet to tikrai negalima padaryti per vieną dieną.

Mes turime atvirai kalbėtis su partneriais, ko mes norime, kada mes to norime, kad mes to norime greičiau, kad darysime tam tikrus žingsnius, kad sukurtume infrastruktūrą“, – kalbėjo karo apžvalgininkas.

Jis pabrėžė, kad nederėtų įsibauginti girdint apie galimas karo grėsmes.

„Siūlyčiau Lietuvos visuomenei neišsigąsti, nes Rusijos puolimas yra praktiškai neįtikėtinas. Nėra tokia beviltiška padėtis, kaip galėtų pasirodyti klausantis Estijos premjerės. Tai yra politika. Tai yra žodžiai, pasakyti, kad būtų atkreiptas partnerių dėmesys“, – apibendrino E. Papečkys.

Išsaugoti ramybę skatino ir gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

„Nežinau NATO planų. Tad vertinti Estijos premjerės žodžių aš negaliu. Bet reikia prisiminti, kad ne planai kariauja. Kariauja žmonės. Vien dėl to, kad planas vienoks ar kitoks, dar nėra faktas, kad viena ar kita valstybė būtų nušluota.

Mes, dar nebūdami NATO nariai, ruošėmės kovoti prieš rusų okupaciją. Todėl šiuo konkrečiu klausimu aš būčiau pozityvesnis nei Estijos premjerė. Mes stiprūs ne tik dėl NATO esame, mes patys savaime stiprūs“, – pabrėžė D. Antanaitis.

NSGK vadovas taip pat mato išmintingą temperatūros kėlimą

Pasisakiusi apie NATO gynybos planus Baltijoms šalims, Estijos premjerė išmintingai kelią politinę temperatūrą, o Lietuva taip pat laikosi pozicijos, jog mūsų regione Aljanso gynybos architektūra turi būti peržiūrima, ketvirtadienį teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Brigada pagal visą šitą logiką yra tik pradžia, ko mums reikia. Tai pirmiausia atgrasymo architektūra, kaip ir oro gynyba, ir galimybė priimti diviziją, susaistyti mūsų brigadas su divizijomis ir pan. Viską reikia daryti greičiau.

Kur yra niuansas, kad dabar mes einame NATO adaptacijos kontekste link ne virtualių planų, bet jau judame link priskirtų pajėgumų. Tu gal ir gali būti kitoje teritorijoje, negu pagal planą turi ginti Lietuvą ar kitas Baltijos šalis, bet tu esi priskirtas ir esi pasirengęs. Atidirbsime pratybose ir reakcijos laikas bus daug mažesnis. Jei tai kartu surakintume, būtų labai neblogas dalykas“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras siūlo nesiaudrinti

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė, kad apie NATO gynybos planus nėra komentuojama, nes tai slapti dokumentai.

„Tačiau vieną dalyką galiu pasakyti. Atsivželgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje, gynybos planai yra keičiami. Jų keitimas, greičiausiai, pasibaigs kitų metų vasarą. Tai yra procesas, kuris nėra paprastas, nes gynybiniai planai yra susiję su konkrečiais pajėgumais, keičiama visa sistema.

Jei anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus. Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šitam regionui priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis. Tai esmė būsimo pakeitimo“, – komentavo A. Anušauskas.

Jis sakė manantis, kad Estijos premjerė žino dalį gynybos plano, nes politikai įprastai visų detalių nežino. Tiesa, ministras sakė sutinkantis, kad NATO pajėgumai regione realiuoju laiku turėtų būti didesni. Apie tai, pasak A. Anušausko, ir yra kalba.