Karas Ukrainoje. Žytomyro srities gyventojus pažadino sprogimai: raketos skriejo iš Baltarusijos apšaudyta ir Lvivo sritis

Rusijos karas prieš Ukrainą

Maskva: ES kandidatės statusas Ukrainai – bandymas „sustabdyti Rusiją“Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė Briuselio sprendimą suteikti Ukrainai oficialios kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusą kaip žingsnį, kuriuo geopolitiškai siekiama „sustabdyti Rusiją“.Šis sprendimas „patvirtina, kad NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) erdvės geopolitinė monopolizacija aktyviai tęsiama siekiant sustabdyti Rusiją“, sakoma URM atstovės Marijos Zacharovos pranešime.

Iš Baltarusijos raketomis apšaudė Žytomyro sritįUkrainos naujienos agentūra "Unian" šeštadienio rytą pranešė, kad iš Baltarusijos teritorijos į Žytomyro sritį paleido 24 raketas.Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Žytomyro meras Serhijus Suchomlinas."Šį rytą mes visi pabudome nuo naktinių sprogimų. Į Žytomyrą niekas neatskrido. Buvo apšaudyti aplink Žytomyrą esantys kariniai objektai. Raketos buvo paleistos iš lėktuvų. Jos atkeliavo iš Baltarusijos. Iš viso į karinius dalinius ir objektus aplink Žytomyrą buvo paleistos 24 raketos", - pranešė jis.Daugiau detalių S. Suchomlinas nepaskelbė, nurodydamas, kad tai yra kariuomenės reikalas.Savo ruožtu Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka sakė, kad per Žytomyro srities apšaudymą vienas karys žuvo, o kitas buvo sužeistas.Kaip anksčiau pranešė "Unian", Černigovo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas sakė, kad Desnos kaimas Černigovo srityje naktį buvo apšaudytas antrą kartą. Be to, Dniepropetrovsko srityje kilo gaisras, kuriame buvo sužalota 60-metė moteris, apgadintas kaimo namas.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 339 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 339 vaikai, o dar mažiausiai 611 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (335), Charkivo (179) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 061 mokykla, iš jų 213 visiškai sugriautos.

Rusija paleido šešias raketas į Ukrainos karinį objektą Lvivo srityjeŠeštadienį Rusijos ginkluotosios pajėgos paleido šešias raketas į Ukrainos karinį objektą Lvivo srities Javorivo rajone. Tai „Telegram“ kanale pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickis.Dvi raketas iš šešių, paleistų iš Juodosios jūros, numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos.„Šiandien apie 4 val. ryto iš Juodosios jūros buvo smogta raketomis Lvivo srities teritorijai. Šešios raketos: keturios pataikė, dvi buvo numuštos. (Buvo atakuotas) karinis objektas Javorivo rajone“, - papasakojo pareigūnas.Per apšaudymą nukentėjo keturi žmonės: vienas patyrė vidutinio sunkumo traumą, trys sužeisti nesunkiai.Kaip praneša UNIAN, šeštadienį Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudė raketomis Ukrainos miestus.Iš Baltarusijos teritorijos Rusijos kariškiai paleido 24 raketas į Žytomyrą ir jo apylinkes. Žuvo vienas Ukrainos karys, dar vienas buvo sužeistas.

Kuleba: Rusiją siutina tas faktas, kad Ukraina bus ES narėRusijos vadovybė nepatenkinta, kad Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į ES nares statusas, o silpna oficiali Kremliaus reakciją į šį Bendrijos sprendimą yra apsimestinė.Tai pareiškė Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba, žurnalistų paklaustas apie „silpną“ Rusijos reakciją į žinią, kad Ukrainai suteiktas kandidatės į ES statusas, praneša „Interfax-Ukraina“.„Jų reakcijos silpnumas neabejotinai yra apsimestinis. Iš tikrųjų Maskvą siutina tas faktas, kad Ukraina bus Europos Sąjungos narė“, - sakė ministras.Anot D. Kulebos, pastaruosius 30 metų Ukrainos informacinėje erdvėje buvo skleidžiamas Rusijos propagandos naratyvas, kad esą Ukraina „nereikalinga Europai, todėl ji turi atsigręžti į Rusiją“.„30 šio darbo metų – šuniui ant uodegos. Ukraina žengia į ES. Ir tai patvirtino pati Bendrija“, - pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.Jis pridūrė, kad Maskva „su malonumu“ sustabdytų Ukrainos ir Moldovos eurointegracijos procesą, bet jau nebeturi tokios galimybės.

Ukrainos žvalgyba šįmet neprognozuoja perversmo RusijojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtai laikosi savo požiūrio į karą, kurį sukėlė. Žvalgybos nuomone, Rusijoje iki metų pabaigos nebus perversmo.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.Pasak pareigūno, Putinas supranta, kad karas su Ukraina nesibaigs per dvi savaites, kaip jis norėjo.„Jo planas – žingsnis po žingsnio užgrobti mūsų teritorijas ir paskui kažką su jomis daryti. Jis turi patarėjų. Bet tikriausiai artimiausiu metu nei perversmo, nei jo pozicijos pasikeitimo nebus. Bent jau iki šių metų pabaigos – vienareikšmiškai“, - teigė V. Skibickis.Jis priminė, kad užsienio lyderių vizitai į Maskvą nieko neduoda.„Iš pat pradžių matome, kad Putinas iš esmės nieko negirdi. Putinas užsibrėžė sau tikslą ir pamažu artėja prie jo. Jis tiesia istorines paraleles su Rusijos imperija, su Petru I, išvedusiu Rusiją į Europą. Jis jau kalba apie Rusijos karą su Švedija, trukusį 21 metus“, - sakė V. Skibickis.Jo nuomone, artimiausiais metais neverta tikėtis, kad Putinas mirs nuo ligos.„Viskas priklausys nuo jo sveikatos. Bet čia irgi reikia kalbėti apie 2-3 metus. Taigi, laikas veikia okupantų naudai, ir jie tai supranta. Net jei turėsime omenyje gyventojų skaičių – Rusijos ištekliai kur kas didesni“, - pažymėjo V. Skibickis.

Reznikovas: Rusija į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paleidžia iki tūkstančio sviedinių per valandąRusijos kariuomenė į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paleidžia iki tūkstančio sviedinių per valandą. Tai interviu televizijos kanalui „Freedom“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša „rbc.ua“.Pasak ministro, iš Vakarų gaunama artilerija jau keičia mūšių vaizdą, bet priešas turi iš esmės neribotas šaudmenų atsargas.„Rusai paleidžia iki tūkstančio sviedinių per valandą, mėgindami psichologiškai palaužti mūsų karius“, - pabrėžė O. Reznikovas.Pasak jo, Ukrainos pajėgoms tenka laikytis taškinių atakų taktikos, bet dešimtys haubicų arba kelios HIMRS sistemos taip pat gali padaryti žalos priešui.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau pasirodė pranešimų, kad kai kuriuose fronto ruožuose Rusijos artilerija pranoksta atitinkamą Ukrainos ginkluotę 20 kartų.

Blinkenas: Rusija jau pralaimėjo Ukrainai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas  teigia, kad Rusijos veiksmų Ukrainoje per pastaruosius 8 metus negalima vadinti „gyvybių gynimu“.Praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos karinės invazijos į nepriklausomą Ukrainą, JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad Rusija jau pralaimėjo šį karą.„Ukrainiečiai ginasi neįtikėtinai drąsiai, o Rusija jau pralaimėjo. Putino tikslas, kaip jis pats sakė, buvo sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą ir suverenią šalį. Šio tikslo pasiekti nepavyko... Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusijos kariai kenčia nuo žemos moralės, didelio mirtingumo, įrangos problemų ir vadovybės, kuri atsisako juos informuoti apie realią padėtį mūšio lauke“, – sakė Blinkenas.Birželio 22 d. A. Blinkenas pareiškė, kad Rusijos veiksmų Ukrainoje per pastaruosius 8 metus negalima vadinti „gyvybių gynimu“. „Jokie Rusijos veiksmai Ukrainoje per pastaruosius 8 metus negali būti apibūdinami kaip „gyvybių gynimas“, – sakė jis.2022 m. birželio 24 d. J. Blinkenas paskelbė, kad G7 šalys būsimame aukščiausiojo lygio susitikime Vokietijoje aptars Rusijos karą prieš Ukrainą ir karinės agresijos padarinius.

Kremliaus pajėgos bando, bet nesugeba nukreipti į Ukrainą patenkančių Vakarų ginklų, pareiškė JAV gynybos pareigūnas.Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad ginklai, įskaitant ilgesnio nuotolio sistemas, patenka į šalį, o Rusijos okupantai jų nesustabdo.Jie taip pat sumenkino Rusijos pažangos Ukrainoje ir sprendimo perkelti karius iš rytinio Severodonecko miesto reikšmę.„Perkeldami Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Sjeverodonecko atgal, jie atsiduria tokioje padėtyje, kurioje gali geriau apsiginti“, – pridūrė pareigūnas.

Ukrainai prireiks mažiausiai 10 metų, kad pasibaigus karui išvalytų visas minas ir sprogmenis iš savo teritorijųUkrainai prireiks mažiausiai 10 metų, kad pasibaigus karui išvalytų visas minas ir sprogmenis iš savo sausumos ir teritorinių vandenų, sakė nepaprastųjų situacijų tarnybų pareigūnas.Ukrainai pavyko išvalyti 620 kvadratinių kilometrų teritorijos, kurioje buvo tūkstančiai sprogstamųjų užtaisų, įskaitant 2 000 iš oro numestų bombų, tačiau beveik 300 000 kvadratinių kilometrų teritorija vis dar laikoma „užteršta“, sakė pareigūnas. „Iki 10 metų – toks yra optimistinis skaičius. Nes mes nežinome, kas vyksta teritorijose, kuriose dabar vyksta aktyvi kova“, – sakė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžijus.

Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių milijonų dolerių vertės senienų kolekciją, kuri, kaip įtariama, buvo pavogta iš Rusijos aneksuoto Krymo muziejų.Viename biure Kyjive buvo rasti keli tūkstančiai bronzos amžiaus ir viduramžių artefaktų, Ukrainos istorijos muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pareigūnai.Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova teigė, kad atgauta „daugiau nei 6 tūkst. artefaktų, įskaitant kardus, kardus, šalmus, amforas ir monetas“.Minėti reidai surengti atliekant tyrimą dėl buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo, kuris taip pat ėjo aukšto rango pareigas Kryme, kol jį aneksavo Maskva, „neteisėtos veiklos“.Dalis kolekcijos galėjo būti pavogta iš Krymo muziejų, o jos vertė gali siekti „kelis milijonai dolerių“, pažymėjo I. Venediktova.Vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis teigė, kad kolekcija buvo rasta „per penkias dienas atlikus 13 kratų“.Pasak jo, atgautieji objektai yra reti ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Rytų Europoje.„Tai didžiausia nelegali kolekcija Ukrainos istorijoje“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Oleksandras Tkačenka.„Dabar kolekcija grąžinama valstybei“, – pridūrė jis.Pasak ministro, kolekcijos grąžinimas į ukrainiečių rankas yra itin simboliškas, praėjus beveik keturiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios.„Karo metu atgavome tai, prieš ką [Rusijos prezidentas Vladimira] Putinas kovoja – mūsų tapatybę ir kultūrą“, – pažymėjo O. Tkačenka.I. Venediktova pranešė, kad Kyjivas šiuo metu tiria kitos archeologijos radinių kolekcijos, vadinamą „Skitų auksu“, vagystę iš muziejaus Rusijos okupuotame Melitopolio mieste pietų Ukrainoje.„Rusija ne tik bando nužudyti mūsų valstybę ir mūsų tautą. Ji taip pat bando pavogti mūsų istoriją“, – pažymėjo generalinė prokurorė.

Į Lenkiją vėl atvyksta daugiau ukrainiečių nei išvyksta Lenkijos penktadienio duomenys rodo, kad į Lenkiją atvykstančių ukrainiečių skaičius vėl viršijo grįžtančiųjų atgal skaičių – mėnesį trukusi tendencija pasikeitė.Lenkijos pasienio tarnybos duomenimis, jau porą dienų į Lenkiją atvyksta vidutiniškai 3 tūkst. daugiau ukrainiečių nei išvyksta. Vasario 24-ąją Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ukrainiečiai būriais bėga į Europos Sąjungos valstybę Lenkiją. Kartais per dieną atvykdavo net 140 tūkst. jų, sakė pasieniečių atstovė Anna Michalska. Karui užsitęsus antplūdis galiausiai sulėtėjo, o gegužės viduryje daugiau ukrainiečių paliko Lenkiją nei atvyko – taip buvo iki šios savaitės.Pokytis įvyko Rusijai toliau bombarduojant Ukrainos miestus ir naikinant infrastruktūrą, įskaitant Kremenčiuko naftos perdirbimo gamyklą - ją sugriovus tūkstančiai žmonių liko be darbo, teigė Natalija Pančenko, Ukrainą remiančios piliečių iniciatyvos „Euromajdan Warszawa“ vadovė. „Laikui bėgant net ir labiausiai susilaikančiųjų nervai neišlaiko“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji. N. Pančenko sakė tiksliai nežinanti, kodėl pastaruoju metu atvykėlių skaičius padidėjo.A.Michalska sakė nemananti, kad pokytis toks didelis, jog būtų reikšmingas. Tik devyni procentai į Lenkiją atvykstančių ukrainiečių sako, jog bėga nuo karo namuose, pridūrė ji.Ketvirtadienį į Lenkiją pateko 27 500 žmonių iš Ukrainos, 24 400 kirto sieną priešinga kryptimi, pranešė pasieniečiai. Trečiadienį atvyko 26 300 ukrainiečių ir 23 500 išvyko.Pokytį pastebėjo ir Ukrainos pasieniečiai. Pasak jų, 45 tūkst. žmonių ketvirtadienį išvyko iš Ukrainos per vakarines jos sienas, daugiau nei 25 tūkst. jų atvyko į Lenkiją. Į Ukrainą atvyko 40 tūkst., 37 tūkst. jų buvo Ukrainos piliečiai.

JT branduolinės priežiūros institucija „vis labiau susirūpinusi“ dėl Zaporožės elektrinės darbuotojųJungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnyba pareiškė, kad vis labiau nerimaujama dėl Ukrainos darbuotojų, dirbančių Rusijos kontroliuojamoje Zaporožės atominėje elektrinėje.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pareiškime teigiama: „TATENA žino apie naujausius pranešimus žiniasklaidoje ir kitur, kuriuose nurodoma, kad Ukrainos darbuotojų padėtis didžiausioje šalies atominėje elektrinėje blogėja“.Ji taip pat pridūrė, kad jai „vis didesnį susirūpinimą kelia sunkios darbuotojų sąlygos“.

G7 ministrai ragina Rusiją nutraukti išpuoliusDidžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrai paragino Rusiją „nutraukti išpuolius“ ir įspėjo, kad ši šalis, vykdydama blokadas ir bombarduodama pagrindinę Ukrainos infrastruktūrą, didina maisto tiekimo nesaugumą.Pareiškime G7 ministrai taip pat paragino Kremliaus pajėgas „atblokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostus, kad būtų galima eksportuoti maistą“, baiminantis dėl didėjančios maisto krizės. Tuo tarpu Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi sakė, kad ministrai sutarė, jog Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė dabartinę pasaulinę maisto krizę ir už tai atsakinga Maskva.Tai įvyko JT vadovui Antonio Guterresui pareiškus, kad šiais metais egzistuoja „reali kelių badmečių rizika“.„Susiduriame su precedento neturinčia pasauline bado krize“, – sakė A. Guterresas pareigūnams Berlyne per vaizdo įrašą. 

V. Zelenskis: tapome šalimi su kariuomenės bataisMinėdamas keturis mėnesius nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo tauta „tapo šalimi su kariuomenės batais“.„Prieš keturis mėnesius Ukrainoje viskas pasikeitė. Mes tapome šalimi su kariuomenės batais. Šalis tankuose, lėktuvuose, laivuose. Šalis apkasuose ir priedangose“, – penktadienį oficialiame „Telegram“ kanale rašė V. Zelenskis.„Pasikeitė mūsų gyvenimo būdas, bet ne pasaulėžiūra. Kelias, kuriuo einame tikslo link, pasikeitė, tačiau tikslas liko toks pat“, – tęsė jis.„Mes kovojame už savo laisvę ir žemę. Mes kovojame už savo vaikų ir anūkų ateitį, už jų gyvybę ir galimybę kurti naują Ukrainą“, – pridūrė V. Zelenskis.Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš keturis mėnesius, vasario 24 d.

Ukrainos pajėgos pradėjo trauktis iš SjeverodoneckoUkrainos pajėgos pradėjo trauktis iš Sjeverodonecko, tačiau keli daliniai vis dar liko Donbaso teritorijoje, nes operacija turėtų trukti kelias dienas, CNN sakė Sjeverodonecko rajono karinės administracijos vadovas Romanas Vlasenko.„Šiuo metu Ukrainos kariuomenė vis dar tebėra Sjeverodonecke“, – penktadienį sakė R. Vlasenko. – „Šiuo metu jie yra perkeliami iš miesto. Tai prasidėjo vakar. Ten yra daug padalinių, todėl manau, kad pasitraukimas užtruks kelias dienas“.R. Vlasenko teigė, jog Sjeverodocko „Azot“ gamykloje taip pat vis dar yra 568 civiliai. „Jie galės išeiti, kai tik baigsis apšaudymas, bet į okupuotą teritoriją“, – pridūrė jis.

Rusija: Donbase yra apsupta 2000 Ukrainos kariųRusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas pareiškė, kad Kremliaus kariai Donbaso regione apsupo apie 2000 Ukrainos karių, praneša CNN.J. Konašenkovas pareiškė, kad kareiviai Hirske rajone, esančiame rytiniame Sjeverodonecko mieste, buvo „atkirsti“. Jis taip pat sakė, kad per pastarąsias 24 valandas savo noru pasidavė 41 Ukrainos karys.Nepriklausomai patikrinti šių teiginių nebuvo įmanoma.

Rusijos kariuomenė užėmė Ukrainos gyvenvietes netoli LysyčianskoRytų Ukrainos Luhansko regione Rusijos ir prorusiški kovotojai pranešė užėmę Hirskės ir Zolotės gyvenvietes.Penktadienį Luhansko separatistai pademonstravo sovietų vėliavos iškėlimą ant Zolotės savivaldybės administracijos pastato, esančio į pietus nuo puolamo svarbaus Lysyčiansko miesto. Iš Ukrainos pusės patvirtinimo iš pradžių nebuvo.Ketvirtadienį pranešta, kad Rusijos kariuomenė apsupo teritoriją aplink dvi gyvenvietes. Taip ir liko neaišku, ar bent daliai ukrainiečių dalinių pavyko laiku pasitraukti ir taip išsigelbėti.Rusija prieš keturis mėnesius įsiveržė į Ukrainą ir nuo to laiko užėmė dideles Rytų ir Pietų Ukrainos dalis. Luhansko srityje Ukrainos kariai dabar kontroliuoja tik didelį Lysyčiansko miestą, pasitraukę iš kaimyninio Sjeverodonecko. Tačiau ir ten rusų kareiviai jau užėmę miesto pakraščius.

Kremlius: Ukrainos kandidatavimas į ES yra Europos „vidaus“ reikalas Penktadienį Kremlius pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sprendimas suteikti provakarietiškai Ukrainai, kurioje Rusija vykdo karinę kampaniją, oficialų ES kandidatės statusą yra Briuselio „vidaus“ reikalas. "Tai yra vidiniai Europos reikalai. Mums labai svarbu, kad visi šie procesai nekeltų mums daugiau problemų ir taip pat daugiau problemų šių šalių santykiuose su mumis", – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kalbėdamas apie Maskvos santykius su Europos Sąjunga, jis sakė, kad būtų „labai sunku juos dar labiau sugadinti“. Rusijos santykiai su Vakarais pašliję nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir tuo užsitraukė virtinę sankcijų. Kalbėdamas apie Moldovą, kuriai šią savaitę taip pat suteiktas ES kandidatės statusas, D. Peskovas sakė, kad buvusi sovietinė šalis „nori tapti europietiška labiau nei patys europiečiai“. „Jiems atrodo, kad kuo labiau jie atrodys antirusiški, tuo labiau patiks europiečiams“, – pridūrė jis.

Lysyčanskas vis intensyviau bombarduojamasLuhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus penktadienį teigė, kad Rusijos pajėgos dabar artėja prie Lysyčansko, miestas vis intensyviau bombarduojamas.Ketvirtadienį iš šio miesto važiavę naujienų agentūros AFP žurnalistai turėjo dukart iššokti iš automobilių ir atsigulti ant žemės, Rusijos artilerijai apšaudant pagrindinį Lysyčansko aprūpinimo kelią.Jie matė virš kelio kilusius juodus dūmus ir ir šviesos žybsnius, girdėjo artilerijos šūvius. Kelias kai kur buvo užblokuotas sprogimų išverstais medžiais.Lysyčanske tebesančių gyventojų padėtis vis labiau neramina.Lilija Nesterenko sakė, kad jų name nebetiekiamos dujos, vanduo ar elektra ir kad ji kartu su savo motina maistą gaminasi ant laužo ugnies. 39 metų moteris buvo dviračiu išvažiavusi pašerti vienos draugės augintinių.Tačiau L. Nesterenko miesto gynybą vertino optimistiškai.„Tikiu mūsų Ukrainos kariuomene – jie turėtų susitvarkyti, – kalbėjo ji. – Jie jau yra pasiruošę.“Vienas Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas anksčiau sakė AFP, kad Ukrainos pajėgų pastangos toliau ginti Lysyčanską ir Sjevjerodonecką yra „beprasmės ir bergždžios“.„Esant dabartiniam mūsų karių [puolimo] tempui, visa Luhansko liaudies respublikos teritorija bus labai greitai išvaduota“, – sakė separatistų 2014 metais įkurto apsišaukėliško darinio pajėgų atstovas Andrejus Maročka.

Rusijos okupuotame Ukrainos Chersone žuvo Maskvos paskirtas pareigūnas Ukrainos pietiniame Chersono regione per sprogimą žuvo Maskvos paskirtas pareigūnas, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Tai naujausia ataka prieš Kremliaus statytinius Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose. "Preliminariais duomenimis, jis mirė. Sprogmuo buvo padėtas jo automobilyje", - "Interfax" sakė Chersono srities administracijos atstovas, tai patvirtino ir kitos naujienų agentūros. Maskvos paskirtas Chersono srities lyderio pavaduotojas Kirilas Stremousovas naujienų agentūrai RIA Novosti patvirtino aukos tapatybę. "Taip, mirė vienas iš mano darbuotojų. Jaunimo ir sporto skyriaus vadovas Dmitrijus Savlučenka", - sakė K. Stremousovas. Miesto civilinės ir karinės administracijos spaudos tarnyba naujienų agentūrai TASS sakė, kad tai buvo „tikslinė žmogžudystė“, ir pridūrė, jog šis pareigūnas buvo vienintelė sprogimo auka. Nuo vasario pabaigos išpuolių prieš Kremliaus paskirtus pareigūnus Ukrainos regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskva, padaugėjo. Trečiadienį prorusiškas pareigūnas Čiornobajivkos kaime išgyveno sprogus jo automobilyje padėtai bombai, Chersono srities kalėjimo tarnybos vadovas buvo sužeistas per bombos sprogimą birželio 18 dieną. Gegužės pabaigoje pietiniame Zaporižios regione esančio Enerhodaro meras, paskirtas Rusijos kariams perėmus miesto kontrolę, buvo sužeistas per sprogimą, dėl kurio Maskva kaltino ukrainiečių nacionalistus.

JAV išsiųs Ukrainai dar 450 mln. dolerių vertės ginkluotėsJungtinės Valstijos išsiųs Ukrainai naują 450 mln. dolerių (427 mln. eurų) vertės ginkluotės partiją, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas, turinčias padėti atremti įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiame ginkluotės ir įrangos pakete esama naujų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų ir patrulinių katerių.Kyjivas ragino Vašingtoną atsiųsti kiek įmanoma daugiau HIMARS, provakarietiškai šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pastarosiomis savaitėmis įnirtingai atakavusiomis šalies rytinėje dalyje ir turinčiomis reikšmingą pranašumą sunkiosios artilerijos atžvilgiu.Pirmosios keturios HIMARS sistemos jau anksčiau buvo perduotos Ukrainai ir naudotos per mokymų programą, kad ukrainiečių kariai įgytų įgūdžių, reikalingų valdyti šiems sudėtingiems ir labai tiksliai smogti galintiems ginklams.Įskaitant naujausią siuntą, JAV pagalbos Ukrainos kariuomenei bendra suma išaugs iki 6,1 mlrd. dolerių (5,79 mlrd. eurų), sakė J. Kirby.

Ukrainos pajėgos atsitrauks iš Sjevjerodonecko Ukrainos pajėgos atsitrauks iš svarbaus rytinio Sjevjerodonecko miesto, dėl kurio kelias pastarąsias savaites vyko įnirtingos kautynės su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, penktadienį pranešė vietos administracijos vadovas. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsitrauks iš Sjevjerodonecko. Jos gavo įsakymą tai padaryti“, – per platformą „Telegram“ parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Likti pozicijose, kurios ištisus mėnesius buvo nepaliaujamai bombarduojamos, nėra prasmės“, – pridūrė jis. Nepaliaujami artilerijos ir aviacijos bombardavimai beveik visą šį pramonės miestą pavertė griuvėsiais, pažymėjo S. Haidajus. „Visa kritiškai svarbi infrastruktūra sunaikinta. 90 proc. miesto apgadinta, 80 proc. namų turės būti nugriauti“, – rašo pareigūnas. Užimti Sjevjerodonecką, vieną didžiausių Donbaso regiono miestų, buvo svarbus uždavinys Rusijos pajėgoms, siekiančioms užimti didelę dalį Rytų Ukrainos.

Charkovo regione žuvo du civiliai, Zaporožėje – apšaudymaiCharkovo regioninė administracija ketvirtadienio vakarą pranešė, kad per dieną regione per Rusijos apšaudymus žuvo du civiliai, o dešimt žmonių, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti.Daugybė šaltinių Zaporožėje penktadienio naktį pranešė apie sprogimus, kurie buvo girdimi regioniniame centre.Zaporožės regioninė administracija teigė, rusai šaudė iš kelių raketų paleidimo sistemos į „vienos iš gyvenviečių, netoli regioninio centro, infrastruktūros objektus“. Apie pasekmes dar nepranešta.

Ukrainos vyriausybė tikisi šalį į ES atvesti iki 2029 m.Ukrainos vyriausybės Europos ir euroatlantinės integracijos biuro vadovė Natalija Forsyuk Ukrainos žiniasklaidai eteryje sakė, kad numatoma Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą data yra 2029 metai.„Anksčiau tai mažai tikėtina dėl to, kad yra labai daug teisės aktų, kuriuos reikia priimti ir įgyvendinti. Turėsime gyventi pagal Europos įstatymus“, - teigė N. Forsyuk. Pasak jos tikimasi, kad derybos dėl pasirengimo Ukrainos stojimui į ES prasidės kitų metų pradžioje.Ketvirtadienį ES Vadovų Tarybos susitikime nuspręsta suteikti Ukrainai ir Moldovai oficialų šalių kandidačių, siekiančių narystės ES, statusą.

Zelenskis: Ukrainos ateitis – ESUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reaguoja į tai, kad Ukrainai suteiktas kandidatės statusas.Jis padėkojo Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir ES vadovams už paramą.Prezidentas Zelenskis palankiai įvertino Europos Sąjungos vadovų sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą.Ukrainos valstybės vadovas apie tai parašė „Twitter“.„Nuoširdžiai sveikinu ES vadovų sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Tai unikalus ir istorinis Ukrainos ir ES santykių momentas“, – sakė valstybės vadovas.„Ukrainos ateitis yra ES“, – pabrėžė V. Zelenskis.Prezidentas taip pat įrašė trumpą vaizdo kreipimąsi į ukrainiečius.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1540038852311715843?ref_src=twsrc%5Etfw

Didžioji Britanija pasirengusi padėti Ukrainai eksportuoti grūdusDidžiosios Britanijos valdžios institucijos yra pasirengusios padėti Ukrainai išminuoti Juodosios jūros pakrantę ir eksportuoti grūdus.Apie tai pranešė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.Pasak Didžiosios Britanijos ministro pirmininko, šalis yra pasirengusi suteikti valstybės garantijas, kad būtų apdrausti laivai, kurie eksportuos grūdus iš Ukrainos uostų.

Nėra nė vieno miesto Donecko regione, kuris būtų saugus gyventojams, teigia gubernatoriusUkrainos rytiniame Donecko regione nė vienas miestas nėra saugus gyventojams, nes intensyvėja kovos tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų, ketvirtadienį agentūrai AFP sakė regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko.„Donecko regione nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kur būtų saugu“, – sakė P. Kyrylenko ir pridūrė, kad atsižvelgiant į dabartinį kovų mastą aplink Lysyčansko ir Severodonecko miestus, „gyventojams labai pavojinga būti bet kurioje regiono vietoje“.

Luhansko srityje okupantai užėmė MykolajivkąUkrainiečių daliniai smarkiai nuslopino priešo puolimo bandymą Marinkos kryptimi, informuojama UNIAN. Luhansko srityje okupantai jau užėmė Mykolajivką.Apie tai vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pažymima, kad Bachmuto kryptimi priešas iš įvairaus kalibro artilerijos šaudė į Ukrainos pozicijas Mykolajivkos, Berestovės, Klinovės, Torecko, Novoluhansko, Pokrovsko, Luhansko ir Kodemo vietovėse. Užpuolikų kariuomenės aviacija smogė netoli Klinovojės.

Ukraina ragina Afrikos šalis spausti Maskvą dėl grūdų eksportoUkraina ketvirtadienį paragino Afrikos šalių vadovus paremti Kyjivą kare su Rusija ir paspausti Maskvą, kad ši leistų eksportuoti grūdus iš Ukrainos uostų.„Afrikos šalims prasminga palaikyti Ukrainą“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba žurnalistams iš žymių naujienų organizacijų keliose Afrikos šalyse.„Raginu pasaulį ir visas Afrikos valstybes dirbti kartu ir spausti Rusiją, kad ji leistų saugų jūrų kelią mūsų maisto produktų eksportui, – pridūrė jis. – Afrikos sostinės yra svarbios ir jos daro įtaką Rusijos pozicijai“.„Tikrai baisu, kad Rusija žaidžia bado žaidynes su pasauliu blokuodama Ukrainos maisto produktų eksportą, viena vertus, bandydama kaltę suversti Ukrainai, kita vertus, manipuliuoja tokiais ištekliais kaip maistas siekdama sau naudos“, – sakė D. Kuleba.D. Kuleba teigė, kad Rusija šiuo metu blokuoja 57 laivus su žemės ūkio produktais ir kad Ukrainos žemės ūkio veikla greičiausiai bus sutrikdyta dėl nesprogusių minų, kurių pilna šalies dirbamoje žemėje.Dėl krizės maisto kainos sparčiai kyla ir prisideda prie pasaulinės infliacijos šuolio.Jungtinės Tautos įspėja, kad šiuo metu krizė labiausiai palietė skurdesnes Afrikos šalis, nes jos labai priklausomos nuo rusiškų ir ukrainietiškų kviečių.

Ukrainoje iki gyvos galvos nuteistas kalėti rusų karys pateikė apeliacijąRusijos karys, nuteistas kalėti iki gyvos galvos pirmajame Ukrainos karo nusikaltimų procese, pateikė apeliacinį skundą, pranešė jo advokatas Ukrainos naujienų svetainei 24tv.ua.Prieš mėnesį Ukrainos sostinės Kyjivo teismas laikė įrodyta, kad 21 metų tankistas, įvardytas kaip Vadimas Š., vasario 28 dieną nušovė beginklį 62 metų civilį. Karys anksčiau pripažino kaltę dėl šio poelgio.

Ukrainoje viešės Afrikos Sąjungos vadovasArtimiausiu metu Kyjive apsilankys Afrikos Sąjungai (AS_ vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras, pridūręs, kad tikisi, jog ši viešnagė padės padidinti spaudimą Rusijai nutraukti invaziją.Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.Didėjančios degalų ir grūdų kainos dar labiau apsunkina pažeidžiamų šalių padėtį.AS pirmininkas M. Sallas anksčiau šį mėnesį Sočyje aplankė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad aptartų šiuos klausimus. Ukrainoje jis tada neapsilankė, bet sakė norįs tai padaryti.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į AS ir apkaltino Rusiją, kad ji dėl savo blokados laiko Afriką įkaite.Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė besitikintis, kad M. Sallo vizitas į Kyjivą padidins spaudimą Rusijai.„Esu įsitikinęs, kad prezidentas Macky Sallas gali atlikti svarbų vaidmenį kaip dabartinis Afrikos Sąjungos pirmininkas“, – ketvirtadienį Senegalo laikraštyje „Le Quotidien“ paskelbtame interviu sakė D. Kuleba.Ukraina tikisi suteikti M. Sallui „būtiną objektyvią informaciją, kad būtų sustiprintas Afrikos Sąjungos balsas, ypač prašant Rusijos nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą“, pridūrė jis.

Šoigu: Rusija ir Baltarusija turi imtis skubių priemonių stiprinti gynybąRusija ir Baltarusija turi imtis skubių bendrų priemonių, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus vykstant karui Ukrainoje, naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, skelbia „Skynews“.S. Šoigu savo kolegai iš Baltarusijos sakė: „Susiklosčiusios aplinkybės lemia būtinybę imtis skubių bendrų priemonių stiprinant sąjunginės valstybės gynybinius pajėgumus, didinant karių grupuočių kovinį pasirengimą ir vieningą regioninę oro gynybos sistemą“.Baltarusija, kuri ribojasi ir su Ukraina, ir su Rusija, yra vienintelė Europos šalis, parėmusi Rusijos invaziją į Ukrainą, leisdama Rusijos kariams įžengti per savo sieną.

Luhansko srities vadovas paskelbė apie galimybę palikti LysyčianskąUkrainos kariams gali tekti trauktis iš fronto pozicijų Lysyčianske, kad būtų išvengta apsupimo, Rusijos kariuomenei okupavus dvi gyvenvietes į pietus nuo miesto, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Lysyčiasko miestas ir gretimas Sjeverodoneckas šiuo metu yra pagrindinis Rusijos karinės kampanijos Donbase taikinys, o Rusija sutelkė dideles pajėgas šia kryptimi.Ukrainos prezidento kanceliarija teigė, jog kovos šioje srityje pasiekė lemiamą etapą.„Kad išvengtume apsupimo, mūsų vadovybė gali duoti kariams nurodymą trauktis į naujas pozicijas, – sakė S. Haidajus. – Visas Lysyčianskas yra jų ugnies glėbyje. Mieste tai labai pavojinga“.Anksčiau Rusijos agentūros išplatino informaciją, gautą iš prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje, kad Lysyčianskas, kaip įtariama, buvo visiškai apsuptas ir atkirstas nuo tiekimo. Nepriklausomo šios informacijos patvirtinimo nėra.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pagrindinio operatyvinio direktorato vadovo pavaduotojas Aleksejus Hromovas sakė, kad Rusijos kariuomenė bando apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Lysyčianke, tačiau kol kas to neįvyko.

Kyjivas praneša, kad į Ukrainą atvyko JAV tikslios artilerijos sistemosUkraina ketvirtadienį pranešė gavusi tikslios artilerijos sistemų siuntą iš Jungtinių Valstijų – dar vienos šalies, atsiliepusios į Kyjivo prašymą, kad sąjungininkės suteiktų pažangių ginklų.„Himars“ atvyko į Ukrainą. Dėkoju savo kolegai ir draugui @SecDef Lloydui J. Austinui III už šią galingą įrangą! Vasara bus karšta Rusijos okupantams. Ir kai kuriems iš jų paskutinė“, – tviteryje parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

V. Zelenskis priekaištauja Izraeliui dėl atsisakymo įvesti sankcijas RusijaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Jeruzalės Hebrajų universitetą sustiprino kritiką Izraeliui dėl šio atsisakymo įvesti sankcijas Rusijai.V. Zelenskio kalba, pasakyta praėjus keturiems mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, nuskambėjo Izraelyje kilus naujai politinei krizei, dėl kurios po kelių dienų užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas tikriausiai pakeis Naftalį Bennettą premjero poste.N. Bennettas susilaikė nuo Rusijos invazijos kritikos ir pabrėžė glaudžius Izraelio ryšius su Maskva ir Kyjivu, o jo administracija neįvedė sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybei.Praėjus kelioms dienoms po vasario 24 dienos Y. Lapidas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „pasaulio tvarkos pažeidimą“.Izraelio komentatoriai teigė, kad jų priešinga retorika buvo suderinta siekiant išsaugoti Izraelio neutralumą.Žydų kilmės V. Zelenskis, kuris turi giminių Izraelyje ir kelis kartus čia lankėsi, vaizdo kreipimesi į Hebrajų universitetą sakė, kad jam sunku suprasti minkštą žydų valstybės požiūrį į Rusiją.„Kaip galima nepadėti tokios agresijos aukoms?“ – klausė V. Zelenskis, apgailestaudamas dėl Izraelio atsisakymo suteikti Ukrainai karinę pagalbą.„Nežinau, kaip atsakyti į klausimus, kurių nuolat sulaukiu, kaip Izraelis padėjo ir ką dar gali padaryti. Esu dėkingas Izraelio žmonėms. Esu dėkingas už nuoširdžią ir emocinę paramą Ukrainos žmonėms... bet mes taip pat norėtume sulaukti paramos iš jūsų vyriausybės“, – pridūrė jis.Izraelio vyriausybė ir didžiausio pagalbos organizacijos siuntė Ukrainai humanitarinę ir medicininę pagalbą, tačiau ginklų tiekimas nebuvo svarstomas.V. Zelenskis taip pat priminė istorinius Ukrainos ir Izraelio ryšius – šią žinutę jis pabrėžė kovo mėnesį kreipdamasis į Izraelio įstatymų leidėjus.Ketvirtadienio kalboje V. Zelenskis pažymėjo, kad buvusios Izraelio ministrės pirmininkės Goldos Meir vaikystės namai Kyjive yra „už penkių minučių kelio“ nuo prezidentūros.„Prašau prisiminti, kaip stipriai esame susiję, kokie glaudūs yra mūsų ryšiai, koks turėtų būti mūsų tarpusavio supratimo lygis, – sakė jis. – Kodėl turime šį nesusikalbėjimą, nesusipratimą su vyriausybės atstovais, aš nežinau“.Izraelis iki šiol laikosi atsargios diplomatinės linijos karo Ukrainoje klausimu, iš dalies siekdamas išsaugoti Rusijos bendradarbiavimą Sirijoje, kur Izraelis reguliariai vykdo oro antskrydžius, o Maskva, turinti šalyje pajėgų, tam nebyliai pritaria.

EP ragina nedelsiant suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusąES valstybių vadovai turi prisiimti jiems tenkančią istorinę atsakomybę ir patvirtinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo narystės ES perspektyvą, teigiama EP rezoliucijoje.Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (529 balsai už, 45 prieš, 14 susilaikė) Europos Parlamentas (EP) ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus „nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, ir suteikti tokį patį statusą Sakartvelui, kai šalies vyriausybė išspręs Komisijos nuomonėje nurodytus prioritetinius klausimus“.Suteikdama šalies kandidatės statusą Europos Sąjunga parodys lyderystę, ryžtą ir įžvalgą šiuo metu vykstant žiauriai Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pažymi europarlamentarai. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad stojimo į ES procesas yra sudėtingas ir nuopelnais pagrįstas procesas, neturintis skubos tvarkos bei priklausantis nuo veiksmingo reformų įgyvendinimo. Parlamentas ragina Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą nedviprasmiškai pademonstruoti politinį ryžtą įgyvendinti savo gyventojų europinius užmojus ir gerokai padidinti pažangą vykdant esmines reformas.Ukrainiečiai, moldavai ir kartvelai nusipelno gyventi laisvose, demokratinėse ir klestinčiose šalyse, kurios didžiuotųsi būdamos Europos šeimos narėmis, akcentuoja EP nariai ir ragina Europos Vadovų Tarybą žengti pirmą svarbų žingsnį siekiant įgyvendinti teisėtus šių trijų valstybių piliečių siekius.ES plėtrai nėra alternatyvos, nes tai yra geostrateginė investicija į stabilią, stiprią ir vieningą ES, kuri atitinka pačios Sąjungos politinius, ekonominius ir saugumo interesus, teigiama rezoliucijoje. Europarlamentarai ragina suteikti naują postūmį plėtros procesui, taip pat ir atgaivinant ES plėtrą į Vakarų Balkanus, pranešime spaudai rašo EP biuras Lietuvoje.Remiantis ES sutarties 49 straipsniu kiekviena Europos valstybė, gerbianti 2-ajame straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Pasikonsultavusi su Europos Komisija ir gavusi Europos Parlamento pritarimą sprendimą dėl valstybės priėmimo į Sąjungą vieningai priima ES Taryba.Birželio 17 d. Europos Komisija pateikė nuomonę dėl trijų narystės paraiškų ir rekomendavo Tarybai patvirtinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo perspektyvas tapti ES valstybėmis narėmis.

Ukrainos kariai prarado dviejų gyvenviečių kontrolęUkraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai prarado dviejų gyvenviečių kontrolę rytiniame Donbaso regione, kur ji įnirtingai kaunasi, kad išlaikytų miestų dvynių Sjeverodonecko ir Lysyčiansko kontrolę.„Mes praradome Loskutivkos ir Rai-Oleksandrivkos kontrolę“, – sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus, turėdamas galvoje du kaimelius į pietryčius nuo Lysyčiansko. Juos užėmusi Rusijos kariuomenė pasistūmėjo giliau į Donbaso regioną, kur, atrodo, baigia apsupti du miestus, skiriamus Doneco upės.S. Haidajus pridūrė, kad Rusijos pajėgos stengiasi užimti Sjeverodonecką – pramoninį miestą, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. gyventojų, ten jau kelias savaites vyksta žiaurios Ukrainos ir Rusijos kariuomenių kautynės. Jis sakė, kad Maskvos armija „vykdo puolimo operacijas, siekdama apsupti mūsų karius Lysyčiansko srityje, ir blokuoja kelią tarp Lysyčiansko ir Bachmuto“, pagrindinį maršrutą iš kovų zonos.„Sjeverodoneckas sunaikintas, visos mūsų pajėgų pozicijos apšaudomos kiaurą parą“, – sakė jis. Rusai „šturmuoja Syrotiną“, pridūrė jis, kalbėdamas apie gyvenvietę pietinėse Sjeverodonecko prieigose.

Prorusiški separatistai svaidosi grasinimaisUkrainos pajėgų, ginančių miestus dvynius Lysyčianską ir Sjeverodonecką, kur ne vieną savaitę vyksta nuožmios kautynės, pasipriešinimas yra „bergždžias“, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas.„Jų pasipriešinimas yra beprasmis ir bergždžias. Manau, kad tokiu tempu, kuriuo juda mūsų kariai, labai greitai bus išvaduota visa Luhansko liaudies respublika“, – sakė prorusiško atsiskyrusio Rytų Ukrainos Luhansko regiono kariuomenės atstovas Andrejus Maročka.Pasak A. Maročkos, Lysyčianskas praktiškai apsuptas, nes Rusijos pajėgos ir jų sąjungininkai separatistai dabar kontroliuoja pagrindinį tiekimo kelią į miestą. „Mes turime visišką logistikos kontrolę“, – sakė jis praėjus dienai, kai separatistai pareiškė apsupę gretimus Zolotės ir Hirskės kaimus.A. Maročka sakė, kad Ukrainos kariai Lysyčianske turi trauktis arba rizikuoja būti nukauti, arba paimti į nelaisvę. Tas pats pasakytina ir apie Sjeverodonecko gynėjus, kur miesto gynėjai laikosi „Azot“ chemijos gamykloje, pridūrė jis. „Jei apsupsime Lysyčianską, (ukrainiečių) grupė Sjeverodonecke taip pat bus apsupta“, – sakė jis.Rusijai veržiantis į rytinį Ukrainos Donbaso regioną dėl strateginės svarbos Sjeverodonecko miesto verda intensyvios kovos. Užėmus Sjeverodonecką – vis dar Ukrainos kontroliuojamą didžiausią Luhansko miestą, Maskvos pajėgos galėtų judėti toliau į vakarus.

Balkanų šalys perspėja Ukrainą neturėti „iliuzijų“ dėl ESAlbanijos ministras pirmininkas Edi Rama ketvirtadienį pasidžiaugė, kad Ukraina gali tapti kandidate į Europos Sąjungą, tačiau perspėjo, kad nereikėtų puoselėti nepagrįstų vilčių, kad stojimo procesas bus greitas.„Šiaurės Makedonija yra kandidatė jau 17 metų, jei nepamečiau skaičiaus, o Albanija – aštuonerius, taigi sveikinimai Ukrainai“, – sakė E. Rama, atvykęs į ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimą.„Gerai, kad Ukrainai suteikiamas statusas. Tačiau tikiuosi, kad Ukrainos žmonės neturės daug iliuzijų“, – perspėjo jis.Balkanų šalių lyderiai yra labai nusivylę dėl stringančių stojimo į ES pastangų, o Bulgarija blokuoja derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią dėl ginčo su Skopje.„Gėda, kad NATO šalis, Bulgarija, blokuoja dvi kitas NATO valstybes, tai yra Albaniją ir Šiaurės Makedoniją, vykstant karštam karui Europos užnugaryje, o kitos 26 šalys sėdi vietoje ir bauginančiai demonstruoja savo bejėgiškumą“, – sakė E. Rama.E. Rama drauge su Šiaurės Makedonijos ir Serbijos lyderiais grasino boikotuoti susitikimą su ES lyderiais išreiškiant protestą prieš nepakankamą pažangą stojimo procese, tačiau galiausiai nusprendė sudalyvauti.ES partnerės spaudžia Bulgariją priimti kompromisinį susitarimą užsitęsusiuose kultūriniuose ir istoriniuose ginčuose su Šiaurės Makedonija, atlaisvinant kelią tolesniems veiksmams.Tačiau Bulgarijos vyriausybės nuvertimas trečiadienį, neatlaikius balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente, kelia dar daugiau abejonių dėl ateities.„Vakarų Balkanų valstybės ir piliečiai beveik 20 metų laukia galimybės tapti Europos Sąjungos nariais“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.„Mano požiūriu, svarbiausia yra tai, kad šis pažadas taptų patikimas“, – pridūrė jis.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis kalbėjo, jog yra „noras atgaivinti“ Balkanų šalių stojimo procesą.Tačiau Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius tiesiai pasakė, kad „nieko nesitiki“ iš ketvirtadienį įvyksiančio susitikimo su 27 ES šalių lyderiais.Kai kurios Bendrijos narės bando pasinaudoti siekiu suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai, kad duotų naują postūmį Balkanų šalių narystei.Tačiau jaučiamas susierzinimas dėl Serbijos, kuri nepritarė ES sankcijoms, taikomoms jos sąjungininkei Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.Politinė krizė Bosnijoje, sukėlusi būgštavimų dėl šalies subyrėjimo, apsunkino jos pastangas tapti kandidate į ES.Europos diplomatai nurodė, kad šiai šaliai galėtų būti pasiūlytas aiškesnis planas, ką ji turi padaryti, kad gautų kandidatės statusą.

Prezidentūra: Ukraina laukia „žalios šviesos“ kandidatuoti į ESUkraina ketvirtadienį pareiškė, kad laukia „žalios šviesos“ kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusui gauti per Europos lyderių susitikimą Briuselyje, kur bus diskutuojama dėl Kyjivo ateities, Rusijos invazijai trunkant keturis mėnesius.„Laukiame žalios šviesos, Ukraina nusipelnė kandidatės statuso“, – „Telegram“ kanale sakė Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas. Jis pridūrė, kad Ukrainos tikslas yra „visateisė narystė ES“.

Į Lenkiją pasitraukė daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių, pusė jų grįžoNuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Lenkiją atvyko 4 mln. 265 tūkst. pabėgėlių. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, atgal grįžo 2 mln. 289 tūkst. ukrainiečių.Kaip pranešė Lenkijos pareigūnai, ketvirtadienį iki 7 val. ryto sieną kirto 7 700 ukrainiečių, trečiadienį – 26 300.Iš Lenkijos į Ukrainą trečiadienį išvyko 23,5 tūkst. žmonių.

M. Pompeo: Rusijos karas prieš Ukrainą yra suplanuotas genocidasRusijos karas prieš Ukrainą yra suplanuotas genocidas, kuriuo siekiama sukurti naują Rusijos imperiją. Tai trečiadienį Hudsono institute pareiškė buvęs JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, praneša „Politico“.M. Pompeo pakartojo savo poziciją, kad Jungtinės Valstijos neturėtų kariauti už kitas šalis, bet dabar, jo nuomone, Amerikos interesai reikalauja remti Ukrainą, kad karas neišplistų Europoje ir JAV netektų stoti ginti NATO šalių.Be to, pasak buvusio valstybės sekretoriaus, reikia neleisti Rusijai „atkurti sovietinės imperijos, kuri diktuotų sąlygas globalioje energijos išteklių rinkoje, sudarydama ekonominių problemų Jungtinėms Valstijoms ir visam pasauliui“.„Jei Rusijai bus leista viešpatauti Donbase ir Ukrainos pakrantėse, kitas Putino žingsnis bus perimti kitų nepriklausomų šalių, kurios kadaise priklausė sovietų imperijai, energijos išteklius“, – sakė buvęs Amerikos diplomatijos vadovas.Anot M. Pompeo, jeigu Putinas nebus sustabdytas, tai dabartinės energijos išteklių kainos bus „prisimenamos kaip metas, kai dujos buvo pigios“.Jis taip pat atmetė teiginius, kad pataikavimas Maskvai gali duoti ką nors gero. "NATO solidarumas yra būtinas. Vokietija ir Prancūzija neturi nusileisti jokioms Kremliaus užgaidoms", - pabrėžė M. Pompeo, ragindamas tiekti Ukrainai visų rūšių ginkluotę.

JT: per karą Rusija sunaikino daugiau nei 150 Ukrainos kultūros paminklųJungtinių Tautų (JT) ekspertai patvirtino, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą šalyje visiškai arba iš dalies sunaikinti 152 kultūros ir istorijos paveldo objektai, ketvirtadienį pranešė JT kultūros agentūra.Tai apima muziejus ir paminklus, bažnyčias ir kitus religinius pastatus, bibliotekas ir kitus išskirtinius pastatus, paskelbė UNESCO, atnaujinusi pastangas padėti Ukrainos valdžiai dokumentuoti žalą. "Šios pasikartojančios atakos prieš Ukrainos kultūros objektus turi būti sustabdytos. Į kultūros paveldą, visomis jo formomis, negalima taikytis jokiomis aplinkybėmis", - sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay pareiškime.Agentūra padeda Ukrainos valdžios institucijoms pažymėti orientyrus išskirtiniu „mėlynuoju skydu“, o tai reiškia, kad jie saugomi pagal 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros ginkluotų konfliktų metu, ją pasirašė ir Rusija, ir Ukraina. Nepaisant to, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. apgadinta dešimtys vietų, trys ketvirtadaliai – rytiniuose Charkivo ir Donecko regionuose, taip pat netoli sostinės Kyjivo, rašoma atnaujintame UNESCO pranešime.Vis dėlto septynios Ukrainos pasaulio paveldo vietos, tokios kaip Šv. Sofijos katedra ir Kyjivo Pečiorų Lauros vienuolyno pastatai sostinėje, kol kas nenukentėjo. Ukraina pareikalavo, kad Rusija būtų pašalinta iš UNESCO, o agentūra neribotam laikui atidėjo susitikimą dėl Pasaulio paveldo objektų statuso, kurį Rusija šį mėnesį turėjo surengti Kazanės mieste.UNESCO perspėjo, kad Rusijos kariai ar pareigūnai, pripažinti kaltais dėl sąmoningo Ukrainos paveldo objektų naikinimo, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.

Ch. Michelis tikisi „istorinio sprendimo“ suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusąEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT) Charles'is Michelis pareiškė, jog tikisi, kad Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį priims „istorinį“ sprendimą suteikti kandidačių į bloko nares statusą karo draskomai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai.„Tai lemiamas momentas Europos Sąjungai, tai taip pat geopolitinis pasirinkimas, kurį šiandien priimsime. Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukrainai ir Moldovai suteiksime kandidačių statusą“, – sakė Ch.Michelis žurnalistams prieš ES viršūnių susitikimą.Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą.Gautinį sprendimą dėl kandidačių statuso suteikimo turi vienbalsiai patvirtinti visų 27 Bendrijos šalių vadovai. 

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje sužeisti 7 žmonės Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje praėjusią naktį buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, tarp jų du vaikai, ketvirtadienį pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. „Čuhujivo rajone praėjusią naktį rusai apšaudė Pečenihų gyvenvietę. Nukentėjo privati įmonė, kilo gaisras. Apšaudymai tęsėsi ir ryte. Apgriauta kažkiek gyvenamųjų namų. Pirminiais duomenimis, buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus“, – savo „Telegram“ kanale nurodė O. Synjehubovas.  Jis taip pat pranešė, kad Charkivo mieste praėjusią naktį buvo apšaudytas Pramonės rajonas. O. Synjehubovo duomenimis, žmonės nenukentėjo.  Į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje praėjusią naktį per rusų pajėgų apšaudymus buvo apgriautas biurų pastatas. Ukrainos rytuose esantis Charkivas yra su Rusija besiribojantis regionas, į kurį jau pradėjo grįžti gyventojai, pasitraukę karo pradžioje, kai Rusijos pajėgos jį intensyviai bombardavo. 

Karo ekspertas apie Ukrainos ataką: Rusijos padėtis reikšmingai keičiasiPo to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis smūgiavo okupuotai Gyvačių salai, Rusijos Juodosios jūros laivynas neteko akivaizdaus pranašumo Juodojoje jūroje.Taip teigia karo ekspertas Olegas Ždanovas, rašo segodnya.ua.„Surengę šią ataką faktiškai atėmėme iš Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno galimybę kontroliuoti akvatoriją, per kurią eina pagrindiniai prekybiniai tarptautinės laivybos keliai. Turiu omenyje Gyvačių salą. Taip pat prie mūsų pakrantės esančių vandenų kontrolę. Štai kodėl ta ataka tokia reikšminga“, – paaiškino O. Ždanovas.Anot eksperto, iš Rusijos Juodosios jūros laivyno dabar yra „atimtos akys ir ausys“.„Tai reiškia, kad dabar Juodosios jūros laivynas neturi jokio pranašumo sistemos „Harpoon“ taikiniu galinčioje tapti zonoje, esančioje už 300 km nuo mūsų krantų“, – pabrėžė O. Ždanovas.Karo ekspertas įvertino ir rusų desanto išsilaipinimo tikimybę.„Mūsų pakrantėje desantui pavyktų išsilaipinti tiktai priplaukiant dideliais ir mažais desantiniais laivais. Dabar tokios galimybės Rusijos Federacija nebeturi“, – mano O. Ždanovas.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 34 430 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 23 d. jau neteko apie 34 430 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 504 tankų, 3 632 šarvuotųjų kovos mašinų, 756 artilerijos sistemų, 240 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 99 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 183 sraigtasparnių, 620 dronų, 137 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 548 automobilių, 60 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos VRM vadovo patarėjas: „Azovstal“ gynėjų grąžinimas iš nelaisvės užtruksUkrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka interviu portalui NV pareiškė, kad kažin ar pavyks greitai grąžinti iš nelaisvės Mariupolį ir „Azovstal“ kombinatą gynusius šalies kariškius.Paklaustas, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi „Azovstal“ gynėjai, patarėjas atsakė: „Jie yra nelaisvėje. Sąlygos, kaip aš suprantu, negali būti patenkinamos, kadangi tiek belaisvių neįmanoma normaliai laikyti, nes laikinai okupuotose teritorijose tam tiesiog fiziškai nėra sąlygų“.A.Heraščenka priminė, jog, pagal Ženevos konvenciją, belaisvius laikanti šalis turi rūpintis, kad jiems būtų teikiama medicinos pagalba, kad jie būtų normaliai maitinami ir kad su jais būtų gerai elgiamasi.„Taip pat, kaip mes elgiamės su karo belaisviais rusais. Beje, Ukraina reguliariai suteikdavo karo belaisviams rusams galimybę paskambinti savo tėvams. Todėl būtų teisinga, jeigu dabar, laikantis Ženevos konvencijos, būtų užtikrintas telefono ryšys tarp į nelaisvę paimtų rusų ir jų artimųjų Rusijoje, taip pat tarp karo belaisvių ukrainiečių ir jų artimųjų Ukrainoje. Taip, šie skambučiai būtų kontroliuojami ir įrašomi, bet tada šeimos galėtų žinoti, kad jų artimiesiems viskas gerai“, - sakė Ukrainos VRM vadovo patarėjas.Jis konstatavo, kad šiuo metu nei karo belaisviai rusai, nei ukrainiečiai negali susisiekti su savo artimaisiais. A. Heraščenkos nuomone, šią problemą galima išspręsti derybomis.Komentuodamas „Azovstal“ gynėjų grąžinimo galimybes, jis pabrėžė, jog Ukraina sieks, kad būtų grąžintas kiekvienas jos pilietis.„Bet akivaizdu, kad grąžinimas užtruks, nes dabar į nelaisvę paimtų rusų skaičius yra mažesnis už ukrainiečių skaičių. O Rusija kol kas keičiasi belaisviais pagal formulę 1 į 1. Taigi, reikia turėti vienodą karo belaisvių skaičių arba ieškoti kitų būdų“, - apibendrino A. Heraščenka.Ukrainos kariškiai gynė Mariupolį daugiau kaip 80 dienų.

Čekija išleido beveik 300 mln. eurų, teikdama pagalbą pabėgėliams iš UkrainosČekija, teikdama pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos, išleido sumą, ekvivalentišką daugiau kaip 291 mln. eurų. Tai pranešė leidinys „Spiegel“.Čekijos finansų ministerijos duomenimis, daugiau kaip pusė šios sumos, apie 162 mln. eurų, teko valstybės socialinėms pašalpoms.  Pasak VRM atstovų, nuo Rusijos įsiveržimo pradžios prieš beveik keturis mėnesius leidimus gyventi Čekijoje gavo daugiau kaip 380 tūkst. ukrainiečių.Pabėgėliai iš Ukrainos turi teisę gauti pašalpą iki 5 tūkst. kronų (200 eurų).Čekijos vyriausybės duomenimis, darbą šalyje jau rado daugiau kaip 70 tūkst. ukrainiečių.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje nori atsiprašyti ScholzoUkrainos ambasadorius Ukrainoje Andrijus Melnykas nori atsiprašyti kanclerio Olafo Scholzo už savo žodžius apie „įsižeidusią kepeninę dešrą“. Tai trečiadienį pranešė leidinys „Bild“.„Tai pareiškimas, dėl kurio aš dabar, žinoma, apgailestauju. Aš asmeniškai jo atsiprašysiu“, – sakė Ukrainos diplomatas.Ambasadorius pridūrė, kad jo žodžiai buvo „nederami diplomatiniu požiūriu“ ir „įžeidė daug žmonių ne tik Vokietijoje“.Gegužės pradžioje A. Melnykas sukritikavo O. Scholzą, atsisakiusį vykti į Kyjivą. „Dėtis įsižeidusi kepenine dešra nėra labai valstybiška“, – tada pareiškė jis.Jau po mėnesio Vokietijos kancleris apsilankė Kyjive kartu su Prancūzijos, Italijos ir Rumunijos lyderiais. Jis oficialiai pareiškė remiąs kandidatės į ES statuso suteikimą Ukrainai ir pažadėjo jai tolesnę karinę pagalbą kovoje su Rusijos agresija.  

Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios kalbėjosi su Moldovos prezidenteUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios telefonu kalbėjosi su Moldovos prezidente Maia Sandu.Tai tviteryje trečiadienį vėlai vakare pranešė pats valstybės vadovas.„Su Moldovos prezidente M. Sandu aptarėme ryt įvyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Laukiame Europos Sąjungos sprendimo suteikti mūsų valstybėms kandidačių statusą. Susitarėme dėl savitarpio pagalbos kelyje į ES“, – parašė jis.Portalo „eurointegration.com.ua“ žiniomis, šiuo metu rengiamas Moldovos prezidentės vizitas į Kyjivą.Portalas primena, jog Kišiniovo pozicija po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukėlė Kyjivo pasipiktinimą, kadangi Moldova iškart paskelbė nesiimsianti ekonominių sankcijų prieš Rusiją.Tiesa, Moldova įvedė visus pagrindinius ribojimus Maskvos atžvilgiu, tik padarė tai neoficialiai, kad nebūtų įtraukta į Rusijos sudarytą „nedraugiškų valstybių“ sąrašą.Kitas nesutarimus kėlęs klausimas dviejų šalių santykiuose buvo ginklų tiekimas. „eurointegration.com.ua“ duomenimis, pirmosiomis karo dienomis Ukrainos vadovybė prašė Moldovos vyriausybę parduoti sovietinių naikintuvų MiG-29, bet sulaukė neigiamo atsakymo, kuris buvo aiškinamas tuo, kad Kišiniovas nenori erzinti Rusijos.M. Sandu vėliau pareiškė, jog Moldova neturi šiuolaikinės ginkluotės, kad galėtų suteikti karinę pagalbą, ir negali to daryti pagal šalies konstituciją.

Ukraina tikisi visų ES narių pritarimo jos kandidatūraiUkrainiečių pareigūnė, prižiūrinti šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą, trečiadienį sakė, jog yra „100 procentų“ įsitikinusi, kad visos 27 bloko šalys narės per šios savaitės viršūnių susitikimą pritars kandidatės statuso suteikimui Ukrainai.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kalbėjo optimistiškai ir pavadino tai „lemiamu momentu“ valstybei. Ukrainos siekis įstoti į ES bus svarbiausias klausimas per Bendrijos lyderių susitikimą Briuselyje.Interviu naujienų agentūrai AP ukrainiečių vicepremjerė europinės ir euroatlantinės Integracijos klausimams Olha Stefanišyna sakė, kad sprendimas gali būti priimtas jau ketvirtadienį, kai prasidės viršūnių susitikimas.Pasak O. Stefanišynos, Nyderlandai, Švedija ir Danija skeptiškai vertino siūlymą pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės, kol tęsiasi Rusijos invazija, bet dabar tai palaiko. Paklausta, kokiu mastu yra įsitikinusi, kad Ukrainai bus suteiktas šalies kandidatės statusas, ji atsakė: „Dieną prieš viršūnių susitikimo pradžią galiu pasakyti, [kad] 100 procentų.“Europos Komisija praėjusią savaitę parėmė Ukrainos kandidatūrą. O. Stefanišyna sakė, kad tai pakeitė padėtį ir išmušė pagrindą iš po „labiausiai dvejojusių“ šalių kojų.Kandidatės statusas, kuriam turi pritarti visos ES narės, yra pirmasis žingsnis narystės link. Jis nesuteikia jokių saugumo garantijų ar automatinės teisės įstoti į bloką.Ukrainos narystė priklausys nuo to, ar karo draskoma šalis galės įvykdyti politines ir ekonomines sąlygas. Potencialios naujokės privalo pademonstruoti, kad atitinka standartus dėl demokratijos principų, ir turi priimti 80 tūkst. puslapių taisyklių, apimančių visas sritis nuo prekybos ir imigracijos iki trąšų ir teisinės valstybės.O. Stefanišyna AP sakė mananti, kad Ukraina ES nare galėtų tapti po kelerių metų, o ne dešimtmečių, kaip prognozuoja kai kurie Europos pareigūnai.

Analitikai: Rusijos kariuomenė netrukus gali pasiekti LysyčanskąAmerikos karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusijos kariai toliau veržiasi link Lysyčansko iš pietų ir artimiausiomis dienomis greičiausiai pasieks miestą, tačiau greitai užimti Lysyčansko-Sjeverodonecko srities jiems nepavyks.Rusijos kariai trečiadienį „pasiekė tam tikros sėkmės“ ir užėmė kelias gyvenvietas, esančias 10 km nuo Lysyčansko, pranešė analitikai. Karo studijų instituto ekspertai remiasi Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Gaidajaus teiginiais, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tebekontroliuoja teritorijas į pietvakarius nuo Sjeverodonecko, palei rytinį upės krantą. Tai reiškia, kad Ukrainos kariuomenė dar nėra visiškai apsupta Lysyčansko-Sjeverodonecko srityje.ISW ataskaitoje rašoma, kad Rusijos kariuomenė bando perimti ruožą Bachmutas–Lysyčanskas, tačiau birželio 22 d. nebuvo patvirtintos informacijos apie jų pažangą šia kryptimi.Be to, Rusijos kariuomenė ketina suintensyvinti puolimo operacijas Bachmuto srityje, siekdama priartėti prie Lysyčansko iš kitos pusės, nutraukti Ukrainos tiekimo linijas ir bandyti perimti visos teritorijos kontrolę.

JAV pareigūnas: G-7 viršūnių susitikimas didins spaudimą RusijaiLyderiai per būsimą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijoje paskelbs naujų priemonių, didinančių spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, trečiadienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas.„Parengsime konkrečius pasiūlymus, kaip didinti spaudimą Rusijai“, – sakė jis reporteriams, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Bavarijoje susitiks su Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiais.Šis turtingų demokratijų klubas vykdo griežtą ekonominę ir diplomatinę kampaniją prieš Rusiją, vasario pabaigoje įsiveržusią į savo provakarietišką kaimynę ir tęsiančia kovas jos rytiniame bei pietiniame regionuose.Po G-7 susitikimo, truksiančio nuo sekmadienio iki antradienio, J. Bidenas nuskris į Madridą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.Per abu šiuos diplomatinius susirinkimus bus daug kalbama apie Ukrainą ir Rusiją, sąjungininkėms galvojant, kaip atlaikyti sankcijų Rusijai šalutinį poveikį jų pačių ekonomikoms, ypač augančias degalų kainas.„Kaip mums maksimaliai padidinti skausmą Putino režimui? Kaip mums iki minimumo sumažinti pašalinį poveikį likusiai pasaulio daliai? Aš galvoju, kad kaip tik toks bus diskusijos dėl energijos rinkų ir iššūkių energijos rinkai karkasas“, – sakė minėtas JAV pareigūnas.Jis taip pat patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į abu viršūnių susitikimus.Be didėjančio konflikto su Rusija NATO taip pat tarsis dėl Kinijos. Lyderiams pasirašant naują Aljanso strateginės koncepcijos versiją, Kinija pirmą kartą turi būti oficialiai paskelbta susirūpinimą keliančia šalimi.NATO turėtų aptarti „iš Kinijos kylančius iššūkius“, sakė JAV pareigūnas.„Šiuo dokumentu tai bus padaryta pirmą kartą. To nebuvo dokumento 2010 metų versijoje“, – pridūrė jis.

Zelenskis: Ukrainos ateitis – ES Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reaguoja į tai, kad Ukrainai suteiktas kandidatės statusas. Jis padėkojo Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir ES vadovams už paramą. Prezidentas Zelenskis palankiai įvertino Europos Sąjungos vadovų sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Ukrainos valstybės vadovas apie tai parašė „Twitter“. „Nuoširdžiai sveikinu ES vadovų sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Tai unikalus ir istorinis Ukrainos ir ES santykių momentas“, – sakė valstybės vadovas. „Ukrainos ateitis yra ES“, – pabrėžė V. Zelenskis. Prezidentas taip pat įrašė trumpą vaizdo kreipimąsi į ukrainiečius.

B. Johnsonas: Rusija gali išeikvoti išteklius DonbaseBritų karinė žvalgyba mano, kad Rusijos puolimo Ukrainoje tempas artimiausiais mėnesiais sulėtės, nes Rusijos kariuomenė eikvoja savo išteklius, sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas interviu Europos laikraščiams Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Vokietijoje išvakarėse.Interviu ištraukose, kurias trečiadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“, B. Johnsonas sako, kad Rusijos pajėgos juda į priekį rytiniame Donbaso regione, bet patiria didelių nuostolių.„Mūsų karinė žvalgyba mano, kad per ateinančius kelis mėnesius Rusija gali pasiekti tašką, kai nebus jokios pažangos, nes ji išnaudojo savo išteklius, – sakė B. Johnsonas. - Tada mes turime padėti ukrainiečiams pakeisti dinamiką“.Paklaustas, kaip atrodytų Ukrainos pergalė ar V. Putino pralaimėjimas, B. Johnsonas atsakė, kad būtina bent jau atkurti status quo, buvusį iki vasario 24 dienos, ir išstumti Rusijos karius iš okupuotų teritorijų.

JT: nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 4634 civiliaiNuo karo Ukrainoje pradžios žuvo daugiau kaip 4,5 tūkstančio civilių, daugiau kaip 5,7 tūkst. buvo sužeisti, nurodė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Pasak departamento, karas pareikalavo 1780 vyrų, 1194 moterų, 148 berniukų ir 131 mergaitės, taip pat 41 vaiko ir 1340 suaugusiųjų gyvybių (jų lytis dar nenustatyta).JT mano, kad tikrieji nuostoliai gali būti daug didesni: taip yra dėl to, kad vėluojama gauti informaciją iš vietų, kuriose buvo vykdomi aktyvūs karo veiksmai (įskaitant Mariupolį, Iziumą ir Sjeverodonecką).

„Microsoft“: Rusija per karą suintensyvino kibernetines atakasPrasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos specialiosios tarnybos suintensyvino programišių atakas prieš JAV vyriausybės ir jos sąjungininkų kompiuterinius tinklus, kad surinktų žvalgybos informaciją, pranešė CNN.Pasak „Microsoft“, JAV organizacijos buvo pagrindinis Rusijos įsilaužimo už Ukrainos ribų taikinys, tačiau iš viso atakos apima 42 šalis ir įvairius sektorius nuo vyriausybių iki ekspertų grupių ir humanitarinių organizacijų, kurios gali turėti vertingos informacijos karo metu.Pasak „Microsoft“ ekspertų, įsilaužėliai sėkmingai įveikė duomenų apsaugos sistemas 29 proc. atvejų, ketvirtadalis šių sėkmingų įsilaužimų baigėsi duomenų vagyste iš tinklų.

RSF tyrimas: ukrainiečių žurnalistą M. Leviną nužudė rusų kariaiRusijos kariai kovo mėnesį nužudė ukrainiečių fotožurnalistą Maksą Leviną, galbūt prieš tai jį kankinę, teigiama trečiadienį paskelbtame žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) tyrime.Tokias išvados padarytos RSF išsiuntus komandą į Ukrainą ištirti M. Levino mirties aplinkybių.RSF naujienų agentūrai AFP sakė, kad pateiks Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) skundą dėl M. Levino nužudymo, ir tai bus jau šeštas toks skundas, susijęs su Rusijos invazija į Ukrainą.M. Levino ir jo draugo, kario Oleksijaus Černyšovo, kūnai buvo rasti balandžio 1 dieną miške, esančiame maždaug už 20 km nuo Kyjivo nutolusio Moščuno kaimo pakraštyje.Jie buvo dingę nuo kovo 13 dienos. Į tą vietovę M. Levinas buvo atvykęs rinkti medžiagos apie Rusijos karinės invazijos Ukrainoje padarinius. Tuomet tame regione prasidėjo įnirtingi susirėmimai.Paryžiuje įsikūrusi RSF gegužės pabaigoje į Ukrainą išsiuntė tyrėjų, tarp kurių buvo ir fotografas Patrickas Chauvelis, vasarį dirbęs drauge su M. Levinu Donbaso regione.„RSF surinkti įrodymai rodo, kad ukrainiečių fotožurnalistą Maksą Leviną ir kartu su juo buvusį draugą Rusijos pajėgos šaltakraujiškai nužudė tą dieną, kai jie dingo be žinios, prieš tai jie tikriausiai buvo tardomi ir kankinami“, – teigiama tyrime.Tyrėjai rado kulkų įvykio vietoje. Tokios kulkos, pasak jų, paprastai naudojamos Rusijos kariuomenėje.Kiti daiktai, pavyzdžiui, maisto davinių pakuotės, stalo įrankiai, cigarečių pakeliai ir raketų naudojimo instrukcijos, taip pat liudijo apie rusų buvimą toje vietoje.Tyrime pateikiami du galimi scenarijai, kaip galėjo klostytis įvykiai.Pirmas, kad M. Levinas ir jo draugas, kurio kūnas buvo sudegintas, buvo nušauti, kai juos pastebėjo rusų kareiviai.Antras, kad jie buvo sulaikyti savo automobilyje ir prieš sušaudymą buvo tardomi ar net kankinami atskirai.RSF perdavė Ukrainos pareigūnams daiktinius įrodymus ir nuotraukas iš įvykio vietos.RSF duomenimis, M. Levinas yra vienas iš aštuonių žurnalistų, nužudytų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Charkovo regione žuvo penkios moterysPrišibo kaime, Iziumo rajone, Charkovo regione, trečiadienį penkios moterys žuvo per Rusijos karių apšaudymą minosvaidžiu, praneša „Ukrinform“.„Žuvo penki civiliai. Visos moterys, kurios buvo kaime prie įėjimo į daugiaaukštį pastatą“, – sakė Iziumo rajono administracijos pirmininkas Stepanas Maselskis.Pasak jo, priešo apšaudymas įvyko apie 13.30 val.Kaip pranešama, Charkovo regionas pastarosiomis dienomis buvo smarkiai apšaudytas. Antradienį regione žuvo 15 žmonių, tarp jų – aštuonmetis vaikas.

Estija kaltina Rusiją imantis eskalacinių veiksmųEstija trečiadienį apkaltino Rusiją, kad prieš kitą savaitę vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ši imasi eskalacinių veiksmų, įskaitant įtariamus imitacinius raketų skrydžius ir oro erdvės pažeidimus.Taip pat buvo užsiminta apie Rusijos grasinimą Lietuvai dėl geležinkelių eismo į Rusijos Kaliningrado eksklavą apribojimo.„Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra. Tačiau matome, kad Rusijos Federacija prieš Madrido aukščiausiojo lygio susitikimą intensyvina savo retoriką ir veiksmus“, – agentūrai AFP sakė Estijos gynybos ministerijos atstovas Thomas Mellis.„Rusija grasina Lietuvai dėl prieš kelis mėnesius paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo, imituoja raketų atakas prieš taikinius Baltijos šalyse, Rusijos Federacijos sraigtasparniai pažeidžia Baltijos šalių sienas – visa tai sutampa laike ir erdvėje, – pridūrė jis. – Toks eskalacinis elgesys dar kartą patvirtina, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Madride iš tiesų rengiamas pačiu laiku“.Jis nepateikė jokių detalių apie minėtus imitacinius skrydžius ar oro erdvės pažeidimus.Tačiau Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad antradienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl „visiškai nepriimtino“ Estijos oro erdvės pažeidimo birželio 18 dieną.„Pažeidimas įvyko pietryčių Estijoje netoli Koidulos kontrolės punkto, kur Rusijos sraigtasparnis be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę“, – sakoma ministerijos pranešime.

Scholzas: Ukrainos atstatymui reikės „Maršalo plano“ Ukrainai reikės didžiulės finansinės pagalbos, nes ji turės atstatyti tai, ką sugriovė Rusijos invazija, o šalies atstatymas bus „uždavinys ištisoms kartoms“, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.Paminėdamas JAV iniciatyvą, pagal kurią Vakarų Europos atstatymui po Antrojo pasaulinio karo buvo skirti milijardai, O. Scholzas sakė pakvietęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dalyvauti šį sekmadienį prasidedančiame Didžiojo septyneto (G7) vadovų susitikime ir „susitarti, kaip toks „Maršalo planas Ukrainai“ atrodytų“.Praėjusią savaitę apsilankęs karo nuniokotame Ukrainos Irpinės mieste, O. Scholzas sakė pamatęs tokį sugriovimų lygį, kuris „man priminė Vokietijos vaizdus po Antrojo pasaulinio karo“.„Kaip ir karo nuniokotai Europai, taip ir Ukrainai reikia Maršalo plano jos atstatymui“, – sakė jis artėjant net tris viršūnių susitikimams – G7, Europos Sąjungos ir NATO.Nors ES jau sutelkė milijardus Ukrainai, ateinančiais metais šaliai prireiks dar daugiau milijardų, sakė O. Scholzas.Pasak jo, finansinius poreikius galima patenkinti tik dalyvaujant tarptautinėms organizacijoms ir kitoms didelėms šalims donorėms, be to, Ukrainos rėmėjai turi būti pasirengę tam, kad paramą reikės teikti ilgą laiką.

Scholzas: Vakarai turi remti Ukrainą tol, kol V. Putinas pripažins padaręs milžinišką klaidąUkrainai ir Rusijai dar labai toli iki karo užbaigimo derybomis, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas vis dar klaidingai mano, jog jis gali diktuoti taikos sąlygas.„Tiesa ta, kad iki derybų tarp Ukrainos ir Rusijos dar toli, nes V. Putinas vis dar tiki diktuojamos taikos galimybe“, – sakė O. Scholzas kreipdamasis į Vokietijos įstatymų leidėjus.Vakarų sąjungininkai turi ir toliau tvirtai remti Ukrainą kovoje su Rusija, trečiadienį prieš šį savaitgalį Bavarijoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) vadovų susitikimą pareiškė O. Scholzas.„Svarbu..., kad mes tvirtai laikytumėmės krypties – sankcijų, tarptautiniu mastu koordinuojamo ginklų tiekimo, finansinės paramos Ukrainai. Tol, kol Putinas pagaliau pripažins, kad padarė milžinišką klaidą“, – sakė jis.O. Scholzas toliau kalbėjo, kad Ukrainai reikia didžiulės finansinės pagalbos, nes jai reikės atstatyti tai, ką sugriovė Rusijos invazija, ir kad atstatymas bus „uždavinys ištisoms kartoms“.Paminėdamas JAV iniciatyvą, pagal kurią Vakarų Europos atstatymui po Antrojo pasaulinio karo buvo skirti milijardai, O. Scholzas sakė pakvietęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dalyvauti šį sekmadienį prasidedančiame G7 vadovų susitikime ir „susitarti, kaip toks „Maršalo planas Ukrainai“ atrodytų“.

Po derybų su Maskva dėl grūdų iš Ukrainos Mariupolio uosto išplaukė Turkijos laivasTurkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų rato su Maskva dėl grūdų, pranešė Turkijos gynybos ministerija, nepatikslinusi, ar jis veža kviečius.„Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – sakoma Turkijos ministerijos pranešime.„Praėjus vos kelioms valandoms po ilgo susitikimo, kelias dienas laukęs Turkijos sausakrūvis išplaukė iš Ukrainos uosto".Turkijos gynybos delegacija lankėsi Maskvoje deryboms dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atnaujinimo per Juodąją jūrą, trečiadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.Milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų įstrigo Ukrainos uostuose, kai Rusija pasiuntė kariuomenę į provakarietišką kaimynę, tai kelia nuogąstavimus dėl bado ir maisto kainų visame pasaulyje. „Šalys aptarė saugų Turkijos prekybinių laivų išplaukimą ir grūdų eksportą iš Ukrainos uostų, taip pat saugios laivybos Juodojoje jūroje užtikrinimo būdus“, – sakoma ministerijos pranešime po susitikimo antradienį.Rusija ne kartą neigė blokuojanti Ukrainos grūdais pakrautus krovininius laivus neleisdama jiems išplaukti ir savo ruožtu dėl maisto krizės kaltina Vakarų sankcijas Maskvai. Turkija, palaikanti gerus santykius su Maskva ir Kyjivu, pasiūlė leisti išplaukti laivams iš Ukrainos pagal Jungtinių Tautų (JT) planą, numatantį saugius koridorius apeinant žinomas minas.Per Turkijos generolų ir Rusijos kolegų susitikimą Maskvoje pasiekta „supratimo dėl būsimų Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir JT derybų“, sakoma Turkijos pranešime. „Atsižvelgiant į tai, nuspręsta, kad artimiausiomis savaitėmis Turkijoje būtų surengtas keturšalis susitikimas, po susitikimo su Ukrainos ir JT atstovais“, - pranešė Gynybos ministerija.Anksčiau Turkijos žiniasklaida skelbė, kad keturšalės derybos dėl grūdų vyks kitą savaitę Stambule.Milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų šiuo metu įstrigę Ukrainos ir Rusijos okupuotuose uostuose. Dėl krizės maisto kainos labai išaugo ir prisidėjo prie pasaulinės infliacijos šuolio. Jungtinės Tautos perspėja, kad šiuo metu tai labiausiai paliečia skurdesnes Afrikos šalis, nes jos labai priklausomos nuo rusiškų ir ukrainietiškų kviečių.

Rusija permetė į Baltarusiją dar vieną ginkluotės siuntąRusija gabena ginkluotę į Baltarusiją. Naktį į trečiadienį ten buvo permesta nauja raketų zenitiniam kompleksui „S-300“ siunta ir vienas zenitinis raketų ir patrankų kompleksas „Pancir“.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, kuris remiasi stebėsenos grupe „Belaruski Gajun“.Gautomis žiniomis, naktį į Gomelio oro uostą, kaip spėjama, iš Pskovo atskrido du Rusijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai „Il-76MD“. Pirmasis nusileido 3 val. 30 min., antrasis – 5 val. 30 min.„Lėktuvai atgabeno į Baltarusiją mažiausiai 16 raketų zenitiniam kompleksui „S-300“, taip pat, kaip manoma, vieną zenitinį raketų ir patrankų kompleksą „Pancir“, - teigia Baltarusijos aktyvistai.Iškrovus ginkluotę, orlaiviai išskrido į Pskovą.Pranešama, kad Baltarusija Bresto ir Gomelio srityse, pasienyje su Ukraina, sutelkė iki septynių batalionų. Tai sudaro apie 3,5-4 tūkst. kareivių.„Belaruski Gajun“ skelbia informaciją apie Rusijos karinės technikos judėjimą Baltarusijoje ir raketų paleidimus iš jos teritorijos.

Ukrainos VRM: pagal humanitarinės pagalbos vagysčių skaičių pirmauja Kyjivas ir Lvivo sritisDaugiausiai humanitarinės pagalbos vagysčių Ukrainos pareigūnai fiksuoja Kyjive, Lvivo, Charkivo ir Kirovohrado srityse. Tai trečiadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, kurį cituoja „Interfax-Ukraina“.„Jeigu kalbėsime apie regionus, tai turime du tokius sukčiavimo (su humanitarine pagalba) lyderius – Kyjivą ir Lvivo sritį. Ten nustatoma daugiausiai (humanitarinės pagalbos) vogimo atvejų. Po jų eina Charkivo ir Kirovohrado sritys“, - sakė žinybos vadovas.Anot jo, sukčiai dažniausiai pasisavina Ukrainos armijai nupirktus automobilius, degalus, medikamentus, šarvuotąsias liemenes, maisto produktus. Dalį išaiškintų nusikalstamų schemų suorganizavo Rusijos piliečiai. Pavyzdžiui, kibernetiniai sukčiai iš Rusijos organizuoja humanitarinės pagalbos „rinkimą“.D. Monastyrskis išsakė viltį, kad darnus Ukrainos teisėsaugos institucijų ir teismų darbas padės sumažinti tokių nusikaltimų skaičių.

Moldovoje pratęsiama nepaprastoji padėtis, įvesta dėl karo UkrainojeMoldovos vyriausybė nusprendė dar 45 dienoms pratęsti nepaprastąją padėtį, kuri buvo įvesta dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, praneša portalas „NewsMaker“.Moldovoje nepaprastosios padėties režimas galioja nuo vasario 24 d., karo Ukrainoje pradžios.Nacionalinės nepaprastųjų situacijų komisijos pasiūlymu Moldovos vyriausybė nusprendė pratęsti šį režimą dar pusantro mėnesio, pradedant nuo birželio 24 d.Dabar šiam sprendimui ketvirtadienio posėdyje turi pritarti parlamentas.Pasiūlymą pratęsti nepaprastosios padėties galiojimą Komisija aiškino „išliekančiomis rizikomis šalies energetiniam saugumui ir sienų saugumui bei būtinumu toliau valdyti pabėgėlių srautus“.Anksčiau Moldovos vyriausybės vadovė Natalia Gavrilița pareiškė, kad nepaprastoji padėtis šalyje galios tol, kol Ukrainoje vyks karas.

Ukraina pragaru vadina kovą su Rusija SjeverodoneckeUkraina trečiadienį pareiškė, kad rytinis pramoninis Sjeverodonecko miestas yra „pragaras“, Rusijos pajėgoms supant du svarbiausius miestus Donbase, kur Maskva sutelkė karines pastangas.„Keturis mėnesius visos mūsų pozicijos apšaudomos iš visko – ir aš noriu tai pabrėžti – iš visų ginklų, kuriuos turi Rusijos armija“, – sakoma Luhansko regiono gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus pranešime socialinėje žiniasklaidoje. „Ten tikras pragaras“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Sjeverodonecką, kurį jau kelias savaites smarkiai apšaudo Rusijos pajėgos, mėginančios visiškai užimti miestą. „Mūsų vaikinai išlaiko savo pozicijas ir laikysis tol, kol reikės“, – pridūrė jis.Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos pasiekė teritorinių laimėjimų į pietus nuo Sjeverodonecko ir priartėjo prie Lysyčiansko, abu miestus skiria Doneco upė. S. Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos „mėgina apsupti Lysyčianską“, tačiau Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja miestą. „Lysyčianskas smarkiai apšaudomas sunkiojo kalibro ginklais“, – pridūrė jis, taip pat paminėjęs „milžiniškus sugriovimus“.S. Haidajus sakė, kad žmonės iš Lysyčiansko nuolat evakuojami: „mes pamažu išvežame žmones“. Tačiau šimtai civilių, prisiglaudusių „Azot“ chemijos gamykloje, dėl kovų masto negali išvykti iš Sjeverodonecko, sakė jis. „Evakuacija įmanoma, jei bus susitarta aukščiausiu lygiu, jei bus paliaubos ir aiškiai apibrėžtas maršrutas“, – sakė S. Haidajus.

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Rostovo srityje dega naftos perdirbimo įmonėSu Ukraina besiribojančioje Rusijos Rostovo srityje, Novošachtinsko mieste, dega naftos perdirbimo įmonė, praneša UNIAN.Preliminariais duomenimis, ugnis įsiplieskė apie 9 val. ryto naftos perdirbimo įrenginyje. Gaisro plotas sudaro 50 kvadratinių metrų, žmonės nenukentėjo.„Telegram“ kanalas „Baza“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad įmonę atakavo bepilotė skraidyklė. Gaisras kilo nugriaudėjus sprogimui. Balsai už kadro tvirtina, kad dronas „atskrido iš Ukrainos“.Ukrainiečių žurnalistas Denysas Kazanskis teigia, kad 2009 metais paleista Novošachtinsko naftos perdirbimo įmonė priklauso Ukrainoje sulaikytam oligarchui Viktorui Medvedčukui.UNIAN primena, kad nuo karo pradžios Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos naftos saugyklas.Prieš kelias dienas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad okupantai mėgina dar labiau sutrikdyti degalų tiekimą šalyje, apšaudydami atitinkamą infrastruktūrą. Jis pažadėjo, kad į Rusijos smūgius bus atsakyta.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 34 230 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 22 d. jau neteko apie 34 230 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 496 tankų, 3 614 šarvuotųjų kovos mašinų, 752 artilerijos sistemų, 239 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 99 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 182 sraigtasparnių, 614 dronų, 137 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 543 automobilių, 60 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

JAV ekspertai: Rusijos karinėje vadovybėje – radikalios permainosAmerikoje veikiančio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai savo suvestinėje rašo apie kadrinius pokyčius Rusijos karinės operacijos vadovybės gretose.„Kremlius neseniai pakeitė Rusijos oro desanto pajėgų vadą ir dabar galbūt tęsia radikalią visos karinės vadovybės, atsakingos už įsiveržimą į Ukrainą, pertvarką. Tai gali būti ženklas, kad siekiama nubausti aukščiausio rango karininkus, kaltus dėl nesėkmės Ukrainoje“, – mano Karo studijų instituto ekspertai.Institutas remiasi keletu Rusijos žiniasklaidos įmonių, kurios rašo, kad Centro karinės apygardos generalinio štabo vadas Michailas Teplinskis pakeitė Andrejų Serdiukovą ir tapo naujuoju oro desanto pajėgų vadu.„Ukrainos šaltiniai birželio 17 d. pranešė, kad Kremlius atleido Serdiukovą dėl nepatenkinamų veiksmų įsiveržimo metu ir didelio mirčių skaičiaus tarp desantininkų“, – priminė Karo studijų institutas, tačiau pažymėjo, jog neįmanoma patikrinti tokių teiginių autentiškumo.ISW taip pat atkreipė dėmesį į keletą vienas kitam prieštaraujančių pranešimų apie generolo Aleksandro Dvornikovo, dabartinio Pietų karinės apygardos vado, atsakingo ir už Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje, pakeitimą.Remiantis vienu šaltiniu, Pietų karinės apygardos vadu greitai bus paskirtas generolas Sergejus Surovikinas, kuris šiuo metu vadovauja Rusijos oro ir kosminėms pajėgoms.Tačiau birželio 19 d. „Conflict Intelligence Team“ (ICT) pranešė, kad vietoje A. Dvornikovo V. Putinas Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje vadovu paskyrė Genadijų Židko – Gynybos viceministrą ir Vyriausiosios RF armijos karinės ir politinės valdybos viršininką.„Jeigu tokia radikali kadrinė rotacija Rusijos ginkluotosiose pajėgose pasitvirtins, tai nebus veiksmai, kurių armija imasi beveik iškovojusi svarbiausią pergalę, – reziumuoja Karo tyrimų instituto ekspertai. – Jie byloja apie tebesitęsiančią krizę, kalbant apie Rusijos karo Ukrainoje eigą.“

Rusų pajėgos artėja prie Lysyčansko, miestas intensyviai apšaudomas Rusijos pajėgos artėja prie Ukrainos rytinio Lysyčansko miesto Donbaso regione ir jį intensyviai apšaudo, trečiadienį pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. „Rusai artėja prie Lysyčansko, užimdami pozicijas aplinkinėse gyvenvietėse... Miestas intensyviai apšaudomas artilerijos, tankų, bombarduojamas aviacijos“, – platformoje „Telegram“ nurodė S. Haidajus.  Jis pridūrė, kad per apšaudymą buvo sužeisti mažiausiai trys civiliai gyventojai ir keli policijos pareigūnai.  Pasak S. Haidajaus, raketomis atakuoti policijos, prokuratūros, Ukrainos saugumo tarnybos pastatai.   Lysyčanskas, prieš karą turėjęs apie 100 tūkst. gyventojų, yra šalia Sjevjerodonecko. Dėl pastarojo miesto kontrolės šiuo metu įnirtingai kaunasi Rusijos ir Ukrainos pajėgos.Užėmusi Sjevjerodonecką – didžiausią Ukrainos dar kontroliuojamą Luhansko srities miestą – ir jo miestą dvynį Lysyčanską, Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.Antradienį buvo pranešta, kad rusų pajėgos visiškai užėmė netoli Lysyčansko ir Sjevjerodonecko esantį Toškivkos kaimą. 

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 324 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 324 vaikai, o dar 592 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (307), Charkivo (175) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 052 mokyklos, iš jų 210 visiškai sugriautos.

Po įvykių Juodojoje jūroje – Arestovičiaus įspėjimas: „karštas“ deputatas leptelėjo, ko lauktiPo naujausių įvykių Juodojoje jūroje Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius įspėjo, kad artimiausiu metu Kyjivo gyventojams derėtų neignoruoti oro pavojaus sirenų, nes išaugo Rusijos Federacijos raketų smūgių grėsmė.O. Arestovičiaus teigimu, pavojingasis laikotarpis tęsis iki birželio 25–26 d. Jis susijęs su sėkmingais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmais Juodojoje jūroje, kur buvo suduotas smūgis rusų užimtoms gręžimo platformoms, priklausančioms bendrovei „Černomorneftegaz“ (vadinamiesiems „Boiko bokštams“).„Jie turi pamėginti atsiteisti už tai, kas įvyko Juodojoje jūroje. „Karštas“ deputatas, regis, leptelėjo, kad galimas „smūgis sprendimų priėmimo centrams“, – pareiškė O. Arestovičius.Taip pat Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas pridūrė, kad „mes, savo ruožtu, irgi turime kuo padaryti taip, kad jiems labai, labai skaudėtų“.Ukraina pripažino, kad smogė dujų gavybos platformai Juodojoje jūroje, ir antradienį pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą.Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmas toks smūgis jūros energetikos infrastruktūrai Kryme nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais, esančią maždaug 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, kuri, pasak Ukrainos, buvo naudojama kaip karinis įrenginys.„Tuose bokštuose Rusija buvo įrengusi nedideles įgulas ir laikė oro gynybos, radiolokacinę bei žvalgybos įrangą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė Odesos regiono karinės administracijos atstovas Sergejus Bratčiukas.„Jie buvo paversti įtvirtinimais, kurie padėjo rusams visiškai kontroliuoti šiaurės vakarinę Juodosios jūros dalį“, – jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax Ukraine“.Rusijos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainą apšaudžius Juodosios jūros dujų gavybos platformą prie pusiasalio krantų. Per apšaudymą, pasak jo, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios.Rusijos senatorė Krymui Olga Kovitidi vėliau pareiškė, kad taip pat buvo smogta dviem kitoms platformoms.Mažiausiai vieną smūgį patvirtino ir S. Bratčiukas, kuris sakė, kad tokios platformos yra „teisėti Ukrainos kariniai taikiniai“.„Tai nedidelis garnizonas. Tai ne tik platforma dujoms išgauti“, – sakė jis „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.S. Bratčiukas taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos „sudavė didelį smūgį Rusijos įgulai“ Gyvačių saloje – simbolinėje Juodosios jūros teritorijoje, kurią Maskva užėmė invazijos pradžioje.Tačiau jis pripažino, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas vis dar dominuoja šioje teritorijoje.„Jie yra už 80-100 km nuo kranto, o priešo taktika – raketos, raketos ir dar daugiau raketų“, – sakė jis.

Kyjive per savaitę sulaikyta apie 10 spėjamų diversantųPraėjusią savaitę Ukrainos VRM darbuotojai sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, galimai bendradarbiavusių su priešu, iš jų apie 10 – Kyjive.Tai pranešė vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Strateginių tyrimų departamentas ir nacionalinė policija praėjusią savaitę sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, kurie galėjo dirbti priešui. Vien tik Kyjive sulaikyta apie 10 galimų diversantų“, - sakė jis.Viceministras priminė, kad pareigūnai tęsia darbą, kurio tikslas – išaiškinti ir sulaikyti diversines-žvalgybines grupes. Pavyzdžiui, kontrolės postuose ir patruliuojant tikrinamos įtartinos transporto priemonės. Praėjusią savaitę šalyje atlikta apie 20 tūkst. tokių patikrų.„Šimtai žmonių sukėlė įtarimą, kad jie galimai dirba priešui. Tokie asmenys iškart perduodami Ukrainos saugumo tarnybai toliau aiškintis. Todėl prašau supratimo dėl iškylančių nepatogumų, tai daroma dėl mūsų saugumo“, - sakė J. Jeninas.Anot ministro pavaduotojo, pas sulaikytuosius randama šaunamųjų ginklų, granatų, šovinių, draudžiamos simbolikos.J. Jeninas patikslino, kad nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios pareigūnai demaskavo 90 diversinių-žvalgybinių grupių ir sulaikė daugiau kaip 820 diversantų.

Rusijoje netoli Ukrainos sienos sudužo šturmo lėktuvas, pilotas žuvoRusijoje netoli Ukrainos sienos antradienį sudužus rusų kariuomenės šturmo lėktuvui, žuvo jo pilotas, pranešė Pietų karinės apygardos spaudos tarnyba.„Birželio 21-ąją Rostovo srityje per planuotą mokomąjį skrydį sudužo lėktuvas Su-25. Pilotas žuvo“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų cituojamame pranešime.Kaip rodo preliminari informacija, lėktuvas galėjo sudužti dėl techninio gedimo. Atlikti tyrimo atsiųsta Rusijos aerokosminių pajėgų komanda.Rusijos pareigūnai nepaminėjo jokių sąsajų su tęsiama karine invazija Ukrainoje. Rostovo sritis yra prie sienos su šia kaimynine valstybe.Birželio 17 dieną kitas Su-25 per mokomąjį skrydį sudužo Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos. Tuo metu kariuomenė taip pat užsiminė apie techninį gedimą.Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą kaltino Ukrainą kariniais smūgiais Rusijos teritorijoje, pasienio regionuose.

Zaporižios srities vadovas: Ukrainos pajėgos pagerino savo pozicijas regione Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, esantys Zaporižios srityje, prieš kelias savaites sulaukė Vakarų karinės pagalbos. Tai „gana ženkliai“ pagerino jų pozicijas fronte, sako srities vadovas Oleksandras Staruchas.Anot jo, „priešas nebesijaučia toks laisvas kaip anksčiau“ ir patiria didelių nuostolių. O. Staruchas pridūrė, kad Ukrainos pajėgos ir toliau stiprina gynybą.

Rusijoje Rostovo srityje sudužo šturmo lėktuvas Su-25 Rostovo srityje antradienį sudužo Rusijos šturmo lėktuvas Su-25, pilotas mirė.„Preliminariais duomenimis, incidento priežastimi galėjo būti techninis gedimas“, – pranešė Rusijos pietų karinės apygardos spaudos tarnyba.Birželio 17 dieną Belgorodo srityje taip pat sudužo Su-25. Tada pilotas sugebėjo katapulti. Kariškiai teigė, kad avarijos priežastimi irgi galėjo būti techninis gedimas.

Duda: Lenkija pristatė Ukrainai per 240 tankų Lenkija pristatė Ukrainai daugiau kaip 240 tankų ir 100 šarvuočių, antradienį pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.Varšuva taip pat atsiuntė raketų sistemų, kulkosvaidžių ir šaudmenų, sakė A. Duda per susitikimą su ambasadoriais.Iš viso Lenkija suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių vertės karinės paramos, kurios tikslas – sustabdyti karą ir užtikrinti, kad jis neišplistų į Lenkijos teritoriją.

Per Rusijos pajėgų apšaudymą Charkivo regione žuvo 15 žmoniųAntradienį per Rusijos apšaudymą Charkivo regione žuvo 15 žmonių, tarp jų – ir aštuonerių metų vaikas, pranešė regiono gubernatorius.„Penkiolika žmonių žuvo ir 16 sužeistų. Tokie baisūs Rusijos vidury dienos įvykdyto apšaudymo Charkivo regione padariniai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Olegas Synegubovas, nurodydamas, kad tiek aukų būta per keturis skirtingus incidentus.Jungtinės Tautos nuo karo pradžios Ukrainoje iki šiol užregistravo daugiau kaip 4 500 civilių gyventojų žūčių, nors tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni.

Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo„Pagrindinis [konvencijos] turinys yra paprastas, bet nepaprastai svarbus. Tai pareiga apsaugoti moteris nuo smurto ir visų formų diskriminacijos. Mes dalinamės europietiškomis vertybėmis. Mums žmogaus gyvybė ir sveikata yra didžiausia vertybė“, – rašoma V. Zelenskio paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“. View this post on Instagram A post shared by Володимир Зеленський (@zelenskiy_official)

Žiniasklaida: Turkijoje kitą savaitę rengiamos derybos dėl Ukrainos grūdų eksportoTurkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida.Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“.Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų. Uostus šiuo metu blokuoja arba yra užėmusios Rusijos pajėgos, o laivai negali plaukti dėl minų pavojaus.Remiantis Turkijos užsienio reikalų ministerija, JT pateikė planą, kaip sukurti saugų jūrinį koridorių grūdų eksportui, apeinant žinomas minas.Šiam planui nereikės ilgų ir sudėtingų išminavimo operacijų, praėjusią savaitę sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra.Šią iniciatyvą parėmė Europos Sąjunga, tačiau Kyjivas į šį planą sureagavo atsargiai. Jis ieško būdų, kaip eksportuoti grūdus sausumos keliais, nesitariant su rusais.M. Cavusoglu šį mėnesį Ankaroje priėmė Rusijos kolegą Sergejų Lavrovą ir su juo aptarė grūdų eksporto klausimą, tačiau konkrečių rezultatų nepasiekė.Turkijos žiniasklaidos pranešimuose nenurodoma, kas dalyvaus kitą savaitę numatytame susitikime.Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu taip pat aptarė grūdų eksporto klausimus.Turkija „kartu su Jungtinėmis Tautomis deda bendras pastangas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės“, antradienį pranešė R. T. Erdogano biuras.

Ukraina sako atakavusi Rusijos karių naudojamą gręžimo platformą Juodojoje jūroje Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą.Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas per spaudos konferenciją sakė, kad Rusija šią platformą naudoja kaip karinį objektą, kuriame saugoma „oro gynybos, radiolokacinės kovos ir žvalgybos įranga, padedanti rusams pasiekti visišką šiaurės vakarinės Juodosios jūros dalies kontrolę“.Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“; jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.S. Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.Bent vieną smūgį patvirtino S. Bratčukas, kuris sakė, kad tokios platformos yra „teisėti Ukrainos kariniai taikiniai“.„Tai nedidelis garnizonas. Tai ne tik platforma dujoms išgauti“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.S. Bratčukas taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos „sudavė didelį smūgį Rusijos garnizonui“ strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, anksčiau užimtoje Rusijos pajėgų.Tačiau jis pripažino, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas vis dar dominuoja šioje teritorijoje.„Jie yra už 80–100 km nuo pakrantės, o priešo taktika – raketos, raketos ir dar kartą raketos“, – sakė jis.

Zelenskis:strateginė iniciatyva priklauso mumsPrezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainos pajėgų laukia mūšis daugiau kaip 2 500 km ilgio fronte.Antradienio rytą savo oficialiame „Telegram“ kanale jis pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose matyti įvairiose vietose esantys Ukrainos kariai.„Turime reikalų su absoliučiu blogiu. Ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik judėti pirmyn. Ir nors dabar mūsų fronto plotis jau viršija 2,5 tūkst. kilometrų, atrodo, kad strateginė iniciatyva vis dar priklauso mums.“

JAV patvirtino antro savo piliečio mirtį Ukrainos kare JAV antradienį patvirtino, kad žuvo antras amerikietis, kovojęs Ukrainos pusėje, ir perspėjo apie gresiančius pavojus, kartu nerimaujama dėl dar dviejų JAV piliečių, kovojusių prieš Rusiją ir paimtų į nelaisvę.Valstybės departamentas pranešė, kad 52 metų Stephenas Zabielskis žuvo Ukrainoje ir kad teikia jo šeimai konsulinę pagalbą.„Dar kartą kartojame, kad JAV piliečiai neturėtų vykti į Ukrainą dėl aktyvaus ginkluoto konflikto ir dėl to, kad Rusijos vyriausybės saugumo pareigūnai skiria ypatingą dėmesį JAV piliečiams Ukrainoje“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.Jis paragino Ukrainoje esančius JAV piliečius „nedelsiant išvykti, jei tai saugu, naudojantis komercinėmis ar kitomis privačiomis antžeminio transporto priemonėmis“.S. Zabielskis yra antrasis žinomas amerikietis, žuvęs kovose už Ukrainą nuo vasario mėnesio, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.Balandžio pabaigoje buvo patvirtinta, kad 22 metų buvęs jūrų pėstininkas Willy Josephas Cancelis – pirmasis amerikietis, žuvęs Ukrainos kare.Dar du JAV karo veteranai, išvykę į Ukrainą kaip savanoriai, anksčiau šį mėnesį buvo paimti į nelaisvę karo draskomos šalies rytuose.Alabamoje gyvenę Alexanderis Drueke ir Andy Huynh buvo matomi Rusijos valstybinės žiniasklaidos transliuotuose vaizdo įrašuose, tačiau nebuvo aišku, kur jie laikomi.Valstybės departamentas pareiškė, kad Rusija privalo su savanoriais elgtis humaniškai, kaip ir su kitais karo belaisviais, pagal Ženevos konvencijas.Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį paskelbtame interviu televizijos kanalui „NBC News“ pavadino juos „kareiviais už pinigus“ ir sakė, kad jie turėtų būti „patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kuriuos įvykdė“.D. Peskovas taip pat sakė, kad Ženevos konvencijos abiems savanoriams nebus taikomos.

Dėl Ukrainos kandidatės į ES statuso yra „visiškas sutarimas“, teigia Prancūzijos ministrasES ministrai antradienį pritarė tam, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į nares statusas, artėjant viršūnių susitikimui, kuriame, kaip tikimasi, šis žingsnis bus oficialiai patvirtintas, sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras.Po susitikimo su kolegomis Clement‘as Beaune‘as pareiškė, kad „yra visiškas sutarimas dėl šių klausimų sprendimo, ypač dėl galimybės kuo greičiau patvirtinti šalies kandidatės statusą Ukrainai".

Nepaprastąją padėtį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą siūloma pratęsti iki rugsėjo 15 dienosLietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą siūloma pratęsti iki rugsėjo 15 dienos imtinai.Vyriausybė trečiadienį svarstys Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties įvedimo visoje Lietuvos teritorijoje nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos 24 valandos. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas.Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Šiuo metu ji galioja iki birželio 29 dienos imtinai.Nutarimo projekte nurodoma, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę.Projekte taip pat pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.„Dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – sakoma projekte.Pagal projektą, toliau galiotų draudimas Lietuvoje retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, draudžiami susirinkimai Rusijos karui prieš Ukrainą palaikyti, veiktų kiti ribojimai.

Kyjivas „pagaliau“ gavo pažangios vokiškos artilerijos siuntąUkraina antradienį pareiškė, kad „pagaliau“ gavo pažangią vokišką artilerijos sistemą. Tai naujausia ilgojo nuotolio ir tiksliųjų ginklų, kurių ji prašė, siunta.„Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, dėkodamas savo kolegei iš Vokietijos Christinei Lambrecht.Vokietija praėjusį mėnesį pranešė, kad nusiųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas ir taip padidins sunkiosios ginkluotės tiekimą, kad padėtų Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.Vokietijos kariuomenė turi apie 100 tokių haubicų, tačiau tik 40 iš jų yra parengtos kovai.JAV, Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės pažadėjo toliau tiekti sunkiąją ginkluotę Kyjivui, o siuntos iš Vašingtono į Ukrainą turėtų būti pristatytos šį mėnesį.Vakarai siunčia ginklų į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Kremliaus pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik nedidelę dalį to, ko ukrainiečiams reikia, ir reikalauja sunkesnės ginkluotės.

Ukraina skelbia apie galingą smūgį Gyvačių saloje, Rusijos versija kitokiaUkrainos gynėjai sudavė smūgį priešui Gyvačių saloje. Kariai tam pasitelkė įvairias pajėgas ir metodus, skelbia 24tv.ua.Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad po šalies ginkluotųjų pajėgų smūgio rusų karių grupė, kurią okupantai išdidžiai vadina salos įgula, patyrė didelių nuostolių.Operatyvinės vadovybės atstovai pabrėžė, kad karinė operacija tęsiasi, tad, kol ji nesibaigė, būtina riboti viešinamą informaciją.Tiesa, Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas jau spėjo pasidžiaugti Ukrainos karių pergalėmis. Savo telegramo kanale jis parašė, kad Gyvačių sala nemėgsta okupantų, tad prabudo jos „Gyvatobaivkos“ dvasia (žodžių žaismas su Černobaivkos kaimo pavadinimu: čia ukrainiečiai daug kartų iš eilės sunaikino vis grįžtančius rusų karius – Delfi). „Mūsų ginkluotosios pajėgos smogė laikinai įsikūrusiai okupantą įgulai. Mūsų kovotojai nesnaudžia ir smogia priešui. Gyvatobaivkos dvasia skrieja virš Juodosios jūros. Viskas bus Ukraina“, – garsiuoju šūkiu savo žinutę užbaigė pareigūnas. Tuo metu Rusija antradienį pateikė kitokią versiją dėl įvykių Gyvačių saloje.Rusija pareiškė neva atrėmusi „beprotišką“ Kyjivo pajėgų bandymą atkovoti Juodosios jūros Gyvačių salą, Maskvos užimtą karinių veiksmų Ukrainoje pradžioje.Šis postas tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai karo pradžioje internete išplito pokalbis radijo ryšiu, per kurį Ukrainos kariai panaudojo keiksmažodį, atsakydami į Rusijos karo laivo „Moskva“ reikalavimą pasiduoti. Be simbolinės vertės, sala yra strategiškai svarbioje vietoje ties Ukrainos ir Rumunijos krantais, Maskva teigia, kad Ukrainos pajėgos kelis kartus bandė ją atkovoti.„Birželio 20 d. 5 val. ryto Kyjivo režimas ėmėsi dar vieno beprotiško bandymo užvaldyti Gyvačių salą“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija. Ukrainos pajėgos „planavo paleisti oro ir artilerijos ugnį (...) prieš išsilaipindamos ir užimdamos“ salą, pridūrė ji. Ministerijos teigimu, atakoje dalyvavo 15 Ukrainos atakos ir žvalgybinių bepiločių orlaivių, sala buvo apšaudyta iš raketų paleidimo įrenginių ir haubicų. Rusijos oro gynybos sistemos perėmė visus sviedinius ir numušė 13 dronų, „priversdamos priešą atsisakyti išsilaipinimo Gyvačių saloje“, pridūrė ministerija.Ji taip pat teigė, kad Rusijos radiolokatoriai aptiko rajone JAV žvalgybinį droną RQ-4 „Global Hawk“. AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.Ministerija nurodė, kad nesėkmingas bandymas atkovoti salą paskatino atakuoti naftos platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų. Antradienį Krymo pareigūnai pranešė, kad viena iš naftos gavybos platformų vis dar dega, tęsiama septynių dingusių asmenų paieška.

V. Putinas paskelbė apie naujus ginklus, perduotus Rusijos kariuomeneiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie naujų oro gynybos sistemų ir raketų perdavimą kariuomenei.„Be mūšio lauke jau išbandytų ginklų, atvyko pirmosios oro gynybos sistemos S-500, kurioms nėra lygių niekur pasaulyje“, – sakė V. Putinas antradienį per susitikimą su Rusijos karo akademijų absolventais.S-500 yra moderni, Rusijoje pagaminta gynybos sistema, kurios veikimo nuotolis siekia 500-600 kilometrų. Kariuomenės teigimu, S-500 gali numušti palydovus ir hipergarsinius ginklus.V. Putinas taip pat sakė, kad kariuomenė išbando sunkiąją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, kuri turėtų būti pradėta naudoti iki metų pabaigos. Balandžio mėnesį bandomojo skrydžio metu raketa pataikė į taikinį, esantį už 6 000 km nuo jos paleidimo vietos.

Ukrainos ministras: Rusijos karo belaisviai kalinami dešimtyse Ukrainos kalėjimųUkrainos teisingumo ministras Denysas Maliuška žurnalistams parodė rusų karo belaisvių stovyklą, pranešė jo ministerija.Stovykla yra šalies vakaruose, sakė ministras. „Sulaikytiesiems suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos ir medicininė priežiūra“, – sakė jis. Sulaikytieji „užsiima medienos apdirbimu ir yra naudingi Ukrainos visuomenei“, sakė D. Maliuška.Iš viso, jo teigimu, visoje šalyje yra 51 kalėjimas, kuriuose karo belaisviai laikomi pagal tarptautinius standartus atskirai nuo paprastų kalinių.D. Maliuška nepateikė jokios informacijos apie bendrą rusų karo belaisvių skaičių. Remiantis ankstesniais pranešimais, jų yra apie 700.Rusija teigia nuo konflikto pradžios vasario pabaigoje paėmusi į nelaisvę maždaug 10 kartų daugiau ukrainiečių. Nė vienos šalies pateiktų skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

V. Putinas sako, kad „didžiuojasi“ Rusijos karių veiksmais UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad „didžiuojasi“ savo karių veiksmais Ukrainoje, kur Maskva teigia vykdanti karinę operaciją.„Didžiuojamės, kad per specialią karinę operaciją mūsų kovotojai veikia drąsiai, profesionaliai, kaip tikri didvyriai“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime Kremliuje su karo akademijos absolventais.Kalbėdamas apie Vakarų sankcijas, įvestas Rusijai dėl intervencijos Ukrainoje, jis sakė, kad „jos bus įveiktos“.O „susidūrę su naujomis grėsmėmis ir pavojais, toliau plėtosime ir stiprinsime savo ginkluotąsias pajėgas", sakė jis, žadėdamas, kad iki metų pabaigos bus parengtos naudoti naujos tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“.„Nėra abejonių, kad būsime dar stipresni“, – pridūrė V. Putinas. Pasak jo, Rusijos ekonomika sugebės atlaikyti beprecedenčių tarptautinių sankcijų laviną.

Liuksemburgo premjeras vizito Ukrainoje metu pasmerkė „beprasmišką žiaurumą“Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pareiškė, kad karo nuniokotas Kyjivo priemiestis Borodianka yra „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simbolis.Borodianka „dėl Rusijos agresijos nukentėjo iki visiško sunaikinimo ir šiandien yra beprasmiško žiaurumo ir smurto simbolis. Niekas negali perteikti čia buvusių įvykių siaubo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė X. Bettelis.Jis pasidalijo savo vizito nuotraukomis, kuriose buvo užfiksuotas kalbantis su gyventojais prie sugriautų namų ir apkabinęs moterį juodu galvos apdangalu.Anksčiau X. Bettelis paskelbė, kad atvyko į Kyjivą parodyti „Liuksemburgo solidarumo su Ukrainos žmonėmis“.„Nes kol tęsis Rusijos karas, tol Liuksemburgas palaikys Ukrainą“ – rašė jis.12.30 Grinvičo laiku X. Bettelis turėtų surengti spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Buča, Borodianka, Irpinė ir kiti Kyjivo priemiesčiai tapo Rusijos žiaurumų simboliu. Po Maskvos kariuomenės atsitraukimo balandžio pradžioje paaiškėjo, kad okupantai sugriovė ištisus gyvenamuosius kvartalus ir nužudė šimtus civilių gyventojų.Kyjivo srities policijos viršininkas antradienį pareiškė, kad ir toliau randama Rusijos bandymo užimti miestą aukų: iki šiol aptikti 1 333 civilių kūnai, o 300 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Maskva: Ukrainos atakuota gręžimo platforma Juodojoje jūroje tebedegaGaisras, kilęs Ukrainai atakavus naftos gręžimo platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie gręžinio, antradienį pareiškė viena Rusijos aukšto rango įstatymų leidėja.Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.„Kalbant apie platformoje kilusį gaisrą, jis nesiliauja. Naktį ugnis priartėjo prie naftos gręžinio“, – antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – narė Olga Kovitidi.Anot jos, tebeieškoma septynių dingusių žmonių, o trys sužeistieji gydomi ligoninėje, jų būklė nėra kritinė.„Pirminiais duomenimis, ne visus pavyko išgelbėti, bet vilties dar yra“, – platformoje „Telegram“ nurodė Krymo pareigūnas Olegas Kriučkovas.Tai buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.Sergejus Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“; jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.

Ukraina: rusai užėmė prie fronto esantį Toškivkos kaimą DonbaseRusijos pajėgos antradienį veržėsi gilyn į Donbasą, o Ukraina paskelbė, kad buvo užimtas prie fronto esantis Toškivkos kaimas, įsikūręs netoli miestų dvynių Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingi mūšiai.„Mūsų duomenimis, šiandien Toškivką visiškai kontroliuoja rusai“, – Ukrainos televizijai sakė Sjevjerodonecko rajono vadovas Romanas Vlasenka ir pridūrė, kad mūšis dėl Donbaso „dabar vyksta pilnu tempu“.„Visa Luhansko sritis dabar yra Ukrainos ir Rusijos kariuomenės kovų epicentras“, – teigė jis.Toškivka, kur prieš karą gyveno apie 5 000 žmonių, yra maždaug už 25 km į pietus nuo Sjevjerodonecko, kur Rusijos kariai jau kelias savaites kaunasi su Ukrainos kariuomene.

Rusijos įstatymų leidėja: Juodosios jūros gręžimo platforma vis dar degaGaisras, kilęs Ukrainos pajėgoms tariamai apšaudžius naftos platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie naftos gręžinio, antradienį pranešė viena aukšto rango įstatymų leidėja.Maskvos statytinis Krymo gubernatorius dėl atakos pirmadienį apkaltino Kyjievą sakydamas, kad smogus platformai Juodojoje jūroje trys žmonės buvo sužeisti, o septyni dingo."Gaisras platformoje nerimsta. Naktį ugnis priartėjo prie naftos gręžinio", - naujienų agentūrai "Interfax" sakė Rusijos senatorė Krymui Olga Kovitidi. Jos teigimu, septynių dingusių asmenų „paieškos tęsiasi“, o trys sužeistieji yra ligoninėje, tačiau jų būklė nėra kritinė.„Remiantis preliminaria informacija, ne visi buvo išgelbėti, bet vis dar yra vilties“, – „Telegram“ kanale sakė Krymo pareigūnas Olegas Kriučkovas.Tai buvo pirmas praneštas smūgis Krymo jūrinės energetikos infrastruktūrai nuo tada, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę operaciją Ukrainoje.Sergejus Aksionovas, po 2014 m. aneksijos Rusijos paskirtas pusiasalio gubernatoriumi, pirmadienį pareiškė, kad taikinys buvo trys platformos, evakuoti 94 žmonės. Įrenginiai priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“, nuo 2014 m. JAV taiko jai sankcijas.

Mykolaive mieste nugriaudėjo sprogimaiPasak regiono administracijos, Ukrainos pietuose esančiame Mykolaivo mieste nugriaudėjo keli sprogimai. Išsami informacija apie aukas ir vietas neskelbiama, praneša CNN.Liudininkai pranešė girdėję tris didelius sprogimus, o vaizdai iš miesto rodė mažiausiai vieną didelį juodų dūmų stulpą.Sprogimai įvyko po pirmadienį raketų atakų Mykolaivo apylinkėse.Regiono administracija pranešė, kad Široko miestas, esantis už 50 kilometrų į rytus nuo Mykolaivo, buvo apšaudytas pirmadienio naktį ir antradienio rytą.„Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – teigė administracija.

V. Zelenskis: Ukrainoje fronto linija nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrųUkrainoje fronto linija jau nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Mes susidūrėme su absoliučiu blogiu. Ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip žengti į priekį. Išvaduoti visą mūsų teritoriją. Išmušti okupantus iš visų mūsų sričių. Ir nors dabar mūsų fronto plotis – jau daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų, jaučiasi, kad strateginė iniciatyva vis dėlto priklauso mums“, - pabrėžė jis.UNIAN primena, jog anksčiau birželį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas informavo, kad fronto plotis sudaro 2 450 kilometrų, o 1 105 kilometrų ruožuose vyksta aktyvūs karo veiksmai.Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė, kad Zaporižios kryptimi fronto linija pasistūmėjo 10 kilometrų.„Esu įsitikinęs, kad artimiausiomis savaitėmis mūsų kariai išvaduos Chersoną. Tokia pat situacija ir Melitopolio kryptimi. Mūsų ginkluotosios pajėgos nuo Zaporižios link Melitopolio jau pasistūmėjo daugiau kaip 10 kilometrų“, - teigė jis.„Azovo“ dalinio vadas Rodionas Kudriašovas patvirtino, kad Zaporižios srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina prie puolamųjų veiksmų.

Į Kyjivą atvyko Liuksemburgo premjerasAntradienį Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis atvyko į Kyjivą, demonstruodamas solidarumą su ukrainiečių tauta, praneša „Ukrinform“.„Atvykau į Kyjivą, rodydamas Liuksemburgo solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Kol tęsis Rusijos karas, tol Liuksemburgas bus su Ukraina“, - parašė tviteryje vyriausybės vadovas.Kaip jau buvo pranešta, taikydamas Europos Sąjungos sankcijas, įvestas Maskvai, Liuksemburgas jau įšaldė daugiau kaip 4 mlrd. eurų Rusijos aktyvų.

Britų žvalgyba: Ukraina žlugdo Rusijos planus Juodojoje jūrojeBritų žvalgyba patvirtino, kad Ukraina prie Gyvačių salos priešlaivinėmis raketomis „Harpoon“ sunaikino Rusijos laivą vilkiką „Vasiliy Bech“. Taip teigiama tviteryje paskelbtoje kasdien publikuojamoje ataskaitoje. Žvalgybininkai teigia, kad ukrainiečių atakos taikinys beveik neabejotinai buvo Rusijos laivyno jūrų buksyras „Vasiliy Bech“. Šis laivas į Gyvačių salą gabeno ginklus ir karius. Pasak britų žvalgybos atstovų, toks rusų laivo sunaikinimas atsargų tiekimo operacijos metu atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduria Rusija, bandydama suteikti paramą salą okupavusioms savo pajėgoms. „Ukrainos pakrančių gynybos pajėgos didele dalimi neutralizavo Rusijos galimybes kontroliuoti jūrą ir dislokuoti savo karines jūrų pajėgas šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje. Tai pakenkė pradinio Rusijos plano, kuriame buvo numatyta sukelti pavojų Odesos regionui iš jūros, įgyvendinamumui“, – teigiama žvalgybos komentare. 

Gubernatorius: Rusija „katastrofiškai naikina“ LysyčianskąUkraina antradienį pranešė, kad Rusija smarkiai apšaudo rytinį pramoninį Lysyčiansko miestą Donbaso regione, kur jau kelias savaites vyksta intensyvios Kyjivo armijos ir Maskvos kariuomenės kovos.„Kovos Sjeverodonecko pramoninėje zonoje ir katastrofiški sunaikinimai Lysyčianske“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus pranešime socialinėje žiniasklaidoje. Jame priduriama, kad ankstesnę dieną Lysyčianskas nukentėjo nuo stiprių Rusijos smūgių.Pasak, S. Haidajaus, patvirtinta, kad vienas žmogus žuvo per „smarkų apšaudymą“, kuris tęsėsi visą pirmadienį ir sunaikino dešimt gyvenamųjų kvartalų bei policijos nuovadą. „Nustatome galutinį aukų skaičių, nes vakar buvo beveik neįmanoma saugiai judėti mieste“, – sakė jis.Lysyčianskas, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, yra visai šalia Sjeverodonecko, dėl kurio kontrolės vyksta intensyvios Rusijos ir Ukrainos kariuomenių kovos. Sąlygos Lysyčianske likusiems civiliams niūrios, jie neturi mobiliojo telefono ryšio, tekančio vandens ar elektros, gamina maistą ant laužų ir slepiasi rūsiuose.S. Haidajus sakė, kad „Azot“ chemijos gamykloje Sjeverodonecke, kur, manoma, glaudžiasi šimtai civilių, vyksta „įnirtingos kovos“. Jis pridūrė, nedetalizuodamas, kad Rusijos pajėgų užduotis - iki birželio 26 d. užimti visą Luhansko sritį, bet „per penkias dienas jie to nepadarys“.

Apklausa: 93 proc. ukrainiečių tiki pergale prieš Rusiją93 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų įsitikinę, kad jų šalis įstengs atremti Rusijos puolimą. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo rezultatais.Apklausos duomenimis, 67 proc. ukrainiečių mano, kad pergalei pasiekti reikės ne mažiau kaip pusės metų, 18 proc. pareiškė, kad tam prireiks daugiau kaip metų.Pergale per kelis mėnesius tiki 25 proc. apklaustųjų, per kelias savaites – apie 6 proc.Kovo mėnesį dauguma ukrainiečių manė, kad pergalės prieš Rusiją teks laukti kelias savaites ar mėnesius.Apklausa buvo surengta birželio 18-19 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1 200 respondentų.„rbc.ua“ primena, kad, prasidėjus karui, ukrainiečiai ėmė kur kas geriau vertinti savo šalies plėtros perspektyvas. Šių metų gegužę palyginti su praėjusių metų pabaiga optimistų skaičius Ukrainoje išaugo šešis kartus – nuo 13 proc. iki 76 proc.

Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo Rusijos agentus valdžios struktūroseUkrainos saugumo tarnyba (UST) demaskavo Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus.Tai „Telegram“ kanale pranešė UST spaudos tarnyba.Per kelių etapų specialiąją operaciją Kyjive buvo sulaikyti Ministrų kabineto sekretoriato skyriaus vedėjas ir vienos iš Prekybos ir pramonės rūmų direkcijų vadovas.„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, - sakoma UST pranešime.Pasak Ukrainos pareigūnų, „kuratoriai“ mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos.Abiem sulaikytiesiems pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą Ukrainos baudžiamojo kodekso 111-ajame straipsnyje (valstybės išdavimas).Jiems paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Ukrainos Chersono regione transliuojama Rusijos televizijaUkrainos pietiniame Chersono regione dabar transliuojama Rusijos televizija, antradienį pranešė Rusijos kariuomenė rajone, kuriame Maskva jau įvedė rublį ir pradėjo platinti Rusijos pasus.Rusijos ginkluotosios pajėgos „perkonfigūravo paskutinį iš septynių televizijos bokštų Chersono regione, kad galėtų transliuoti Rusijos televizijos kanalus“ nemokamai.Chersono regionas, besiribojantis su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 m., buvo Rusijos pajėgų okupuotas po kelių dienų, kai vasario pabaigoje Kremlius pradėjo puolimą.Antradienį vienas iš promaskvietiškų regiono pareigūnų Kirilas Stremousovas pareiškė, kad „iki metų pabaigos“ teritorija gali prisijungti prie Rusijos.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 34 100 rusų kariųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 21 d. jau neteko apie 34 100 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 496 tankų, 3 606 šarvuotųjų kovos mašinų, 752 artilerijos sistemų, 239 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 181 sraigtasparnio, 611 dronų, 137 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 537 automobilių, 59 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos pareigūnas: pusė sužeistų okupantų neišgyvenaPusė sužeistų okupantų neišgyvena, kadangi jiems nesuteikiama kvalifikuota medicinos pagalba. Tai pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša UNIAN.„Įprastinė rusų statistika: 50 proc. sužeistųjų neišgyvena, nes ligoninės perpildytos, juos reikia toli vežti, kad būtų galima suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą“, - sakė pareigūnas.Anot jo, okupantai išveža iš užgrobtų teritorijų visą brangią medicinos įrangą.„Jie net iš ligoninių ką tik užimtose teritorijose išgabeno gerą brangiai kainuojančią įrangą. Neaišku, kodėl, bet išvežė į Luhanską. Tad dabar sunkiai sužeistus rusų kareivius reikia toli vežti. Dauguma tiesiog nepasiekia kelionės tikslo“, - teigė S. Haidajus.UNIAN primena, kad nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 33 tūkst. 800 Rusijos kareivių.

Rusai galingai apšaudė Lisičanską: aukų skaičius tikslinamasPer pastarąją dieną Rusijos kariuomenė galingai apšaudė Lisčanską, aukų skaičius vis dar nustatinėjamas. Tai paskelbė Luhansko srities pirmininkas Serhijus Haidajus, praneša UNIAN.„Apšaudymas tęsėsi praėjusią naktį ir visą vakarykštę dieną. Buvo naudojama aviacija. Buvo sunaikinta daugiau nei dešimt daugiaaukščių pastatų, privačių namų, policijos departamento pastatas. Iki šiol buvo rastas vienos aukos kūnas. Sužeista moteris buvo nedelsiant evakuota į Kramatorską. Nustatomas galutinis aukų skaičius, nes vakar buvo beveik neįmanoma saugiai judėti po miestą“, – sakė jis.„Pramoninėje Sjeverodonetsko zonoje tęsiasi įnirtingos kovos – rusai smogė pastatui ir „Azot“ įėjimui, apšaudė plytų fabriko teritoriją, pakaitomis pradėjo šaudyti trijų tiltų teritorijoje", – pridūrė vadovas.

Rusijos pajėgos sunaikino dar vieną mokykląAntradienio naktį Rusijos kariai „Grad“ raketomis sunaikino mokyklą Avdijivkoje, sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenko.Pasak jo, tai jau trečioji mokykla, kurią mieste sunaikino rusų pajėgos. Iš viso Donecko srityje dėl Rusijos apšaudymo buvo apgadinta apie 200 mokyklų.

Kanados žvalgyba: Rusija stengsis gauti Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijasRusija dės aktyvias pastangas, kad gautų Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai tviteryje rašo Kanados saugumo ir žvalgybos tarnyba (CSIS).„CSIS įspėja Kanados įmones, kad Rusija aktyviai ieškos būdų, kaip apeiti naujas sankcijas“, - pabrėžė specialiosios tarnybos atstovai.Kaip pažymi Kanados pareigūnai, Rusijos karinė pramonė yra labai priklausoma nuo užsienyje gaminamų komponentų ir technologijų.„Rusijos mėginimai apeiti sankcijas ir neteisėtai gauti ribotos arba dvejopos paskirties Vakarų technologijų nesiliaus ir tikriausiai aktyvės“, - įspėjo CSIS.

Kanadiečiai iš Lenkijos dar kartą išskraidins ukrainiečiusKanados Saskačevano provincija ketina organizuoti dar vieną užsakomąjį skrydį Lenkijoje esantiems pabėgėliams ukrainiečiams. Tai pranešė „CBC News“, remdamasis Saskačevano imigracijos ministru Jeremy`iu Harrisonu.„Saskačevano vyriausybė ruošiasi užsakomajam reisui iš Lenkijos į Redžainą (regiono sostinę), kuriuo atvyks apie 230 iš Ukrainos evakuotų žmonių“, - sakoma publikacijoje.Numatyta skrydžio data – liepos 4 d., bet ji dar nėra galutinė.„Mes aiškiai pareiškėme, kad vykdysime atvirų durų politiką ir priimsime neribotą skaičių ukrainiečių, norinčių persikelti į Kanadą“, - pabrėžė J. Harrisonas.Ministras pridūrė, kad vyriausybė suteiks pabėgėliams laikiną būstą ir tam tikrą finansinę paramą, taip pat padės ieškoti darbo.Be to, ukrainiečiai Saskačevane galės nesunkiai pasikeisti vairuotojų pažymėjimus į vietinius ir nemokamai gauti medicinos draudimo korteles.

Rusijos kariai suintensyvino Charkovo apšaudymą, yra žuvusiųjųCharkovo regiono karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad per Rusijos karių apšaudymą pirmadienį žuvo trys žmonės – dvi 65 ir 61 metų moterys bei 45 metų vyras.„Fiksuojame smūgius iš MLRS sistemų Kijevo, Ševčenkos, Saltovskio ir Charkovo pramoniniuose rajonuose. Be to, priešas raketomis smogia Charkovui ir regionui. Pramoninėje zonoje, švietimo įstaigose yra smūgis“, – sakė adovas, pabrėžęs, kad dėl apšaudymo žuvo daugiausia civilių.Vis dėlto, pasak jo, žmonės ir toliau grįžta į Charkovą. Preliminariais duomenimis, mieste jau gyvena apie 700 tūkstančių žmonių, o tai yra maždaug pusė prieškario miesto gyventojų.

Kremlius: Ukrainoje į nelaisvę paimti JAV piliečiai padarė „nusikaltimų“Ukrainoje į nelaisvę paimti du JAV piliečiai, kovoję Kyjivo pusėje, „kėlė pavojų“ Rusijos kariams ir turėtų būti „patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus“, pirmadienį interviu televizijai NBC pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Pasak televizijos, Kremlius per šį interviu pirmą kartą komentavo JAV kariuomenės veteranų Alexander'o Drueke'o ir Andy Huynho bylas.„Jie yra samdiniai, dalyvavę neteisėtoje veikloje Ukrainos teritorijoje. Jie prisidėjo apšaudant ir bombarduojant mūsų karius. Jie kėlė pavojų jų gyvybei“, – interviu anglų kalba sakė D. Peskovas.„Jie turėtų būti patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kuriuos įvykdė, – pridūrė jis, remiantis pirmosiomis paviešintomis interviu ištraukomis. – Tie nusikaltimai turi būti ištirti.“Paklaustas, kokius neteisėtus veiksmus atliko abu JAV piliečiai, D. Peskovas pripažino, kad konkretūs jų nusikaltimai dar nenustatyti. Vis tik rusų pareigūnas pabrėžė, kad šiems amerikiečiams nebus taikomos Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais.„Jie nėra [Ukrainos] kariuomenėje, todėl jiems netaikytinos Ženevos konvencijos“, – pareiškė D. Peskovas.Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė televizija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti A. Drueke'as ir A. Huynhas.Aplinkybės, kuriomis jiedu buvo paimti į nelaisvę, nėra aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko. D. Peskovas pirmadienį tepasakė, kad abu vyrus sulaikė „valdžios institucijos“.Komentuodamas galimybę, kad amerikiečiams bus paskirta mirties bausmė, Rusijos prezidento atstovas spaudai pabrėžė: „Tai priklauso nuo tyrimo.“

V. Zelenskis: Rusija labai jaudinasiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio naktį savo tradiciniame vaizdo įraše dar kartą pabrėžė, jog iš Rusijos šią savaitę galima tikėtis didesnės agresijos, nes taip ji reaguoja į tai, jog Ukrainai veikiausiai bus suteiktas kandidatės į ES statusas. „Artėjame prie pagrindinio Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuris bus priimtas penktadienį. Kaip ir tikėjausi, Rusija labai jaudinasi. Vėl apšaudymas Charkovo, Odesos regionuose, vėl bando žiaurius puolamuosius veiksmus Donbase. Tai blogis, kurį galima nuraminti tik mūšio lauke“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad Ukraina gina Lisičanską ir Sjeverodonecką. „Visas šis regionas yra sunkiausias, vyksta sunkiausios kovos. Bet mūsų stiprūs vyrukai yra ten. Okupantai gauna atsakymą į savo veiksmus prieš mus. Esu dėkingas kariuomenei ir žvalgybai, kuri tai teikia“, – sakė šalies vadovas.

Žuvo trys civiliaiRusai šiandien Donecko regione nužudė tris civilius gyventojus, rašoma UNIAN.Dar du žmonės buvo sužeisti dėl rusų okupantų veiksmų.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Krymo vadovas: Ukrainai atakavus gręžimo platformas jūroje, dingo septyni žmonės Ukrainos pajėgoms pirmadienį atakavus naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Krymo krantų, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios, pranešė Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas.„Deja, galime patvirtinti, kad yra trys sužeistieji ir septyni dingę žmonės. Garantuojame, kad paieška bus tęsiama“, – savo „Telegram“ paskyroje nurodė Sergejus Aksionovas.

Bidenas sako per vizitą Europoje tikriausiai nevyksiantis į UkrainąJAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį sakė, kad per šią savaitę prasidėsiantį vizitą Europoje tikriausiai nesilankys Ukrainoje.Paklaustas, ar ketina apsilankyti Ukrainoje, J. Bidenas iš pradžių atsakė, kad tai priklausys nuo aplinkybių.Tačiau vėliau, reporteriams klausinėjant apie tokią galimybę, jis nurodė: „Šios kelionės metu tikriausiai ne.“JAV prezidentas su žurnalistais kalbėjosi ilgąjį šventinį savaitgalį vaikštinėdamas paplūdimyje.

Rusijos kalėjimuose – 1,5 tūkst. civilių ukrainiečiųRusijos nelaisvėje yra daugiau nei 1,5 tūkstančio civilių Ukrainos piliečių, kurie nėra karo belaisviai ir turi būti paleisti. Apie tai pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk, skelbia „Ukrinform“.„Rusijos kalėjimuose yra daugiau nei pusantro tūkstančio civilių – jie sėdi Rostove, Kurske, sėdi kardomojo kalinimo centre, sėdi kaip karo belaisviai, nors neturėtų būti kaliniai. Jie turėtų būti paleisti“, – sakė I. Veresčiuk.Ji pridūrė, kad tarp nelaisvėje laikomų Ukrainos civilių yra savanorių, aktyvistų, žurnalistų, kunigų, vietos tarybų deputatų, vietos savivaldos įstaigų pirmininkų.

Šveicarijoje vyks Ukrainos atstatymo konferencijaŠveicarija, kurioje kitą mėnesį vyks aukšto lygio konferencija dėl Ukrainos atstatymo, pirmadienį pareiškė, kad šis procesas tikriausiai bus „ilgas ir sudėtingas“, ir jis turės vykti kartu su reformomis.„Karas vis dar tęsiasi, bet mes taip pat žinome, kad ateis laikas atstatymui“, – pristatydamas liepos 4-5 dienomis vyksiančios konferencijos planus žurnalistams sakė Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassis.Šveicarija pakvietė daugybės šalių ir tarptautinių organizacijų vadovus į Lugano mieste, netoli Italijos sienos, vykstančią konferenciją.Renginys buvo suplanuotas dar prieš Rusijos vasario 24 dieną pradėtą plataus masto invaziją ir iš pradžių turėjo būti skirtas reformoms Ukrainoje aptarti, tačiau vėliau teko pervadinti į atstatymo konferenciją.Prasidėjus karui niekas nenorėjo atšaukti renginio, sakė I. Cassis. Tai būtų buvęs „labai blogas signalas“ Ukrainai ir tarptautinei bendruomenei, pridūrė jis.Konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama įsipareigojimams skirti lėšų atstatymui. Ypač bus siekiama atstatyti karo nuniokotą infrastruktūrą ir sugriautą Ukrainos ekonomiką, bet taip pat bus svarstomos ir reformos, kurias galima įgyvendinti net ir vykstant karui.

Ukraina: Rusijos kariuomenė telkia pajėgas pulti CharkovąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad Rusijos kariuomenė telkia pajėgas pulti Charkovą ir užimti Slavianską. Tai jis pareiškė sakydamas kalbą Tarptautinių politikos studijų instituto pasaulinės politikos forumo atidaryme, skelbia UNIAN.„Dabar Rusijos armija bando sutelkti pajėgas, kad vėl pultų Charkovą. Mes jį išlaisvinome, šį regioną. Ir jie nori tai padaryti dar kartą, ir mes tai matome. Ir yra pusantro milijono gyventojų. Nikolajevas nuolat bombarduojamas – ir yra beveik pusė milijono gyventojų. Jie nori užimti ir visiškai sunaikinti Slavianską – prieš karą ten gyveno šimtas tūkstančių gyventojų“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina padarys viską, kas įmanoma, kad sustabdytų okupantus ir apsaugotų žmones.Anksčiau Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkovo regione beveik pasiekė sieną su Rusija, todėl Rusijos kariuomenė suintensyvino Charkovo apšaudymus.

V. Zelenskis kreipėsi į Afrikos Sąjungos valstybių vadovus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina veda sudėtingas derybas dėl savo uostų išlaisvinimo nuo Rusijos blokados, ir perspėjo, kad pasaulinė grūdų krizė truks tiek pat ilgai, kiek ir Rusijos kolonijinis karas. „Mes vedame sudėtingas daugiapakopes derybas, kad atblokuotume mūsų Ukrainos uostus. Tačiau pažangos kol kas nėra... Todėl pasaulinė maisto krizė tęsis tol, kol tęsis šis kolonijinis karas“, – sakė jis vaizdo kreipimesi į Afrikos Sąjungą. V. Zelenskis Afrikos šalių atstovams pažymėjo, kad jų žemynas tapo Rusijos invazijos į Ukrainą įkaitu ir kad būtent invazija sukėlė maisto stygių ir baimę, kad Afrikoje kils maisto krizė. „Afrika iš tikrųjų yra įkaitė. Ji yra įkaitė tų, kurie pradėjo karą prieš mūsų valstybę“, – sakė V. Zelenskis.

Į Ukrainos pietus Rusija paleido 14 sparnuotųjų raketųPirmadienio popietę Rusijos pajėgos paleido 14 sparnuotųjų raketų į Ukrainos pietus. Apie tai žurnalistams pranešė Odesos vadovybė. „Po pietų, per 3 valandas, priešas 14 raketų smogė šalies pietums. Bejėgiškai supykę dėl mūsų karių sėkmės, rusai sudavė smūgius Očakovai (Mykolaivo regionas), Dunojaus žiotyse, Odesos regiono Belgorodo-Dnestrovskio rajone ir pačią Odesai“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad regione ir Očakovos priemiesčiuose buvo pažeistos žemės ūkio vietovės, Odesoje dėl raketos smūgio sudegė maisto sandėlis.

Krymo pareigūnas: po atakų dujų gavybos platformose vyksta gelbėjimo operacijosPo to, kai Ukrainos pakrančių gynybos pajėgos raketomis atakavo Juodojoje jūroje plūduriuojančias dujų gavybos platformas, prasidėjo gelbėjimo operacijos, pirmadienį pranešė prorusiški šaltiniai.„Šiuo metu išgelbėtas 21 žmogus“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Krymo lyderis Sergejus Aksionovas, pridūręs, kad platformose pastaruoju metu buvo 109 žmonės. Jis teigė, kad buvo trys atakos, o per vieną iš jų buvo sužeista keletas žmonių.Anksčiau „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad buvo sužeisti trys žmonės. Daugiau žmonių ieškoma su gelbėjimo laivais.Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka taip pat pranešė apie raketų smūgius į gavybos platformas. Tačiau Ukrainos kariuomenė iš pradžių incidento nekomentavo.Platformos yra maždaug už 100 km nuo Odesos regiono pakrantės ir už 150 km nuo Krymo pusiasalio Juodosios jūros šelfe. Rusijai aneksavus Krymą, 2014 metų kovo mėnesį įrenginius užėmė Rusijos kariuomenė.

R. Kadyrovas paskelbė užėmęs Toškovkos kaimą Luhansko srityjeČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskelbė, kad Rusijos kariai perėmė Toškovkos kaimo Luhansko srityje kontrolę, skelbia BBC, tačiau pabrėžia, jog kol kas nėra nepriklausomo šios informacijos patvirtinimo.Toškovka yra nedidelis kaimas Popasnos regione, Luhansko srityje. Pasak Ukrainos valdžios institucijų, dėl nuolatinio apšaudymo kaimas beveik nušluotas nuo žemės paviršiaus.Amerikos karo studijų instituto analizėje teigta, jog Toškovkos kontrolė yra strategiškai svarbi Rusijos kariuomenei.

Ukraina: rusams iškelta užduotis, terminas – po 6 dienųUkrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar šalies televizijai pareiškė, kad Sjverodonecke tęsiasi „neperdedant, lemiami mūšiai“. Apie tai informuoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.Pasak pareigūnės, priešo planas arba jų vadovybės iškelta užduotis yra iki birželio 26 d. pasiekti Luhansko srities ribas. Anot Annos Malyar, Rusijos armija pasiuntė „faktiškai visas savo pajėgas ir priemones“ gyvenvietėms prie Sjeverodonecko šturmuoti. „Jie bando pralaužti mūsų karių gynybą ir juos apsupti. Mūsiškiai daro viską, kas įmanoma, kad išlaikytų šias teritorijas ir užkirstų kelią apsupimui“, – sakė viceministrė.Šiandien Ukrainos pareigūnai pripažino, kad prarado netoli Sjeverodonecko esančios Metelkino gyvenvietės kontrolę. 

Daugiau nei pusė Ukrainos pabėgėlių euro zonoje galėtų įsilieti į darbo rinką, mano ECBDaugiau nei pusė karo pabėgėlių iš Ukrainos, šiuo metu esančių euro zonoje, ateinančiais metais gali įsilieti į darbo rinką, pirmadienį pranešė Europos Centrinis Bankas.Karo pabėgėlių „darbo jėgos aktyvumo lygis vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų būti nuo 25 iki 55 proc. darbingo amžiaus pabėgėlių“, teigiama naujoje ECB ataskaitoje, kurioje remiamasi ankstesnių pabėgėlių bangų duomenimis.Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš viso iki metų pabaigos iš Ukrainos gali išvykti 8,3 mln. pabėgėlių, tikimasi, kad nemaža jų dalis atvyks į 19 valstybių narių turinčią euro zoną.Dėl draudimo vyrams nuo 18 iki 60 metų išvykti iš Ukrainos pirmosios bangos „apėmė vyresnio amžiaus žmones, vaikus ir darbingo amžiaus moteris“, teigė ECB.Ukrainiečių pabėgėlių atvykimas euro zonoje „palaipsniui didintų“ darbo jėgos apimtis, t. y. augimas siektų 0,2-0,8 proc. arba nuo 0,3 iki 1,3 mln. žmonių.ECB viršutinę 55 proc. ribą grindžia remdamasis darbingo amžiaus moterų, kurios į euro zoną atvyko iš ne ES šalių, dalyvavimo darbo rinkoje rodikliais.Atvykstantys pabėgėliai „gali šiek tiek sumažinti įtampą, stebimą euro zonos darbo rinkoje“ tuo metu, kai nedarbas pasiekė rekordiškai žemą lygį.Santykinis darbuotojų trūkumas buvo veiksnys, kurį centrinis bankas atidžiai stebėjo, kaip ir tokią pat rekordinę infliaciją, su kuria susiduria euro zona.Gegužės mėnesį vartotojų kainos euro zonos šalyse augo 8,1 proc., gerokai viršydamos ECB nustatytą dviejų procentų tikslą.Darbo užmokesčio augimas euro zonoje „pradėjo spartėti“, sakė ECB prezidentė Christine Lagarde po birželio 9 dieną įvykusio paskutinio banko politikos formavimo posėdžio.

Ukraina uždraudė prokremlišką partiją ir konfiskavo jos turtąUkrainos teismas pirmadienį uždraudė didžiausią šalyje prorusišką politinę partiją ir konfiskavo jos turtą visoje šalyje, apkaltinęs ją pakertant šalies suverenitetą.Šis sprendimas priimtas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kovo mėnesį pasirašius dekretą, uždraudusį kelių partijų, kurias saugumo tarnybos įvardijo kaip simpatizuojančias Maskvai, veiklą. Apeliacinis teismas „uždraudė politinės partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ veiklą“, – sakoma Ukrainos teisingumo ministro Denyso Maliuškos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Teismas priėmė sprendimą visą partijos nuosavybę, lėšas ir kitą turtą perduoti valstybės nuosavybėn“, – pridūrė jis.„Opozicinę platformą – už gyvybę“ 2018 m. įkūrė magnatas Viktoras Medvedčiukas, laikomas svarbiausiu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Kyjive. Jis vadovavo partijai per parlamento rinkimus 2019 m., kai ji užėmė antrą vietą po V. Zelenskio bloko. Prieš tai, kai kovą buvo V. Zelenskio uždrausta Rusijos invazijai prasidėjus, ji Ukrainos parlamente turėjo apie trisdešimt deputatų.V. Medvedčiukas buvo sulaikytas dėl kaltinimų išdavyste. D. Maliuška sakė, kad uždrausta 10 prorusiškų politinių partijų, kurių veikla vertinama kaip pakertanti Ukrainos nacionalinį saugumą.

Krymo pareigūnas: Ukraina atakavo naftos gręžimo platformas jūrojeMaskvos kontroliuojamo Krymo vadovas pirmadienį apkaltino Ukrainą apšaudžius naftos gręžimo platformas prie 2014 m. Rusijos aneksuoto pusiasalio krantų.„Šį rytą priešas atakavo „Černomorneftegaz“ gręžimo platformas“, – per „Telegram“ sakė Sergejus Aksionovas, turėdamas omenyje Kryme įsikūrusią naftos ir dujų bendrovę. „Palaikau ryšį su mūsų kolegomis iš Gynybos ministerijos ir FSB (saugumo agentūros), mes stengiamės gelbėti žmones“, – pridūrė jis.Pasak jo, penki žmonės buvo išgelbėti, trys iš jų buvo sužeisti, kitų ieškoma „pasitelkus patrulinius laivus ir aviaciją“. S. Aksionovas nepatikslino, kurios platformos nukentėjo, tačiau „Černomorneftegaz“ valdo keletą dujų ir naftos telkinių Juodojoje ir Azovo jūroje.Tai pirmas kartas, kai pranešta apie smūgį Krymo energetikos infrastruktūrai jūroje nuo tada, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo karinę operaciją Ukrainoje.

Ambasada: Izraelis delsia tesėti pažadą gydyti Ukrainos kariusUkrainos ambasada Izraelyje pažymi, kad šios šalies valdžia delsia teikti žadėtą medicinos pagalbą ukrainiečių kariams, sužeistiems kare su Rusija, praneša portalas „zn.ua“.Atitinkamas įrašas su sužeisto ukrainiečio nuotrauka skelbiamas ambasados feisbuke.„Dėl rusų atakų daug ukrainiečių neteko galūnių. Izraelis – pirmaujanti šalis protezavimo srityje. Mes laukiame, kada Izraelio vyriausybė pagaliau žengs humanitarinį žingsnį ir padės Dalilui (nuotraukoje) ir daugeliui kitų ukrainiečių atgauti galimybę judėti. Nėra jokio pateisinimo delsimui suteikti šią humanitarinę pagalbą“, - rašoma publikacijoje.Portalas primena, jog gegužės 2 d. Izraelio sveikatos apsaugos ministras Nitzanas Horowitzas per susitikimą su Ukrainos ambasadoriumi Jevhenu Korneičuku pranešė, kad skirtos kvotos sužeistiems Ukrainos kariškiams Izraelio ligoninėse gydyti. Bet iki šiol Izraelis vis dar nepriima ukrainiečių gydyti ir protezuoti.

Pareigūnas: Mariuplio gynėjų grąžinimo procesas nesustoja nė valandaiĮ nelaisvę paimtų Mariupolio gynėjų grąžinimo klausimą sprendžia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Yra žinoma, kad kariai gyvi, su kai kuriais iš jų palaikomas ryšys.Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša „Ukrinform“.„Nelengvas klausimas, sprendžiame. Šiandien tai svarbiausias uždavinys, taip pat ir Vyriausiajai žvalgybos valdybai. Žinome, kad jie gyvi. O dėl sąlygų, šį klausimą irgi aiškinamės. Mes dabar negalime tiksliai pasakyti, kokiomis sąlygomis jie laikomi. Bet mes tikrai žinome, kad jie gyvi. Su kai kuriais iš jų palaikomas ryšys, ir jų išlaisvinimo procesas nesustoja nė valandai“, - sakė pareigūnas.Birželio 6 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusų nelaisvėje yra daugiau kaip Ukrainos kariškių iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje.Ukrainos kariai gynė Mariupolį daugiau kaip 80 dienų.

Skelbiama apie į Gyvačių salą skriejančias raketasGyvačių saloje, kurią laikinai yra užėmę rusų okupantai, nugriaudėjo dešimtys sprogimų ir įsiplieskė gaisras.Apie tai, remdamasi savais šaltiniais, pranešė Odesoje įsikūrusi internetinė naujienų svetainė „Dumskaya“.„Ukrainos interneto tinklapiuose Besarabijos srities gyventojai pranešė apie sprogimus, kurie buvo girdimi nuo 4.30 val. Liudininkai pasakoja apie raketas, skriejusias Gyvačių salos link“, – rašoma „Dumskaya“ pranešime.Kol kas nėra jokios oficialios informacijos apie padėtį Gyvačių saloje. Kaip skelbta anksčiau, šį rytą Odesos regione numuštos rusiškos „Onyx“ raketos. Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad rusų kariai sparnuotąsias raketas paleido į Odesą ir Dniestro Bilhorodo regioną.

Ukraina skelbia praradusi kaimo Sjevjerodonecko pakraštyje kontrolęUkrainos ginkluotosios pajėgos nebekontroliuoja miesto tipo gyvenvietės Metelkino, esančios netoli Luhansko srities centro.Apie tai pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.„Mūšiai vyksta daugelyje gyvenviečių, įsikūrusių aplink Sjeverodonecką ir Lysyčanską. Deja, šiuo metu nekontroliuojame Metelkino gyvenvietės, esančios netoli srities centro“, – pažymėjo jis.Be to, Rusijos pajėgos suintensyvino apšaudymus artilerija ir oro atakas.„Rusai galingai apšaudo Sjeverodonecko pramoninę zoną ir miesto pakraščius. Tas pats vyksta ir Toškivkos bei Ustynivkos rajonuose, nes orkai nori ten prasiveržti ir šiam tikslui pasiekti sutelkė daug karinės technikos“, – pridūrė S. Gaidajus.Jo teigimu, okupantai toliau naudoja „šliaužimoׅ“ taktiką ir naikina Luhansko sritį visais turimais ginklais. Nepaisant šio fakto, tęsiama taikių gyventojų evakuacija.„Tyliąją“ evakuaciją iš Lysyčansko vykdo karinių administracijų darbuotojai, policininkai, gelbėtojai ir savanoriai. Iš gyvenviečių, kur tebesitęsia aktyvus koviniai veiksmai, šarvuotąja technika žmones išveža kareiviai, nurodė S. Gaidajus.

Australija išsiuntė Ukrainai pirmuosius keturis šarvuotuosius transporterius M113AS4Australija išsiuntė Ukrainai pirmuosius keturis šarvuotuosius transporterius M113AS4. Tai sakoma šalies Gynybos ministerijos pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.„Šie keturi šarvuotieji transporteriai yra pirmieji iš 14, kuriuos Ukrainai perduos Australija“, - pažymima pranešime.Gautomis žiniomis, mašinas išgabeno Ukrainos transporto lėktuvas AN-124.Kaip informuoja Gynybos ministerija, „Australijos vyriausybės karinės pagalbos paketą, kurio vertė – daugiau kaip 285 mln. Australijos dolerių (apie 190 mln. eurų), taip pat sudaro apsaugotos transporto priemonės „Bushmaster“, haubicos M777, prieštankiniai ginklai, šaudmenys, bepilotės skraidyklės ir įranga“.Australijos ministras pirmininkas Anthony`is Albanese pareiškė, jog ši karinės pagalbos siunta yra „atsakymas į tiesioginį Ukrainos gynybos ministro prašymą patiekti papildomų transporto priemonių ir demonstruoja tvirtą Australijos įsipareigojimą remti ukrainiečių tautą“, informavo Gynybos ministerijos atstovai.

J. Borrellis: tai, kad Rusija blokuoja Ukrainos grūdų eksportą, yra „tikras karo nusikaltimas“Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma „atsakinga“, jei ir toliau blokuos gyvybiškai reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos.„Sunku įsivaizduoti, kad Ukrainoje lieka užblokuoti milijonai tonų kviečių, o likusioje pasaulio dalyje žmonės kenčia badą. Tai tikras karo nusikaltimas“, – per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė J. Borrellis.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 33 800 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 20 d. jau neteko apie 33 800 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 477 tankų, 3 588 šarvuotųjų kovos mašinų, 749 artilerijos sistemų, 235 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 181 sraigtasparnio, 601 drono, 130 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 527 automobilių, 55 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Kuleba: jeigu negausime ginklų, kariausime kastuvaisUkraina kastuvais ginsis nuo Rusijos karinės agresijos, jeigu bus nutrauktas Vakarų ginklų tiekimas. Tai Vokietijos televizijos kanalui ARD pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Pasak jo, niekas Vakaruose neturėtų manyti, kad Ukraina lengviau sutiks daryti nuolaidas, jeigu negaus ginklų.„Jeigu negausime ginklų, tada mes kariausime kastuvais, bet ginsimės, kadangi šis karas – karas už mūsų egzistenciją“, – pabrėžė D. Kuleba.„Tad kuo anksčiau mes gausime ginklų, kuo anksčiau jie bus išsiųsti, tuo didesnė bus pagalba mums. Jei ginklai bus išsiųsti vėliau, mes vis tiek pasakysime „ačiū“, bet tada daug kas bus veltui prarasta, žus daug žmonių“, – pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas.Portalas „rbc.ua“ primena, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas žadėjo laiku perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, kad ją būtų galima naudoti mūšiuose dėl Donbaso.

Rusijos pajėgos apšaudė Sumų sritį Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis savo „Telegram“ kanale panešė apie įvykusį apšaudymą.Pasak jo, sekmadienį po pietų rusai iš minosvaidžių apšaudė teritoriją. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Zelenskis: prasideda istorinė savaitėUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šią savaitę reikia tikėtis aktyvesnių Rusijos priešiškų veiksmų. Pasak Ukrainos prezidento, pirmadienį „prasideda istorinė savaitė“.„Savaitė, kai išgirsime Europos Sąjungos [sprendimą] dėl Ukrainos kandidatūros statuso... Manau, visiems akivaizdu, kad nuo 1991 metų tokių lemtingų sprendimų Ukrainai, kokių tikimės dabar, buvo nedaug. Esu tikras, kad tik teigiamas sprendimas atitinka visos Europos interesus“, – sekmadienį paskelbtame kreipimesi sakė V. Zelenskis.„Akivaizdu, kad tokią savaitę reikėtų tikėtis aktyvesnių Rusijos priešiškų veiksmų. Specialiai – demonstratyviai. Būtent šią savaitę. Ir ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas Europos šalis. Ruošiamės ir esame pasiruošę. Įspėjame savo partnerius“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.Vasario 28 dieną V. Zelenskis pasirašė paraišką dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.Europos Komisija praėjusią savaitę rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl kandidatės į ES statuso suteikimo Ukrainai tikimasi birželio 23–24 dienomis.

„The New York Times“ nustatė daugiau nei 2000 ginklų, kuriuos Rusija panaudojo Ukrainoje nuo karo pradžios. Anot žurnalistų, 210 identifikuotų šaudmenų yra draudžiami tarptautinėmis sutartimis.https://twitter.com/nexta_tv/status/1538603415126802434?ref_src=twsrc%5Etfw

Volodymyras Zelenskis: Donbase tęsiasi smarkūs mūšiai, tačiau Ukrainos kariuomenė laikosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį vakare savo kalboje sakė, kad Donbase tęsiasi smarkūs mūšiai, tačiau Ukrainos kariuomenė laikosi. Vaizdo įraše prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu Donbase tęsiasi itin įtempti mūšiai. Jo teigimu, Rusijos kariuomenė ten naudoja daugiausiai artilerijos ir daugiausiai puolamųjų pajėgų. „Tačiau Sjeverodoneckas, Lysičanskas, Avdejevka, Krasnogorovka ir kiti karštieji taškai laikosi. Žmonės yra tokie kaip mes – jie laikosi. Mūsų kariuomenė laikosi. Esu dėkingas visiems, kurių stiprybė šiandien yra mūsų pergalė rytoj“, – dėkojo V. Zelenskis. V. Zelenskis taip pat kalbėjo, kad ateinančią savaitę galima tikėtis daugiau priešiškų Rusijos veiksmų. „Rytoj prasideda istorinė savaitė. Savaitė, kai iš ES išgirsime atsakymą dėl Ukrainos kandidatės statuso. Manau, visiems aišku, kad nuo 1991 m. Ukrainai buvo priimta nedaug tokių svarbių sprendimų, kokių dabar laukiame. Esu įsitikinęs, kad tik teigiamas sprendimas atitinka visos Europos interesus“, – kalbėjo prezidentas. V. Zelenskis pabrėžė, kad išnaudos visas galimybes ginti Ukrainos europinę perspektyvą ir planuoja naujus kreipimusis į europiečius. „Akivaizdu, kad tokią savaitę kaip ši turėtume tikėtis, jog Rusija suintensyvins savo priešišką veiklą. Ypač – iškalbingai. Būtent šią savaitę. Ir ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas Europos šalis. Mes ruošiamės ir esame pasirengę. Įspėjame savo partnerius“, – sakė prezidentas. https://t.me/V_Zelenskiy_official/2165

Rusija ruošiasi stumtis link Slovianskopraneša leidinys „Kyiv Independent“, Rusija ruošiasi puolimui Sloviansko miesto Donecko srityje link.Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Ukrainos kariai atremia Rusijos puolimą netoli Berestovės, esančios už maždaug 70 km nuo Sloviansko.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija dėl karo Ukrainoje apribojo Rusijos vaidmenį ir įtaką šioje organizacijojeTarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (Financial Action Task Force) nusprendė dėl Maskvos karinės agresijos prieš Ukrainą iš esmės apriboti Rusijos vaidmenį ir įtaką šioje organizacijoje.FATF interneto svetainėje paskelbtame pareiškime, apibendrinančiame penktadienį Berlyne pasibaigusios FATF plenarinės sesijos darbotvarkę, pažymima, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje prieštarauja šios organizacijos pagrindiniams principams, kuriais siekiama užtikrinti pasaulinės finansų sistemos saugą, saugumą ir vientisumą, todėl nuspręsta apriboti šios valstybės agresorės vaidmenį bei įtaką.Visų pirma, Rusija nebegalės FATF atlikti jokio valdymo ar patarėjo vaidmens, dalyvauti priimant sprendimus dėl ekspertinių vertinimų standartų ir procesų nustatymo, taip pat administravimo ir narystės klausimais.Be to, Rusija nebegalės deleguoti vertintojų, recenzentų ar kitų ekspertų FATF tarpusavio peržiūros procesams.Pranešime pažymima, jog FATF ketina stebėti padėtį ir kiekviename savo plenariniame posėdyje svarstyti, ar yra pagrindo panaikinti arba pakeisti Rusijai nustatytus apribojimus.FATF įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.Rusija prie šios organizacijos prisijungė 2003 metais.

Prancūzija siunčia Ukrainai 31 toną sėklųPrancūzija, siekdama užkirsti kelią maisto krizei, gresiančiai dėl Rusijos sukelto karto, išsiuntė 31 toną sėklų Ukrainai, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.Jame pažymima, Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungoje žemės ūkio produkcijos gamintojos, šia pagalba siekiama sušvelninti „pražūtingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainai, užtikrinti apsirūpinimą maistu“, sudarant sąlygas nuimti potencialų 260 tūkst. tonų derlių.Siuntą sudaro burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.Balandžio ir gegužės mėnesiais Prancūzija taip pat pristatė Ukrainai 600 tonų sėklinių bulvių.Dėl Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų prie Juodosios jūros blokados buvo sustabdytos grūdų siuntos iš ketvirtos pagal dydį pasaulyje kviečių ir kukurūzų eksportuotojos, o tai sukėlė grūdų trūkumo bei bado grėsmę mažas pajamas gaunančiose šalyse.Grūdų kainos pasaulio rinkose šoktelėjo, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę pareiškė, kad Prancūzija padeda gabenti Ukrainos grūdus sunkvežimiais per Rumuniją.Ukrainos vyriausybė teigia, kad šiuo metu 20-25 mln. tonų grūdų yra užblokuoti ir gali pradėti pūti, jei nebus greitai išsiųsti užsakovams.Jungtinės Tautos įspėjo apie „bado uraganą“ – daugiausia Afrikos šalyse, kurios daugiau nei pusę kviečių importavo iš Ukrainos arba Rusijos, kuri taip pat yra viena iš pagrindinių jų tiekėjų.

Rusijos nelaisvėje yra 2439 „Azov“ kovotojai ir Ukrainos kariaiRusijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos nelaisvėje yra 2439 „Azov“ kovotojai ir Ukrainos kariai, palikę „Azovstal“ gamyklos teritoriją.Ukrainos prezidentas V. Zelenskis birželio pradžioje skelbė, kad nelaisvėje galėtų būti 2500 „Azov“ karių.

Ukrainoje įstatymu uždrausta rusiška muzikaUkrainoje bus uždrausta viešai atlikti Rusijos pilietybę turinčių atlikėjų muziką. Sekmadienį aukštieji parlamento rūmai dviejų trečdalių balsų dauguma priėmė atitinkamą teisės aktą, „Telegram“ paskelbė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aiškinama, kad „valstybės agresorės muzikinis produktas [galimai] daro įtaką gyventojų separatistinėms nuotaikoms“.Rusiška muzika padarytų patrauklesnį rusiškos tapatybės priėmimą ir silpnintų Ukrainos valstybę, sakoma tekste.Išimtys būtų daromos tik tiems atlikėjams, kurie viešai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, o slaptoji tarnyba SBU turėtų sudaryti specialų išimčių sąrašą.Kartu buvo uždrausta importuoti ir platinti knygas bei kitus spaudinius iš Rusijos, Baltarusijos ir Rusijos okupuotų teritorijų. Knygoms iš Rusijos cenzūra buvo taikoma jau nuo 2016 metų.

Rusija teigia per raketų ataką nukovusi „daugiau nei 50“ ukrainiečių karininkųRusijos kariuomenė teigia, kad per raketų ataką sunaikino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadavietę ir nukovė „daugiau kaip 50“ aukšto rango karininkų.Tarp žuvusiųjų yra generolų, sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Vadavietė buvo įsikūrusi Dniepropetrovsko regione, netoli gyvenvietės Šyroka Dača.I. Konašenkovas taip pat sakė, kad raketomis buvo apšaudytas didelis ukrainiečių dalinys Donecko regione ir žuvo apie 300 ukrainiečių.Šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.Tuo tarpu Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“ sekmadienį pranešė, kad Rusijos kariai Dniepropetrovsko regiono Novomoskovskio rajone raketomis apšaudė naftos saugyklą, per ataką sužeisti buvo trys žmonės.Pasak agentūros, apie tai „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.„Vėl turime „atvykėlių“. Novomoskovskio rajone. Trys raketos sunaikino naftos saugyklą“, – rašė V. Rezničenka.Jis sakė, kad naftos bazėje kilo didelis gaisras, nukentėjo trys žmonės, visi paguldyti į ligoninę dėl nudegimų.Pasak „Ukrinform“, per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Rihe Dniepropetrovsko regione sekmadienį buvo sužeisti du žmonės, sunaikinti du gyvenamieji pastatai ir kilo gaisras socialinės infrastruktūros objekte.

Ukraina teigia atrėmusi Rusijos pajėgų puolimus šalia SjevjerodoneckoUkrainos kariai atrėmė Rusijos pajėgų puolimus prieš kaimus šalia rytinėje šalies dalyje esančio Sjevjerodonecko miesto, kur tarp dviejų šalių kariuomenių jau ne vieną savaitę verda įnirtingi mūšiai, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. „Mūsų daliniai atrėmė puolimą Toškivkos [kaimo] rajone, – pranešė Ukrainos kariuomenė feisbuke. – Priešas atsitraukė ir persigrupuoja.“Pranešime nurodoma, kad Rusijos pajėgos veržėsi prie Orichovės, bet ukrainiečių kariai „sėkmingai atrėmė“ puolimą prie šio kaimo.Dieną anksčiau pareigūnai sakė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas ir jau kontroliuoja didžiąją jo dalį, bet viso miesto kontrolės dar neperėmė, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.„Visi rusų pareiškimai, kad jie kontroliuoja Sjevjerodonecką, yra melas. Taip, jie kontroliuoja didžiąją miesto dalį, bet viso miesto jie nekontroliuoja“, – platformoje „Telegram“ sekmadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Anot jo, Rusijos pajėgos „nuolat papildo savo kariuomenę iš rezervo“  ir į Sjevjerodonecką bei aplinkinius rajonus atveža vis naujų karių.„Dabar jie naudoja vadinamąją šliaužiančią taktiką, mėgina stumtis pirmyn žingsnis po žingsnio, metras po metro.“Tuo tarpu vietos valdžia toliau evakuoja žmones iš Lysyčansko miesto, kurį nuo Sjevjerodonecko skiria upė ir kuris yra gausiai apšaudomas artilerijos, pareiškė S. Haidajus.Evakuoti žmonių iš Sjevjerodonecko neįmanoma jau ne vieną dieną, nes buvo susprogdintas paskutinis tiltas, jungęs miestą su Lysyčansku.Ukrainos pareigūnai sako, kad Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“ nuo artilerijos ugnies slepiasi šimtai žmonių.Pasak S. Haidajaus, per 24 valandas gamyklai buvo „dukart smogta“ ir buvo sunaikinti jos „nuotekų valymo įrenginiai“.Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad Sjevjerodonecke vis sunkiau gauti švaraus vandens ir maisto, blogėja sanitarinės sąlygos ir trūksta elektros.

Naktį raketos atakavo Odesos regionąNaktį iš šeštadienio į sekmadienį, birželio 19 d., Rusijos pajėgos surengė dvi raketų atakas Odesos srityje.Tai paskelbė Odesos regiono karinės administracijos atstovas Sergejus Bračiukas.„Mūsų oro gynybos pajėgos „minusavo“ priešo smūgį. Raketos skrido iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos“, – sakė jis.

Ukrainos gynėjai artėja prie MelitopolioUkrainos gynėjai artėja prie Melitopolio, yra vilties išvaduoti miestą iš priešo. Fronto linija Zaporižios kryptimi pajudėjo 10 kilometrų. Apie tai pranešė meras Ivanas Fiodorovas.„Norėčiau pasakyti keletą faktų, kad palaikyčiau ir sugrąžinčiau tikėjimą mūsų gyventojais, esantiems okupuotose teritorijose. Šiandien mūsų didvyriškos Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė didelę pažangą ir jau yra prie Chersono sienų. Esu tikras, kad artimiausiomis savaitėmis Chersono miestą išlaisvins. Tokia pati padėtis yra ir Melitopolio kryptimi. Mūsų ginkluotosios pajėgos pajudėjo daugiau nei 10 kilometrų nuo Zaporižios žės link Melitopolio“, – sakė jis.

Zelenskis pasidalino žinute Tėvo dienos progaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien paminėjo Tėvo dieną ir pasidalino nuotraukomis, kuriose Ukrainos tėvai yra su savo vaikais, vykstant karui su Rusija.Jis taip pat pasidalino žinute socialiniame tinkle: „Būti tėvu – didžiulė atsakomybė ir laimė. Tai stiprybė, išmintis, motyvacija eiti į priekį ir nepasiduoti. Kad ir kaip būtų sunku – saugoti ir apginti brangiausią. Jūsų šeimos, vaikų ir visos Ukrainos ateitį“.

Parlamentarė: Ukraina praranda teritorijas rusų okupantamsUkrainos parlamento narė Ivanna Klympush-Tsintsadze pareiškė, kad tebesitęsiančio karo metu Ukraina praranda teritorijas rusų okupantams.Sekmadienį kalbėdama per „Sky's Sophy Ridge“ I. Klympush-Tsintsadze sakė, kad rytiniuose, šiauriniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose tęsiasi kovos ir Rusijos bombardavimas.Anot jos, svarbu, kad į Ukrainą būtų būtų nepertraukiamai tiekiama parama.„Mes neturime daug pasirinkimų, turime išgyventi. Šiame kare agresorius atėjo, kad ištrintų mus iš pasaulio žemėlapio, o mes norime gyventi ir kurti savo šalį, kad išsaugotume savo tautą.Turime laimėti, o tam gali prireikti visokio ryžto, gali prireikti visų mūsų gebėjimų kovoti ir, deja, tai atima daug ukrainiečių gyvybių.Deja, šiuo momentu Rusija sukaupė visus savo karinius pajėgumus šalies rytuose. Mes prarandame dalį teritorijų ir jos šiuo momentu lieka okupantų rankose. Tikimės, kad ateis momentas ir galimybė susigrąžinti tas teritorijas ir žmones“, - kalbėjo parlamentarė.

Britų žvalgyba pasisakė apie Ukrainos bei Rusijos karių „moralę ir dezertyravimus“Ir Rusijos, ir Ukrainos pajėgos tikriausiai susiduria su „kintančia“ morale ir dezertyravimu, praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos tarnybų informacija.„Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgose buvo dezertyravimo atvejų, tačiau labai tikėtina, kad Rusijos karių moralė tebėra ypač problemiška“, – rašo ministerija, tviteryje pateikdama naujausią informaciją.„Ir toliau pasitaiko atvejų, kai ištisi rusų daliniai atsisako vykdyti įsakymus, o tarp karininkų ir jų karių kyla ginkluoti susirėmimai“, – priduriama pranešime.„Žemą Rusijos karių moralę lemia prastas vadovavimas, ribotos galimybės rotuoti dalinius, labai dideli nuostoliai, kovinis stresas, prasta logistika ir darbo užmokesčio problemos“, – rašo ministerija. Taip pat tikėtina, kad dauguma įvairaus rango Rusijos karių vis dar nesupranta karo tikslų.Pranešime sakoma, kad pastarosiomis dienomis abi pusės „tęsė sunkiosios artilerijos apšaudymus“ Sjeverodonecko šiaurėje, rytuose ir pietuose, o „fronto linija mažai keitėsi“.JK vyriausybė nuo pat karo Ukrainoje pradžios reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją. Maskva kaltina Londoną vykdant kryptingą dezinformacijos kampaniją.

Ukraina: Rusija siekia Charkovą paversti fronto linijos miestuPadėtis į šiaurę nuo Charkovo, antrojo pagal dydį Ukrainos miesto, yra gana sudėtinga, nes Rusijos pajėgos vėl bando priartėti prie miesto, naujienų agentūra „Reuters“ cituoja Ukrainos pareigūną.„Rusija bando Charkovą paversti priekinės fronto linijos miestu“, – Ukrainos nacionalinei televizijai sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka.

JK premjeras Vakarų sąjungininkams: pasirenkite ilgam karui UkrainojeJungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas įspėjo sąjungininkus rengtis ilgam karui Ukrainoje ir paragino nuolat teikti paramą Kyjivui, antraip pasauliui grės „didžiausios agresijos pergalės“ po Antrojo pasaulinio karo rizika.Straipsnyje savaitraštyje „The Sunday Times“ B. Johnsonas pažymėjo, kad Ukrainos rėmėjai užsienyje turėtų neprarasti savitvardos ir stengtis užtikrinti, kad Kyjivas turėtų „strateginės ištvermės atsilaikyti ir galiausiai pelnyti pergalę“.Penktadienį B. Johnsonas netikėtai apsilankė Kyjive, kur dieną anksčiau lankėsi Europos lyderiai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos.Britų premjeras Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasiūlė pradėti plataus masto Ukrainos pajėgų mokymo programą, siekdamas padėti Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.„Laikas dabar yra gyvybiškai svarbus veiksnys“, – parašė B. Johnsonas straipsnyje, kuris internete buvo paskelbtas naktį į sekmadienį.„Viskas priklausys nuo to, ar Ukraina savo gebėjimą ginti savo žemę sugebės sustiprinti greičiau negu Rusija galės atnaujinti savo puolimo pajėgumus. Mūsų užduotis – palenkti laiką Ukrainos pusėn.“Straipsnyje jis pateikė keturių punktų planą dėl „nuolatinio finansavimo ir techninės pagalbos“, kurios lygiai turėtų būti palaikomi „daugelį metų“ ir galbūt didinami.B. Johnsonas anksčiau buvo įspėjęs, kad konfliktas Ukrainoje gali užsitęsti iki kitų metų pabaigos. Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai ne kartą paragino NATO sąjungininkus tiekti daugiau ginklų ir karinės įrangos.

Zelenskis žada atkovoti Ukrainos pietusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo pajėgos „niekam neatiduos šalies pietų“.„Niekam neatiduosime šalies pietų, susigrąžinsime viską, kas yra mūsų, o jūra bus ukrainiečių ir bus saugi“, – pareiškė jis vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas platformoje „Telegram“.Ukrainos prezidentas pareiškė, jog kalbėjosi su kariais ir policijos pareigūnais, kai lankėsi pietinėje fronto linijoje Mykolajivo regione ir kaimyninėje Odesos srityje.„Kalbant apie jų nuotaiką, jie pasitiki savimi ir, žvelgiant į jų akis, aiškiai matyti, kad visi jie neabejoja, jog pergalė bus mūsų“, – pažymėjo jis.Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo Maskva pastarosiomis savaitėmis visą savo dėmesį sutelkė į tikslą užgrobti Ukrainos vis dar kontroliuojamas daugiausia rusakalbių gyvenamas Donbaso dalis bei šalies pietinę pakrantę.„Nuostoliai yra dideli. Sunaikinta daug namų, sutrikdyta civilinė logistika, daug socialinių problemų“, – pareiškė V. Zelenskis.„Pavedžiau sistemingiau teikti pagalbą mylimųjų netekusiems žmonėms. Mes neabejotinai atstatysime viską, kas buvo sunaikinta. Rusija neturi tiek raketų, kiek mūsų žmonės turi noro gyventi.“

Humanitarinių koridorių pavojusKaro draskomame Sjeverodonecko mieste, britų žvalgybos duomenimis,civiliai gyventojai įtariai žiūri į galimybę pasinaudoti siūlomaishumanitariniais koridoriais išvykti iš regiono.Beveik nėra jokių kitų būdų išvykti iš miesto, išskyrus Rusijos ir jos sąjungininkų vienašališkai paskelbtais humanitariniais koridoriais.Tačiau Maskva anksčiau naudojosi tokiais koridoriais Ukrainoje ir Sirijoje kaippriemone įgyti pranašumą mūšio lauke ir priverstinai perkelti žmones,savo kasdienėje ataskaitoje teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.Ministerija perspėjo, kad tuo atveju, jei civiliai gyventojai nepasinaudos pasiūlymu pasitraukti koridoriumi, „Rusija tikriausiai teigs, kad turi mažiau pagrindo atskirti juos nuo bet kokių Ukrainos karinių taikinių šiame rajone“.Šeštadienį Kyjivas pranešė apie Rusijos artilerijos ugnį ir oro antskrydžius rytiniuose Luhansko ir Charkivo regionuose.Šeštadienįvakare Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos pasiekė daugiau teritorinių laimėjimų Sjeverodonecko apylinkėse, tačiau paneigė Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo tvirtinimą, esą buvo užimtasLuhansko miestas.

Zelenskis lankėsi Mykolajive ir OdesojeŠeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė karo fronto liniją šalies pietuose, užsuko į Mykolajivo ir Odesos miestus.„Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip V. Zelenskis apžiūri nuo karo nukentėjusį Mykolajivo miestą ir po trumpo pokalbio įteikia medaliusregiono gubernatoriui ir miesto merui. Kaip teigiama vaizdo įrašoaprašyme, su prezidentu buvo aptarta „ekonomikos būklė, vandens tiekimoatnaujinimas ir padėtis žemės ūkyje“.Vėliau tą pačią dieną V. Zelenskis apsilankė Nacionalinės gvardijos poste Odesos regione ir pačiame Juodosios jūros uostamiestyje. Odesa, pagrindinis Ukrainos jūrų uostas, šiuo metu patiria Rusijos karinio jūrų laivyno blokadą, taip patyra rusų apšaudomas iš toli.Odesoje dislokuoti Ukrainos kariai, kuriems tektų atremti galimą Rusijos desanto operaciją pakrantėje.V. Zelenskis jau ne pirmą kartą lankėsi karo fronto linijoje. Anksčiau jis lankėsi Charkive, Zaporižioje ir Donbase.

Ukraina planuoja atnaujinti taikos derybas su Maskva iki rugpjūčioKyjivas planuoja atnaujinti taikos derybas su Rusija iki rugpjūčio pabaigos, po to, kai bus įvykdytos kontrpuolimo operacijos, šeštadienį pranešė pareigūnai, rytuose tebesitęsiant smarkiems mūšiams.Tuo metu šalis bus geresnėje derybinėje padėtyje, interviu JAV transliuotojui „Voice of America“ sakė vyriausiasis ukrainiečių derybininkas Davidas Arachamija, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie strategiją.Taikos derybos šiuo metu yra įstrigusios. Kovo pabaigoje Kyjivas pareiškė, kad yra pasirengęs atsisakyti narystės NATO mainais į tarptautines saugumo garantijas.Tačiau Rusija reikalauja demilitarizuoti kaimynę ir atiduoti teritorijas, įskaitant rytinius Donecko ir Luhansko regionus.

NATO vadovas: karas Ukrainoje gali tęstis ne vienerius metusSekmadienį NATO vadovas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali tęstis ne vienerius metus, Rusijai suintensyvinus puolimą po to, kai Europos Sąjunga paskelbė rekomendaciją dėl Ukrainos kandidatavimo į bloko narius.Jensas Stoltenbergas sakė, kad moderniausios ginkluotės tiekimas Ukrainos kariams padidintų galimybes išlaisvinti rytinį Donbaso regioną iš Rusijos kontrolės, rašė Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.„Turime būti pasirengę pasirengti tam, kad karas gali užtrukti ne vienerius metus. Negalime nuleisti rankų ir nustoti remti Ukrainą, – sakė aljanso generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. – Net jei išlaidos bus didelės, ir ne tik dėl karinės paramos, bet ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“.Penktadienį Kyjive lankęsis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas savaitgalį taip pat kalbėjo, kad reikia ruoštis ilgam karui.Tai reiškia, kad reikia užtikrinti, jog „Ukraina gautų ginklų, įrangos, amunicijos ir mokymų greičiau nei užpuolikas, – rašė B. Johnsonas savo skiltyje Londono laikraštyje „Sunday Times“. – Laikas yra gyvybiškai svarbus veiksnys“.Šeštadienį kalbėdamas su žurnalistais B. Johnsonas pabrėžė, kad reikia vengti „nuovargio dėl Ukrainos“. Pasak jo, Rusijos pajėgoms „žingsnis po žingsnio stumiantis į priekį“, sąjungininkai turi parodyti ukrainiečiams, kad yra pasirengę juos palaikyti ilgą laiką.

Nyderlandų premjeras: „Karas Ukrainoje – ir mūsų karas“Nyderlandų premjeras Markas Ruttė po vyriausybės posėdžio žurnalistams pareiškė, kad jo šalis kartu su Vokietija nusiųs Ukrainai haubicų, praneša laikraštis „De Telegraaf“.„Karas Ukrainoje – tai ir mūsų karas, – pabrėžė jis. – Mes darome visa, kad Ukraina nugalėtų“.Anot M. Ruttės, NATO nestoja į tiesioginį konfliktą su Rusija, bet teikia Ukrainai visą įmanomą finansinę ir karinę pagalbą, įskaitant ir sunkiąją ginkluotę.„Jeigu mes leisime Putinui okupuoti Ukrainą, kas toliau? Mūsų saugumui iškyla tiesioginė grėsmė“, – sakė Nyderlandų premjeras. Jis pridūrė, kad Nyderlandai turi padėti Ukrainai „dėl mūsų pačių saugumo ir mūsų laisvės“, o šalies piliečiai turi būti pasirengę to padariniams, taip pat ir finansiniams.Portalas „nv.ua“ primena, jog gegužės mėnesį M. Ruttė pareiškė, kad Nyderlandai nebegali tiekti Ukrainai haubicų „Panzerhaubitzen 2000“, nes reikalingos investicijos į savo ginkluotąsias pajėgas.

Nuo karo pradžios buvo rengti 5 pasikėsinimai į Ukrainos prezidentą Zelenskį Tai nurodė Ukrainos Gynybos ir saugumo tarybos pirmininkas Oleksandras Danilovas, neatskleisdamas tikslesnių pasikėsinimų detalių. Karo pradžioje ukrainiečiai viešai pranešė, kad nužudyti Ukrainos prezidentą kėsinosi čečėnų kovotojai, kurie buvo nukauti.O. Danilovas taip pat teigė, kad Ukraina neatmeta galimybės ir yra pasirengusi, kad Rusija gali panaudoti cheminius, branduolinius ar kitus draudžiamuosius ginklus kovoje.

Zelenskis pirmąkart nuo karo pradžios apsilankė nuniokotame Mykolajivo miesteUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų.V. Zelenskio biuras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas prezidentui aprodo smarkiai apgadintą daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Jame atsivėrusi didelė skylė, viename išdaužtame lange matosi Ukrainos herbas.V. Zelenskio apsilankymas, kurio metu jis taip pat susitiko su vietos pareigūnais, surengtas kitą dieną po Rusijos smūgio šiam miestui, kai žuvo du ir buvo sužeista dar 20 žmonių.Į Mykolajivą Rusijos pajėgos taikosi nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.Su vietos pareigūnais V. Zelenskis susitiko patalpoje, primenančioje rūsį. Prezidentas įteikė apdovanojimus už drąsą.Prezidento biuras pranešė, kad jie „aptarė ekonomikos būklę, vandens tiekimo atnaujinimą, žemės ūkio padėtį“.„Ypatingas dėmesys buvo skirtas grėsmėms iš sausumos ir jūros. Nesiliaujame dirbę dėl pergalės“, – sakoma pranešime.Vėliau prezidentas taip pat aplankė karius pietinėje fronto linijoje Mykolajivo regione, sakoma jo biuro pranešime.„Noriu padėkoti jums už puikią tarnybą“, – sakė Ukrainos lyderis kariams, nurodoma pranešime.„Už tai, kad ginate mūsų valstybę, kiekvieną iš mūsų, mūsų šeimas, ginate mūsų suverenitetą“, – cituojamas V. Zelenskis.Mykolajivas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą.Mykolajivas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.Kovo mėnesį Rusijos pajėgos smogė srities administraciniam pastatui, tuomet žuvo keliolika žmonių.Nuo Rusijos invazijos pradžios V. Zelenskis dirba Kyjive, o pirmą kartą iš sostinės buvo išvykęs gegužės pabaigoje, į rytinį Charkivo miestą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras: kai kurios šalys dėl grūdų pasirengusios paaukoti Ukrainos nepriklausomybę Kai kurie Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalių vadovai siūlė Ukrainai nutraukti pasipriešinimą, kad okupantai rusai atblokuotų uostus ir leistų išgabenti grūdus. Tai savo straipsnyje leidiniui „Foreign Affairs“ rašo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Aš kalbėjausi su kai kuriais asmenimis, priimančiais sprendimus Afrikos, arabų ir Azijos šalyse. Kai kurie iš jų pradėdavo pokalbį pareiškimais, kad remia Ukrainą, o paskui staiga mandagiai pasiūlydavo mums tiesiog liautis priešintis“, – teigia ministras.Anot D. Kulebos, yra šalių, kurios pasirengusios paaukoti Ukrainos nepriklausomybę, kad gautų grūdų. Bet Ukrainos pralaimėjimo atveju humanitarinė krizė pasaulyje tik dar labiau susikomplikuos.„Todėl nereikia mums siūlyti taikos iniciatyvų su nepriimtinomis sąlygomis, verčiau padėkite Ukrainai nugalėti. Tai reiškia, kad reikia ne tik aprūpinti mūsų šalį sunkiąja ginkluote, bet ir stiprinti sankcijas Rusijai“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.

ES: Rusija kelia bado pavojų pasauliuiRusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.„Mes pasirengę dirbti su Jungtinėmis Tautomis ir savo partneriais, kad užkirstume kelią nepageidaujamam poveikiui pasauliniam maisto saugumui“, – rašo J. Borrellis straipsnyje savo oficialiame tinklaraštyje.Grūdų eksporto vertimas ginklu ir naudojimasis tuo „šantažuojant visus, kas nepritaria agresijai“ Ukrainoje, yra „sąmoningas politinis Rusijos pasirinkimas“, sakė ES diplomatijos vadovas.„Rusija pavertė Juodąją jūrą karo zona, blokuoja grūdų ir trąšų gabenimą iš Ukrainos, bet taip pat... taiko kvotas ir mokesčius savo grūdų eksportui“, – pažymėjo jis.ES įvestos sankcijos „nedraudžia Rusijai eksportuoti jokios žemės ūkio produkcijos, mokėjimo už tokį Rusijos eksportą ar aprūpinimo sėklomis, jei nedalyvauja“ į sankcijų sąrašus įtraukti fiziniai ar juridiniai asmenys, sakė J. Borrellis.„Puikiai suprantame, kad dėl šio [sankcijų] klausimo vyksta „naratyvų kova“, – rašė jis.Jo teigimu, būtina leisti Ukrainai atnaujinti savo eksportą laivais.„Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su JT, o ES ir jos šalys narės yra pasirengusios atlikti savo dalį būtinų veiksmų šiam tikslui pasiekti“, – nurodė J. Borrellis.„Tikimės, kad artimiausiomis dienomis bus galima rasti sprendimą. To nepadarius gali kilti pasaulinė maisto katastrofa“, – įspėjo jis.

Vokietija tiria kelis šimtus galimų karo nusikaltimų UkrainojeVokietijos policija šeštadienį paskelbė tirianti kelis šimtus galimų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, įskaitant jų sąsajas su politikais ir karininkais.Iki šiol gautų pranešimų skaičius yra triženklis, sakė federalinės policijos BKA vadovas Holgeris Muenchas laikraščiui „Welt am Sonntag“.Tyrimas apima ne vien įtariamus karo nusikaltimų vykdytojus, bet ir politikus bei karininkus, nurodė jis.„Tai sunkiausia mūsų tyrimo dalis, sudėtingas dėlionės dėliojimas“, – sakė H. Muenchas.„Mūsų aiškus tikslas yra identifikuoti už žiaurius nusikaltimus atsakingus asmenis, savo tyrimais įrodyti jų veiksmus ir patraukti juos atsakomybėn“, taip pat ir Vokietijoje, pridūrė jis.Šalis taiko visuotinės jurisdikcijos principą, sudarantį sąlygas užsienio valstybėms persekioti už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur šie nusikaltimai buvo įvykdyti.Tačiau „tai gali užtrukti“, nes su karu Ukrainoje susiję tyrimai vos pradėti, sakė H. Muenchas.BKA vykdyti tyrimus padeda kitos institucijos, tarp jų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba, pavyzdžiui, įrašiusi rusų karių pokalbius radijo ryšiu.Pasak H. Muencho, vokiečių tyrėjų gali būti nusiųsta į Ukrainą, bet jiems tokiu atveju reikėtų tarptautinio mandato.Jungtinių Tautų Ukrainos komisija trečiadienį patvirtino gavusi daug pareiškimų dėl Rusijos pajėgų vykdomų teisių pažeidimų, bet nurodė, kad dar per anksti pasakyti, ar jie laikytini karo nusikaltimais.

Ukrainos prezidentas įregistravo parlamente įstatymo projektą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įregistravo Aukščiausiojoje Radoje įstatymo projektą, kuriame numatoma ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo.Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.Įstatymo projektas skelbiamas Ukrainos parlamento tinklalapyje.

Premjeras: nuo karo pradžios Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala viršijo 100 mlrd. doleriųNuo karo pradžios Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala pasiekė 104 mlrd. dolerių. Per Rusijos armijos apšaudymus sugriauta arba apgadinta ne mažiau kaip 45 mln. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, 656 ligoninės, daugiau kaip 1 200 mokyklų, beveik 25 tūkst. kilometrų kelių, 300 tiltų, 12 oro uostų.Tai šeštadienį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak premjero, Ukrainos vyriausybės, tarptautinių ekspertų, Europos Komisijos vertinimu, šalies atstatymo programa iš viso atsieis 500-600 mlrd. eurų.Ministras pirmininkas pranešė, kad kitą mėnesį vyriausybė pristatys Ukrainos atstatymo planą „United24“ ir jau dabar kviečia šalis prisidėti prie jo realizavimo.„Mes akcentuojame regioninį principą, pagal kurį šalys partnerės globoja konkretų regioną ar šaką. Pavyzdžiui, Danija jau apsiėmė rūpintis Mykolajivo srities atstatymu. Baltijos šalys padės atstatyti Žytomyro regioną. Portugalija atstatys Ukrainos mokyklas. Ir kiekvienas žmogus Ukrainoje žino, kad Didžioji Britanija, kaip žadėjo ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, dalyvaus atstatant ir plėtojant Kyjivą ir Kyjivo sritį“, - sakė Ukrainos premjeras.Anot jo, išvaduotose Ukrainos teritorijose jau prasidėjo elektros energijos, vandens, dujų tiekimo linijų atstatymo darbai, taip pat atstatomi keliai, tiltai ir būstai.

Pareigūnas: dalis oligarchų aktyviai padeda UkrainaiKai kurie Ukrainos oligarchai labai aktyviai padeda šaliai karo su Rusija sąlygomis, jų vardai bus paskelbti vėliau. Tai žurnalistams pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.„Žmonės, kuriuos galima laikyti oligarchais, elgiasi įvairiai. Kai kas liko šalyje, o kai kas paspruko. Kai kas maksimaliai padeda armijai, nors ir nedaro asmenukių, nepasakoja apie kiekvieną automobilį už 20 tūkst. eurų, pabrėždamas, kad pats jį pristatė. Nenoriu minėti pavardžių. Bet tikrai galiu pasakyti, kad dalis padeda, ir labai aktyviai. Ateis laikas – bus pateikti faktai“, - sakė pareigūnas šeštadienį paskelbtame interviu portalui „Liga.net“.O. Danilovas patikslino, kad, prasidėjus karui, Rinatas Achmetovas, Igoris Kolomoiskis ir kai kurie kiti oligarchai liko Ukrainoje.

Zelenskis pirmąkart nuo karo pradžios apsilankė nuniokotame Mykolajivo miesteUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų.V. Zelenskio biuras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis apžiūri smarkiai apgadintą daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir susitinka su vietos pareigūnais.

Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė: po karo kai kuriuos rusų agresijos įkalčius paversime lankytinais objektaisKai kurie Rusijos invazijos ženklai karui pasibaigus taps lankytinais objektais, sako Ukrainos Turizmo plėtros agentūros vadovė Mariana Oleskiv. Anot jos, turistų iš užsienio šalis lauks, kai į Ukrainą bus galima atskristi.„Ukraina bus atvira turistams iš užsienio tuomet, kai atsivers Ukrainos oro erdvė, susidomėjimas Ukraina bus. Tačiau šiuo metu siekiame, kad šalies svečiai nematytų vien griuvėsių, bet ir jos grožį. Taip pat skatinsime aplankyti vietoves, kur vyksta karas, vietas, kurios kels prisiminimus“, – penktadienį Vilniuje, pasirašius bendrą Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą bendradarbiauti turizmo srityje žurnalistams sakė M. Oleskiv.Šiuo metu, anot jos, Ukrainoje rengiami keli turizmo skatinimo projektai, kuriais bus prisimenama Rusijos invazija ir jos aukos.„Bus steigiami karo memorialai, pavyzdžiui tiltas Irpinėje, po kuriuo slėpėsi žmonės – šie kadrai žinomi visame pasaulyje, buvo spausdinti ant žurnalų viršelių. Ten bus memorialas, o šalia bus statomas naujas tiltas“, – pasakojo M. Oleskiv.„Taip yra daug kitų vietovių – Buča, Borodijanka – kuriose žmonės nori prisiminti tuos, kurie žuvo nuo karo žiaurumų, ukrainiečių tautos genocido. Atminimo paminklai bus ir ten, kadangi sieksime, kad pasaulis nepamirštų šio karo pamokų“, – tęsė ji.Taip pat šalies svečiams, pasak Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovės, bus planuojamos nuotraukų parodos, kuriose bus siekiama pavaizduoti net tik kadrus iš karo, bet ir Ukrainos grožį.„Kad žmonės matytų ir nepamirštų Ukrainos, nes jau nemažai kalbama, kad žmonės nuo šio karo pradeda pavargti. Tačiau žinios iš Ukrainos pirmuosiuose puslapiuose privalo išlikti ir toliau – karas vis dar vyksta“, – teigė M. Oleskiv.Aptardama dabartinę Ukrainos turizmo būklę ji pažymėjo, kad pirmuosius du karo mėnesius Vakarų Ukrainos viešbučiai buvo pilnai rezervuoti iš pavojingų šalies regionų vykusių gyventojų, vėliau kelionių paklausa krito.„Nedaug žmonių tam turi pinigų, be to, ne visiems atrodo normalu šiuo metu keliauti ir ilsėtis, kadangi šalyje vyksta karas. Yra tokia moralinė dilema, kad dabar ne laikas keliauti“, – sakė ji.Anot jos, Ukrainos turizmo srityje dirbo apie 1 mln. žmonių, o prasidėjus karui didelė dalis jų neteko darbo.„Jaučiame didelius nuostolius, nes turizmo sezonas jau prasidėjęs. Pietų Ukrainoje turizmas neegzistuoja, kadangi Ukrainos pajūryje nėra saugu“, – teigė M. Oleskiv.ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos už turizmo politiką atsakingais valdžios atstovais pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo valstybės įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti turizmo srityje, pasmerkė Rusijos karinius veiksmus ir jų žalą bendrai regiono „turizmo ekosistemai“.Bendru visų valstybių darbu bus siekiama susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.Šalys įsipareigojo padėti Ukrainai atgaivinti savo turizmo sektorių, imtis visų įmanomų priemonių, kad Rusija būtų pašalinta iš visų tarptautinių turizmo organizacijų, kol tęsia karą Ukrainoje. Valstybės sutarė tarpusavyje dalintis statistine informacija, patirtimi bei kontaktais.

„Amnesty International“ kaltina Rusiją karo nusikaltimais Charkive„Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive, kurių metu buvo panaudotos uždraustos kasetinės bombos, žuvo šimtai civilių gyventojų.„Daugkartiniai Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimai yra nesirenkamosios atakos, per kurias žuvo ir buvo sužeista šimtai civilių gyventojų, ir tai yra karo nusikaltimai“, – sakoma žmogaus teisių organizacijos ataskaitoje apie antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą.„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinę amuniciją, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų tipų nevaldomas raketas bei artilerijos sviedinius, –  teigiama joje. – Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas gyvenamosiose teritorijose, žinant, kad dėl jų nuolat nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas išpuolių prieš civilius gyventojus planavimui“.„Amnesty“ teigė, kad Charkive aptiko įrodymų, jog Rusijos pajėgos pakartotinai naudojo kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei išskleisto veikimo minas, kurios pagal tarptautines konvencijas yra uždraustos.Kasetinės bombos ore paskleidžia dešimtis mažesnių bombų ar granatų, šios išbarstomos nesirinktinai šimtų kvadratinių metrų plote.Pasak „Amnesty“, išskleisto veikimo minos sujungia „blogiausias įmanomas kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių minų savybes“. Nevaldomų artilerijos sviedinių paklaida yra daugiau kaip 100 metrų.Ataskaitoje, pavadintoje „Bet kas gali mirti bet kada“ (Anyone Can Die At Any Time), išsamiai aprašoma, kaip Rusijos pajėgos vasario 24-ąją, pirmąją invazijos dieną, pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.„Nepaliaujamas“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir 1,5 mln. gyventojų turintis miestas buvo „masiškai naikinamas“.„Žmonės buvo žudomi savo namuose ir gatvėse, žaidimų aikštelėse ir kapinėse, stovėdami eilėse prie humanitarinės pagalbos arba pirkdami maistą ir vaistus“, – sakė „Amnesty International“ vyresnioji patarėja krizių klausimais Donatella Rovera.„Pakartotinis visuotinai uždraustų kasetinių šaudmenų naudojimas yra šokiruojantis, dar vienas visiško nepagarbos civilių gyvybėms ženklas. Šias siaubingas atakas vykdžiusios Rusijos pajėgos turi būti patrauktos atsakomybėn“, – sakė ji.Charkivo karinė administracija informavo „Amnesty“, kad nuo konflikto pradžios regione žuvo 606 civiliai gyventojai ir 1 248 buvo sužeisti.Rusija ir Ukraina nėra tarptautinių konvencijų, draudžiančių kasetinius šaudmenis ir priešpėstines minas, šalys. Tačiau, pažymi „Amnesty“ , „tarptautinė humanitarinė teisė draudžia nesirenkamąsias atakas ir ginklų, kurie pagal savo pobūdį yra nesirenkamieji, naudojimą: „Nesirenkamosios atakos, dėl kurių žūsta ar yra sužeidžiami civiliai gyventojai arba padaroma žala civiliams objektams, yra karo nusikaltimai“.Viena iš liudytojų, su kuriais kalbėjosi „Amnesty“, įveikė vėžį, tačiau per Rusijos kasetinių bombų ataką neteko abiejų kojų.57 metų Olena Sorokina buvo prie savo namo, kai į ją pataikė skrendantis šrapnelis. Vienos kojos ji neteko iš karto, o kitą teko amputuoti vėliau. Kartu su ja buvęs kaimynas žuvo vietoje.Jos dukra sakė, kad šrapnelis perskrodė pastatą: „Net jei mama būtų buvusi savo namuose, ji vis tiek būtų nukentėjusi. Ji neturėjo jokių šansų išvengti tokio sprogimo“, – sakė ji.„Amnesty“ ištyrė 41 Rusijos smūgį, per kuriuos žuvo mažiausiai 62 žmonės ir mažiausiai 196 buvo sužeisti. Organizacijos atstovai per dvi balandžio ir gegužės savaites Charkive kalbėjosi su 160 žmonių, tarp kurių buvo išgyvenusiųjų, aukų giminaičių, liudininkų ir gydytojų.Ukraina teigia, kad nuo karo pradžios pradėjo daugiau kaip 12 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų.

Tyrimas: Rusijos karas Ukrainos žemės ūkiui iki šiol padarė 4,3 mlrd. dolerių nuostoliųDėl Rusijos invazijos į Ukrainą šalies žemės ūkis, Kyjivo duomenimis, iki šiol patyrė 4,3 mlrd. dolerių (4,1 mlrd. eurų) nuostolių. Pažeisti arba užminuoti milžiniški plotai, sakoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktoje ataskaitoje. Nenuimta derliaus už 1,43 mlrd. dolerių. Minų paieškos ir likvidavimo kaštai įvardijami 436 mln. dolerių.Be to, sunaikinta žemės ūkio technikos už 926 mln. JAV dolerių. Rusijos okupuotose teritorijose Pietų Ukrainoje nukentėjo drėkinimo sistemos, kurių vertė – 225 mln. Grūdų bokštams padaryta žala vertinama 272 mln. dolerių. Be to, Rusija iš okupuotų žemių išvežė grūdų, kurių vertė 613 mln. dolerių.Nuostoliai gyvulininkystei vertinami 136 mln. dolerių. Ūkiniai gyvuliai krito ne tik per apšaudymus, bet ir dėl pašaro stokos ir prastos veterinarinės priežiūros, Ataskaitoje kalbama apie 42 000 negyvų avių ir ožkų, 92 000 galvijų, 258 000 kiaulių ir daugiau kaip 5,7 mln. vienetų paukščių.

Irpinėje namų netekusiems žmonėms pastatytas „geležinis miestas“Kovo mėnesį, Rusijos pajėgoms veržiantis į Ukrainos sostinę, atskridusi raketa Vladimiro Melniko namą Kyjivo priemiestyje Irpinėje pavertė rūkstančiais griuvėsiais.Praėjus trims mėnesiams 73 metų vyras vėl grįžo į Irpinę ir apsigyveno traukinio vagone, neseniai pertvarkytame į būstą tiems, kurių namai buvo sugriauti per Rusijos invaziją.„Raketa perskrodė stogą, lubas ir atsidūrė rūsyje, bet man pavyko išsigelbėti“, – pasakojo V. Melnikas, gyvenantis pas seserį po to, kai kovo 10 dieną sudegė jo namas.„Čia, kaip man buvo pasakyta, galėsiu gyventi tiek, kiek reikės“, – sakė jis AFP, kartu rodydamas nespalvotas savo buvusio būsto nuotraukas.„Geležiniu miestu“ pavadintoje užtvertoje teritorijoje yra penki vagonai, kuriuose gali apsistoti iki 25 šeimų, trečiadienį per būsto pristatymą žurnalistams sakė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznycia“ (UZ).Vagonuose įrengti oro kondicionieriai, sanitariniai mazgai ir kavos aparatas, o gyventojai gali prisijungti prie JAV milijardieriaus Elono Musko „Starlink“ belaidžio interneto.Vagone-restorane gyventojai kasdien gali paragauti nevyriausybinės organizacijos gaminamo maisto, o septintajame vagone įrengti dušai, persirengimo kambarys ir skalbimo mašina.Poilsiui skirta atvira erdvė, kurioje įrengtos nedidelės vaikų žaidimų aikštelės, kepsninė, suolai, mediniai stalai ir du hamakai. Ši vieta – tai ramybės oazė, smarkiai kontrastuojanti su karo baisumais, kuriuos patyrė gyventojai.„Dabar reikia įvertinti namui padarytą žalą ir viską atstatyti, o tai užtruks“, – sakė V. Melnikas, svarstydamas, kaip jis galės susimokėti už remontą, jei jo pensija mažesnė nei 200 eurų.77 metų Olga Oleinik su šešių asmenų šeima trečiadienį taip pat persikėlė į vieną iš vagonų, nes karo pradžioje buvo sugriauti jos namai Irpinėje.Ji ir V. Melnikas – vienos iš pirmųjų penkių šeimų, kurios bus čia apgyvendintos. Kitos atvyks artimiausiomis dienomis.UZ keleivių skyriaus vadovas Oleksandras Percovskis AFP sakė, kad maksimalus 25 šeimų skaičius bus pasiektas iki mėnesio pabaigos.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 323 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 323 vaikai, o dar 583 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (301), Charkivo (170) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 028 mokyklos, iš jų 209 visiškai sugriautos.

Haidajus: prie rytinio Sjevjerodonecko miesto vyksta „įnirtingi mūšiai“ su RusijaUkrainos pareigūnas šeštadienį pranešė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.„Dabar įnirtingiausi mūšiai vyksta prie Sjevjerodonecko. Jie (rusai) visiškai nekontroliuoja šio miesto“, – platformoje „Telegram“ sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Kaimyniniuose kaimuose – Toškivskoje, Zolotėje – vyksta labai sudėtingos kovos. Jie bando prasiveržti, bet jiems nepavyksta“, – sakė jis.„Mūsų gynėjai kovoja su rusais visomis kryptimis. Neseniai jie numušė lėktuvą ir paėmė belaisvių“, – pridūrė S. Haidajus.Jis taip pat sakė, kad Lysyčanskas – Ukrainos kontroliuojamas miestas kitapus upės nuo apgriauto Sjevjerodonecko – yra „smarkiai apšaudomas“.„Jie negali prie jo priartėti, todėl tiesiog apšaudo miestą iš oro, – sakė S. Haidajus. – Mieste labai pavojinga.“Luhansko srities administracijos vadovo teigimu, Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“, kur slepiasi šimtai civilių gyventojų, įvyko „dar daugiau sugriovimų“.Penktadienį jis sakė, kad gamykloje slepiasi 568 žmonės, įskaitant 38 vaikus, ir kad tik „visiškos paliaubos“ užtikrintų jų evakuaciją.Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad Sjevjerodonecke vis sunkiau gauti švaraus vandens, maisto, blogėja sanitarinės sąlygos, trūksta elektros.JT vertinimu, humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja.

Rusija paleido medikę, nufilmavusią karo siaubą MariupolyjeRusijos pajėgos penktadienį paleido garsią ukrainiečių greitosios pagalbos medikę, kurios Mariupolyje nufilmuotą medžiagą iš apgulto miesto slapta išvežė naujienų agentūros AP komanda. Julija Pajevska, Ukrainoje vadinama Taira, prieš tris mėnesius Mariupolio gatvėje buvo paimta į nelaisvę.Ši medikė prie kūno tvirtinama kamera įrašė 256 gigabaitus medžiagos apie savo komandos pastangas gelbėti sužeistuosius, įskaitant rusų ir ukrainiečių karius.Dviejų savaičių medžiagą ji perdavė AP komandai – paskutiniams Mariupolyje buvusiems tarptautiniams žurnalistams. Vienas jų kovo15 dieną su medžiaga pabėgo.Kovo 16-ąją Tairą ir jos kolegą rusų pajėgos paėmė į nelaisvę. Tai nutiko tą pačią dieną, kai rusams smogus teatrui miesto centre žuvo maždaug 600 žmonių.J. Pajevskos vyras Vadimas Puzanovas vėlai penktadienį AP emocingai pasakojo, kad pajuto didžiulį palengvėjimą, bet nuogąstauja dėl žmonos sveikatos. Pasak jo, jis telefonu kalbėjosi su žmona, ji vyksta į ligoninę Kyjive.Slapta išvežtus J. Pajevskos įrašus, rodančius, kad ji bandė gelbėti ir rusų karius, ir civilius ukrainiečius, vėliau peržiūrėjo milijonai žmonių visame pasaulyje.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis apie Tairos paleidimą paskelbė savo kreipimesi į šalies gyventojus.„Esu dėkingas visiems, dirbusiems dėl šio rezultato. Taira jau namie. Toliau dirbsime, kad išlaisvintume visus“, – sakė jis.Rusai yra pagrobę ar paėmę į nelaisvę šimtus garsių ukrainiečių, įskaitant pareigūnus, žurnalistus, aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus.

Arachamija: Ukraina gali atnaujinti derybas su Rusija rugpjūčio pabaigojeUkraina gali atnaujinti derybas su Rusija iš stipresnių pozicijų rugpjūčio pabaigoje, po Ukrainos pajėgų kontrpuolimo kai kuriuose ruožuose.Tai radijo stočiai „Amerikos balsas“ pareiškė Ukrainos derybų delegacijos vadovas, „Liaudies tarno“ frakcijos šalies parlamente pirmininkas Davidas Arachamija.„(Derybos galėtų būti atnaujintos) rugpjūčio pabaigoje. Mes nenorime dalytis savo planais su rusais, nes jie gali tai pamatyti atviruose šaltiniuose, bet manau, kad mes kai kuriose vietose surengsime kontrpuolimo operaciją“, - sakė politikas.Kartu jis pabrėžė, kad minimalų susitarimą su Rusija būtų galima svarstyti, jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvytų Rusijos kariuomenę iš šalies teritorijos arba ji pati pasitrauktų į pozicijas, kuriose buvo iki vasario 24 d.„Mes galėtume aptarti politinį susitarimą, panašų į tą, kuris buvo pasiūlytas Stambule. Pavyzdžiui, kad mes kelerius metus nekelsime Krymo klausimo. Mes to nedarysime karinėmis priemonėmis, bet to sieksime diplomatiniais būdais“, - patikslino Ukrainos derybų delegacijos vadovas.

Rusijos valstybinė televizija parodė du Ukrainoje dingusius amerikiečiusRusijos valstybinė televizija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė filmuotą medžiagą, parodančią du praėjusią savaitę Ukrainoje dingusius amerikiečius, ir pranešė, kad juos paėmė į nelaisvę rusų pajėgos.JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė nežinantis, kur yra drauge su Ukrainos pajėgomis kovoję savanoriai, JAV kariuomenės veteranai Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas.Dingę amerikiečiai, įskaitant trečią asmenį, vadinamą buvusiu JAV jūrų pėstininkų kapitonu, yra tarp savanorių iš JAV, daugiausia buvusių kariškių, prisidėjusių prie Ukrainos pajėgų kovos. Kiek iš viso amerikiečių yra nuvykę kovoti Ukrainoje, nežinoma.Penktadienį vakare Rusijos žurnalistas Romanas Kosarevas, dirbantis valstybinėje televizijoje RT, platformoje „Telegram“ paskelbė A. Drueke'o vaizdo įrašą.„Mama, noriu tik pasakyti tau, kad esu gyvas ir tikiuosi kuo greičiau sugrįžti namo“, – sėdėdamas lyg ir kažkokiame biure sako kariškiais drabužiais vilkintis A. Drueke'as.„Mano linkėjimai Diseliui, myliu jus“, – sako jis ir trumpą įrašą užbaigia mirktelėjimu. Pranešimuose Jungtinėse Valstijose nurodoma, kad Diselis yra A. Drueke'o šuo.RT savo oficialiu „Telegram“ kanalu taip pat paskelbė interviu su A. Huynhu. Jis sakė, kad drauge su A. Drueke'u „dalyvavo kovos veiksmuose prieš rusų karius“ netoli Ukrainos Charkivo rajono.Pasak A. Huynho, jiedu atsitraukė ir daug valandų slėpėsi, o paskui pasidavė rusų kariams.Abu amerikiečiai taip pat matomi ir kituose RT įrašuose – jie kamerai prasta rusų kalba sako, kad yra „prieš karą“.Aplinkybės, kuriomis jie abu kalbėjo, nėra visiškai aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko.JAV Valstybės departamento atstovas šeštadienį patvirtino, kad amerikiečių pareigūnai matė dviejų JAV piliečių, „kaip pranešta, Rusijos karinių pajėgų paimtų į nelaisvę Ukrainoje“, nuotraukas ir vaizdo įrašus.„Atidžiai stebime situaciją, nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas šiuo sunkiu metu“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas.JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paragino Rusiją kaip su karo belaisviais elgtis su visais amerikiečiais, paimtais į nelaisvę jiems kovojant Ukrainos kariuomenės pusėje. Toks statusas turėtų garantuoti jiems humanišką elgesį.

Vokietijos lyderis: būtina toliau kalbėtis su PutinuVokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neseniai sakė, kad O. Scholzas ir E. Macronas nieko nepasiekė ir tik legitimizuoja Rusijos lyderį.„Absoliučiai būtina kalbėtis su Putinu ir aš toliau tai darysiu, kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – sakė O. Scholzas vokiečių naujienų agentūrai DPA kitą dieną po to, kai jis, E. Macronas, Italijos premjeras Mario Draghi ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas Kyjive surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Reikia, kad su juo kalbėtųsi tam tikros šalys, tam tikri lyderiai, ir būtina, kad jie kalbėtų aiškiai“, – sakė O. Scholzas.„Kalbėdamasis su Putinu, sakau tuos pačius dalykus, kuriuos pasakiau jums: „Prašom suprasti, kad nebus padiktuotos taikos, o jei iš tiesų manote, jog atimsite kažkiek žemių ir tikėsitės, kad laikai pasikeis ir viskas vėl bus normalu, tai klystate“, – kalbėjo jis.O. Scholzo teigimu, jo žinia Rusijai esanti tokia: „Turite išvesti savo karius ir rasti susitarimą su Ukraina, priimtiną ir teisingą Ukrainos žmonėms.“Ketvirtadienį lankydamiesi Kyjive O. Scholzas ir kiti lyderiai pažadėjo paramą Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.EK rekomendacija reiškia, kad Ukraina gali būti įtraukta į šalių, siekiančių narystės ES, sąrašą jau kitą savaitę, kai Bendrijos valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje.Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai. O. Scholzas sakė optimistiškai vertinantis tokią galimybę.

JAV sustabdė keturių didelių dronų „MQ-1C Gray Eagle“ pardavimą UkrainaiJAV prezidento Joe Bideno administracija sustabdė keturių didelių dronų „MQ-1C Gray Eagle“ pardavimą Ukrainai, būgštaudama, kad sudėtinga stebėjimo įranga gali patekti į Rusijos kariškių rankas.Tai pranešė „Reuters“, remdamasi dviem informuotais šaltiniais.Pažymima, kad bepiločių skraidyklių pardavimas Ukrainai buvo užblokuotas po išsamesnės Pentagono gynybos technologijų saugumo administracijos patikros.Jos specialistai nusprendė, jog jei dronuose sumontuota aukštųjų technologijų įranga per karo veiksmus patektų į priešo rankas, JAV saugumui gali iškilti pavojus.Dabar Pentagone svarstoma, ar atblokuoti „MQ-1C Gray Eagle“ pardavimą. Bet net jei bus priimtas teigiamas sprendimas, jam dar turės pritarti Amerikos Kongresas.Vienas iš aptariamų variantų – dronuose sumontuotų radarų ir jutiklių pakeitimas ne tokia sudėtinga įranga, tačiau tai gali užtrukti kelis mėnesius, sakė vienas iš šaltinių.Apie JAV planus parduoti Ukrainai kompanijos „General Atomics“ pagamintų bepiločių skraidyklių „MQ-1C Gray Eagle“ buvo sužinota birželio pradžioje.Ukraina kare prieš Rusiją naudoja kelių tipų mažesnio veikimo nuotolio dronus, pavyzdžiui, „AeroVironment RQ-20 Puma“, „Bayraktar-TB2“.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 33 350 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 18 d. jau neteko apie 33 350 kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 456 tankų, 3 573 šarvuotųjų kovos mašinų, 739 artilerijos sistemų, 233 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 180 sraigtasparnių, 594 dronų, 129 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 513 automobilių, 55 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainoje toliau vyksta intensyvūs mūšiai. Rusai puola keliomis kryptimis, tačiau juos sustabdo ukrainiečių kovotojai. Luhansko srityje rusai pradėjo oro antskrydžius prieš Syrotynę ir Borovą. Severodonecke taip pat vyksta įnirtingos kovos, o vienas ukrainiečių vadas portalo „SkyNews“ korespondentui teigė, kad jie kariauja „partizaniniame kare“, nes ukrainiečiai vis dar negauna pakankamai įrangos iš Vakarų.

Pirmą kartą įvardyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai per karąGynybos ministerija pirmą kartą pranešė, kiek nuostolių nuo karo pradžios patyrė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Šiuos duomenis žiniasklaidai paskelbė Ukrainos gynybos viceministras Vladimiras Karpenko, rašo UNIAN. „Iki šiol turime apie 30–40, o kartais ir iki 50 proc. įrangos nuostolių dėl aktyvių kovų. Mes praradome apie 50 proc. Buvo prarasta apie 1300 visureigių, 400 tankų, 700 artilerijos sistemų“, – sakė V. Karpenko.Pasak jo, tarptautinė pagalba kol kas patenkina tik 10–15 proc. Ukrainos kariuomenės poreikių.„Neįvardinsiu tikslaus skaičiaus, kurio mums reikia. Ši informacija skirta vidiniam naudojimui. Aš tik jums pasakysiu, manau, kad, norėdami patenkinti šiuos poreikius, turime naudoti visą viso pasaulio karinį-pramoninį kompleksą. Mes gavome daug ginklų sistemų, tačiau, deja, turint tokį masiškai sunaudojamą šaltinį, jis patenkina tik 10–15 proc. mūsų poreikių. Mums reikia artilerijos, visureigių, kovinių mašinų, tankų. Mums tikrai reikia oro gynybos sistemų ir daugkartinio paleidimo raketų sistemos. Taip pat didelio tikslumo ginklų sistemos, nes manome, kad būtent didelio tikslumo ginklų sistemos suteiks mums pranašumą prieš priešą, pranašumą šiame kare“, – vardijo V. Karpenko.

JAV patvirtino, jog atakuotas rusų laivas „Vasilij Bech“Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į Rusijos vilkiką rusų laivą vilkiką „Vasilij Bech“ pataikė mažiausiai viena amerikiečių priešlaivinė raketa „Harpoon“. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė „The Washington Post“ žurnalistas Danas Lamothe'as, paminėjęs aukšto rango šaltinį Pentagone, skelbia meduza.io.Pareigūnas tvirtini, kad JAV netiekė Ukrainai šių raketų, bet jos yra pagamintos JAV.Birželio 17 dieną Ukrainos valdžios institucijos pirmą kartą pripažino, kad Vakarai naudojosi „Harpoon“ sistema ir atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą vilkiką „Vasilij Bech“. Pasak Odesos regiono valdžios institucijų, laivas nuskendo.

Išlaisvinta Ukrainos paramedikė Taira Ukrainos paramedikė Taira (Julija Paevskaja) paleista iš Rusijos nelaisvės. Apie tai vaizdo žinutėje pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Ukrinform“.„Mums pavyko išlaisvinti Tairą, Ukrainos paramedikę Juliją Paevskają, iš nelaisvės. Taira jau namie“, – sakė V. Zelenskis.Jis padėkojo visiems, prisidėjusiems prie J. Paevskajos paleidimo proceso. Valstybės vadovas patikino, kad Ukraina ir toliau dirbs, kad būtų paleisti visi jos piliečiai.Kaip pranešė „Ukrinform“, J. Paevskaja, gerai žinoma savanorė, paramedikė, aštuonerius metus gelbėjusi karių ir civilių gyvybes Donbase, buvo sučiupta kovo 16 dieną.Nuo karo Ukrainos rytuose pradžios Taira padėjo sužeistiesiems kaip paramedikė. J. Paevskaja suformavo savo evakuacijos komandą, pavadintą „Taira Angels“. Skelbiama, kad vien nuo 2019 m. ji išgelbėjo daugiau nei 500 Ukrainos karių.

Naujos aukos Donecko srityje: per dieną žuvo keturi civiliaiDonecko srityje pastarąją dieną per Rusijos pajėgų apšaudymus žuvo keturi civiliai, dar šeši buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, praneša „Ukrinform“.„Birželio 17 dieną rusai Donbase nukovė keturis civilius: du Panteleymonovkoje, vieną Bachmute ir vieną Krasnohorivkoje. Dar 6 civiliai buvo sužeisti“, – rašė vadovas.

Po apšaudymų – nepravažiuojamas greitkelisDėl Rusijos apšaudymo pagrindinis greitkelis iš Ukrainos Lisičansko miesto tapo nepravažiuojamas, paskelbė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus. Kelias jungia Lisičanską ir Bakhmuto miestą, esantį 55 km į pietvakarius.S. Haidajus pridūrė, kad Lisičanskas tebėra visiškai kontroliuojamas Ukrainos.

Norvegija uždraudė jūra gabenamos Rusijos naftos importąNorvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt penktadienį paskelbė, kad jos šalis prisijungia prie šeštojo ES sankcijų prieš Rusiją paketo. Tai pranešė portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis „TV2“.„Mes kartu su ES imamės sankcijų prieš Rusiją, kad prisidėtume prie spaudimo šios šalies vyriausybei ir elitui. Dabar mes uždraudžiame naftos, kuri jūra buvo gabenama iš Rusijos į Norvegiją, importą“, - sakė ministrė per spaudos konferenciją.Rusiškos naftos importo draudimas įsigalioja jau dabar, bet Norvegijos vyriausybė numatė du pereinamuosius laikotarpius: žaliavinei naftai – iki 2022 metų gruodžio 5 d., o naftos produktams – iki 2023 metų vasario 5 d.Anksčiau prie šeštojo ES sankcijų paketo prisijungė Šveicarija.

O. Scholzas žada, kad mūšiui Donbase vokiečių ginklai bus pristatyti laikuVokietijos kancleris Olafas Scholzas žada, kad vokiški ginklai, kurių Ukraina prašo kovai su Rusijos pajėgomis, atvyks laiku. Vokietija kartais sulaukia aštrios Kyjivo vadovybės kritikos dėl ginklų tiekimo tempo ir pristatytų ginklų tipo. Ukraina ne kartą ragino iš Vokietijos kariuomenės atsargų atsiųsti puolamųjų tankų ir reaktyvinių lėktuvų, tačiau tokios įrangos Berlynas neatsiuntė. Vokietija leido pristatyti priešlėktuvinius tankus.Išskirtiniame interviu dpa, paklaustas, ar sunkioji ginkluotė „atvyks laiku, kad pakeistų padėtį Donbase“, O. Scholzas atsakė: „Ji atvyks laiku“. Jis atkreipė dėmesį, kad turi būti pakeistas prioritetas, kas pirmas gaus vokiškus ginklus. „Žinote, kad jau yra ilgas sąrašas klientų, kurie laukia, kol gaus ginklus po dvejų ir trejų metų“, – sakė jis, turėdamas galvoje, jog reikia pakeisti pristatymo protokolą, kad Ukraina gautų ginklus greičiau. „Dabar dirbama, kad tai įvyktų“, – pridūrė jis. „Konkretūs dalykai, kuriuos galime pristatyti dabar, bus pristatyti po mokymų (...) be mokymų šių ginklų negalima naudoti“. „Pateiksime antibalistinę sistemą, galinčią išgelbėti Odesą ar Kyjivą, – sakė jis. – Kartu su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis taip pat nusprendėme pristatyti kelis raketų paleidimo įrenginius“.

Vokietijos kancleris: su V. Putinu reikia kalbėtisVokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad palaikyti ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtina, net Maskvai tęsiant karą su kaimyne Ukraina.„Visiškai būtina kalbėtis su V. Putinu ir aš toliau tai darysiu, kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – išskirtiniame interviu dpa sakė O. Scholzas.Vakarų lyderiai tęsia diplomatines pastangas užbaigti vasario 24 d. prasidėjusį konfliktą. O. Scholzo komentarai paskelbti kitą dieną, kai jis grįžo iš vizito Kyjive kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu ir Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.„Kai kalbu su V. Putinu, sakau, pavyzdžiui, tuos pačius dalykus, kuriuos sakiau jums“, – sakė O. Scholzas. Jo teigimu, svarbu suprasti, kad Rusija negali diktuoti taikos su Ukraina sąlygų. O. Scholzas teigė pasakysiąs V. Putinui, kad jis klysta, „jei tikrai tiki, jog gali apiplėšti kokią nors žemę, o tada tikėtis, jog laikai pasikeis ir vėl viskas bus normalu“.Rusija sako, kad vykdo „specialią operaciją“, kuria siekia užimti dalį Ukrainos rytų. „Turite išvesti savo kariuomenę ir rasti susitarimą su Ukraina, kuris būtų priimtinas ir teisingas Ukrainos žmonėms“, – Kremliui adresuotuose komentaruose sakė O. Scholzas.

Slovėnija patiekė Ukrainai automatų, šalmų ir 35 pėstininkų kovos mašinasSlovėnija patiekė Ukrainai Kalašnikovo automatų, šalmų, šarvuotųjų liemenių ir 35 pėstininkų kovos mašinas. Tai pranešė Slovėnijos gynybos ministras Marjanas Šarecas, informuoja portalas „eurointegration.com.ua“.Pasak ministro, ginklų tiekimas Ukrainai šiomis dienomis dar tęsiamas.Bet, kalbėdamas apie naujas ginklų siuntas, M. Šarecas pažymėjo, kad Slovėnija iš savo arsenalų jau perdavė Ukrainai visa, ką galėjo.Anot ministro, ateityje Slovėnija gali pasiūlyti Ukrainai pagalbą atliekant išminavimo darbus arba Ukrainos karių rengimą Slovėnijos teritorijoje.

V. Putinas neprieštarauja, jog Ukraina taptų ES nareRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija neturi „nieko prieš“ Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą, rašo CNN. „ES nėra karinis-politinis blokas, skirtingai nei NATO, todėl mes visada sakydavome ir sakiau, kad mūsų pozicija čia yra nuosekli, suprantama, neturime nieko prieš“, – sakė V. Putinas per diskusiją po savo kalbos Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.

V. Zelenskis su B. Johnsonu aptarė ir ginklus, ir pinigusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jis ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas turi bendrą požiūrį į tai, kaip siekti pergalės Ukrainos kare prieš Rusijos invaziją.„Mes išsamiai aptarėme dabartinę situaciją fronto linijoje, mūsų rytuose, mūsų valstybės pietuose, mūsų galimybes apsaugoti savo šalį nuo Rusijos okupacijos“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją Kijeve su B. Johnsonu, kuris jau antrą kartą lankosi Ukrainoje.„Ypač kalbėjome apie būtinybę didinti sunkiosios ginkluotės pasiūlą. Šiandien svarbiausia užtikrinti oro gynybą ir Ukrainai. Pradedame judėti šia kryptimi. Rusijos raketos tebėra grėsmė mūsų žmonėms. Didžiąją dalį Rusijos raketų smūgių Rusijos armija atlieka prieš paprastus žmones, civilinę infrastruktūrą – būstą, mokyklas, ligonines, universitetus, transportą“, – pridūrė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas sakė, kad abu lyderiai taip pat aptarė Ukrainos ekonominės ir finansinės paramos poreikį.„Tai ne tik finansai, mums taip pat trūksta kuro dėl mūsų naftos perdirbimo gamyklos bombardavimo. Kalbėjomės ir apie sudėtingą klausimą – užtikrinti pasiruošimą šildymo sezonui. Esu dėkingas Borisui už norą padėti mūsų valstybei“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Rusijos sąjungininkas nepripažins Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ Rusijos sąjungininkas Kazachstanas nepripažins vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo pareiškimu Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. „Norėčiau pažymėti, kad šiuolaikinė tarptautinė teisė – tai JT Įstatai. Bet du pagrindiniai Įstatų principai prieštarauja vienas kitam. Turiu omenyje  šalių teritorijos vientisumą ir tautų apsisprendimo teisę. JT įkūrėjai kadaise į tai neatsižvelgė, o gal specialiai įtraukė, kaip kompromisą“, – teigė Kazachstano valstybės vadovas. Pasak jo, jeigu bus vadovaujamasi tautų apsisprendimo teise, tai pasaulyje vietoje 193 atsiras daugiau kaip 500–600 šalių-JT narių. „Žinoma, tai būtų chaosas. Dėl šios priežasties mes nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir tikriausiai šį principą taikysime ir teritoriniams kvazidariniams, kokie, mūsų manymu, yra Luhansko ir Donecko liaudies respublikos“, _ pridūrė K. Ž. Tokajevas. Bet jis nepatikslino, kaip tautų apsisprendimo teisė susijusi su Rusijos vykdomas Donbaso okupacija, pažymi „rbc.ua“.

Bidenas sako esąs informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečiusJungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pranešė, kad buvo informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius, ir paragino JAV piliečius susilaikyti nuo kelionių į karo draskomą šalį.Paklaustas apie Ukrainoje dingusius du savanorius kovotojus, kuriuos, kaip nuogąstaujama, į nelaisvę paėmė Rusijos pajėgos, J. Bidenas atsakė: „Buvau informuotas.“Prezidentas žurnalistams sakė nežinąs, kur yra šie vyrai, ir perspėjo, kad „amerikiečiai neturėtų vykti į Ukrainą“.

Putinas sako, kad Vakarų „ekonominis žaibiškas karas“ žlugo Pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusijai įvestos Vakarų sankcijos neturėjo jokio poveikio.„Ekonominis žaibiškas karas nuo pat pradžių neturėjo galimybės būti sėkmingas“, – penktadienį Sankt Peterburge vykusiame Tarptautiniame ekonomikos forume sakė V. Putinas. „Esame stiprūs žmonės ir galime susidoroti su bet kokiu iššūkiu.“Vakarų sankcijas, įvestas reaguojant į Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą, V. Putinas pavadino „beprotiškomis“ ir „neapgalvotomis“. Jis sakė, kad baudžiamosios priemonės skaudžiai smogia Europos Sąjungai. Žalą Europai jis įvertino 400 mlrd. JAV dolerių.Savo kalboje verslo atstovams V. Putinas toliau kritikavo Vakarus. JAV elgiasi kaip „Dievo pasiuntinys Žemėje“, sakė jis. Pasak jo, Vakarai nori kolonizuoti kitas pasaulio dalis.

Prancūzija siunčia Ukrainai 31 toną sėklų Prancūzija išsiuntė Ukrainai 31 toną sėklų siekdama išvengti maisto krizės, kurią kelia Rusijos invazija, penktadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungos žemės ūkio gamintojos, pagalba siekiama sušvelninti „pragaištingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainos aprūpinimo maistu saugumui“, tai leis nuimti 260 tūkst. tonų maisto derlių, nurodė ministerija. Siuntoje yra burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.Balandį ir gegužę Prancūzija suteikė Ukrainai 600 tonų sėklinių bulvių, siekdama sumažinti sodinimo trikdžius vykstant mūšiams. Rusijos karinio jūrų laivyno vykdoma Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada neleidžia išvežti grūdų iš ketvirtos pagal dydį kviečių ir kukurūzų eksportuotojos pasaulyje, o tai didina stygių ir grasina badu mažas pajamas gaunančiose šalyse. Grūdų kainos pasaulinėse rinkose išaugo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija padeda sunkvežimiais per Rumuniją transportuoti Ukrainos grūdus.Ukrainos vyriausybė teigia, kad šiuo metu užblokuota 20–25 mln. tonų grūdų, jie gali pradėti pūti, jei nebus greitai išvežti. Jungtinės Tautos perspėjo apie „bado uraganą“ – daugiausia Afrikos šalyse, kurios daugiau nei pusę savo kviečių importuoja iš Ukrainos arba Rusijos, kuri taip pat yra pagrindinė jų gamintoja.

Kyjive – netikėtas Johnsono vizitas Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas netikėtai apsilankė Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Guardian“. JK ministras pirmininkas paskutinę minutę atšaukė planuotą vizitą į Donkasterį, kur turėjo pasakyti kalbą parlamentarams ir vietos tarybos nariams. Tai jau antra B. Johnsono kelionė į Ukrainą nuo karo pradžios. Ketvirtadienį Ukrainoje lankėsi Emmanuelis Macronas, Olafas Scholzas ir Mario Draghi. Mr President, Volodymyr, It is good to be in Kyiv again. pic.twitter.com/wbpMuf6YqY — Boris Johnson (@BorisJohnson) June 17, 2022

JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 4 509 civiliaiNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo 4 509 civiliai, o dar 5 585 gyventojai buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Tarp žuvusiųjų – 1 747 vyrai, 1 166 moterys, 124 mergaitės, 129 berniukai, taip pat 41 vaikas ir 1 302 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Kyjive uždrausta pirotechnika ir garsi muzikaKyjivo karinės administracijos pirmininkas Mykola Žirnovas uždraudė Ukrainos sostinėje naudoti pirotechnikos gaminius ir garsiai leisti muziką. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“.Generolo majoro M. Žirnovo potvarkyje dėl tylos režimo, be kita ko, draudžiama organizuoti sostinėje renginius, per kuriuos naudojama pirotechnika, garsiai dainuoti, transliuoti pramoginę muziką naudojant garso aparatūrą ir t. t.Kaip sakoma dokumente, Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą sąlygomis, laukiant raketų smūgių, tylos režimo pažeidimai neigiamai veikia Kyjivo gyventojų psichinę ir emocinę būseną.

Rusija sako, kad ES „manipuliuoja“ Ukrainos galimybe pasiekti narystęRusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Briuselį „manipuliuojant“ Ukraina, kai Europos Komisija rekomendavo suteikti šiai provakarietiškai šaliai kandidatės statusą įstoti į 27 valstybių bloką.„Matome, kaip Vakarų bendruomenė daugelį metų manipuliuoja mintimi apie tam tikrą Ukrainos įtraukimą į jų integracines struktūras“, – sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova, ją citavo Rusijos naujienų agentūros.Tačiau padėtis Ukrainoje tik „blogėja ir blogėja“, pridūrė ji.

Lukašenka gąsdina Ukrainą: tai dar tik pradžiaAutoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka įspėjo Ukrainos valdžią „neatakuoti Rusijos miestų“.„Ukrainiečiai, Zelenskis prašo toliašaudės ginkluotės, kad galėtų smogti Rusijos miestams: Kurskui, Rostovui, Oriolui, Belgorodui – kaimyniniams miestams. Bet aš viešai jau esu sakęs, kad jokiu būdu to daryti negalima. Nes tada Rusija panaudos jau naujo lygmens ginkluotę. Ir smogs Kyjivui, tiems, kurie priima šiuos sprendimus“, – pareiškė A. Lukašenka, penktadienį lankydamasis Bobruiske.Jį cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.Pasak A. Lukašenkos, Rusija kol kas naudoja įprastinę ginkluotę. Bet Rusija, priminė jis, pakankamai turi ir kitokios ginkluotės. „Todėl jie (ukrainiečiai) dar šiek tiek prisibijo. Bet ne nuo jų priklauso – viskas priklauso nuo to, kiek amerikiečiai juos ragins kariauti šį karą“, – teigė Baltarusijos vadovas.„Vakar Bidenas pareiškė, kad kas mėnesį perves Ukrainai po pusantro milijardo dolerių. Kam? Karui. Todėl tai dar tik pradžia“, – sakė A. Lukašenka.

Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinkląUkrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą. Vienas iš jo koordinatorių buvo Rusijos okupuoto Krymo vadinamojo vadovo Sergejaus Aksionovo patarėjas.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).Per specialią operaciją Kyjive, Charkive, Odesoje, Zaporižioje, taip pat Dnipropetrovsko ir Vinicos srityse buvo sulaikyta 19 Rusijos agentų.Šnipai koregavo apšaudymus raketomis, rinko duomenis apie Ukrainos karių pozicijas ir informaciją apie belaisvių rusų laikymo vietas.Agentūra taip pat stengėsi sužinoti Ukrainos partizanų, kurie pogrindžio sąlygomis priešinasi Rusijos kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose šalies pietuose, duomenis.UST nustatė, kad grupei vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentas Chersono srityje. Gautus duomenis jis perduodavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams, tarp kurių – Krymo „vadovo“ S. Aksionovo patarėjas.Dabar ruošiamasi pateikti įtarimus sulaikytiesiems. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Kremlius teigia, kad atidžiai stebės Ukrainos žingsnius narystės ES link Kremlius atsargiai reagavo į Ukrainos žingsnius narystės Europos Sąjungoje (ES) link, kai Europos Komisija rekomendavo oficialiai suteikti Ukrainai kandidatės statusą.„Vyksta kelios transformacijos, kurias, žinoma, labai atidžiai stebime“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, praneša agentūra „Interfax“.Jis sakė, kad Maskva žino apie „Europos Sąjungos gynybos komponento stiprinimą“. Praeityje Maskva kaltino ES, kad ji iš ekonominio aljanso virsta „agresyvia karine veikėja“.

Belgorodo srityje netoli sienos su Ukraina sudužo Rusijos karinis lėktuvas Penktadienį Belgorodo srityje nukrito Rusijos šturmo lėktuvas „Su-25“. Incidentas įvyko už maždaug 70 kilometrų nuo tų Ukrainos sienos ruožų, kuriuos kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Belgorodo srityje per planinį mokomąjį treniruočių skrydį sudužo lėktuvas „Su-25“, – sakoma Rusijos agentūros pranešime. Taip pat pranešama, kad lakūnas spėjo katapultuotis, o pats orlaivis nukrito negyvenamoje vietovėje, žemės sugriovimų nėra. Preliminariais duomenimis, šturmo lėktuvo katastrofos priežastis galėjo būti gedimas. „rbc.ua“ primena, kad nuo karo pradžios Rusijos armija jau neteko daugiau kaip 33 tūkst. kareivių. https://twitter.com/nexta_tv/status/1537695544486809603?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina nuo liepos 1-osios įves vizas Rusijos piliečiamsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios.„Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – sakė V. Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.Pasak prezidento, šis reikalavimas įsigalios „2022 metų liepos 1-ąją“, remiantis vyriausybės sprendimu, kurio jis tikisi „dar šiandien“.

Sienos kontrolės agentūra: į ES pabėgo 5,7 mln. ukrainiečiųNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Europos Sąjungą (ES) pabėgo daugiau nei 5,7 mln. ukrainiečių, penktadienį rodo ES sienų kontrolės agentūros „Frontex“ atnaujinta informacija.Tuo metu apie 2,8 mln. ukrainiečių grįžo iš ES į Ukrainą - grįžtančių žmonių skaičius pastarosiomis savaitėmis stabilus. Tačiau laikotarpiu nuo birželio 8 d. iki birželio 14 d. į ES atvyko daugiau ukrainiečių (237 050), nei grįžo į savo kariaujančią šalį (236 532).„Rumunijos ir Lenkijos sienos ir toliau patiria didžiausią spaudimą“, – sakoma atnaujintame „Frontex“ pranešime. Abi šalys taip pat atlieka lemiamą vaidmenį sausumos keliais gabenant Ukrainos grūdus, dėl to pasienyje susidaro iki 20 kilometrų spūstys.

Zelenskis giria EK rekomendaciją Ukrainai suteikti ES kandidatės statusąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas“ EK vadovei Ursulai von der Leyen ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Ukrainos karinis laivynas: rusų laivas „Vasilij Bech“ per ataką smarkiai apgadintasUkrainos karinės pajėgos, jų pačių duomenimis, Juodojoje jūroje raketomis atakavo ir smarkiai apgadino rusų laivą vilkiką „Vasilij Bech“. Ukrainiečių karių atakos nepajėgė atremti ir laive buvusi oro gynybos sistema, penktadienį socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos karinis laivynas. 2017-aisiais pradėtas eksploatuoti laivas į vasario pabaigoje Rusijos okupuotą Gyvačių salą gabeno amuniciją, ginklus ir karius.Odesos karinis gubernatorius Maksymas Marčenka pradžioje teigė, kad ataka surengta vakarietiškomis „Harpoon“ raketomis. Tačiau jis vėliau pakeitė savo įrašą „Telegram“ kanale. Rusijos karinis laivynas atakos kol kas nepatvirtino.Ukraina jau beveik keturis mėnesius priešinasi Rusijos invazijai. Kyjivas kare priklausomas nuo Vakarų ginklų tiekimo. Priešlaivinių „Harpoon“ tipo raketų Ukrainai perdavė Danija.

Per Rusijos smūgį Mykolajivo miestui žuvo 2 žmonės, 20 sužeistaMažiausiai du žmonės žuvo ir 20 buvo sužeisti per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, penktadienį pranešė vietos gubernatorius.„Per raketos smūgį gyvenamajam rajonui žuvo du žmonės, 20 sužeista“, – socialiniame tinkle pranešė Vitalijus Kimas. Anksčiau jis teigė, kad tarp sužeistųjų yra ir vienas vaikas.„Ryte per raketos smūgį Mykolajive buvo apgadinti keturi gyvenamieji daugiaaukščiai pastatai ir infrastruktūros objektas, – sakė V. Kimas. – Vyksta gelbėjimo darbai“.Nuo pat invazijos pradžios vasario 24 dieną Rusijos pajėgos reguliariai taikosi į Mykolajivą. Miestas laiko pietų Ukrainos gynybą, nes yra pakeliui į svarbų strateginį Juodosios jūros uostą Odesą.Mykolajivas yra maždaug už 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, kurį pirmosiomis karo savaitėmis užėmė Rusijos pajėgos.Kovo mėnesį Rusija smogė regiono administracijos pastatui, buvo išmušta skylė komplekso centre ir žuvo daugiau kaip 10 žmonių.

Ukraina: civiliams iš gamyklos „Azot“ evakuoti reikia visiško ugnies nutraukimoUkraina penktadienį pareiškė, kad tik „visiškai nutraukus ugnį“ būtų įmanoma evakuoti šimtus civilių iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“.„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.Sjevjerodonecke Ukrainos rytuose – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame Luhansko srities mieste – ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis.Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje, atsitraukusios iš rajonų aplink Kyjivą ir Ukrainos šiaurės.Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad Sjevjerodonecke, kurio didžiąją dalį jau yra užėmę rusai, yra likę maždaug 10 tūkst. civilių.

JT: humanitarinė padėtis rytų Ukrainoje „kelia didžiulį nerimą“Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė padėtis Rytų Ukrainoje „kelia didžiulį nerimą“ ir blogėja toliau, praėjus keturiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios.„Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios, humanitarinė padėtis visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbaso regione, kelia didžiulį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA pareiškime.Jame teigiama, kad „ypač kelia nerimą padėtis Severodonecke ir jo apylinkėse“. Manoma, kad mieste įstrigo šimtai civilių gyventojų, kai kurie jų pasislėpė vietos chemijos gamykloje.JT teigia, kad mieste „mažėja galimybių gauti švaraus vandens, maisto, elektros energijos, blogėja sanitarinės sąlygos“. Rytų Ukrainoje „toliau intensyvėjant aktyviems karo veiksmams“, karas „reikalauja didžiulių aukų – tiek civilių gyventojų, tiek ir humanitarinės pagalbos darbuotojų“.„Nepaisant didžiulių susisiekimo problemų, JT ir humanitarinės pagalbos partneriai nuo karo pradžios pasiekė daugiau kaip 8,8 mln. žmonių visoje Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghis iš Kyjivo traukiniu sugrįžo į LenkijąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis penktadienį naktiniu traukiniu grįžo į Lenkiją po pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė AFP reporteris.Likus valandai iki jų traukiniui atvykstant į Lenkijos miestą Pšemyslį, M. Draghis susitiko su E. Macronu.Netrukus po išvykimo iš Kyjivo ketvirtadienį E. Macronas ir O. Scholzas taip pat surengė dvišalį susitikimą.Vizito Ukrainoje metu trys vadovai, prie kurių prisijungė ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, pareiškė, kad yra pasirengę „nedelsiant“ suteikti Ukrainai oficialios kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino šį pranešimą ir pareiškė, kad tikisi, jog kitos valstybės narės tam pritars iki birželio 23-24 dienomis vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo.Kiekviena delegacija turėjo po keturis vagonus specialiame traukinyje, kurį organizavo Ukrainos pusė. Be diplomatų ir žurnalistų, vadovus traukinyje lydėjo apie 80 Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ukrainos saugumo darbuotojų.

Ukraina skelbia smogusi Rusijos laivui: perduokite linkėjimų kreiserio „Moskva“ įgulai!Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti Rusijos Federacijos Juodosios jūros flotilės laivą-vilkiką „Vasilyj Bech“. Skelbiama, kad laivas apgadintas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kai gabeno šaudmenis, ginklus ir Rusijos Juodosios jūros flotilės personalą į Gyvačių salą.Penktadienį tokią informaciją paskelbė Ukrainos karinių jūrinių pajėgų atstovai spaudai.„Net ir faktas, kad rusų laive buvo zenitinių raketų kompleksas TOR nesutrukdė Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms demilitarizuoti okupantus iš Rusijos“, – džiaugiamasi ukrainiečiai.Informaciją apie likviduotą dar vieną „analogų neturintį“ Rusijos laivą patvirtino ir Odesos oro gynybos vadas Maksimas Marčenka. Anot jo, Juodosios jūros flotilės vilkikas buvo apgadintas ukrainiečių raketos „Harpoon“. „Perduokite linkėjimų kreiserio „Moskva“ įgulai!“ – parašė jis.Ukrainos gynėjų „demilitarizuotas“ laivas, sveriantis beveik 1605 tonas, buvo pastatytas Astrachanės laivų gamykloje „Vasilij Bech“. Į Rusijos Juodosios jūros flotilę jis priimtas 2017 metais.https://twitter.com/Osinttechnical/status/1537693150105444353?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1537693150105444353%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fjun%2F17%2Frussia-ukraine-war-eu-to-give-fast-tracked-opinion-on-kyiv-bid-russia-low-on-troops-and-missiles-uk-defence-chief-says-livemaincontent

Chemijos gamykla Sjeverodonecke praktiškai sugriautaPer Rusijos pajėgų vykdomas artilerijos ir raketų atakas „Azot“ chemijos gamykla Sjeverodonecke, Ukrainos duomenimis, beveik visiškai sugriauta. „Chemijos milžinės teritorijoje nebeliko nė vieno nesugriauto administracinio pastato“, - „Telegram“ kanale rašė Luhansko srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Tačiau mūšiai dėl miesto esą tęsiasi toliau.Panašiai kalbėjo Generalinis štabas. „Mūšiai dėl visiškos Sjeverodonecko kontrolės tęsiasi“, - teigiama pranešime. Priešas į teritoriją esą perkelia daugiau raketinės artilerijos. Ir Generalinis štabas, ir S. Haidajus pranešė, kad atremta sausumos ataka prieš Sjeverodonecko Zolotės priemiestį.Rusijos daliniai jau užėmę visus Sjeverodonecko gyvenamuosius kvartalus. Ukrainos gynėjai įsitvirtino pramoninėje zonoje aplink chemijos gamyklą. Mėginimai evakuoti civilius, kurie glaudžiasi komplekse, iki šiol žlugo.

Zelenskis: bus daug naujienųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad netrukus Ukraina sulauks didžiulio kiekio naujienų, kurios, jo nuomone, bus pozityvios. Apie tai prezidentas užsiminė per vakarinį kreipimąsi.„Rytoj ir poryt taip pat sulauksime daug Ukrainai aktualių žinių, kurios, tikiu, nuteiks pozityviai“, – nurodė V. Zelenskis.Jis pabrėžė, kad tai labai tikėtina, turėdamas omenyje ir Vokietijos, Prancūzijos, Italijos bei Rumunijos Ukrainai reiškiamą palaikymą, už kurį pirmiausia reikėtų dėkoti Ukrainos didvyriams, ginantiems valstybę nuo rusų okupantų.„Šiandien Ukrainos pajėgos grumiasi su gerokai pranašesnėmis – tiek technikos, tiek artilerijos sistemų prasme – priešo pajėgomis. Kariauti tokiomis sąlygomis – kasdienis žygdarbis“, – pasakė Ukrainos prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Ukraina daro viską, kas įmanoma, kad šalies kariai gautų šiuolaikinius, galingus ginklus.„Būtent ukrainiečių narsumo dėka Europa gali kurti šią naują laisvės istoriją ir pagaliau nutrinti „pilkąją“ zoną tarp ES ir Rusijos Europos rytuose“, – pridūrė valstybės lyderis.

JAV ragina Rusiją humaniškai elgtis su į nelaisvę Ukrainoje paimtais užsieniečiaisJungtinės Valstijos paragino Rusiją, kad ši su į nelaisvę Ukrainoje paimtais užsienio kovotojais elgtųsi pagal Ženevos konvenciją – t. y. traktuotų juos kaip karo belaisvius. Su jais turi būti elgiamasi humaniškai, jiems turi būti suteiktos sąžiningo  proceso garantijos, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as. Jo duomenimis, Ukrainoje be žinios dingusiais laikomi trys JAV piliečiai.Anot pranešimų, praėjusią savaitę į Rusijos nelaisvę pateko du amerikiečiai, kurie kaip savanoriai tarnavo Ukrainos pajėgų pusėje. Jų šeimų bei kongresmenų teigimu, buvę JAV kariai Alexanderis Drueke‘as ir Andy‘is Tai Huynhas pastarąjį kartą dalyvavo mūšiuose į šiaurę nuo Ukrainos Charkivo miesto. N. Price‘as ketvirtadienį sakė, jog yra pranešimų, kad Ukrainoje dingo ir trečias JAV pilietis.Prezidento Joe Bideno vyriausybė paragino JAV piliečius nevykti savanoriais į karą Ukrainoje. „Jei norite paremti Ukrainą, galite tai padaryti daugybe kitų būdų“, - trečiadienį sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby‘is.Neseniai du britai ir marokietis, kovoję Ukrainos pusėje, dėl kaltinimų buvus samdiniais prorusiškų separatistų teismo buvo nuteisti mirties bausme. Visi trys neigia kovoję kaip samdiniai.Karo belaisvių teises reguliuoja Ženevos konvencija. Karo belaisviai negali būti kankinami, jie turi teisę į medicininę priežiūrą.

Macronas neatmeta galimybės tam tikromis sąlygomis vykti į MaskvąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirengęs tam tikromis sąlygomis Maskvoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Manau, kad kelionei į Rusiją reikia išankstinių sąlygų, tai yra prezidento V. Putino gestų. Nevyksiu ten tiesiog šiaip“, - pareiškė E. Macronas ketvirtadienio vakarą stočiai TF1 Kyjive.Ji steigė toliau su V. Putinu kalbėsiąs apie humanitarinius reikalus, belaisvių apsaugą ar maisto krizę, kad būtų rastas sprendimas. „Aš neatmetu nieko, tačiau tai visada darysiu skaidriai su Ukrainos prezidentu ir kada tai bus reikalinga“, - pažymėjo E. Macronas.Paklaustas apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas Rusijai, jis sakė, kad dėl to turi spręsti Ukraina. „Manau, kad šiandien mūsų pareiga yra stovėti savo vertybių, tarptautinės teisės, o tai reiškia – Ukrainos pusėje“, - kalbėjo E. Macronas. Ukrainai esą būtina padėti atsilaikyti.„Bet mūsų uždavinys nėra vietoj Ukrainos spręsti dėl karo nutraukimo sąlygų. Ir kažkada arba bus pasiekta karinė pergalė, arba turės būti pradėtos derybos“, - tęsė prezidentas. Sprendimus dėl teritorijų turi priimti Ukrainos vadovybė, kaip ir dėto to, ar galimos nuolaidos, ar ne.E. Macronas ketvirtadienį kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Italijos premjeru Mario Draghiu ir Rumunijos vadovu Klausu Ionnisu Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainiečiai grasina sugriauti Rusijos statytą tiltą į KrymąKetvirtadienį paskelbusi išsamią informaciją apie  Rusijos tilto per Kerčės sąsiaurį į okupuotą Krymą konstrukciją, Ukraina, panašu, pagrasino jį paversti savo taikiniu.Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, jos teigimu, oficialią Rusijos informaciją apie tilto konstrukcijas, nors iš karto nebuvo įmanoma nustatyti beveik 300 puslapių dokumento autentiškumo.Ji buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos generolas Dmytro Marčenka pareiškė, kad tiltas būtų „taikinys numeris vienas“, jei Kyjivas gautų reikiamų ginklų. Jis sakė, kad Maskva naudoja tiltą tiekimams į Krymą ir pietų Ukrainą.18 km ilgio tilto statyba kainavo milijardus, nuo 2018 metų jis jungia Krymą su Rusijos žemynine dalimi.Rusijos vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad imtasi visų atsargumo priemonių Krymo saugumui užtikrinti. Jis sakė, kad Kremlius žino apie naujausius Kyjivo grasinimus tiltą paversti taikiniu.Maskva pagrasino subombarduoti Kyjivą, jei tiltas būtų atakuojamas.Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad D. Marčenkos grasinimas prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Vakarų partneriams duotiems pažadams nenaudoti tolimojo nuotolio ginklų atakuojant Rusijos teritoriją. Tačiau Kyjivas okupuotą Krymą laiko Ukrainos dalimi.

Europos Komisija pateiks rekomendaciją, ar suteikti Ukrainai ES kandidatės statusąEuropos Komisija penktadienį pateiks rekomendaciją, ar suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą. Neabejojama, kad Ursulos von del Leyen vadovaujama institucija pasisakys už tai, kad Rusijos užpultai šaliai toks statusas būtų suteiktas. Tačiau iki paskutinės akimirkos nėra aišku, ar rekomendacija nebus susieta su kokiais nors ribojimais.Remdamosi Europos Komisijos rekomendacija, ES šalys tada turės spręsti dėl tolesnių veiksmų. Vyriausybių pozicijos šiuo klausimu smarkiai skiriasi. Portugalija ir Nyderlandai, diplomatų duomenimis, pavyzdžiui, šį žingsnį laiko per ankstyvu ir grynai simboliniu. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tuo tarpu ketvirtadienį pasisakė už tai, kad Ukraina taptų ES kandidate.Ukraina kovo mėnesį, netrukus po Rusijos invazijos vasario 24-ąją, pateikė paraišką tapti ES nare. ES valstybės tada pavedė Europos Komisijai paruošti rekomendaciją.ES šalių lyderiai sprendimą dėl Ukrainos stojimo prašymo gali priimti ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiančiame viršūnių susitikime.

Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainoje dingo du amerikiečiaiKetvirtadienį Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainoje, Charkivo regione, dingo du amerikiečiai – 39 metų Alexanderis Drueke ir 27 metų Andy`is Huynhas, praneša „Sky News“.Gautomis žiniomis, abu JAV piliečiai nebuvo susisiekę su savo šeimomis nuo birželio 8 d.Pasak Baltųjų rūmų atstovų, dedamos visos pastangos, kad būtų daugiau sužinota apie dingusiųjų likimą.Trečiadienį pasirodė pranešimų, kad du buvę JAV kariškiai, dabar kovojantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, galėjo patekti į rusų nelaisvę.

Porošenka: karą reikia sustabdyti šįmetRusijos karą Ukrainoje reikia sustabdyti 2022 metais, kitaip visame pasaulyje prasidės pavojingi procesai. Tai 9-ajame Globaliajame Baku forume pareiškė penktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, praneša portalas „rbc.ua“.„Jeigu mes nesustabdysime Putino, nebus taikos, stabilumo ir saugumo. Tai ne karas prieš Ukrainą, tai Rusijos iš anksto suplanuotas karas prieš mus visus. Dabar Ukrainoje sprendžiama pasaulio ateitis. Nėra vietos nuošalyje ar viduryje, nes blogis yra blogis. Jūs turite pasirinkti savo pusę. Todėl karštai raginu jus visus: junkitės prie globalios koalicijos prieš Putiną, ir junkitės jau šiandien“, - sakė buvęs Ukrainos vadovas.Anot jo, Rusija griebiasi visų priemonių, šantažuodama pasaulį.„Tai ne maisto krizė, metanti iššūkį pasauliui – tai Putino „bado karas“. Tai ne migracija, kurią provokuoja badas – tai Putino „pabėgėlių karas“. Artėja ne energetikos krizė – tai Putino „energetikos karas“. Ir visa tai lydi agresyvi putiniška dezinformacija ir propaganda, kurios nuodija žmonių protus“, - pabrėžė P. Porošenka.Anot eksprezidento, deputinizacijos strategija reiškia „daugiau ginklų Ukrainai“.Globalųjį Baku forumą globoja Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Šių metų forumo tema – „Grėsmės globaliai pasaulio tvarkai“. Renginyje dalyvauja daugiau kaip 50 pasaulio šalių atstovai.

Vašingtonas teigia nedarantis spaudimo Ukrainai derybose su RusijaPasak JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, JAV vyriausybė siekia palaikyti Ukrainą ir padėti jai prieš bet kokias derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.„Mes palaikysime juos ir konsultuosimės su jais, kol jie masto, kokio jie nori pasiekti derybų su rusais rezultato“, – sakė jis. „Manome, kad tai turės baigtis diplomatija“, – sakė J. Sullivanas ir pridūrė, kad JAV nesiima vaidmens nustatyti derybų tikslus ar sąlygas.Ukraina yra „suvereni šalis, kuri galiausiai pati nuspręs savo likimą“, sakė jis per renginį Vašingtone. "Mes neketiname jų spausti daryti teritorinių nuolaidų. Manome, kad tai prieštarauja tarptautinei teisei ir yra tiesiog neteisinga“. Vašingtono parama pasireiškia tuo, kad „ukrainiečiai stiprinami, kiek įmanoma, pirmiausia mūšio lauke, o galiausiai prie derybų stalo“, – sakė jis. „Norime, kad ukrainiečiai užimtų kuo stipresnę poziciją, kai ši diplomatija įsijungs visapusiškiau“.

 Lavrovas: iš Moldovos mėginama padaryti „antrąja Ukrainą“Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad esą Moldovą mėginama paversti „antrąja Ukraina“. Jis tai pareiškė ketvirtadienį interviu Rusijos televizijos kanalui NTV.„Žinoma, iš Moldovos aiškiai mėginama padaryti antrąją Ukrainą. Toks vartotojiškas dabartinės Moldovos valdžios požiūris. Ji sako: „Dabar mes stosime į ES, paskui pažiūrėsime, ką mums ten pažadės, o tada spręsime, ar mums likti Nepriklausomų valstybių sandraugoje“, - teigė Rusijos diplomatijos vadovas.Anot jo, dauguma Moldovos gyventojų yra prieš šalies stojimą į ES, o oficialusis Kišiniovas užsiima šantažu, reikalaudamas nuolaidų ir mokėjimo už dujas atidėjimo.„Jeigu nesuteiksite (nuolaidų už dujas), tai mes greičiau eisime į Europą, o jei suteiksite, tai vis tiek eisime, bet lėčiau. Maždaug taip aš suprantu šiuos signalus“, - sakė S. Lavrovas.Portalas „eurointegration.com.ua“ primena, kad Moldova kartu su Ukraina ir Sakartvelu pateikė paraiškas dėl šalies-kandidatės į ES statuso suteikimo. Penktadienį EK turėtų paskelbti savo išvadas dėl paraiškų. Manoma, kad sprendimas dėl Ukrainos ir Moldovos bus teigiamas.

JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 4 481 civilisNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo 4 481 civilis, o dar 5 565 gyventojai buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Tarp žuvusiųjų – 1 739 vyrai, 1 159 moterys, 119 mergaičių, 125 berniukai, taip pat 40 vaikų ir 1 299 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Scholzas: Vokietija nori „teigiamo sprendimo“ dėl Ukrainos ir Moldovos kandidatavimo į ESVokietija padarys viską, ką gali, kad užtikrintų Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą, ketvirtadienį Kyjive pareiškė kancleris Olafas Scholzas, pabrėžęs, jog šalis „priklauso Europos šeimai“.„Vokietija pasisako už teigiamą sprendimą Ukrainai. Tai galioja ir Moldovai“, – sakė O. Scholzas.

Bidenas nepatenkintas kai kurių pareigūnų retorika dėl paramos UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas buvo nepatenkintas kai kurių savo pareigūnų retorika paramos Ukrainai klausimu ir pageidavo santūresnių pareiškimų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „NBC News“.Pasak šaltinių Baltuosiuose rūmuose, prezidentas buvo nepatenkintas tuo, ką per vizitą į Kyjivą kalbėjo gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas.J. Bideno nuomone, Amerikos politikai „nuėjo per toli“. Esą jie savo pareiškimais išplečia JAV tikslus Ukrainoje, kelia nerealius lūkesčius ir taip didina tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę.„Bidenas nebuvo patenkintas, kai Blinkenas ir Ostinas kalbėjo apie pergalę Ukrainoje, – sakė vienas iš šaltinių. – Jis nebuvo patenkintas tokia retorika“.Portalas „rbc.ua“ primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį telefonu kalbėjosi su J. Bidenu, kuris jam pranešė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą.

Stoltenbergas sureagavo į popiežiaus žodžius apie „išprovokuotą“ karąNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ilgametė Aljanso parama Ukrainai nėra provokacija, o atsakomybė už karą tenka tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui.Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, taip jis reagavo į popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad esą karas Ukrainoje „iš dalies buvo išprovokuotas“.„NATO – gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje – tai prezidento Putino karas, jis nusprendė pradėti šį karą prieš nepriklausomą ir suverenią tautą“, - sakė J. Stoltenbergas.Anot jo, NATO daugelį metų remia Ukrainą, rengia mokymus, padeda šalies ginkluotosioms pajėgoms įranga.„Tai niekam nekelia pavojaus, nėra provokacija, ir mes tai tęsime. Atsakomybė už žiaurią agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą tenka Putinui ir jo režimui“, - pabrėžė NATO generalinis sekretorius.Portalas primena, jog popiežius Pranciškus pasmerkė žiaurų Rusijos karą Ukrainoje, bet taip pat pareiškė, kad situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikra prasme buvo išprovokuotas“.

Zelenskis: Ukraina „pasirengusi dirbti, kad taptų visateise ES nare“Ukraina pasirengusi dirbti, kad taptų visateise Europos Sąjungos (ES) nare, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, keturiems atvykusiems ES lyderiams viešai parėmus Kyjivo siekį prisijungti prie bloko.„Esame pasirengę dirbti, kad mūsų valstybė taptų visateise ES nare“, – sakė V. Zelenskis prieš kitą savaitę vyksiantį ES vadovų viršūnių susitikimą, kuriame Kyjivo prašymui, kad Ukraina taptų kandidate į nares, greičiausiai bus uždegta žalia šviesa.„Ukrainiečiai jau užsitarnavo teisę eiti šiuo keliu ir gauti šį kandidatės statusą“.

Scholzas: Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikėsVokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas, kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę.„Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.

Macronas: Paryžius atsiųs Ukrainai „dar 6 haubicas „Caesar“Prancūzija pristatys Ukrainai „šešias papildomas“ tolimojo nuotolio savaeiges haubicas „Caesar“, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.„Be 12-os jau pristatytų "Caesar", aš priėmiau sprendimą per ateinančias savaites (pristatyti) dar šešias "Caesar", – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi bei Rumunijos lyderiu Klausu Iohannisu.

Keturios Europos sostinės pritaria, kad Ukrainai būtų suteiktas ES kandidatės statusasPrancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pasisako už tai, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas oficialus kandidatės į Europos Sąjungą statusas, ketvirtadienį Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas .„Visi keturi remiame [siūlymą] nedelsiant [suteikti Ukrainai] kandidatės į ES statusą“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Italijos premjeru Mario Draghi ir Rumunijos vadovu Klausu Iohannisu, kurie anksčiau ketvirtadienį traukiniu atvyko į Ukrainos sostinę.

Latvijos URM vadovas: Europos lyderiai neturėtų bijoti išprovokuoti PutinąLatvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius mano, jog Europos lyderių neturėtų kaustyti baimė išprovokuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o tarptautinė bendrija neturėtų spausti Ukrainos, versdama ją daryti nuolaidas, kad baigtųsi karas.Jis tai pareiškė interviu televizijos kanalui CNN.E. Rinkevičius neįvardijo konkrečių Europos lyderių, bet pažymėjo, kad dalis jų bijo išprovokuoti Putiną.Pasak Latvijos diplomatijos vadovo, toks požiūris neracionalus. Jis taip pat pabrėžė, kad „daugelyje sostinių reikia pakeisti mentalitetą“.Anot E. Rinkevičiaus, pasaulio lyderių diplomatiniai kontaktai su Putinu ir raginimai nutraukti karą nedavė rezultatų. Ministro nuomone, sustabdyti rusus gali tik narsiai kovojantys ukrainiečiai.Pasak Latvijos URM vadovo, Rusija nebūtų galėjusi pradėti šio karo „be šalies gyventojų paramos, be jų smegenų plovimo per propagandinius kanalus“.E. Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad „niekas neturi raginti Ukrainos daryti nuolaidas Rusijai“, tikintis, jog šios nuolaidos padės nutraukti karą.„Nekartokime šios klaidos. Rusija kariauja šį karą ne dėl NATO plėtros, ne dėl to, kad neleistų Ukrainos į NATO ar ES. Ji nori sunaikinti Ukrainą, užgrobti žemes, atkurti imperiją“, – pareiškė E. Rinkevičius.

Prieš Ukrainą kariauja daugiau kaip 300 tūkst. Rusijos kareiviųRusijos karinė vadovybė į karą prieš Ukrainą metė daugiau kaip 300 tūkst. savo kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovu Oleksijumi Gromovu.„Iki šiol plataus masto agresijai prieš Ukrainą Rusija pasitelkė apie 330 tūkst. žmonių“, – pareiškė jis.O. Gromovo duomenimis, birželio 16 d. tuose ruožuose, kur vyksta karo veiksmai, yra apie 220 tūkst. Rusijos armijos kareivių.„Be to, pasitelktos karinės dalys ir mobilizacinio rezervo daliniai – daugiau kaip 80 tūkst. žmonių, kovinės armijos sistemos – iki 7 tūkst. žmonių, nacionalinės gvardijos kariuomenės federalinė tarnyba – iki 18 tūkst. žmonių, taip pat privačios karinės kompanijos – iki 8 tūkst. žmonių“, – pridūrė generalinio štabo atstovas.

Scholzas: Zelenskis dalyvaus šį mėnesį vyksiančiame G7 viršūnių susitikimeUkrainoje šiuo metu besilankantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pranešė, kad šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus vėliau šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime.O. Scholzas ketvirtadienį tviteryje padėkojo V. Zelenskiui, kad šis „priėmė mano kvietimą dalyvauti G7 susitikime“, kuris vyks biželio 26–28 dienomis Elmau pilyje Bavarijoje.Manoma, kad V. Zelenskis susitikime dalyvaus vaizdo ryšiu. Jis nuo karo pradžios vasario 24 d. nėra palikęs Ukrainos teritorijos.

Peskovas: Krymo saugumas garantuotasKrymo saugumą garantuoja preventyvios ir papildomos priemonės, kurių imasi Rusijos kariškiai. Tai ketvirtadienį pareiškė RF prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak Kremliaus atstovo, šių priemonių esmės jis negali atskleisti.„Ukrainos kariškiai ir politikai dažnai kalba apie Krymo tiltą, mums tai gerai žinoma. Šiuos grasinimus esame girdėję ir imamės priemonių“, – pridūrė jis.Trečiadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Dmytro Marčenka pavadino Krymo tiltą taikiniu Nr.1 Ukrainos kariškiams.Ketvirtadienį interviu CNN Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikas pareiškė, kad nauja ginkluotė iš JAV ir kitų šalių-sąjungininkių leis Ukrainai susigrąžinti visas laikinai okupuotas teritorijas, taip pat ir Krymą.

Rusijos Ortodoksų bažnyčia „absurdiškomis“ vadina JK sankcijas patriarchui KiriluiKetvirtadienį Rusijos Ortodoksų bažnyčia atmetė Jungtinės Karalystės (JK) sankcijas jos vadovui patriarchui Kirilui už jo paramą Maskvos Ukrainoje sukeltam karui.„Bandymai kuo nors įbauginti Rusijos (Ortodoksų) bažnyčios vadovą ar priversti jį atsisakyti savo pažiūrų yra beprasmiai, absurdiški ir nieko gero nežadantys“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė bažnyčios atstovas Vladimiras Legoida.

Gynybos ministras: nauja ginkluotė leis Ukrainai susigrąžinti KrymąNauja ginkluotė iš JAV ir kitų šalių-sąjungininkių leis Ukrainai susigrąžinti visas laikinai okupuotas teritorijas, taip pat ir Krymą. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikas.„Mes ketiname išvaduoti visas mūsų teritorijas, visas, įskaitant Krymą. Krymas – strateginis Ukrainos tikslas, nes tai Ukrainos teritorija. Bet mes eisime žingsnis po žingsnio“, – sakė jis.Anot ministro, tolesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai gavus naujos ginkluotės bus suskirstyti į tris etapus. Pirmiausia planuojama stabilizuoti padėtį fronte, kad būtų išvengta nuostolių kautynėse su Rusijos kariuomene.Antrasis žingsnis – okupantų nustūmimas prie sienų, buvusių iki vasario 24 d., kai Rusijos pradėjo plataus masto įsiveržimą. O trečiajame etape su Ukrainos partneriais bus svarstomi „būdai, kaip išvaduoti okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą“.Žurnalistui paklausus, ar Ukrainos mėginimas susigrąžinti okupuotą Krymą karinėmis priemonėmis dar labiau neišprovokuos Rusijos, laikančios šį pusiasalį RF dalimi, O. Reznikovas atsakė, kad šis klausimas nenagrinėjamas.„Tai neturi reikšmės. Nes jie (rusai) pamatys tai Chersone, jie pamatys tai Zaporižioje, jie pamatys tai ir  Mariupolyje... Jie pamatys, kad tai Ukrainos žemės, ir Krymas – taip pat Ukrainos žemė“, – pabrėžė gynybos ministras.

Zelenskis priėmė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderiusKetvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Kyjive priemė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghį ir Rumunijos prezidnentą Klausą Iohannisą.Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.

Draghi rusų sugriautoje Irpinėje: viską atstatysime Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį, lankydamasis Kyjivo priemiestyje, sakė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų suniokota ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta.„Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – pasak atstovo žiniasklaidai, sakė jis žurnalistams, dalyvaudamas kelionėje su savo kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos.

JK įvedė sankcijas Rusijos Stačiatikų Bažnyčios patriarchui KiriluiJungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui „už tai, kad jis remia ir pritaria“ prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą.Užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė praėjus dviem savaitėms po to, kai Europos Sąjungos šalys, pasipriešinus Vengrijai, išbraukė įtakingą 75 metų dvasininką iš savo pačių naujausių sankcijų sąrašo.Į naująjį JK sankcijų sąrašą taip pat įtraukta Rusijos vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuri kaip įtariama, kontroliavo priverstinį maždaug 2 000 ukrainiečių vaikų įvaikinimą Rusijoje.„Šiandien mes taikome į Putino karo kurstytojus ir vykdytojus, kurie Ukrainai atnešė neapsakomas kančias, įskaitant priverstinį vaikų perkėlimą ir įvaikinimą“, – pareiškė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.„Mes nesiliausime ginti laisvę ir demokratiją ir toliau darysime spaudimą V. Putinui, kol Ukraina laimės“, – sakė ji pareiškime.

ES šalių vadovams lankantis Kyjive Kremlius sako, kad Vakarų ginklai „beprasmiški“Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui ir Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghiui atvykus į Kyjivą, Kremlius ketvirtadienį perspėjo dėl naujų Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai.„Norėčiau tikėtis, kad šių trijų valstybių vadovai ir Rumunijos prezidentas nesutelks dėmesio tik į paramą Ukrainai, toliau pumpuodami į ją ginklus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad tai būtų „visiškai beprasmiška ir dar labiau pakenktų šaliai“.

Macronas: Ukraina privalo priešintis ir laimėtiPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija.„Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.Prancūzų prezidentas taip pat gyrė ukrainiečių didvyriškumą susidūrus su Rusijos agresija. „Čia, kaip ir kitose vietose, ukrainiečiai sustabdė Rusijos kariuomenės [vykdytą] Kyjivo puolimą, – kalbėjo E. Macronas. – Tai parodo kariuomenės, taip pat Ukrainos gyventojų didvyriškumą. Drauge matomi [rusų] barbariškumo pėdsakai.“

EP pirmininkė: būtina parodyti, kad Ukraina priklauso mūsų šeimai Prieš priimant sprendimą dėl Ukrainos narystės perspektyvos Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareikalavo „aiškaus signalo“ dėl šalies ateities Europoje. Būtina politiškai parodyti, kad Ukraina priklauso „mūsų Europos šeimai“, sakė ji interviu vokiečių laikraščiui „Handelsblatt“.Europos Komisija penktadienį ketina pateikti rekomendaciją, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas šalies kandidatės statusas. Tarp šalių narių kol kas nėra vieningos pozicijos šiuo klausimu.R. Metsola pabrėžė, kad kandidatės statusas Ukrainai yra labai svarbus. „Tai ne tik pakeltų ukrainiečių karių moralę, bet ir padėtų išlaikyti politinę vienybę – tai veiksnys, kurio svarbos negalima nuvertinti“, – argumentavo Parlamento pirmininkė.Kalbėdama apie Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių vizitą į Kyjivą, R. Metsola sakė: „Norėčiau, kad jie padėtų Ukrainai tapti šalimi kandidate“. Ji pripažino, kad stojimo procesas visad sunkus. „Tačiau kas būtume mes, kurie esame viduje, jei užtrenktume duris kitiems, kurie būtinai nori įeiti?“ – klausė EP vadovė.Kartu R. Metsola įspėjo nedaryti diplomatinių reveransų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ar net spaudimo Ukrainai pradėti taikos derybas. „Nuolaidžiavimas niekada negali būti išeitis, - sakė politikė. – Neturėtume kalbėti apie veidą išsaugančius sprendimus. Neturime niekad pamiršti, kad susiduriame su brutalia autokratinio režimo, keliančio pavojų kitos šalies suverenumui, invazija“.

Irpinėje besilankantis E. Macronas apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Savo vizito Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Irpinėje metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas metė kaltinimus Rusijai, kad čia jos kariai įvykdė karo nusikaltimų, praneša „Sky News“.E. Macronas pridūrė, kad Ukraina turi laimėti karą su Rusija ir gebėti priešintis.Prancūzijos prezidentas šiuo metu lankosi Ukrainoje. Jis į šią šalį atvyko kartu su Italijos premjeru Mario Draghiu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Visų jų vyriausybės yra sulaukusios kritikos dėl pernelyg lėtos reakcijos į Rusijos invaziją.

Macronas, Scholzas ir Draghi atvyko į IrpinęPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi ketvirtadienį atvyko į Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestį Irpinę, pranešė vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.Tai yra šių trijų Europos šalių lyderių vizito į Rusijos sukelto karo draskomą Ukrainą dalis. Rusijos kariai invazijos pradžioje buvo užėmę Irpinę ir ją smarkiai nusiaubė.

Apsišaukėliškas vicegubernatorius: visi nuo vasario 24 d. Ukrainos Chersono srityje gimę kūdikiai automatiškai gaus Rusijos pilietybę Visi nuo vasario 24 d. Ukrainos Chersono srityje gimę kūdikiai automatiškai gaus Rusijos pilietybę, ketvirtadienį pareiškė apsišaukėliškas šios srities vicegubernatorius Kirilas Stremousovas.Kaip praneša „The Guardian“, K. Stremousovas sakė Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kad Rusijos piliečiais bus įregistruoti ir šioje srityje esantys našlaičiai.Trečiadienį K. Stremousovas tvirtino, kad Chersone dėl Rusijos pilietybės kreipiasi tūkstančiai žmonių.Kyjivas jau kelis kartus yra apkaltinęs Rusiją Ukrainos vaikų grobimu ir jų vežimu į savo teritoriją.

Po Ukrainos, Prancūzijos ir Italijos lyderių atvykimo Kyjive aidėjo oro pavojaus signalas Netrukus po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos premjeras Mario Draghis atvyko į Kyjivą, Ukrainos sostinėje sugaudė oro pavojaus signalas. Tai patvirtino vietoje esantis agentūros dpa reporteris.Trijulė ketvirtadienį traukiniu atvyko į Kyjivą. Čia ji su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ketina aptarti tolesnę paramą Rusijos užpultai šaliai bei Ukrainos siekį tapti ES nare.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 950 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 950 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 16-osios Rusija taip pat neteko 1 449 tankų, 3 545 šarvuotųjų kovos mašinų, 729 artilerijos sistemų, 233 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnių, 2 494 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 591 drono, 55 specialiosios technikos vienetų ir 129 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Scholzas Kyjive: Ukraina bus remiama tiek, kiek reikėsVokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį atvykęs į Kyjivą su pirmuoju vizitu nuo Rusijos invazijos pradžios, patikino Ukrainą, kad Berlynas ir toliau ją rems.Kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu traukiniu iš Lenkijos atvykęs O. Scholzas sakė, kad jie nori „parodyti savo paramą Ukrainai ir Ukrainos piliečiams“.„Mes norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama pagalba – finansinė ir humanitarinė, taip pat ginklais – bus tęsiama“, – sakė jis.Pasak jo, parama bus teikiama tiek, kiek reikės.Vokietijos kancleris sakė, kad ES įvestos sankcijos Maskvai „prisideda prie tikimybės, kad Rusija atsisakys savo plano ir išves karius – nes toks yra tikslas“.

Slovakija padovanojo Ukrainai sraigtasparnių „Mi“ ir raketų „Grad“Slovakija padovanojo Ukrainai penkis sraigtasparnius „Mi“ ir kelis tūkstančius raketų „Grad“, ketvirtadienį pranešė slovakų gynybos ministras Jaroslavas Nadas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms saugiai padovanojome tūkstančius slovakiškų 122 mm raketų „Grad“ ir penkis „Mi“ serijos sraigrasparnius“, – po Briuselyje vykusio NATO šalių gynybos ministrų susitikimo tviteryje parašė J. Nadas.Pasak jo, siuntą, be kita ko, sudarė keturi „M1-17“ ir vienas „Mi-2“ sraigtasparnis. Ministras pridūrė, kad juos Slovakijos kariuomenės arsenale jau pakeitė amerikietiški „UH-60M“ sraigtasparniai.NATO narė ir Ukrainos kaimynė Slovakija prieš tai jau yra padovanojusi Kyjivui kitokios karinės įrangos ir ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemą „S-300“. Bratislava taip pat yra sutikusi parduoti Ukrainai aštuonias naujas savaeiges haubicas „Zuzana 2“.

Gubernatorius: Sjeverodonecke vis dar yra apie 10 tūkst. civiliųRytų Ukrainos Sjeverodonecko mieste vis dar yra apie 10 tūkst. civilių, trečiadienį pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.„Iš 100 tūkst. gyventojų mieste šiuo metu yra apie 10 tūkst.“, – „Telegram“ parašė S. Haidajus.Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „kaip įmanydamos bando atremti priešą“. „Jau beveik keturis mėnesius jie svajoja apie Sjeverodonecko kontrolę... jie neskaičiuoja aukų“, – tvirtino S. Haidajus. Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „netenka šimtų kovotojų, tačiau randa rezervų ir toliau naikina Sjeverodonecką“.Sjeverodoneckas yra didžiausias Luhansko srities miestas, kurį vis dar kontroliuoja Ukrainos kariai. Pastarosiomis savaitėmis jis yra intensyviai apšaudomas. Čia rusai sunaikino tris tiltus, jungiančius šį miestą su kaimyniniu Lysyčansku, kuris taip pat tebėra ukrainiečių rankose.Užėmę Sjeverodonecką, Rusijos kariai galėtų toliau stumtis į priekį Donbase.Ukrainos vadovybės teigimu, šimtai civilių prisiglaudė miesto „Azot“ chemijos gamyklos bunkeriuose. Šis objektas dabar nuolat bombarduojamas.Rusija trečiadienį apkaltino Ukrainos pajėgas, esą jos neleidžia evakuoti šių žmonių.

Scholzas, Macronas ir Draghi atvyko į KyjivąVokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienio rytą atvyko į Kyjivą pirmojo vizito nuo Rusijos invazijos pradžios.Jie kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie tolesnę paramą šaliai ir Ukrainos norą būti priimtai į Europos Sąjungą.Trijų vadovų kelionė traukiniu su nakvyne buvo planuojama keletą dienų. Tačiau, nepaisant žiniasklaidos pranešimų, saugumo sumetimais ji buvo oficialiai patvirtinta tik prieš pat atvykimą į Ukrainos sostinę.Trečiadienį vakare O. Scholzas išskrido į pietų Lenkiją. Iš pasienio miesto Pšemyslio devynių vagonų traukinys, kuriame buvo ES šalių vadovai, prieš pat vidurnaktį išvyko į Kyjivą.Planuojama, kad prie grupės Kyjive prisijungs Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, tačiau jis kelionei pasirinko kitą maršrutą.

Irpinėje namų netekusiems žmonėms pastatytas „geležinis miestas“Kovo mėnesį, Rusijos pajėgoms veržiantis į Ukrainos sostinę, atskridusi raketa Vladimiro Melniko namą Kyjivo priemiestyje Irpinėje pavertė rūkstančiais griuvėsiais.Praėjus trims mėnesiams 73 metų vyras vėl grįžo į Irpinę ir apsigyveno traukinio vagone, neseniai pertvarkytame į būstą tiems, kurių namai buvo sugriauti per Rusijos invaziją.„Raketa perskrodė stogą, lubas ir atsidūrė rūsyje, bet man pavyko išsigelbėti“, – pasakojo V. Melnikas, gyvenantis pas seserį po to, kai kovo 10 dieną sudegė jo namas.„Čia, kaip man buvo pasakyta, galėsiu gyventi tiek, kiek reikės“, – sakė jis AFP, kartu rodydamas nespalvotas savo buvusio būsto nuotraukas.„Geležiniu miestu“ pavadintoje užtvertoje teritorijoje yra penki vagonai, kuriuose gali apsistoti iki 25 šeimų, trečiadienį per būsto pristatymą žurnalistams sakė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznycia“ (UZ).Vagonuose įrengti oro kondicionieriai, sanitariniai mazgai ir kavos aparatas, o gyventojai gali prisijungti prie JAV milijardieriaus Elono Musko „Starlink“ belaidžio interneto.Vagone-restorane gyventojai kasdien gali paragauti nevyriausybinės organizacijos gaminamo maisto, o septintajame vagone įrengti dušai, persirengimo kambarys ir skalbimo mašina.Poilsiui skirta atvira erdvė, kurioje įrengtos nedidelės vaikų žaidimų aikštelės, kepsninė, suolai, mediniai stalai ir du hamakai. Ši vieta – tai ramybės oazė, smarkiai kontrastuojanti su karo baisumais, kuriuos patyrė gyventojai.„Dabar reikia įvertinti namui padarytą žalą ir viską atstatyti, o tai užtruks“, – sakė V. Melnikas, svarstydamas, kaip jis galės susimokėti už remontą, jei jo pensija mažesnė nei 200 eurų.77 metų Olga Oleinik su šešių asmenų šeima trečiadienį taip pat persikėlė į vieną iš vagonų, nes karo pradžioje buvo sugriauti jos namai Irpinėje.Ji ir V. Melnikas – vienos iš pirmųjų penkių šeimų, kurios bus čia apgyvendintos. Kitos atvyks artimiausiomis dienomis.UZ keleivių skyriaus vadovas Oleksandras Percovskis AFP sakė, kad maksimalus 25 šeimų skaičius bus pasiektas iki mėnesio pabaigos.

Gubernatorius: per Sumų miesto apšaudymą yra žuvusiųjų ir sužeistųjųSumų mieste Ukrainos šiaurės rytuose, vietos gubernatoriaus Dmytro Šyvyckio duomenimis, naktį į ketvirtadienį nuo Rusijos raketų ugnies žuvo keturi žmonės. Dar šeši asmenys buvo sužeisti. Apšaudytas ir Dobropilios rajonas pasienyje su Rusija, praneša agentūra „Reuters“.

Turkijos URM: išminuoti Ukrainos uostų prieigas grūdų eksportui nebūtinaTurkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti.„Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos. Galima sukurti saugius išėjimus iš trijų uostų, kad laivai galėtų plaukti be jokios grėsmės. Ukrainiečių kateriai būtų kelrodžiai“, – sakė M. Cavusoglu.Turkijos diplomatijos vadovas JT planą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo pavadino įgyvendinamu.„Mes laukiame Rusijos atsakymo dėl to. Turkija pritaria šiam planui. Jei šalys pritars iniciatyvai, galime surengti susitikimą Stambule ir aptarti detales“, – pareiškė M. Cavusoglu.Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas užėmė maždaug pusę pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jos grūdų eksportas per Juodąją jūrą yra blokuojamas, o pasaulyje auga maisto kainos, kyla nerimas dėl kai kurioms šalims gresiančio bado.Ankara birželio 11-ąją pasiūlė surengti keturšalį – JT, Turkijos, Ukrainos ir Rusijos – pasitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos jūrų uostų atblokavimo.

V. Zelenskis „dėkingas“ JAV už ginklus Ukrainai ir lyderystęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu trečiadienį pareiškė, kad yra „dėkingas“ už naują Amerikos ginklų paketą Kyjivui.„Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują mūsų gynybos stiprinimą, naują 1 mlrd. dolerių paramos paketą, – sakė V. Zelenskis vakariniame kreipimesi. – Esu dėkingas už šią paramą, ji ypač svarbi mūsų gynybai (rytiniame) Donbaso regione“.J. Bidenas anksčiau trečiadienį paskelbė apie 1 mlrd. dolerių vertės ginkluotės paketą Ukrainai, į kurį įtraukta daugiau artilerijos, pakrančių priešlaivinės gynybos sistemų, šaudmenų artilerijai ir pažangių raketų sistemų, kurias Ukraina jau naudoja.„Taip pat esu dėkingas už (JAV) lyderystę mobilizuojant visų partnerių pagalbą“, – sakė Ukrainos vadovas.Jis sakė, kad su JAV prezidentu taip pat aptarė „taktinę padėtį mūšio lauke ir kaip paspartinti mūsų pergalę“.Kyjivas prašo atsiųsti daugiau Vakarų ginklų, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją, nes jos kariuomenę turimu ginklų kiekiu Maskvos pajėgos stipriai lenkia.„Kiekvieną dieną kovoju už tai, kad Ukraina gautų reikiamą ginkluotę ir įrangą, – sakė V. Zelenskis. – Tačiau drąsos, išminties ir taktinių įgūdžių neįmanoma importuoti. O mūsų didvyriai visa tai turi“.V. Zelenskis taip pat sakė, kad telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.JK premjeras tviteryje pareiškė, kad Londonas remia Kyjivą „iki galutinės pergalės“.„Vėliau šį mėnesį vyksiantys Didžiojo septyneto ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimai bus proga pademonstruoti Vakarų vienybę ir ryžtą remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu“, – sakė B. Johnsonas.

Į Ukrainą išvyko Europos lyderiaiItalijos premjeras Mario Draghi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienio rytą iš Lenkijos išvyko į Ukrainą, pranešė Italijos televizijos kanalas „RaiNews“. Apie kelionę esą iš anksto nebuvo paskelbta saugumo sumetimais.

Beveik 60 proc. europiečių patenkinti ES atsaku į karą UkrainojeEuropos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys. Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą. Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių. Be to, 70 proc. respondentų pritaria, kad būtų skiriamas finansavimas karinės technikos tiekimui į Ukrainą. Dauguma – 81 proc. – respondentų palaiko bendrą ES valstybių narių gynybos ir saugumo politiką. Kiekvienoje iš Bendrijos valstybių jai pritaria bent du trečdaliai piliečių. Be to, 93 proc. respondentų sutinka, kad ES valstybės narės turi veikti išvien užtikrinant ES teritorijos saugumą, o 85 proc. mano, kad reikia plėsti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje. Ši speciali „Eurobarometro“ apklausa atlikta balandžio 19–gegužės 16 dienomis visose 27 ES valstybėse tiesioginių interviu bei interneto apklausų būdu.

Rytų Ukrainoje dingo du JAV piliečiaiRytų Ukrainoje dingo du ukrainiečių pajėgų pusėje kovoję JAV piliečiai. Abu jie pastarąjį kartą birželio 8 dieną turėjo kontaktą su savo šeimomis. Pasak artimųjų, jie negrįžo iš operacijos Charkivo regione, praneša agentūra „Reuters“.Anot JAV valstybės departamento, informacija, kad abu vyrai pateko į Rusijos nelaisvę, kol kas nepatvirtinta.Jei amerikiečiai iš tiesų būtų Rusijos nelaisvėje, jie būtų pirmieji JAV piliečiai, kurie konflikte paimti karo belaisviais. Praėjusią savaitę prorusiško separatistų regiono Donecko teismas skyrė mirties bausmes į nelaisvę paimtiems dviem britams ir marokiečiui.

V. Zelenskis priėmė kvietimus dalyvauti G7 ir NATO viršūnių susitikimuoseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė kvietimus dalyvauti birželio pabaigoje vyksiančiuose G7 ir NATO viršūnių susitikimuose. Tai jis trečiadienį pareiškė tviteryje.„Su dėkingumu priėmiau partnerių kvietimus dalyvauti svarbiuose tarptautiniuose susitikimuose“, - teigė jis. Tačiau V. Zelenskis nepasakė, ar paliks Kyjivą, ar kaip kitose konferencijose dalyvaus vaizdo ryšiu. Ir savo tradiciniame vakariniame kreipimesi jis šį klausimą paliko atvirą.Į septynių svarbiausių pramoninių valstybių lyderių konferenciją, anot V. Zelenskio, jį pakvietęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Kvietimo į NATO susitikimą jis sulaukęs iš generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo.G7 viršūnių konferencija birželio 26-28 dienomis vyks Vokietijoje. Birželio 28 dieną Ispanijos sostinėje Madride prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime 30 Aljanso šalių vadovai spręs, kaip vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu reaguoti į Rusijos grėsmę. Konkrečiai kalbama apie rytinio flango stiprinimą papildomais NATO daliniais.Ir NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad dar nėra aišku, ar V. Zelenskis asmeniškai atvyks į susitikimą, ar dalyvaus jame vaizdo ryšiu. „Jo laukiame asmeniškai. Tačiau jei tai neįmanoma, jis su mumis kalbės vaizdo ryšiu“, - teigė J. Stoltenbergas.

Per susirėmimus Černigovo regione žuvo 478 civiliaiNuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Černigovo regione žuvo 478 civiliai, o dar apie 700 buvo sužeisti. Tokius skaičius socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Černigovo apygardos prokuratūra, praneša „Ukrinform“.„Nuo Rusijos Federacijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ir nuo karo veiksmų Černigovo regiono teritorijoje pradžios žuvo 478 civiliai, iš kurių: vyrai – 334, moterys – 122, nepilnamečiai – 22. Dar 692 žmonės buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.Kaip minėta, dauguma žmonių mirė nuo apšaudymo ir aviacijos smūgių gyvenvietėse. Taip pat buvo faktų apie automobilių apšaudymą ir civilių šaudymą.Dėl šių ir kitų šalies agresorės karių įvykdytų nusikaltimų padarymo faktų buvo pradėtos 1263 baudžiamosios bylos. tarimai buvo pareikšti 22 Rusijos Federacijos kariniams darbuotojams, teismui buvo nusiųstas kaltinimas vienam įsibrovėliui.

Rusai paleido raketų į Donecko sritį, yra sužeistųjųRusijos kariai ketvirtadienio naktį sudavė raketų smūgius į Pokrovsko miestą ir Grišino kaimą Donecko srityje. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities vadovas Pavelas Kyrylenko.Per atakas buvo sužeisti du žmonės, buvo apgadinti ar sunaikinti mažiausiai 14 privačių namų, meteorologijos stotis bei ūkis, kuriame žuvo apie trisdešimt gyvūnų.„Rusai aiškiai laikosi savo išdegintos žemės taktikos. Jie smogia civiliams taikiniams, terorizuoja žmones“, – rašė P. Kyrylenko. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariai sutelkė savo pastangas į Donbaso užgrobimą. Sjeverodonecke ir viename iš Vrubovkos rajonų tęsiasi įnirtingi mūšiai. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos naikina gyvenvietes regione, yra daug nukentėjusių civilių.

JAV įspėja Kiniją nebūti „neteisingoje istorijos pusėje“ dėl UkrainosJungtinės Valstijos trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vienijimosi su Rusija ir įspėjo, kad šalys, palaikančios prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą, bus „neteisingoje istorijos pusėje“.„Kinija teigia esanti neutrali, bet jos elgesys aiškiai rodo, kad ji vis dar investuoja į artimus ryšius su Rusija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.Jis kalbėjo Kinijos prezidentui Xi Jinpingui trečiadienį per pokalbį telefonu patikinus V. Putiną, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais.

JAV generolas: Rusija prarado 20-30 proc. savo ginkluotųjų pajėgųJAV generolas Markas Milley patikino, kad rusai per karą Ukrainoje prarado maždaug 20-30 proc. savo ginkluotųjų pajėgų.„Tai yra labai daug ir svarbu“, – NATO būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė jis.Pasak jo, nors ukrainiečiai yra praradę pranašumą Donbaso regione, „karas nėra tik žaidimas skaičiais, o tai, kaip jie yra panaudojami“.Rusai vykdo masinius apšaudymus „nebūtinai pasiekdami karinio efekto“, sakė jis. JAV generalo tikinimu, ukrainiečiai naudojo „daug geresnę artilerijos techniką“ ir „efektyviau kovojo taktiškai“.

Rusijos energetikos įmonės „Gazprom“ žingsnis sumažinti Vokietijai tiekiamų dujų kiekį buvo „politinis“, o ne „techninis, pateisinamas sprendimas“, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.Anot jo, Rusijos veiksmai rodo, kad Europos šalims reikia skubiai nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro.„Gazprom“ pranešė, kad riboja „Nord Stream“ dujotiekiu siunčiamų dujų kiekį iki mažiau nei 70 mln. kubinių metrų per dieną.Dujų milžinė taip pat paskelbė apie staigų dujų sumažinimą Italijai. Abi šalys yra stipriai priklausomos nuo rusiškų dujų, tačiau ieško būdų, kaip sumažinti savo priklausomybę.

JT: nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 4400 Ukrainos civilių Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista beveik 10 000 Ukrainos civilių.Tokius skaičius paskelbė JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras. Šiandien galima teigti, kad 4 452 civiliai žuvo, o 5 531 buvo sužeistas. Nuo vasario 24 dienos žuvo 280 vaikų.Manoma, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni, nei pranešama. Aukų skaičius intensyvių mūšių vietose dar nepatvirtintas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas NATO būstinėje Briuselyje paskelbė apie naujausią paramos Ukrainai paketą.Kalbėdamas spaudos konferencijoje, Ll. Austinas sakė, kad į 1 milijardo dolerių paketą buvo įtraukta raketų paleidimo sistemos, dar 18 M777 haubicų ir taktinės transporto priemonės joms gabenti bei 36 000 šovinių.Ll. Austinas sakė: „Gilinsime koordinavimą ir bendradarbiavimą... ir toliau ginsime taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kuri saugo mus visus“.

Patruševas: „Rusija suinteresuota sudaryti politinius ir diplomatinius susitarimus, kurie leistų nutraukti kovos veiksmus“Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas trečiadienį netikėtai pareiškė, kad Kremlius suinteresuotas kuo greičiau sudaryti su Ukraina politinius ir diplomatinius susitarimus.Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS.„Rusija suinteresuota kuo greičiau sudaryti politinius ir diplomatinius susitarimus, kurie leistų nutraukti kovos veiksmus. Bet Maskvos ir Kyjivo derybas įšaldė Ukrainos atstovai“, - teigė N. Patruševas.Jis taip pat tvirtino, kad esą Ukrainos ir Rusijos derybos buvo įšaldytos JAV ir Didžiosios Britanijos reikalavimu.UNIAN primena, jog anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija tikrai sės prie derybų stalo, bet ne dabar ir ne Maskvos sąlygomis. Pasak jo, Rusija prabilo apie derybų būtinybę kaip tik dabar, kadangi sutelkė Ukrainos rytuose visus savo išteklius.„Jie turi iliuzijų, kad atėjo tas metas, kai reikia priversti Ukrainą, pasitelkus Europos bendriją ir elitą, sėsti prie derybų stalo“, - sakė jis.

Krašto apsaugos ministras Anušauskas: Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumoKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime pabrėžė, kad parama Ukrainai tebėra kritiškai svarbi ir turime visomis priemonėmis padėti Ukrainai nugalėti Rusijos agresiją„Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje. Tvirta ir ilgalaikė parama, ginklų tiekimas yra raktas, jei norime, kad Ukraina laimėtų", - akcentavo A. Anušauskas.Ministras taip pat atkreipė dėmesį į NATO vaidmenį išminuojant Ukrainos teritoriją bei organizuojant karių mokymus. „Akivaizdu, kad šis karas pareikalaus mūsų ilgalaikės paramos, todėl mes visi turėtume turėti „įsipareigojimą Ukrainai", - sakė krašto apsaugos ministras.Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene Ukrainos pajėgoms jau perdavė dalį gegužės pabaigoje suformuotos siuntos - 10 karinių sunkvežimių ir 10 išminavimo darbams naudojamų visureigių.Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima oro gynybos sistemas „Stinger", prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus.Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 115 mln. eurų.Taip pat Lietuvoje mokomi Ukrainos kariai kaip naudotis vakarietiška ginkluote. Balandžio pabaigoje Lietuvoje baigėsi pirmieji mokymai, kuriuose parengta 20 prieštankinių sistemų instruktorių. O birželio 10 d. baigėsi pagal Tarptautinę gynybos švietimo stiprinimo programą surengtas specializuotas kursas Ukrainos kariams Lietuvos kariuomenės mokykloje. Mėnesį trukusio kurso metu kariai papildomai buvo supažindinti ir su Lietuvos kariuomenės pėstininkų ginkluote.NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą iniciavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Jame taip pat dalyvavo atstovai iš Australijos bei Japonijos.

E. Macronas užsimena apie galimybę aplankyti UkrainąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį užsiminė, kad netrukus gali vykti į Kyjivą susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, tačiau sakė, kad viešai neaptarinės tokios kelionės detalių.Rumunijoje su oficialiu vizitu viešintis E. Macronas atsakydamas į žurnalisto klausimą sakė, kad dabar būtų tinkamas laikas apsilankyti Ukrainos sostinėje, bet pabrėžė, kad „nesileis į logistiką“. Ukrainoje vyksta karas nuo tada, kai Rusija prieš beveik keturis mėnesius įsiveržė į kaimyninę šalį.„Šiuo metu Ukrainai ir Ukrainos žmonėms turime siųsti aiškius politinius signalus – mes, europiečiai, mes, Europos Sąjunga“, – sakė E. Macronas po susitikimo su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu oro pajėgų bazėje pietryčių Rumunijoje.Abu prezidentai susitiko ruošdamiesi birželio 23–24 dienomis Briuselyje vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai ir birželio 29–30 dienomis Madride vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui. Prancūzija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES.E. Macronas sakė, kad prieš ES valstybių ir vyriausybių vadovams „priimant svarbius sprendimus“ Briuselyje, Ukrainai turi būti pasiųsta „paramos žinia“. Planuojama, kad Bendrijos lyderiai svarstys Ukrainos prašymą suteikti jai ES kandidatės statusą.Prancūzijos prezidentas taip pat paminėjo, kad reikia rasti būdų, kaip atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą.„Visos šios priežastys ... pateisina gilias diskusijas ir naujus žingsnius“, – sakė jis.E. Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms.Jis dažnai kalbasi su V. Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.E. Macronas pabrėžė ES karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai.„Tačiau mes norime kurti taiką, – kalbėjo jis. – O tai reiškia, kad visi norime, kad tam tikru momentu būtų nutraukta ugnis ir vėl prasidėtų diskusijos.“Žiniasklaidoje pasirodė kol kas nepatvirtintų pranešimų, kad E. Macronas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi gali pirmą kartą apsilankyti Ukrainos sostinėje Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios.Vokietijos vyriausybė atsisakė patvirtinti arba paneigti šiuos žiniasklaidos pranešimus, o M. Draghi biuras viešai nekomentavo galimo vizito.

Lenkijos ministras: saugyklos grūdams iš Ukrainos bus statomos kelis mėnesiusNaujos saugyklos grūdams iš Ukrainos bus statomos kelis mėnesius. Jas norima išdėstyti Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Henryku Kowalczyku.„JAV prezidento Joe Bideno sumanymas statyti laikinas grūdų saugyklas Lenkijoje, prie Ukrainos sienos, yra labai įdomus. Bet kol kas tai tik įžanginis pareiškimas, kuris reikalauja daug konkrečių sprendimų. Jie susiję su saugyklų statybos vietomis, papildoma infrastruktūra, finansavimo šaltiniais, nuosavybės teise ir daugeliu panašių klausimų“, - parašė ministras feisbuke.Antradienį JAV prezidentas J. Bidenas papasakojo apie Vakarų planą statyti saugyklas prie Ukrainos sienų, kad būtų palengvintas grūdų eksportas, kurį stabdo Rusijos pradėta Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, sukėlusi pasaulinę maisto tiekimo krizę.

JAV praneša apie 1 mlrd. dolerių pagalbą UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie naują paramos Ukrainai paketą, praneša „Skynews“. Po skambučio ir pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu šį rytą J. Bidenas paskelbė apie dar 1 mlrd. dolerių saugumo pagalbą, įskaitant papildomą artileriją ir pakrančių gynybos ginklus.Į paketą taip pat įeina amunicija ir pažangiosios raketų sistemos, skirtos naudoti Donbaso regione.J. Bidenas taip pat paskelbė apie papildomą 225 mln. dolerių humanitarinę pagalbą, kuri padėtų šeimoms tiekti saugų geriamąjį vandenį, medicinos reikmenis, maistą, pastogę ir grynuosius pinigus būtiniausioms prekėms įsigyti.Ukraina desperatiškai reikalauja daugiau sunkiosios ginkluotės, kad padėtų jos mūšiui Donbase.

Ukrainos policijai pavyko užkirsti kelią teroro aktui prieš šalies vadovusUkrainos nacionalinė policija užkirto kelią teroro aktui prieš šalies vadovus. Tai trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.Pasak jo, pareigūnai kasdien gauna informacijos apie įvairius įtartinus asmenis, kurią teikia gyventojai. Tai padeda imtis antidiversinių priemonių.„Ir kaip tik mūsų operatyvinių šaltinių informacija leido išvengti teroro akto prieš mūsų valstybės vadovus. Po pergalės apie tai bus galima papasakoti kur kas daugiau“, - sakė viceministras.Anksčiau Ukrainos prezidento biuro pirmininko patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams pareiškė, kad į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio gyvybę buvo mėginta pasikėsinti jau daugiau kaip dešimt kartų.

JK netrukus pristatys raketų sistemų UkrainaiJungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.„Manau, kad jos netrukus bus pristatytos, o šaudmenys turi būti perduoti kartu“, – Osle žurnalistams sakė B. Wallace'as, vykstant 10 Šiaurės Europos šalių vienijančių Jungtinių ekspedicinių pajėgų susitikimui.Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti Rytų Ukrainos Donbaso regioną, jau daugelį kartų ragino savo sąjungininkus tiekti daugiau sunkiosios ginkluotės.Antradienį Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pareiškė, kad jos šalis yra gavusi tik „apie 10 procentų“ visos reikalingos ginkluotės.Pasak B. Wallace'o, be salvinės ugnies sistemų Britanija taip pat svarsto galimybę nusiųsti priešlaivinių raketų „Harpoon“. Tokios ginkluotės žadėjo perduoti ir Danija bei Nyderlandai, pridūrė sekretorius.

JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 4 452 civiliaiNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo 4 452 civiliai, o dar 5 531 buvo sužeistas. Tai trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Tarp žuvusiųjų – 1 712 vyrų, 1 144 moterys, 107 mergaitės, 106 berniukai, taip pat 67 vaikai ir 1 316 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

JT: dar anksti patvirtinti Rusijos karo nusikaltimus UkrainojeJungtinių Tautų Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai.„Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose.Charkivo ir Sumų regionuose komisija stebėjo „didelių miesto rajonų sunaikinimą, kaip manoma, aviacijai, artilerijai ar raketomis atakuojant civilius objektus“, pridūrė jis.Tačiau, pasak E. Mose, JT „šiame etape“ negali pateikti išsamaus įvykių, kurie vyko prie Kyjivo kovo mėnesį, vertinimo teisiniu požiūriu.Pasak jo, komisijos surinkti įrodymai, „jeigu vėliau bus patvirtinti“, galėtų būti panaudoti pagrindžiant kaltinimus dėl įtariamų žmogaus tiesių pažeidimų, „įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui“.JT Žmogaus teisių tarybos kovą įsteigta nepriklausoma tarptautinė pažeidimų Ukrainoje tyrimo komisija ketvirtadienį turėtų užbaigti birželio 7 dieną pradėtą savo pirmąją misiją Ukrainoje.Komisija lankėsi Bučoje, Irpinėje, Charkive ir Sumuose, kur rinko civilių gyventojų parodymus, susitiko su vietos pareigūnais ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.

Pentagono vadovas: Vakarai turi intensyviau tiekti ginkluotę UkrainaiJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti.„Turime intensyviau vykdyti savo įsipareigojimą Ukrainos savigynai ir turime dar labiau stengtis užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti save, savo piliečius ir savo teritoriją“, – sakė Ll. Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.

Vokietijos vyriausybės atstovas: Ukraina pati turi nustatyti taikos sąlygas Berlynas įsitikinęs, kad nė viena šalis ar organizacija neturi teisės patarinėti Ukrainai dėl taikos sąlygų. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė VFR vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, praneša „Ukrinform“.„Galiu aiškiai pasakyti, jog kancleris ne kartą pabrėžė, kad Ukraina pati ir visai savarankiškai pasirenka, kokio sprendimo šiame konflikte su Rusija ji siekia. Ir niekas iš svetur negali jai patarinėti“, – teigė atstovas.Pasak S. Hebestreito, taikos sąlygoms turi pritarti Ukrainos visuomenė, prezidentas, parlamentas, o bet kokie reikalavimai iš šalies yra nederami.Paklaustas apie būsimą Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizitą į Ukrainą, ministrų kabineto atstovas teigė „neturįs ko pranešti apie kanclerio darbo planus“.Kartu  S. Hebestreitas pabrėžė, kad Vokietijos ir jos kanclerio pozicija Ukrainos atžvilgiu nekelia jokių abejonių: VFR teikia visapusišką pagalbą – finansinę, humanitarinę ir karinę.„Ukrinform“ primena, kad O. Scholzas šią savaitę gali surengti vizitą į Kyjivą. Jo kanceliarija kelionės datos kol kas neskelbia.

Zelenskis ragina Europą teikti Ukrainai daugiau pagalbosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priminė apie 1968 metų Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją, ragindamas Europą labiau padėti jo šaliai priešintis Rusijos įsiveržimui.„Mes su jumis, būkite su mumis“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Čekijos įstatymų leidėjams Prahoje, cituodamas vieno tuometinės Čekoslovakijos radijo laidų vedėjo kreipimąsi, kai okupantai mėgino išjungti radijo ryšį.„Dabar, kai Ukrainos žmonės kovoja už laisvę prieš žiaurią Rusijos invaziją, šiais žodžiais kreipiamės į visas Europos ir demokratinio pasaulio tautas“, – pridūrė prezidentas.„Ukraina turėtų gauti viską, ko reikia pergalei pasiekti“, – pabrėžė jis.1968-aisiais penkių Maskvos vadovautų armijų invazija į Čekoslovakiją numalšino vadinamąjį Prahos pavasarį – demokratinį judėjimą, gyvavusį komunistų valdymo laikotarpiu 1948–1989 metais.1993-aisiais Čekoslovakija suskilo į Čekiją ir Slovakiją.V. Zelenskis sakė manąs, kad vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pirmas Maskvos sąmokslo susigrąžinti buvusias savo satelitines valstybes etapas.„Tironas, kuris... nori visko, niekada nesustos“, – perspėjo Ukrainos prezidentas.„Čekai puikiai žino, kas nutinka, kai einama į kompromisus su tironais“, – pridūrė jis, taip pat primindamas apie 1938 metais nacistinės Vokietijos įvykdytą Čekoslovakijos okupaciją.V. Zelenskis padėkojo Prahai už tai, kad ji priėmė daugiau kaip 300 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių ir atsiuntė daugiau nei 3,5 mlrd. Čekijos kronų (142 mln. eurų) vertės ginkluotę.Prezidentas paragino Čekiją padėti paspartinti naują sankcijų Rusijai paketą, kai liepą rotacijos principu pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.Praha pareiškė, kad pirmininkaudama ES pirmenybę teiks Ukrainai, žadėdama garsinti šalies siekį įstoti į bloką ir padėti jai atsistatyti po karo.„Būkite aktyvūs, kad visi Europos lyderiai sutiktų, jog Europos gynimas ir stiprinimas yra mūsų bendras tikslas, – kalbėjo V. Zelenskis. – Rusijos kariai žino, kad jie kovoja prieš europietiškas vertybes.“

Podoliakas: kur bus Medvedevas po dvejų metų – klausimasUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas atsakė į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo grasinimus, kad esą po dvejų metų Ukrainos gali nebelikti pasaulio žemėlapyje, praneša portalas „rbc.ua“.Anot M. Podoliako, tai pasakyti galėjo tik „mažas žmogus su dideliais kompleksais“.„Jeigu Rusijos imperializmas turėtų veidą, tai būtų Medvedevas. Mažas žmogus su dideliais kompleksais, kurio vienintelė galimybė atkreipti į save dėmesį – purkštelėti nuodų į Ukrainos pusę arba grasinti pasauliui“, – parašė jis tviteryje.Pasak M. Podoliako, „Ukraina buvo, yra ir bus“, o štai „kur bus Medvedevas po dvejų metų – klausimas“.„rbc.ua“ primena, kad Ukraina pasiūlė Jungtinėms Valstijoms susitarimą dėl suskystintųjų dujų tiekimo lendlizo. Kyjivas už jas sumokėtų per dvejus metus.D. Medvedevas į tai reagavo žodžiais, jog Kremliuje abejojama, ar Ukraina apskritai dar egzistuos po dvejų metų.

NATO vadovas: reikės laiko ukrainiečių karių apmokymui naudotis Vakarų ginklaisNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės.Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.„Ukraina iš tikrųjų yra labai kritinėje padėtyje, todėl skubiai reikia imtis daugiau veiksmų“, – prieš NATO ministrų susirinkimą žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.Vakarai siunčia į Ukrainą dideles ginkluotės siuntas, kad padėtų jai kovoti su Kremliaus pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkesnės ginkluotės.J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės perėjo nuo senesnės įrangos prie „tolimesnio nuotolio, pažangesnių oro gynybos sistemų, pažangesnės artilerijos, daugiau sunkiosios ginkluotės“ siuntimo.„Taip pat yra faktas, kad dabar, kai mes iš tikrųjų pradedame pereiti nuo sovietmečio ginklų prie modernesnių NATO ginklų, prireiks šiek tiek laiko, kad ukrainiečiai būtų pasirengę naudoti ir valdyti šias sistemas“, – sakė jis.Pasak J. Stoltenbergo, tokios NATO narės kaip Nyderlandai skubiai bando surengti mokymus ukrainiečių kariams, kad jie greičiau prisitaikytų prie naujų atkeliaujančių sunkiųjų ginklų.J. Stoltenbergas sakė, kad vėliau šį mėnesį Madride vyksiančiame viršūnių susitikime Aljanso lyderiai turėtų susitarti dėl „visapusio pagalbos paketo“ Ukrainai, kad ilgainiui jos pajėgos pereitų prie NATO standartus atitinkančių ginklų.Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę Ukrainą sukrėtė JAV vadovaujamą karinį bloką ir privertė perkelti daugiau pajėgų į Rytų Europą.NATO viršūnių susitikime ketinama galutinai patvirtinti naują gynybinę strategiją, kuria siekiama sustiprinti Aljanso gebėjimą atgrasyti Maskvą nuo atakų prieš NATO nares.J. Stoltenbergas sakė, jog tikisi, kad sąjungininkės įsipareigos laikyti daugiau didelės parengties karių, kurie bus apmokyti ir skirti ginti Aljanso rytinį flangą, ir dislokuoti daugiau ginkluotės šiame regione.Tačiau, pasak jo, tai veikiausiai nebus nuolatinis karių dislokavimas rytinėse sąjungininkėse, nors dauguma jų, įskaitant Baltijos valstybes, tikėjosi ir siekė didelių NATO pajėgų dislokavimo savo teritorijose.

Graikija perduos Ukrainai 20–30 pėstininkų kovos mašinųGraikija po mainų su Vokietija gali perduoti Ukrainai 30 sovietinio pavyzdžio pėstininkų kovos mašinų. Tai pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, praneša laikraštis „Protothema“.Mainais Vokietija žada perduoti Graikijai šarvuočių „Marder“.„Šiuo metu mes keičiame nedidelį skaičių – nuo 20 iki 30 – šarvuotųjų mašinų į kur kas modernesnę Vokietijoje pagamintą techniką. Mes padedame Ukrainai ir tuo pat metu stipriname savo ginkluotąsias pajėgas naujesnėmis kovos mašinomis“, - sakė Graikijos vyriausybės vadovas.Anksčiau Graikijos atstovai, atsižvelgdami į įtemptus santykius su Turkija, pabrėždavo, jog perduos savo pėstininkų kovos mašinas Ukrainai tik po to, kai gaus iš Vokietijos šarvuočių „Marder“.Gegužės pabaigoje kancleris Olafas Scholzas pranešė apie mainų planą, pagal kurį Vokietija perduos Graikijai 50 vokiškų šarvuotųjų transporterių „Marder“, o Graikija skubiai patieks Ukrainai Sovietų Sąjungoje pagamintų mašinų.Vokietija kol kas neinformavo, kada bus baigtas technikos perdavimas Graikijai.  

Ministras: jeigu Ukraina nesustabdys rusų, jie ateis į LenkijąLenkijoje pagaminti savaeigiai artilerijos pabūklai „Krab“ efektyviai padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naikinti Rusijos technikos kolonas, bet Ukrainai reikalinga tolesnė Vakarų pagalba.Tai trečiadienį Lenkijos televizijos kanalui „Polsat“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Lenkiški „krabai“ doros rusų kolonas. Esu dėkingas už tai Lenkijos vyriausybei. Tai XXI amžiaus karinė technika, kurią kariai vertina“, – pažymėjo ministras.Pasak jo, Ukraina atsilaikys kare su Rusija, dabar svarbu, kad ir Vakarai atsilaikytų.„Mus norėjo įveikti per 72 valandas – jiems tai nepavyko. Jie neįstengs to padaryti ir per 72 savaites ar net 72 mėnesius. Svarbu, kad jūs (sąjungininkai) nepasiduotumėte, o mes nepavargsime“, – sakė Ukrainos gynybos ministras.Tačiau jis pabrėžė: jeigu Ukraina su Vakarų pagalba nesustabdys rusų, tai jie ateis į Lenkiją.„Jūsų vaikinai nežūsta fronte. Šiandien mes savo krauju mokame už tai, kad dabar galime kalbėtis laisvoje Varšuvoje“, – pažymėjo O. Reznikovas.Kaip jau buvo pranešta, Ukraina pasirašė su Lenkija 2,7 mlrd. zlotų (apie 620 mln. eurų) vertės sutartį dėl savaeigių artilerijos pabūklų „Krab“ įsigijimo.

NATO vadovas: Aljansas tęs sunkiosios ginkluotės tiekimą UkrainaiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljansas tęs sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša transliuotojas BBC.„Ukraina šiuo metu yra kritinėje situacijoje, tad šaliai skubiai reikia pagalbos, – žurnalistams teigė J. Stoltenbergas. – Dedame visas pastangas, kad galėtume padidinti savo paramą.“J. Stoltenbergas nurodė besitikįs, kad netrukus vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus susitarta dėl naujo pagalbos paketo Kyjivui.

Ukraina „laukia sprendimo“ dėl didesnio vakarietiškų ginklų tiekimoUkraina trečiadienį pareiškė, kad nebeturi ginklų, ir kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydama didesnės karinės pagalbos, kad galėtų atremti Rusijos invaziją, artėjant NATO ministrų susitikimui Briuselyje, kuriame bus aptariama, kaip padidinti tiekimą.Prezidento padėjėjas Michaylo Podoliakas socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad Ukrainos kariai klausia, kada fronto linijose galima tikėtis Vakarų artilerijos, ir pridūrė: „Briuseli, laukiame sprendimo“.M. Podoliakas sakė, kad kai kuriose fronto linijose Rusijos ir Ukrainos artilerijos santykis yra 10:1. „Kasdien gaunu žinutes iš gynėjų: „Mes laikomės, tik pasakykite: kada laukti ginklų?“ – sakė jis.Į susitikimą Briuselyje su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu turėtų atvykti NATO pareigūnai ir atstovai iš tokių partnerių kaip Suomija, Švedija ir Rytų Azijos valstybės.NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę paragino sąjungininkus siųsti Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės.JAV ir Jungtinė Karalystė pareiškė aprūpinsiančios Kyjivą tolimojo nuotolio precizinės artilerijos baterijomis, nepaisydamos Kremliaus perspėjimų.Ukraina nuolat ragina suteikti daugiau pagalbos ir greičiau išsiųsti jau pažadėtas siuntas.

Macronas ragina surengti „naujas diskusijas“ su UkrainaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.„Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, – sakė prezidentas po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais.„Politinis kontekstas ir sprendimai, kuriuos turės priimti Europos Sąjunga ir kelios valstybės, pateisina naujas išsamias diskusijas ir naują pažangą“, – kalbėjo jis.

JT įspėja dėl ukrainiečių vaikų įvaikinimo RusijojeUkrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė.„Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.Tokių vaikų negalima laikyti našlaičiais ir visi „sprendimai perkelti kokius nors vaikus privalo būti grindžiami geriausiais jų interesais, bet koks judėjimas turi būti savanoriškas“, sakė pareigūnė, sugrįžusi po apsilankymo Ukrainoje.„Tėvams reikia pateikti informuotą sutikimą“, – sakė ji.„Dėl vaikų, nusiųstų į Rusiją, glaudžiai bendradarbiaujame, kad su ombudsmenais ir tinklais išsiaiškintume, kaip galime geriausiai dokumentuoti šiuos atvejus“, – sakė A. Khan ir nurodė, kad kol kas su šiais vaikais negalima susisiekti.Kovo pradžioje JT išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių vaikų prievartinio įvaikinimo rizikos, ypač maždaug 91 tūkst. vaikų, karo pradžioje gyvenusių globos namuose ar internatinėse mokyklose. Daugelis šių įstaigų veikė Ukrainos rytuose.

Rusija teigia Vakarų Ukrainoje sunaikinusi NATO siųstų ginklų sandėlįRusija trečiadienį pareiškė, kad jos kariuomenė Vakarų Ukrainoje sunaikino šiai šaliai NATO siųstų ginklų sandėlį.„Netoli Zoločivo miesto Lvivo srityje ilgojo nuotolio didelio tikslumo „Kalibr“ raketomis sunaikintas NATO šalių Ukrainai siųstų ginklų sandėlis, kuriame, be kita ko, buvo 155 mm M777 haubicų“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Arestovičius: pone Scholzai, jums tenka atsakomybė už žuvusius UkrainojeVokietijos kancleris Olafas Scholzas yra atsakingas už žuvusius ukrainiečius, nes Ukrainai nesuteikia žadėtos sunkiosios ginkluotės. Taip Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė savo interviu Vokietijos leidiniui „Bild“.O. Arestovičius pabrėžė, kad Ukraina Vokietijos prašo tolimojo nuotolio artilerijos, daugkartinių raketų paleidimų sistemų, tankų, šarvuočių ir dronų.„Jei jų turėsime pakankamai, laimėsime šį karą. Kai Vakarai mums davė 120 tolimojo nuotolio artilerijos vienetų, situacija fronte iš karto pasikeitė. Per tris dienas rusai neteko savo puolimo greičio“, – sakė O. Arestovičius.Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas leidiniui priminė, kad Vokietija yra pažadėjusi Ukrainai suteikti 88 tankus „Leopard“ ir 50 savaeigių priešlėktuvinių pabūklų „Gepard“.„Jų pakaktų dviem Ukrainos kariuomenės brigadoms. Jei dvi brigados būtų kur nors fronto linijoje, galėtume atsikovoti Chersoną arba nustumti [rusų karius] nuo Popasnos ir Sjeverodonecko. Šiandien dvi brigados – didelė jėga“, – aiškino O. Arestovičius.Paklaustas, ką pasakytų kancleriui O. Scholzui jį susitikęs, O. Arestovičius atsakė: „Pone Scholzai, jums tenka atsakomybė už mūsų žuvusius karius ir civilius gyventojus. Kasdien žūsta vaikai, kasdien prarandame po 100 karių, nes jūs mums neduodate sunkiųjų ginklų. Ukrainos kariuomenė stipri, mes galime įveikti rusus ir išvyti juos iš savo šalies, tačiau mums reikalinga ginkluotė.“

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 750 karių Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 750 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 15-osios Rusija taip pat neteko 1 440 tankų, 3 528 šarvuotųjų kovos mašinų, 722 artilerijos sistemų, 230 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnių, 2 485 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 591 drono, 55 specialiosios technikos vienetų ir 129 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Karas Ukrainoje jau pražudė 313 vaikųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 313 vaikų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 579 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

JK: Rusija kontroliuoja didžiąją dalį SjeverodoneckoRusijos kariuomenė, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, šiuo metu kontroliuoja didžiąją dalį Ukrainos Sjeverodonecko miesto, praneša BBC.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad per jau mėnesį trunkančias intensyvias kovas dėl šio strategiškai svarbaus miesto kontrolės rusai čia pridarė daug žalos. Ministerija taip pat kalbėjo apie sudėtingą miesto „Azot“ gamykloje besiglaudžiančių kelių šimtų civilių padėtį.Maskva antradienį paskelbė, kad trečiadienį atidarys evakuacinį koridorių civiliams iš šios gamyklos, tačiau paragino šiame objekte taip pat esančius Ukrainos karius sudėti ginklus.JK gynybos ministerija kartu pažymėjo, kad labai mažai tikėtina, jog Rusija prieš savo invaziją į Ukrainą numatė tokį nuožmų ukrainiečių pasipriešinimą ir tokį „lėtą bei alinantį konfliktą“.

UNICEF: dėl karo savo namus Ukrainoje iki šiol paliko beveik du trečdaliai vaikųDėl Rusijos sukelto karo savo namus Ukrainoje iki šiol paliko daugiau kaip du trečdaliai vaikų, pranešė Jungtinių Tautų (JT) vaikų fondas UNICEF, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.„Šie skaičiai yra stulbinamai dideli. Savo namus Ukrainoje iki šiol paliko beveik du trečdaliai vaikų – jie arba perkelti šalies viduje, arba kirto sienas ir tapo pabėgėliais“, – teigė UNICEF Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovė Afshan Khan. Pasak jos, toks nestabilumas atima iš vaikų jų ateitį ir gali turėti ilgalaikių padarinių jų fizinei ir psichinei sveikatai.Naujausiais JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, karas Ukrainoje iki šiol pražudė 277 vaikus ir dar 456 sužeidė. A. Khan taip pat pažymėjo, kad užfiksuotos dar mažiausiai 256 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir apgadinta ar sunaikinta tūkstančiai mokyklų. UNICEF Europos ir Vidurio Azijos skyriaus vadovė pridūrė, kad šiuo metu Rytų Ukrainoje mažiausiai 1,4 mln. žmonių neturi prieigos prie tekančio vandens.

Rusija reikalauja, kad Ukrainos kariai, besislepiantys „Azot“ gamykloje, sudėtų ginklusRusija, siekdama didinti savo pranašumą kovoje dėl rytų Ukrainos kontrolės, nurodė Ukrainos kariams, pasislėpusiems chemijos gamykloje apgultame Sjeverodonecko mieste, iki ankstyvo trečiadienio ryto sudėti ginklus.Kovotojai turėtų „nutraukti beprasmį pasipriešinimą ir sudėti ginklus" nuo 8 val. ryto Maskvos laiku (5.00 Grinvičo laiku)“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas. Civiliai gyventojai neva bus išleisti humanitariniu koridoriumi, sakė jis.Ukraina teigia, kad daugiau kaip 500 civilių yra įstrigę kartu su kariais chemijos gamykloje „Azot“, kur jos pajėgos ištisas savaites priešinosi Rusijos bombardavimui ir puolimams, pavertusiems griuvėsiais didžiąją dalį Sjeverodonecko.„Azot“ bombardavimas atkartoja ankstesnę Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“, kur šimtai kovotojų ir civilių slėpėsi nuo Rusijos apšaudymo, apgultį. Gegužės viduryje viduje buvę asmenys pasidavė ir buvo paimti į Rusijos nelaisvę.Gamyklos „Azot“ apšaudymas buvo toks stiprus, kad „žmonės nebegali ištverti slėptuvėse, jų psichologinė būsena yra ant ribos“, – „Reuters“ sakė Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus.Rusijos puolimas prieš Severodonecką – miestą, kuriame prieš karą gyveno vos daugiau nei 100 tūkst. žmonių – šiuo metu yra pagrindinis mūšio dėl Donbaso taškas.Kyjivas teigia, kad kasdien žūsta 100-200 jo karių, dar šimtai būna sužeisti.Ukraina ragina padidinti Vakarų sunkiosios ginkluotės kiekį po to, kai Rusija sutelkė didžiąją dalį savo ugnies galios į Donbaso regioną; tikimasi, kad ši tema bus svarbi trečiadienį Briuselyje vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime.

Zelenskis: mūšio už Donbasą baigtis nulems karo eigąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad apginti Donbasą yra „gyvybiškai svarbu“, nes šio mūšio baigtis nulems viso karo eigą.„Nepaprastai svarbu išsilaikyti čia, Donbase. Donbasas yra svarbiausias dalykas sprendžiant, kas dominuos ateinančiomis savaitėmis“, – sakė V. Zelenskis savo tradiciniame dienos pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.Rusijos pajėgos Donbase stumiasi į priekį ir jau kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį. Ypač įnirtingos kovos vyksta Sjevjerodonecke – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame srities mieste.Užėmusi Sjevjerodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.Mūšiai taip pat vyksta netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose ir Chersono pietuose. V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgos patiria „skausmingų“ nuostolių Charkivo regione.„Kovos ten tęsiasi, mums reikia toliau smarkiai kovoti dėl visiško saugumo Charkivo srityje, – sakė jis. – Toliau spaudžiame priešą pietuose. Mūsų svarbiausias tikslas yra išvaduoti Chersoną.“Daugiausia rusakalbių gyvenamą Donbasą sudarančias Donecko ir Luhansko sritis prorusiški separatistai iš dalies kontroliavo nuo 2014 metų.

JAV pareigūnas: V. Putinas veikiausiai vis dar nori užimti didžiąją dalį UkrainosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, o galbūt ir visą jos teritoriją, tačiau invazijos metu jam jau yra tekę pakeisti savo taktinius tikslus, pareiškė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Mano manymu, jis vis dar turi ketinimų užimti didžiąją šalies dalį, o galbūt ir visą jos teritoriją. Tačiau nemanau, kad jis gali pasiekti šiuos tikslus“, – teigė C. Kahlas. Pasak jo, Rusijos kariuomenė „šen bei ten“ pasiekia taktinių laimėjimų, bet ukrainiečiai toliau laikosi. Gynybos sekretoriaus pavaduotojo politikai teigimu, Maskva neturi pajėgumų įgyvendinti savo grandiozinius tikslus.

NATO vadovas ragina siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai Vakarų šalys privalo siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos puolimą, antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.„Taip, Ukraina turėtų turėti daugiau sunkiųjų ginklų“, – spaudos konferencijoje Hagoje sakė J. Stoltenbergas. Jis kalbėjo po susitikimo su septynių NATO narių Europoje lyderiais, prieš svarbų viršūnių susitikimą.Pasak J. Stoltenbergo, NATO jau didina tiekimą, o pareigūnai trečiadienį susitiks Briuselyje koordinuoti tolesnės paramos, taip pat ir sunkiaisiais ginklais.„Nes jie absoliučiai nuo to priklausomi, kad galėtų priešintis brutaliai Rusijos invazijai“, – sakė J. Stoltenbergas.Ukraina ne kartą prašė Vakarų sunkiųjų ginklų ir kritikavo kai kuriuos jų nesiunčiančius Europos lyderius.Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen priėmė J. Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Latvijos, Portugalijos, Belgijos lyderius prieš birželio pabaigoje Madride įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis skundėsi, kad Vakarai „nepakankamai“ remia jo šalies kaimynę Ukrainą.„Padarėme nepakankamai, kad apgintume Ukrainą, paremtume Ukrainos žmones, jų laisvę ir suverenumą, – spaudos konferencijoje sakė jis. – Štai kodėl raginu jus, prašau jūsų daryti daug daugiau ir tiekti ginklus, artileriją Ukrainai. Jiems to reikia, kad apgintų savo šalį.“Vakarų valstybės praras pasitikėjimą, jei Ukraina pralaimės Rusijai, sakė M. Morawieckis.„Tai būtų visiška Europos Sąjungos, mūsų vertybių ir NATO nesėkmė ir katastrofa“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis įvardijo, kur vyksta įnirtingiausi karo veiksmaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradiciniame vaizdo įraše, kuris platinamas kiekvienos karo dienos vėlų vakarą, įvardijo vietoves, kur vyksta aršiausi karo mūšiai. „Per pastarąją parą mūšyje Donbase esminių pokyčių neįvyko. Įnirtingiausios kovos Sjeverodonecke ir visuose netoliese esančiuose miestuose ir miesteliuose vis dar yra tos pačios. Deja, nuostoliai yra skausmingi. Bet jūs turite laikytis. Tai mūsų šalis. Ten, Donbase, yra gyvybiškai svarbu laikytis. Kuo daugiau aukų ten patiria priešas, tuo mažiau jėgų jie turės tęsti agresiją. Todėl Donbaso kryptis yra labai svarbi vertinant, kas dominuos artimiausiomis savaitėmis“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis taip pat neslėpė, jog Ukraina patyrė skaudžių nuostolių Charkovo regione, kur Rusijos kariuomenė bando sustiprinti savo pozicijas. „Mūšiai dėl šios krypties tęsiasi ir mes vis dar turime kovoti, sunkiai kovoti už visišką Charkovo ir regiono saugumą. Mes ir toliau darome spaudimą okupantams šalies pietuose. Pagrindinis tikslas yra Chersono išlaisvinimas, ir mes žingsnis po žingsnio judėsime šio tikslo link“, - patikino Ukrainos prezidentas.

Donbase – dar trys aukosPastarąją parą per Rusijos pajėgų apšaudymus žuvo trys Donbaso civiliai, dar keturi buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, praneša „Ukrinform“.„Birželio 14 dieną rusai Donbase nužudė tris civilius: 2 Novoukrainkoje ir 1 Dobropillyje. Dar 4 žmonės buvo sužeisti“, – rašė regiono vadovas.Pasak P. Kyrylenko, nuo vasario 24 dienos per Rusijos atakas jau žuvo daugiau kaip pusė tūkstančio Donecko srities civilių.Kaip pranešama, birželio 14 d. Donecko srityje dėl raketų aviacijos smūgio buvo apgadinti 29 namai, trys buvo visiškai sunaikinti.

Slovėnijos ambasadorius grįžo į KyjivąSlovėnijos ambasadorius Ukrainoje Tomažas Mencinas, karo pradžioje palikęs Ukrainos sostinę, grįžo į Kyjivą, praneša portalas eurointegration.com.ua“.„Slovėnijos ambasadorius Ukrainoje T. Mencinas grįžo į Kyjivą. Slovėnija remia Ukrainą ir jos narsią tautą kovoje už laisvę ir demokratiją“, - sakoma antradienį paskelbtame ambasados pranešime.Prasidėjus Rusijos įsiveržimui, T. Mencinas išvažiavo iš Kyjivo ir tęsė savo darbą iš Žešuvo (Lenkija).Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Ukrainos gynybos ministerija kol kas nesvarsto moterų mobilizacijos klausimoUkrainos gynybos ministerija kol kas nesvarsto moterų mobilizacijos klausimo, o pranešimai apie galimą silpnosios lyties atstovių šaukimą į armiją yra ne kas kita kaip Rusijos propagandininkų melagienos.Tai antradienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, praneša „rbc.ua“.„Moterų mobilizacijos klausimas šiuo metu nėra iškilęs. Tai ne vienintelė melagiena, paleista Rusijos“, - sakė pareigūnė.Anot H. Maliar, kol kas sunku prognozuoti, kaip vyks mobilizacija ateityje, viskas priklausys nuo padėties fronte.„Šios dienos duomenimis, mobilizacija vyksta tiksliai pagal planus“, - pridūrė ministro pavaduotoja.„rbc.ua“ primena, kad Ukrainoje už neatvykimą į karinį komisariatą be pateisinamos priežasties skiriama bauda nuo 1 700 iki 3 400 grivinų (nuo 55 iki 110 eurų). Be to, už vengimą atlikti karinę tarnybą pažeidėjui gresia 3-5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Gynybos ministerija: Ukraina gavo tik 10 proc. Vakarų žadėtų ginklųUkraina gavo tik 10 proc. ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą, antradienį pareiškė gynybos ministro pavaduotoja.„Iš to, ko sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – per televiziją sakė Hana Maliar, teigdama, kad Vakarai turėtų paspartinti tiekimo grafiką.„Kad ir kaip Ukraina stengtųsi, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos mes negalėsime laimėti šio karo“, – pabrėžė ji.Turėtų būti nustatyti aiškūs terminai, nes kiekvienas vėlavimas Ukrainai brangiai kainuoja ir kelia pavojų, kad dar daugiau teritorijų pateks į Rusijos rankas, sakė H. Maliar.„Turime žinoti aiškius terminus, nes kiekvieną dieną, kai vėluojama, kalbame apie Ukrainos karių ir civilių gyvybes“, – aiškino ji.„Negalime labai ilgai laukti, nes situacija labai sudėtinga“, – pridūrė H. Maliar, turėdama omenyje Rusijos progresą Donbase, kur Maskvos pajėgos nori užimti visą Luhansko regioną.Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl kreipėsi į Vakarus, prašydamas sunkiosios ginkluotės, ir kritikavo kai kurių Europos lyderių „santūrų elgesį“, kuris, pasak jo, „labai sulėtino ginklų tiekimą“.„Esu dėkingas už tai, kas atkeliauja, bet jie (ginklai) turi atvykti greičiau“, – sakė jis Danijos žurnalistams per internetinę spaudos konferenciją.Pasak prezidento, Rusija turi „šimtus kartų daugiau įrangos ir ginklų“ nei Ukraina. Kyjivas neturi pakankamai „tolimojo nuotolio ginklų“ ir „šarvuočių, ir dėl to mes prarandame žmones“, sakė jis.Greitis, kuriuo Ukraina sugeba susigrąžinti Rusijos užimtas teritorijas, „iš tikrųjų priklauso nuo šios pagalbos ir ginklų“, pabrėžė V. Zelenskis.„Jei nebus paspartintas ginklų tiekimas, bus sąstingis... žmonės ir toliau žus. Jei mums bus suteikta ginklų, judėsime į priekį“, – pridūrė jis.

Nuo karo pradžios Vokietijos piliečiai jau paaukojo Ukrainai 812 mln. eurųNuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios Vokietijos piliečiai paaukojo Ukrainai 812 mln. eurų – tai didžiausia nominali aukų suma po Antrojo pasaulinio karo, surinkta šalyje nuo vienos atskiros katastrofos nukentėjusiems žmonėms, praneša portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis Vokietijos centriniu socialinių problemų institutu (DZI).Ši suma buvo apskaičiuota remiantis 11 labdaros organizacijų, surinkusių ukrainiečiams po daugiau kaip 10 mln. eurų, duomenimis. Tad įskaičius mažesnes privačias iniciatyvas, tikroji suma gali būti dar didesnė.Bet, atsižvelgiant į infliaciją, vokiečiai daugiausiai pinigų paaukojo žmonėms, nukentėjusiems nuo cunamio Pietryčių Azijoje 2004 metais: tada surinkta suma sudarė 670 mln. eurų, o dabar tai būtų 904 mln. eurų.„Mūsų nuomone, noras aukoti pinigus ir remti Ukrainą vis dar didelis, bet kasdien aukojamų pinigų ir daiktų apimtys sumažėjo“, - pareiškė DZI vykdomasis direktorius Burkhardas Wilkė.

V. Zelenskis apie galimas derybas su V. Putinu: „Esu pasiruošęs“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad yra pasirengęs deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak šalies vadovo spaudos tarnybos, tai jis pareiškė per internetinę spaudos konferenciją Danijos žiniasklaidos atstovams, skelbia UNIAN. Pasak V. Zelenskio, šiandien Rusijos Federacijos prezidentas pats sprendžia, ar Rusijos kariuomenė sustos, ar ne.„Jei Rusija nori užbaigti karą – nes taip jie sako žiniasklaidoje – jie turi susėsti prie derybų stalo. Derybų stalas dėl Ukrainos neįmanomas be Ukrainos. Todėl šios derybos turėtų būti tiesioginės. Galime kalbėtis su tarpininkais, galime kalbėtis be tarpininkų – man tai nerūpi. Jeigu Rusijos Federacija yra pasirengusi užbaigti karą, o tai reiškia palikti mūsų teritorijas, aš asmeniškai esu pasirengęs tokiam formatui bet kuriuo metu“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas pridūrė, kad karui užbaigti būtina išnaudoti visas galimybes, kad ir kaip tai būtų sunku.

Ukrainoje jau uždraustos šešios prorusiškos partijosUkrainos saugumo tarnybos (UST) iniciatyva šalyje jau uždrausta šešių prorusiškų partijų veikla. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi UST informacija.Atitinkamus sprendimus šių metų birželio 8, 13 ir 14 dienomis priėmė Aštuntasis apeliacinis administracinis teismas.Tad šiuo metu Ukrainoje oficialiai uždraustos šios politinės partijos:1)     Opozicijos blokas;2)     Socialistai;3)     Teisingumas ir plėtra;4)     Valstybė;5)     Mūsiškiai;6)     Volodymyro Saldo blokas.Pasak UST atstovų, šios politinės jėgos vykdė Ukrainai priešišką veiklą, propagavo karą, kėlė realią grėsmę šalies suverenitetui ir teritorijos vientisumui.

Rusija įtraukė į „juoduosius sąrašus“ 49 JK piliečius, tarp jų garsius žurnalistusRusija antradienį paskelbė įtraukianti į „juoduosius sąrašus“ 49 Jungtinės Karalystės piliečius, tarp jų gynybos pareigūnus ir garsius transliuotojo BBC, leidinių „Financial Times“ ir „The Guardian“ žurnalistus.„Į sąrašą įtraukti britų žurnalistai dalyvauja sąmoningai skleidžiant melagingą ir vienpusišką informaciją apie Rusiją ir įvykius Ukrainoje ir Donbase“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.Tarp žurnalistų, kuriems uždrausta atvykti į Rusiją, yra Shaunas Walkeris iš „The Guardian“, Gideonas Rachmanas iš „Financial Times“ ir politikos analitikas Markas Galeotti.Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Britanija prisideda prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą turto įšaldymu, kelionių draudimais ir ekonominėmis sankcijomis.

Odesos opera atnaujina darbą – bilietų bus parduodama tiek, kiek yra vietų teatro slėptuvėjeOdesos nacionalinis operos teatras po priverstinės pertraukos atnaujina savo darbą. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Odesos miesto tarybos informacija.Gautomis žiniomis, koncertai „Gala opera“ ir „Gala baletas“, taip pat opera „Zaporožietis už Dunojaus“ bus skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.„Jeigu bus paskelbtas oro pavojus, spektaklis bus nutrauktas, o visi žiūrovai turės eiti į teatre esančią slėptuvę, lydimi bilietų kontrolierių. Pagal reikalavimus, salėje užimtų vietų skaičius atitiks vietų slėptuvėje skaičių, bilietų skaičius bus ribojamas“, – sakoma pranešime.Prie įėjimo į teatrą žiūrovai bus tikrinami metalo detektoriumi. Bilietai jau parduodami internetu ir teatro kasose.

Ukrainai išminuoti teritoriją padeda 30 šaliųUkrainai išminuoti teritoriją padeda 30 šalių. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos atstovė Olena Matvejeva, kuria remiasi „Ukrinform“.Pasak jos, teritorijos užteršimo sprogiais daiktais mastas ir išminavimo darbų intensyvumas reikalauja didelių išteklių, kuriuos būtina nuolat atnaujinti. Pirmiausia omenyje turimas dalinių aprūpinimas priešgaisrine gelbėjimo technika ir technika griuvėsiams šalinti, individualios apsaugos priemonėmis ir t. t.„Europos šalys pasirengusios ir ateityje teikti mums reikiamą paramą (išminavimo darbams). Vienas iš jau efektyviai veikiančių kanalų – Europos civilinės saugos mechanizmas. Į pagalbą Ukrainai pasitelktos visos 27 ES šalys, taip pat Norvegija, Turkija ir Šiaurės Makedonija“, – sakė O. Matvejeva.Ji patikslino, jog per daugiau kaip 100 karo dienų Ukraina gavo 40 tūkst. tonų įrangos išminavimo darbams.„Ukrinform“ primena, kad Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai jau išminavo 27 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.

Rusija teigia, kad trečiadienį atidarys evakuacinį koridorių iš Sjeverodonecko „Azot“ gamyklos Rusijos kariuomenė, pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, trečiadienį atidarys evakuacinį koridorių civiliams iš Ukrainos Sjevedoronecko mieste esančios „Azot“ gamyklos. „Vadovaudamosi žmogiškumo principais, Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Luhansko liaudies respublikos struktūros yra pasirengusios suorganizuoti humanitarinę operaciją civiliams evakuoti“, – pareiškė ministerija ir pridūrė, kad civiliai bus gabenami į separatistinę Luhansko sritį. Maskva kartu paragino gamykloje esančius „nacionalistinių batalionų kovotojus ir užsienio samdinius“ sudėti ginklus. Rusijos kariai jau kelias savaites vykdo Sjeverodonecko ir kaimyninio Lysyčansko apsiaustį. Tai yra paskutiniai Kyjivo kontroliuojami Luhansko srities miestai. Maskvos pajėgos taip pat nurodė sulaukusios Ukrainos pareigūnų prašymo „Azot“ gamykloje esančius civilius pervežti į Lysyčanską, tačiau pareiškė, kad tai yra neįmanoma, nes buvo sunaikintas paskutinis abu miestus jungiantis tiltas.

Porošenka: kuo greičiau Ukraina gaus pakankamai ginklų, tuo greičiau stos taikaPenktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino sąjungininkus kuo greičiau pristatyti jo šaliai reikiamų ginklų. Jis taip pat pabrėžė, kad negali būti jokių kompromisų dėl Ukrainos teritorijos vientisumo, praneša portalas „rbc.ua“.„Lėtai, bet nepaliaujamai Ukraina laimi karą prieš agresorę Rusiją, nors ši turi dešimt kartų daugiau haubicų ir kitų artilerijos pabūklų. Iš tikrųjų nelengva. Jeigu mes turėtume daugiau ginklų, daugiau artilerijos ir daugiau tankų, tai kelias į pergalę būtų trumpesnis. Ir tai taip pat reikštų trumpesnį kelią į taiką. Galite įsivaizduoti: kuo daugiau ginklų, tuo arčiau taika“, – sakė buvęs valstybės vadovas.Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina pasirengusi atsisakyti dalies savo teritorijos, kad būtų nutrauktas karas, P. Porošenka pareiškė, kad Ukrainos teritorijos vientisumas nėra kompromisų objektas.„Kaip nėra ir derybų objektas. Juk tai nesustabdys Putino. Tai tik paskatins jį tęsti savo agresiją. Ir niekas nežino, kur rytoj atsidurs Rusijos pajėgos. Gal Gotlande, Švedijoje, gal Aliaskoje, Jungtinėse Valstijose, o gal Baltijos šalyse“, – teigė politikas.„Mes turime užkirsti kelią visiems Putino mėginimams šantažuoti Europą, juk šis karas vyksta ne tik prieš Ukrainą. Tai karas prieš visą civilizuotą pasaulį. Ir mes turime rasti teisingus atsakymus į visus mėginimus mus šantažuoti“, – pridūrė P. Porošenka.

Zelenskis prašo daugiau Vakarų pagalbos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo daugiau Vakarų pagalbos kare su Rusija.„Norėdami laimėti šį karą, kartu turime nuveikti kur kas daugiau“, – antradienį interviu Vokietijos dienraščiui „Zeit“ sakė V. Zelenskis. Jis konkrečiai nurodė, kad jo šaliai reikia daugiau modernios artilerijos, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas.Pasak Ukrainos prezidento, ginklų tiekimas iš Vokietijos „išlieka mažesnis nei galėtų būti“. Kyjivas jau kurį laiką ragina Berlyną atsisakyti savo atsargios pozicijos ginklų tiekimo klausimu ir atsiųsti Ukrainai sunkesnės ginkluotės. Vokietija yra pažadėjusi pradėti atitinkamą tiekimą, tačiau Ukraina tokių ginklų dar nesulaukė.Vėlų pirmadienį duodamas interviu vokiečių transliuotojui ZDF, V. Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą „patikinti mus, kad Vokietija palaiko Ukrainą“. Paklaustas, ar norėtų iš O. Scholzo išgirsti žodžius, kad Ukraina „turi laimėti karą“, V. Zelenskis nurodė: „Nesvarbu, kokia tai būtų formuluotė – Ukrainoje kasdien miršta dešimtys žmonių. Tad sakykite ką norite ir kaip norite, tačiau padėkite mums. Prašau.“

Kremlius: Londonas neprašė Maskvos įsikišti dėl mirti nuteistų britųKremlius antradienį pareiškė, kad Londonas neprašė Rusijos įsikišti ir padėti išgelbėti du britus, kuriuos promaskvietiška separatistų valdžia rytų Ukrainoje nuteisė mirties bausme.„Jie neprašė“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad toks prašymas turėtų būti pateiktas Donecko regiono valdžiai, kuri Aideną Asliną ir Shauną Pinnerį teisė už kovą Ukrainos pajėgose.

Popiežius „brutaliu ir žiauriu“ vadina Rusijos karą UkrainojePopiežius Pranciškus dar kartą smarkiai sukritikavo Rusiją dėl karo prieš Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.Antradienį paskelbtame interviu jis rusų pajėgas pavadino brutaliomis ir žiauriomis ir kartu gyrė dėl išgyvenimo kovojančius ukrainiečius už narsą. Pontifikas pasipiktinimą keliančiu vadino samdinių iš Čečėnijos ir Sirijos naudojimą kare. Tačiau per pokalbį, kuris praėjusį mėnesį vyko su jėzuitų žiniasklaidos priemonių redaktoriais, popiežius taip pat pareiškė, kad situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikta prasme buvo išprovokuotas“.Pranciškus sakė, kad likus keliems mėnesiams iki karo pradžios jis susitikęs su vienos šalies vadovu, kuris pareiškė susirūpinimą, kad NATO tam tikra prasme beldžiasi į Rusijos duris, ir kad tai gali sukelti karą. „Mes nematome visos dramos, kuri vyksta už šio karo, kuris galbūt kažkaip arba buvo išprovokuotas, arba jam nebuvo užkirstas kelias“, - kalbėjo pontifikas.Jis pabrėžė nesąs „proputiniškas“. „Ne, nesu. Taip sakyti būtų supaprastinta ir neteisinga“, - teigė Pranciškus. Kartu jis pabrėžė, kad negalima pamiršti tikrų problemų. Kaip vieną veiksnių, skatinančių karą, popiežius įvardijo ginkluotės pramonę.

Ukrainai grąžinti dar 64 kritusių „Azovstal“ gynėjų kūnai Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė žuvusių karių palaikais – Zaporižės srityje Kyjivui grąžinti 64 kritusių Mariupolio „Azovstal“ gynėjų kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“.„Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas derybose, kuriose dalyvavo komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka“, – feisbuke pranešė Ukrainos Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.Prie šios operacijos organizavimo, be kita ko, prisidėjo pastaroji ministerija, Ukrainos Gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas, Ukrainos saugumo tarnyba, ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir kitos šalies teisėsaugos agentūros.Ukraina ir toliau deda pastangas, kad susigražintų Rusijos rankose esančių kritusių ukrainiečių karių kūnus. Visi procesai vyksta laikantis Ženevos konvencijos.„Ukrinform“ primena, kad birželio 9 d. Kyjivas atgavo dar 58 „Azovstal“ gynėjų palaikus.

JK žvalgyba: Rusija didins karinį biudžetą, tačiau jau kyla problemųRusija planuoja didinti biudžeto išlaidas karinei įrangai gaminti, tačiau tai neišspręs atsargų papildymo problemos, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.„Birželio 10 dieną Rusijos karinės pramonės komisijos vadovo pirmasis pavaduotojas prognozavo, kad valstybės išlaidos kariuomenei padidės 600-700 mlrd. rublių (8,5-10 mlrd. svarų sterlingų, 9-12 mlrd. eurų), o tai galėtų reikšti, kad finansavimas padidės apie 20 proc.“, – sakoma tviteryje paskelbtame pranešime.Pažymima, kad finansavimas leis šalies gynybos pramonei lėtai mobilizuotis, kad patenkintų poreikius, kylančius dėl karo su Ukraina.„Tačiau gali kilti problemų tenkinant daugelį šių poreikių, iš dalies dėl sankcijų poveikio ir kompetencijos trūkumo. Panašu, kad Rusijai kyla sunkumų gaminant aukštos kokybės optiką ir pažangią elektroniką, o tai gali pakenkti pastangoms Ukrainoje prarastą įrangą pakeisti nauja“, – sakoma pranešime.Taip pat žvalgyba praneša, kad Rusijos kariuomenė sutelkė pastangas ne tik aplink Severodonecką, bet jai pavyko padaryti tam tikrą pažangą Charkivo kryptimi.„Pagrindinės Rusijos operacinės pastangos tebėra Severodonecko puolimas Donbase, o jos Vakarinių pajėgų grupė tikriausiai pirmą kartą per kelias savaites šiek tiek pasistūmėjo Charkivo kryptimi“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainiečiai pirmą kartą parodė „mirtinos pasalos“ zoną: ištisą mėnesį civilius žudę rusai sunaikintiUkrainos kariai pirmą kartą parodė „mirtinos pasalos“ zoną – nedidelę medžiais ir krūmais apaugusią juostą netoli Charkivo, iš kurios Rusijos pajėgos mėnesį šaudė į taikius ukrainiečius, bandančius evakuotis. Kovo mėnesio pabaigoje šias pozicijas sunaikino Ukrainos kariai.Vaizdo įrašą iš „mirtinos pasalos“ zonos paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, praneša UNIAN.Priešas šią teritoriją užėmė vasario mėnesio pabaigoje ir iš čia artilerija ir tankais šaudė į automobilius, kuriais civiliai bandė evakuotis iš miesto. Kovo 26 d. rusų okupantų pozicijos buvo sunaikintos.„Kiekvienas išlaisvintos žemės metras suteptas krauju. Laimei, ne tik mūsų karių, bet ir okupantų“, – pažymėjo V. Zalužnas.92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados minosvaidžių baterijos vadas Dmitrijus papasakojo, kaip Ukrainos kariai išmušė rusų okupantus iš „mirtinos pasalos“ zonos. Kareivis atsiminė, kad okupantai „gyveno kaip kiaulės“.„Neaišku, kas ir kaip, kur ugnies pozicija. Tiesiog kažkokia šiukšlių krūva, o jie ten sėdi. Jie čia įsitvirtino vasario 26 arba 27 dieną ir iš šios vietos šaudė į žiedinį kelią, neleisdami civiliams nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš miesto. Šaudė visus. Kovo 26 d. juos iš čia išmušėme“, – nurodė Dmitrijus.https://t.me/uniannet/60017

Rusijos daliniai Ukrainos rytuose pasistūmėjo į priekįRusijos pajėgos Donecko srityje Rytų Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, dar labiau pasistūmėjo į priekį. Rusijos užpuolikai įsitvirtino Vidroženjos gyvenvietėje, antradienį feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. Prieš tai iš artilerijos intensyviai apšaudytas ir netoliese esantis Bachmuto miestas.Šiaurinėje teritorijos dalyje toliau vyksta mūšiai dėl Bohorodyčnės. Veikiausiai norima susikurti sąlygas toliau veržtis Slovjansko miesto kryptimi, sakoma pranešime.Ukrainos vertinimu, rusai rengiasi iš užimto Lymano atnaujinti savo puolimą į Rajhorodoką ir iš Jampilio – į Siverską. Rajhorodokas yra tik už kelių kilometrų nuo Slovjansko.

Ukrainos pareigūnai: Sjeverodoneckas dar neatkirstasUkrainos valdžios pareigūnai antradienį pareiškė, kad nors buvo sunaikintas trečias į Sjeverodonecką vedantis tiltas, šis miestas dar neatkirstas nuo likusios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamos teritorijos.Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas teigė, kad per intensyvų apšaudymą buvo sunaikintas trečiasis tiltas per Doneco upę, kuris jungia Sjeverodonecką su ukrainiečių kontroliuojamu Lysyčansko miestu. „Tačiau (Sjeverodoneckas) nėra izoliuotas“, – Ukrainos televizijai teigė O. Striukas. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė ir toliau gina šį miestą. Čia kautynės verda visą parą, o situacija keičiasi „kas valandą“.O. Striuko teigimu, mieste esančios „Azot“ chemijos gamyklos bunkeriuose šiuo metu glaudžiasi „maždaug 540–560 civilių“. Karinės administracijos vadovas nurodė, kad sudėtinga jiems padėti, tačiau gamykloje esama „šiek tiek atsargų“.Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus antradienį nurodė, kad Rusijos pajėgos apšaudo šį objektą. Jis kartu pripažino, kad Maskvos kariuomenė šiuo metu kontroliuoja maždaug 70 proc. miesto.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlų pirmadienį pareiškė, kad kova dėl Sjeverodonecko kontrolės sukelia didžiulius žmogiškuosius nuostolius.

Ukrainos generalinė prokuratūra: pradėtas tyrimas dėl naujausios masinės kapavietės netoli BučosUkrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl naujausioje masinėje kapavietėje netoli Bučos aptiktų septynių žmonių mirties aplinkybių, informuoja CNN.Žvalgydamiesi po buvusias Rusijos kariuomenės pozicijas miške netoli Myrotskės kaimo, Ukrainos pareigūnai „apkasuose aptiko septynių civilių kūnus su šautinėmis žaizdomis ir už nugaros surištomis rankomis“. Generalinė prokuratūra Kyjive pranešė, kad Bučos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą tikslioms šių žmonių mirties aplinkybėms nustatyti.Ukrainos policijos pajėgos pirmadienį pranešė, kad Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. šalyje jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių, o iš visų aptiktų kūnų dar nepavyko nustatyti 1,2 tūkst. žmonių tapatybės. „Tai yra ilgas ir kruopštus procesas, nes daugelis kūnų jau yra pradėję pūti“, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ sakė policijos vadas Ihoris Klymenko.Pasak jo, Bučoje prieš tai buvo aptikta masinė kapavietė su iš viso 116 žmonių palaikais. I. Klymenko nurodė, kad kai kurias masines kapavietes suformuoja patys civiliai, iš gatvių rinkdami nužudytų žmonių lavonus.

Rusija teigia, kad per Ukrainos pajėgų apšaudymą jos teritorijoje sužeisti keturi žmonėsRusija teigia, kad antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė jos teritoriją ir sužeidė keturis žmones, praneša agentūra „Reuters“.Kaip skelbiama, incidentas įvyko Briansko srities Klincų mieste, už maždaug 50 kilometrų nuo Ukrainos sienos. „Preliminariais duomenimis, apgadinti keli namai ir sužeisti keturi žmonės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė šios srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.„Reuters“ šių pareiškimų patvirtinti negali.Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalinosi vaizdais, kuriuose matyti virš miesto po apšaudymo skraidantis Rusijos sraigtasparnis. Kai kurie žmonės pranešė apie tam tikrose miesto dalyse dingusį elektros ir vandens tiekimą.https://t.me/ostorozhno_novosti/8883

Odesos srityje numuštos dvi Rusijos sparnuotosios raketos Ukrainos oro gynybos sistemos Odesos srityje numušė dvi Rusijos sparnuotąsias raketas, pranešė šios srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.„Raketų smūgis Odesos sričiai. Minus dvi priešo (sparnuotosios raketos). Dėkojame mūsų oro gynybos pajėgoms!“ – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Bratčukas.

Kyjivas: dėl karo Ukraina neteko 25 proc. dirbamos žemėsNuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla.„Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.Pasak jo, nacionalinis vartojimo lygis sumažėjo „dėl masinio persikėlimo ir išorinės migracijos“, nes milijonai žmonių pabėgo nuo karo.Remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) ir JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, dėl karo Ukrainoje šalies viduje persikėlė daugiau nei 7 mln. žmonių.Dar 7,3 mln. žmonių pabėgo į užsienį, daugiau nei pusė jų – į Lenkiją.Nepaisant didelių žemės praradimų rusams, „dabartinė padėtis, susijusi su pasėlių plotais <...> nekelia grėsmės Ukrainos apsirūpinimui maistu“, pareiškė viceministras.„Ukrainos ūkininkai dar prieš prasidedant karui spėjo palyginti gerai pasiruošti sėjai“, – pažymėjo jis. „Ukraina vasarį jau buvo importavusi apie 70 proc. reikalingų trąšų, 60 proc. ligų kontrolės produktų ir apie trečdalį reikalingo kuro“, – pridūrė pareigūnas.Visgi Rusijos karių įsiveržimas į kelis regionus ir besitęsianti Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, užkertanti kelią grūdų eksportui, privertė Ukrainos ūkininkus „koreguoti, ką ir kiek sėti“.Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „World Data Center“ duomenimis, prieš karą Ukraina turėjo daugiau nei 30 mln. hektarų dirbamos žemės.Nepaisant T. Vysockio patikinimo, kad karas nekelia grėsmės maisto tiekimui Ukrainoje, JT perspėjo, kad dėl konflikto dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje gali pajusti maisto trūkumą, o tai gali lemti netinkamą mitybą, masinį alkį ir badą.Kiek anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiuo metu Ukrainos uostuose užblokuota apie 20–25 mln. tonų grūdų, o iki rudens šis skaičius gali išaugti iki 70–75 mln. tonų.Prieš karą Ukraina buvo ketvirta pagal dydį kviečių ir kukurūzų tiekėja pasaulyje.Rusija ir Ukraina iš viso pagamindavo 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Lenkija nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios priėmė per 4 mln. pabėgėliųNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija. „Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“. Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio. Tuo metu iš Lenkijos į Ukrainą nuo vasario 24-osios išvyko apie 2 mln. žmonių, nurodė sienos apsaugos tarnyba. Sekmadienį į Ukrainą iš Lenkijos išvyko 26,7 tūkst. žmonių. Nors dauguma sieną kirtusių asmenų yra Ukrainos piliečiai, tarp pabėgėlių yra ir daugelio kitų šalių piliečių, pranešė visuomeninis transliuotojas, remdamasis Užsienio reikalų ministerijos informacija.Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Lenkiją, kovo pradžioje aktyvavo bloko Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią pabėgėliams iš Ukrainos taikoma speciali apsauga ir teikiamos paslaugos.Apklausos rodo, kad devyni iš dešimties lenkų pritaria pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos priėmimui.

Ukrainos kariai siunčia žinią: mes jau netoli, laukite, mes tikrai atvyksimeŽurnalistas Andrejus Tsaplienko paskelbė vieno ukrainiečių kario įrašytą vaizdo žinutę. Šalies gynėjas informuoja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra už 10 kilometrų nuo Chersono ir netrukus imsis miesto išvadavimo.„Noriu kreiptis į Chersono gyventojus. Draugai, mes jau netoli, už 10 kilometrų nuo Chersono, tad laukite mūsų, mes tikrai atvyksime. Laikykitės. Viskas bus, Ukraina“, – garsiuoju šūkiu savo žinutę užbaigė karys.Kaip pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, ukrainiečių gynėjai yra už 18 km nuo šiuo metu rusų pajėgų okupuoto Chersono ir sėkmingai artilerijos ugnimi smogia į priešo grupes pietų kryptimi.„Mūsų artilerija juos (okupantus – UNIAN) gerai „aplaužė“ Chersono kryptimi. Jie vis važiavo, važiavo, važiavo, važiavo, bet taip nepasiekė Zaporižės krypties, nes buvo apšaudyti“, – pabrėžė O. Arestovičius. Chersonas laikinai okupuotas nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Civiliai gyventojai kasdien patiria tikrus išbandymus, yra priversti išgyventi rusų pajėgų patyčias ir nežmonišką elgesį, rašo UNIAN. https://t.me/uniannet/60035

Zelenskis žada atsikovoti KrymąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo savo tautiečiams atkovoti Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. „Ukrainos vėliava vėl plevėsuos virš Jaltos ir Sudako, virš Džankojaus ir Eupatorijos, - pareiškė jis pirmadienį tradicinėje savo vakarinėje kalboje. – Žinoma, kad išlaisvinsime ir savo Krymą“.Rusija 2014 metais užėmė pusiasalį Juodojoje jūroje, kai Ukraina po valdžios pasikeitimo buvo susilpnėjusi ir negalėjo priešintis. Tada buvo surengtas užsienio nepripažįstamas referendumas ir Krymas prijungtas prie Rusijos. V. Zelenskis visad pasisakė už pusiasalio susigrąžinimą, tačiau tai retai taip tvirtai formulavo kaip karo tikslą.Prezidentas paragino žmones Ukrainoje palaikyti kontaktą su rusų okupuotomis šalies dalimis – Donecku ar Charkovo sritimi. Ir šios teritorijos bus išlaisvintos, paskelbė V. Zelenskis. „Pasakykite jiems (žmonėms), kad Ukrainos kariuomenė bet kokiu atveju ateis“, - pridūrė jis.Donbase šalies rytuose ukrainiečių pajėgos patiria spaudimą. Jai iš užsienio partnerių skubiai reikalinga moderni artilerija, kad galėtų atsilaikyti, sakė V. Zelenskis.

Zelenskis prašo Vakarų atsiųsti ginklų, Rusijos pajėgoms apgulus SjevjerodoneckąUkrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį aistringai paragino sąjungininkus Vakaruose perduoti jo šaliai daugiau ginkluotės ir padėti nutraukti „siaubingą“ kraujo praliejimą, Sjevjerodonecką apgulusioms Rusijos pajėgoms sugriovus visus tiltus, vedančius į šį rytinį pramoninį miestą.Jau ne vieną savaitę bombarduojami Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestai yra paskutiniai ukrainiečių pasipriešinimo židiniai rytinėje Luhansko srityje.V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad mūšio dėl Donbaso regiono žmogiškoji kaina yra „tiesiog siaubinga“.Jis sakė neabejojantis, kad ukrainiečiams pavyks susigrąžinti prarastas teritorijas, taip pat paragino šalies sąjungininkus atsiųsti daugiau ginkluotės.„Mums tiesiog reikia pakankamai ginklų, kad visa tai užtikrintume. Mūsų partneriai jų turi“, – teigė valstybės vadovas.Tuo metu prezidento patarėjas Michailo Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenei reikia šimtų haubicų, tankų šarvuočių ir kitos ginkluotės.„Būsiu tiesmukas: norint užbaigti karą, mums reikalinga sunkioji ginkluotė“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Zelenskis užsipuolė Vokietijos kanclerįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą labiau palaikyti Kijevą, kaltindamas jį pernelyg dideliu susirūpinimu dėl Rusijos atgarsių. O. Scholzas ne kartą buvo kritikuojamas už tai, kad per karą neužėmė pakankamai tvirtos pozicijos prieš Rusiją. Interviu Vokietijos transliuotojui ZDF Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jam reikia „tikrumo“ iš O. Scholzo, jog Vokietija remia Ukrainą. „Jis ir jo vyriausybė turi nuspręsti: negali būti kompromiso tarp Ukrainos ir santykių su Rusija“, – sakė jis. Tai buvo paskelbta po spėlionių, kad Vokietijos kancleris ketvirtadienį gali pirmą kartą nuo karo pradžios nuvykti į Kijevą. 

Sugriauti visi tiltai į Sjeverodonecką, sako vietos gubernatoriusSunaikinus tiltus į rytinį fronto miestą, nebegalima evakuoti civilių gyventojų.Tačiau vietos gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad į miestą vis dar galima patekti. Telegramoje paskelbtoje žinutėje jis teigė, kad Rusija neįgijo visiškos Sjeverodonecko kontrolės, o dalį vis dar kontroliuoja Ukraina. 

Ukrainos URM vadovas D. Kuleba susižeidė koją, bet žada tęsti darbąUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mankštindamasis susižeidė koją, bet žada tęsti darbą, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.Traumuotos kojos nuotrauką Ukrainos diplomatijos vadovas paskelbė instagrame.„Čia galėjo būti istorija apie priešo diversantų grupę. Bet iš tikrųjų aš tiesiog susižeidžiau koją, mėgindamas pirmą kartą nuo karo pradžios atnaujinti sporto pratybas“, - parašė D. Kuleba, nepatikslindamas, kaip patyrė traumą.Ministras patikino toliau dirbsiąs, nepaisydamas „nemalonumų“.„Nemalonumų pasitaiko, bet jie manęs neparblokš. Dabar nėra laiko išeiti iš rikiuotės. Toliau aktyviai dirbame ir įgyvendiname prezidento prioritetus: tempiame sunkiąją ginkluotę, užveržiame sankcijas Rusijai, išmušinėjame kandidatės statusą Ukrainai. Net su ramentais ir su viena koja – pirmyn į pergalę“, - parašė D. Kuleba.

Macrono vizitas į Kyjivą numatytas trečiadienįPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja šią savaitę apsilankyti Ukrainoje. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Prancūzijos ambasadoriaus Ukrainoje pirmasis patarėjas Bruno Cassanelis.Pasak jo, vizitas numatytas trečiadienį, birželio 15-ąją. E. Macronas atvyks į Ukrainą prieš tai apsilankęs Moldovoje.„rbc.ua“ primena, kad Prancūzijos valstybės vadovas pastarąjį kartą lankėsi Kyjive šių metų vasario 8 d.Balandžio viduryje E. Macronas, paklaustas apie vizito į Ukrainą galimybę, pareiškė, kad jam „ateis laikas“. „Manau, jog kelionė turi būti surengta ne tik tam, kad būtų galima pamatyti, bet ir tam, kad būtų galima veikti. Todėl aš visada sakiau, kad surengsiu vizitą, kai tai bus naudinga“, - teigė Prancūzijos prezidentas.Anksčiau pirmadienį laikraštis „La Stampa“ pranešė, kad Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu E. Macronu į Kyjivą vyks ketvirtadienį.

Žemės ūkio ministerija: Ukraina dėl karo prarado „25 proc. savo dirbamos žemės“Kai kuriuose rajonuose Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį sakė žemės ūkio viceministras, tačiau tvirtino, kad saugiam jos aprūpinimui maistu pavojus nekilo.„Nepaisant 25 proc. ariamos žemės praradimo, šiemet pasėlių sodinimo struktūra yra daugiau nei pakankama“, kad maistas gyventojams būtų garantuotas, per spaudos konferenciją sakė Tarasas Vysotskis. Jis sakė, kad „tai nekelia grėsmės saugiam Ukrainos aprūpinimui maistu“.

Žiniasklaida: Rusijos oligarchai vis dar skraido virš EuroposRusijos oligarchams pavyksta apeiti Europos Sąjungos sankcijas ir tęsti skrydžius Bendrijos šalių oro erdvėje, praneša „Welt am Sonntag“.Vasario 27 d. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ES oro erdvė uždaroma privatiems Rusijos oligarchų lėktuvams. Bet, leidinio žiniomis, rusų turtuoliai vis dar skraido virš Europos. Nuo sankcijų įvedimo dienos užfiksuota apie 30 tokių skrydžių.Pasak Europos Komisijos atstovų, taikyti sankcijas už Rusijos ribų įregistruotiems ir ne Rusijos kompanijoms priklausantiems orlaiviams kartais būna sunku dėl nuosavybės struktūrų neskaidrumo. Fiktyvios ir lengvatinio apmokestinimo bendrovės padeda rusų oligarchams apeiti draudimus ir nuslėpti tikruosius jų savininkus.Pavyzdžiui, jau vasario 28 d. iš Miuncheno oro uosto išskrido laineris „Airbus“, priklausantis su Vladimiru Putinu susijusiam oligarchui Ališerui Usmanovui. Dar vienas jo orlaivis tą pačią dieną išskrido iš Florencijos.Lėktuvas „Bombardier T7-7AA“ formaliai priklauso kompanijai iš Šveicarijos, bet, žiniasklaidos duomenimis, iš tikrųjų jis yra Rusijos verslininko Alberto Avdoliano nuosavybė. Kovo 2 d. jam pavyko išskristi iš Bazelio (Šveicarija) į Nur Sultaną (Kazachstanas).Dar vienas privatus lėktuvas, įregistruotas Liuksemburge, o iš tikrųjų – Rusijos oligarcho Viktoro Vekselbergo nuosavybė, balandį taip pat išskrido iš Bazelio į Nur Sultaną.

Estija padovanos Ukrainai 35 autobususEstija padovanos Ukrainai 35 autobusus, pirmieji penki jau perduoti Kyjivo srities Bučos rajonui. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ambasadorė Estijoje Marjana Beca, kuria remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.„Šiandien Estija perdavė pirmuosius penkis autobusus, skirtus Kyjivo srities Bučos rajonui. Planuojama perduoti dar 30. Humanitarinę pagalbą suteikė Estijos URM kartu su Ekonomikos ir komunikacijų ministerija“, - parašė diplomatė tviteryje.Pasak Estijos portalo ERR, omenyje turimi prieš dešimtmetį pagaminti autobusai „Iveco Irisbus Crossway“. Jie bus perduoti Ukrainai reaguojant į šios šalies valdžios prašymą. Autobusai buvo suremontuoti dalyvaujant privačiam sektoriui ir dabar galės aptarnauti Ukrainos gyventojus.

Policija: kape netoli Bučos rasti dar septyni kūnaiDar septyni kūnai, keli surištomis rankomis ir kojomis, rasti kape netoli Bučos – miesto prie Kyjivo, tapusio kaltinimų karo nusikaltimais sinonimu, pirmadienį pranešė regiono policija.„Rusai kankino septynis civilius gyventojus, tada sušaudė bailiu būdu kulka į galvą“, – feisbuke parašė Kyjivo regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas. Jis pridūrė, kad „kelios aukos buvo surištomis rankomis ir sulenktais keliais“.„Šis kapas šiandien aptiktas vietovėje, kurioje Rusijos kariai buvo dislokuoti netoli Myrotskės kaimo“, maždaug už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bučos, sakė jis. Jo teigimu, policija „dirba siekdama nustatyti aukų tapatybes“.Buča pateko į pasaulinę žiniasklaidą balandžio pradžioje, kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariuomenei pasitraukus iš rajono, ten buvo rasta dešimtys kūnų civiliais drabužiais, kai kurie – surištomis rankomis. Nuo tada vietovėje ir aplink ją aptinkama vis daugiau lavonų. Maskva atmeta kaltinimus ir sako, kad tai „klastotės“, surežisuotos Kyjivo Vakarams palaikant.Balandžio pabaigoje kape Myrotskėje buvo rasti dar trijų nušautų vyrų surištomis rankomis kūnai su kankinimo žymėmis, pranešė policija.

Rusija surengė smūgius iš oro šiaurės Ukrainoje, evakuoti kaimaiPer Rusijos antskrydžius pirmadienį smogta vienam šiaurės Ukrainos miesteliui, po atakų keli kaimai buvo evakuoti dėl gaisro pavojaus, pranešė vietos valdžia. „Priešas raketomis smogė Pryluky“, – „Telegram“ kanale pranešė šiaurinės Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. „Informacija apie sunaikinimą tikslinama“, – sakė jis.Gubernatorius nepasakė, į kokią infrastruktūrą taikytasi, nei ar buvo aukų. Pryluky, esantis maždaug už 150 kilometrų į rytus nuo Kyjivo, turi karinį aerodromą. Po smūgių valdžia įsakė evakuoti keturis netoliese esančius kaimus, vietos žiniasklaidai „Suspilne“ sakė Serhijus Boldyrevas. „Po raketų smūgio yra pavojus, kad gaisras išplis“, – teigė jis.Rusijos kariuomenė pasitraukė iš šiaurinės Černihivo srities balandį, praėjus dviem mėnesiams nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Nuo to laiko ši teritorija išvengė sunaikinimo, dabar nukreipto į Rytų Ukrainą, išskyrus gegužės 17 d. antskrydį prieš karinę bazę rajone, kai, Kyjivo teigimu, žuvo 87 žmonės ir tai buvo viena baisiausių atakų nuo Maskvos įsiveržimo vasario 24 dieną.

Daugiau nei 100 000 žmonių įstrigo okupuotame MariupolyjeTaip BBC sakė miesto meras Vadymas Boičenka.„Jie neturi švaraus vandens. Nėra maisto, elektros, vaistų. Apgadintos ligoninės, žuvo gydytojai“, – sakė meras.Rusijos pajėgos gegužę perėmė pietinio uostamiesčio kontrolę po kelis mėnesius trukusio negailestingo bombardavimo.V. Boičenka teigia, kad daug aukų kūnų vis dar guli bombarduotuose pastatuose. Mariupoliui gresia didelis choleros protrūkis, teigia JK gynybos ministerija. Meras situaciją mieste apibūdina kaip katastrofišką ir kviečia tarptautines organizacijas padėti organizuoti „žaliuosius koridorius“ evakuacijai.„Nėra ligoninių, nėra gydytojų. Rusai vagia įrangą iš ligoninių, kurios per mūšį nenukentėjo, ir veža ją į Donecką. Žmonės kelias dienas laukia eilėje vandens ir kovoja dėl maisto. Rusai vertė žmones valyti griuvėsius mainais į vandenį. Miestas uždarytas. Niekas neįleidžiamas ir neišleidžiamas“, – kalbėjo V. Boičenka.

„Amnesty International“ tyrėjai teigia radę Rusijos karo nusikaltimų įrodymų Charkive„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiškos atakos, per kurias žuvo ir buvo sužeisti šimtai civilių, todėl jie yra karo nusikaltimai“, – teigiama pranešime.Miestas buvo beveik nuolat bombarduojamas nuo vasario mėnesio invazijos iki Rusijos pajėgų atstūmimo gegužę.„Amnesty“ tyrimų konsultantas Jeanas-Baptiste'as Gallopinas sakė, kad buvo aptikta kasetinės amunicijos smūgio į žaidimų aikštelę įrodymų, per kurį žuvo devyni žmonės, o 35 buvo sužeisti.

Ukrainos policija: karas iki šiol pražudė daugiau kaip 12 tūkst. civiliųUkrainos policijos duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. šalyje jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių.Tai interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ pareiškė Ukrainos policijos vadas Ihoris Klymenko. Pasak jo, 75 proc. aukų buvo vyrai, 2 proc. – vaikai, o likę 23 proc. – moterys. „Tai – civiliai, neturėję nieko bendra su kariuomene ar teisėsauga“, – kalbėjo I. Klymenko.Ukrainos policijos vado teigimu, iš visų aptiktų kūnų dar nepavyko nustatyti 1,2 tūkst. žmonių tapatybės.Tuo metu Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad Ukrainoje iki šiol žuvo apie 4,3 tūkst. civilių.

Ukraina: Tarptautiniame legione – savanoriai iš 55 šaliųPrie Tarptautinio legiono, įkurto Ukrainoje prasidėjus Rusijos agresijai, iki šiol prisijungė savanoriai iš 55 šalių.Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Tarptautinio legiono atstovas Damienas Magrou, praneša „Ukrinform“.„Tarptautiniame legione – 55 šalių piliečiai iš visų žemynų, net iš tokių tolimų valstybių kaip Brazilija, Pietų Korėja, Australija“, – sakė jis.Anot D. Magrou, daugiausia savanorių atvyko iš JAV ir Didžiosios Britanijos, po jų eina lenkai ir kanadiečiai. Jis pažymėjo, kad gana daug legionierių atvažiavo iš Baltijos ir Šiaurės šalių, pirmiausia – iš Suomijos.D. Magrou atsisakė nurodyti tikslų legionierių skaičių, aiškindamas tai informacijos konfidencialumu.

Prieš galimą vizitą Kyjivo meras Klyčko ragina Vokietiją padėtiPrieš galimą Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizitą Ukrainoje Kyjivo meras Vytalijus Klyčko paragino Vokietiją toliau remti jo šalį, kad padėtų jai atremti besitęsiančias Rusijos atakas.Pranešta, kad ketvirtadienį O. Scholzas planuoja keliauti į Kyjivą kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi. „Mums kuo greičiau reikia griežtų paramos sankcijų ir ginklų iš trijų svarbiausių šalių lyderių“, – sakė V. Klyčko Vokietijos laikraščiui „Bild“, ne pirmą kartą ragindamas suteikti daugiau amunicijos ir modernių ginklų. Kyjivas nuolat prašo Vokietijos paramos, bet Berlynas reaguoja lėtai.Pasak V. Klyčko, kariškiai jam sakė, kad nors žadėta techninė įranga dabar atkeliauja, jos kiekis nėra toks, kokio tikėtasi. „Tai reiškia, kad mes prarandame dalį savo teritorijos, prarandame gyvybes“, – sakė V. Klyčko. Jis pridūrė, kad apsilankius šalyje Ukrainos padėtis taptų aiškesnė. „Manau, kad galėsite geriau suprasti situaciją, jei savo akimis pamatysite tokius miestus kaip Buča“, – sakė K. Klyčko, turėdamas omenyje vietovę netoli Kyjievo, kurioje Rusijos kariuomenė prieš pasitraukdama įvykdė žiaurumus.„Tiesa, ten nebėra taip, kaip buvo kovą, kai rusų kariai buvo ką tik palikę miestelius. Tačiau kai trys valstybių vadovai pamatys situaciją savo akimis ir pasikalbės su žmonėmis, jie emociškai supras, kaip svarbu mus remti. Viskuo – ginklais, pinigais, humanitarine parama“.Nors Rusijos pajėgos sutelkusios dėmesį į Pietų ir Rytų Ukrainą, Kyjivo meras perspėjo, kad jo miestas toli gražu nėra saugus. Kyjivui vis dar gresia Rusijos pajėgų puolimas, sakė V. Klyčko. „Kyjivas buvo taikinys ir Kyjivas išlieka taikinys. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pretenduoja į visas kadaise jo šaliai priklausiusias teritorijas, sakė Kyjivo meras. „Jo interesai nesibaigia nei Kyjive, nei pasienyje su Lenkija. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime“.„Karas pasibels ir į vokiečių duris“, – sakė V. Klyčko.

Donecko „liaudies milicijos“ atstovas: Sjeverodonecke esantys Ukrainos kariai turi pasiduoti, antraip jų lauks mirtisSjeverodonecko mieste esantys Ukrainos kariai turi pasiduoti, antraip jų lauks mirtis, pareiškė Donecko „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas, kurį cituoja BBC.Kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais, E. Basurinas nurodė, kad mieste esančios ukrainiečių pajėgos nebegali pasitraukti iš jo teritorijos, nes Rusijos kariuomenė esą sunaikino paskutinį tiltą, vedantį į kaimyninį Lysyčansko miestą. „(Sjeverodonecke) esantys Ukrainos daliniai ten liks amžiams“, – tvirtino E. Basurinas.Pasak jo, ukrainiečių kariai turi pasiduoti, antraip jie mirs. Jie esą neturi kito pasirinkimo.BBC negalėjo patvirtinti E. Basurino pareiškimų apie sunaikintą paskutinį tiltą Lysyčansko link. Transliuotojas pažymi, kad iki šiol Kyjivas apie tai nieko neskelbė.

Peskovas: Putinas penktadienį pasakys „labai svarbią“ kalbą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasakys „labai svarbią“ kalbą apie sankcijų poveikį augančioms energijos kainoms ir kylančią maisto produktų krizę pasaulyje. Tai rusų naujienų agentūrai TASS pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Sankt Peterburge šiuo metu vyksta tarptautinis ekonomikos forumas, penktadienį jame V. Putinas pasakys kalbą.

Zelenskio patarėjas: kovosime, kol Rusija pralaimėsNepaisant sudėtingos situacijos šalies rytuose, Ukraina ir toliau aiškiu savo tikslu įvardija Rusijos pralaimėjimą. „Mes kovosime tol, kol Rusija pralaimės“, – pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas pirmadienį opoziciniame baltarusių internetiniame leidinyje „Zerkalo“ pasirodžiusiame interviu. Prezidento Volodymyro Zelenskio suformuluotas minimalus tikslas esą ir toliau yra rusų dalinių atsitraukimas į pozicijas, buvusias vasario 23-iąją – likus dienai iki karo pradžios.„Maksimalus tikslas: teritorinis vientisumas tarptautiniu mastu pripažįstamų Ukrainos sienų ribose, Rusijos pralaimėjimas ir jos transformacija“, – kalbėjo M. Podoliakas. Priešingu atveju Rusija esą nuolat mėgins atnaujinti karą.Po invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje Kremlius reikalauja iš Ukrainos, kad ši Rusijos dalimi pripažintų 2014-aisiais aneksuotą Juodosios jūros Krymo pusiasalį , o Rytų Ukrainos separatistines Donecko ir Luhansko teritorijas – nepriklausomomis valstybėmis. Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos. Prieš prasidedant karui ši dalis sudarė 7 proc.

Rusija tvirtina Rytų Ukrainoje sunaikinusi daug šalies kariuomenei priklausančių ginklųRusija tvirtina, kad jos kariuomenė Rytų Ukrainoje sunaikino daug šios šalies ginkluotosioms pajėgoms priklausančių ginklų ir kitokios karinės įrangos, praneša transliuotojas BBC. Dalį jų kaip paramą atsiuntė JAV ir Europos šalys.Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, netoli Udačnės geležinkelio stoties (Donecko sritis) didelio tikslumo raketomis buvo sunaikinta daug Ukrainos kariuomenei siųstos įrangos.BBC šių teiginių patvirtinti negali, tačiau jei išaiškėtų, kad tai yra tiesa, tai būtų stiprus smūgis Ukrainai. Jos pajėgos šiuo metu Donbase patiria daug nuostolių.

Ukrainos pajėgų vadas: frontas driekiasi daugiau kaip 2 400 kmKovodama su besitęsiančiu Rusijos puolimu, Ukrainos kariuomenė, jos pačios duomenimis, priversta ginti apie 2 450 km ilgio frontą. „1 105 km ruože vyksta aktyvūs koviniai veiksmai“, – naktį į pirmadienį po pokalbio su JAV generolu Marku Milley‘iu feisbuke rašė vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.Ypač sudėtinga situacija Severodonecke Luhansko srityje Rytų Ukrainoje. Priešas ten naudoja septynias bataliono grupes. „Kiekvienas Ukrainos žemės metras ten persunktas krauju – ne tik mūsų, bet ir okupantų“, – teigė V. Zalužinas.Kai kuriuose fronto ruožuose, anot jo, Ukrainos daliniai perėjo į kontrpuolimą.

Podoliakas: tam, kad būtų galima užbaigti karą, Ukrainai, be kita ko, reikia 1 tūkst. haubicųTam, kad būtų galima užbaigti karą, Ukraina turi pasiekti paritetą su Rusija sunkiosios ginkluotės klausimu, teigia Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.„Kalbėsiu tiesiai: tam, kad galėtume užbaigti karą, mums reikia pasiekti paritetą sunkiosios ginkluotės klausimu: 1 000 haubicų, 300 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 500 tankų, 2 000 šarvuočių ir 1 000 dronų“, – savo tviteryje parašė M. Podoliakas.Pasak jo, birželio 15 d. Briuselyje numatomas NATO šalių gynybos ministrų susitikimas, tad dabar Ukraina laukia atitinkamų sprendimų.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 300 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 300 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 13-osios Rusija taip pat neteko 1 432 tankų, 3 492 šarvuočių, 718 artilerijos sistemų, 226 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 213 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 2 460 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 585 dronų, 54 specialiosios technikos vienetų ir 125 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos atsargos generolas įvardijo naują Putinui „sakralią“ datąArtimiausia data, iki kurios diktatorius Vladimiras Putinas gali pabandyti užbaigti aktyviąją karo su Ukraina fazę, yra gruodžio 24 d. Tokią nuomonę išreiškė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas, skelbiama naujienų portalas „Segodnya“.Kaip žinoma, anksčiau tokia „sakralia“ V. Putinui data buvo įvardyta gegužės 9 d. „Mano nuomone, tokia artimiausia konceptuali data yra šių metų gruodžio 24 d. Tai bus Sovietų Sąjungos šimtmetis, data, iki kurios jie nori nuveikti kažką konceptualaus: arba suvienyti šiuos kraštus po viena vėliava, arba surengti kokį nors grandiozinį renginį Maskvoje ir visus į jį sukviesti. Iki gruodžio 24 d. jie privalo kažką padaryti“, – prognozuoja V. Jagunas.„Galvojome, kad viskas turėjo baigtis iki gegužės 9 d., bet taip neįvyko. Manau, kad, jeigu bus aktyvioji fazė, kurios metu mes kausimės, sulaikysime priešą ir šiek tiek jį nustumsime atgal, iki gruodžio 24 d. niekas nepasikeis. Jų datos yra jų datos. Mums aktualios visiškai kitos [datos], jau net nekalbant apie rugpjūčio 24 d., kai bus minimos [Ukrainos] 31-osios nepriklausomybės atkūrimo metinės“, – pridūrė jis.V. Jagunas taip pat papasakojo, kuo Ukrainos kariai skiriasi nuo rusų okupantų.„Kai vadas paskiria užduotį, jis pasitiki vietoje esančiais vadais, ir jie, net jeigu įsakymo neįvykdė, gali ramiai paskambinti aukščiausiajai vadovybei ir paaiškinti, kodėl neįvykdė įsakymo: „buvo neįmanoma, nes...“, „nebuvo to ar ano“. Ir jie puikiai žino, kad dėl to nebus nušalinti, kur nors išsiųsti, sušaudyti ar įkalinti. Smulkios iniciatyvos, visi ryšiai ir dalykai, kurie vyksta eilinių karių lygmenyje, visiškai pakeičia kariuomenės psichologiją. Kariai supranta, kad jie yra girdimi“, – sakė generolas. 

TATENA: atnaujintas nuotolinis duomenų perdavimas iš Zaporižios atominės elektrinės Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad buvo atnaujintas nuotolinis duomenų perdavimas iš Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje esančios Zaporižios atominės elektrinės, informuoja CNN.Pasak TATENA, „gyvybiškai svarbių saugumo duomenų“ perdavimas nutrūko dar gegužės 30 d. Tačiau jis sekmadienį sėkmingai atnaujintas. „TATENA inspektoriai šiuo metu siunčiasi per šį laikotarpį elektrinėje įmontuotomis agentūros stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdus, kad patvirtintų, jog čia dirbo tie patys žmonės“, – teigė TATENA.Šis objektas nuo kovo pradžios yra okupacinės Rusijos kariuomenės rankose, tačiau joje darbą tęsė ten prieš Rusijos invaziją dirbę ukrainiečiai darbuotojai.TATENA vadovas Rafaelis Grossi sekmadienį pareiškė, kad ir toliau bandoma suorganizuoti jo kelionę į šią elektrinę, „kad čia būtų galima atlikti gyvybiškai svarbią, nuotoliniu būdu neįmanomą branduolinių medžiagų patikrą“.Atitinkamam vizitui priešinasi Ukrainos vadovybė, būgštaudama, kad TATENA taip gali legitimizuoti Rusijos įvykdytą elektrinės okupaciją. Tačiau R. Grossi sekmadienį savo ruožtu tikino, kad toks vertinimas yra „visiškai neteisingas. Ten vykčiau vadovaujantis TATENA susitarimu su Ukraina, ne su Rusijos Federacija“.

Macronas, Scholzas ir Draghi vyks į UkrainąKetvirtadienį Ukrainoje lankysis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.Apie tai praneša Italijos laikraštis „La Stampa“.Bendras trijų ES šalių vadovų vizitas įvyks prieš G7 ir NATO viršūnių susitikimus. Anot žiniasklaidos, tokiu būdu jie ketina parodyti trijų didžiausių ES šalių paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Nė vienas iš trijų lyderių nebuvo Kyjive nuo tada, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo invaziją į Ukrainą. 

Karas Ukrainoje jau pražudė 288 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 288 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 527 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukrainos pajėgos pripažino praradusios Sjeverodonecko centrąUkrainos kariuomenė pripažino praradusi Sjeverodonecko miesto centrą šalies rytuose. Rusijos daliniai didmiestį Luhansko srityje apšaudė iš artilerijos ir išvijo ukrainiečių karius, pirmadienio rytą pranešė Ukrainos generalinis štabas. Tačiau mūšiai esą tęsiasi toliau.Kelios valandos prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad strategiškai svarbiame Sjeverodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“. Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliavo apie trečdalį miesto.

Buvęs Rusijos premjeras: karas Ukrainoje gali tęstis dvejus metusMichailas Kasjanovas buvo pirmasis Vladimiro Putino ministras pirmininkas, tačiau nė baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad jo buvęs viršininkas pradės plataus masto karą Ukrainoje.Duodamas AFP vaizdo interviu, M. Kasjanovas, 2000–2004 metais buvęs Rusijos ministras pirmininkas, prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, tačiau sakė esąs tikras, kad Rusija gali grįžti į demokratinį kelią.64-erių metų M. Kasjanovas, kuris, būdamas premjeru, pasisakė už glaudžius ryšius su Vakarais, teigė, kad jis, kaip ir daugelis kitų rusų, likus kelioms savaitėms iki karo pradžios, netikėjo, kad tai iš tikrųjų gali įvykti.M. Kasjanovas tik tada suprato, kad V. Putinas neblefuoja, kai pamatė, kaip likus trims dienoms iki invazijos, šis sukvietė aukščiausią šalies vadovybę į teatrališką Saugumo tarybos posėdį.„Kai pamačiau Rusijos saugumo tarybos posėdį, supratau, kad taip, karas bus“, – sakė jis, pridurdamas, kad, jo manymu, V. Putinas mąsto neadekvačiai.„Aš pažįstu šiuos žmones ir žiūrėdamas į juos pamačiau, kad Putinas jau nebemąsto. Ne medicinine, o politine prasme, – sakė jis. – Aš pažinojau kitokį Putiną“.Po to, kai V. Putinas jį atleido, M. Kasjanovas prisijungė prie Rusijos opozicijos ir tapo vienu iš aršiausių Kremliaus kritikų. Dabar jis yra opozicinės Liaudies laisvės partijos „Parnas“ lyderis.„Visiškas įstatymų nepaisymas“M. Kasjanovas sakė, kad V. Putinas, buvęs KGB agentas, kuriam spalį sukaks 70 metų, per pastaruosius 20 metų sugebėjo sukurti sistemą, pagrįstą nebaudžiamumu ir baime.„Tai yra pasiekimai sistemos, kuri, skatinama Putino kaip valstybės vadovo, pradėjo veikti dar ciniškiau ir žiauriau nei paskutiniuoju Sovietų Sąjungos gyvavimo etapu“, – sakė jis. – Iš esmės tai yra KGB sistema, pagrįsta visišku įstatymų nepaisymu. Akivaizdu, kad jie nemano, jog gali sulaukti kokios nors bausmės“.M. Kasjanovas sakė, kad dėl karo išvyko iš Rusijos ir dabar gyvena Europoje, tačiau, baimindamasis dėl saugumo, atsisakė atskleisti savo buvimo vietą.2015 metais netoli Kremliaus buvo nušautas jo artimas sąjungininkas ir kolega opozicijos politikas Borisas Nemcovas. Žymiausias V. Putino kritikas 46 metų Aleksejus Navalnas 2020 metais buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga ir dabar yra kalėjime.M. Kasjanovas prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, ir sakė, kad Ukraina būtinai turi laimėti. „Jei Ukraina žlugs, Baltijos šalys bus kitos“, sakė jis, o nuo karo baigties priklausys ir Rusijos ateitis.M. Kasjanovas sakė, kad „kategoriškai“ nesutinka su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymu, jog V. Putinas neturėtų būti žeminamas.Jis taip pat atmetė raginimus Ukrainai atsisakyti dalies teritorijos, kad būtų nutrauktas karas.„Ką Putinas padarė, kad to nusipelnytų? – sakė jis. – Tai pernelyg pragmatiška pozicija. Manau, kad tai neteisinga, ir tikiuosi, kad Vakarai neis šiuo keliu“.„Milžiniškas uždavinys“M. Kasjanovas mano, kad V. Putiną galiausiai pakeis „kvaziįpėdinis“, kontroliuojamas saugumo tarnybų. Tačiau įpėdinis negalės ilgai kontroliuoti sistemos ir galiausiai Rusija surengs laisvus ir sąžiningus rinkimus, sakė buvęs premjeras.„Esu tikras, kad Rusija grįš į demokratinės valstybės kūrimo kelią“, – sakė jis. Jo skaičiavimais, šalies „dekomunizacijai“ ir „deputinizacijai“ atlikti prireiks maždaug dešimtmečio: „Tai bus sunku, ypač po šio nusikalstamo karo“.Jis sakė, kad reikės atkurti pasitikėjimu grįstus santykius su Europos šalimis, kurias jis pavadino „natūraliomis Rusijos partnerėmis“.Anksčiau kritikai kaltino Rusijos opoziciją beviltišku susiskaldymu, tačiau M. Kasjanovas sakė esąs įsitikinęs, kad dabar viskas bus kitaip: „Neabejoju, kad dabar, po tragedijos, kurios liudininkais tapome, opozicija susivienys“.Pasak jo, rusų laukia milžiniškas uždavinys – atstatyti savo šalį. „Viską reikės atstatyti iš naujo. Iš esmės visas ekonominių ir socialinių reformų kompleksas turės būti pradėtas iš naujo. Tai didžiuliai ir sunkūs uždaviniai, ir juos reikės atlikti“, – kalbėjo buvęs Rusijos premjeras.

Vokietija nuo karo pradžios davė leidimą išgabenti į Ukrainą ginklų už 350 mln. eurųVokietijos vyriausybė per pirmuosius tris Ukrainos karo mėnesius davė leidimą į Rusijos užpultą šalį išvežti ginkluotės ir kitų karinių prekių už 350,1 mln. eurų. Tai sakoma Ekonomikos ministerijos atsakyme parlamentarei Sevim Dagdelen, kurį gavo agentūra dpa.Nuo pirmosios karo dienos, vasario 24-osios, iki birželio 1 d. vyriausybė leido išgabenti karo ginklų už 219,8 mln. eurų ir kitų prekių, pavyzdžiui, šalmų ir apsauginių liemenių už 85,2 mln. Dar 45,1 mln. vertės Bundesvero ginklų ir įrangos tiekimui nuo balandžio 1-osios pritarta supaprastinta tvarka.Ministerijos atstovas Udo Philippas atsakyme parlamentarei pabrėžia, kad tai daugiausiai Bundevero naudota ginkluotė ir kad nurodyta jos „dabartinė vertė“.Vokietijos vyriausybė praėjus dviem dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė tiekti ginklus į karo teritorija, taip sulaužydama tabu. Nuo tada Ukrainą pasiekė prieštankiniai ginklai, oro gynybos raketos, rankinės granatos ir daugiau kaip 20 mln. šaudmenų. Sunkioji ginkluotė, pavyzdžiui, artilerijos pabūklai ir priešlėktuviniai tankai, yra pažadėti, tačiau kol kas neperduoti.Palyginimui: JAV Ukrainai nuo karo pradžios iki birželio 1-osios, vyriausybės duomenimis, pažadėjo ar pristatė ginklų ir įrangos už 4,6 mlrd. dolerių (4,37 mlrd. eurų). Tarp jų yra sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų ir raketų paleidimo sistemų.

Zelenskis: per karą žuvusių Rusijos karių skaičius dar birželį gali viršyti 40 tūkst.Rusijos kariuomenės žmogiškieji nuostoliai Ukrainos kare dar birželį gali viršyti 40 tūkst., sekmadienio vakarą savo vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.„Rusijos kariuomenė Donbase mėgina dislokuoti rezervistus. Tačiau kokius jie gali turėti rezervus? Panašu, kad jie į kovas dabar mėgins įmesti prastai parengtus šauktinius ir slaptos mobilizacijos metu surinktus vyrus. Rusijos generolai savo pajėgas laiko „patrankų mėsa“ ir nori įgyti pranašumą skaičiais. O tai gali reikšti tik viena: žuvusių Rusijos karių skaičius dar birželį gali viršyti 40 tūkst. Jie nė viename pastarųjų dešimtmečių kare nėra patyrę tiek nuostolių“, – teigė V. Zelenskis.Prezidentas pridūrė, kad Rusijos pagrindinis taktinis tikslas Rytų Ukrainoje nesikeičia ir čia toliau puolami Sjeverodonecko bei Lysyčansko, Bachmuto ir Slovjansko miestai.

V. Klyčko įsitikinęs, kad V. Putinas vis dar nori užimti KyjivąKyjivo meras Vitalijus Klyčko yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užkariauti Ukrainos sostinę. „Kyjivas buvo taikinys, ir Kyjivas tebėra taikinys“, - pareiškė V. Klyčko interviu vokiečių televizijai „Bild TV“.V. Putinas juk sako, kad jam reikia visos buvusios Rusijos teritorijos. „Jo interesai nesibaigia ir Kyjivu ar Lenkijos pasieniu. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime“, - kalbėjo V. Klyčko ir pridūrė: „Karas pasibels ir į vokiečių duris“.V. Klyčko teigė dideles viltis siejantis su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Italijos premjero Mario Draghio vizitu. „Mums iš trijų svarbiausių šalių lyderių reikia tvirtų paramos akcijų ir ginklų kiek įmanoma greičiau“, - teigė jis.

Programišiai įsilaužė į Rusijos valstybinės televizijos portalus ir paliko žinutę prieš karą UkrainojeNežinomi programišiai Rusijos valstybinės televizijos interneto svetainėse paskelbė žinutę prieš karą Ukrainoje. Transliacijų portale „smotrim.ru“, pavyzdžiui, sekmadienio vakarą greta sugriautų Ukrainos miestų nuotraukų buvo galima perskaityti: „Putinas naikina rusus ir ukrainiečius! Sustabdykite karą!“Rusijos valstybinė televizija vėliau pripažino programišių ataką prieš minėtą portalą ir žinių stoties „Vesti“ tinklapį. Dėl to mažiau nei valandą buvo rodomas „neleistinas turinys su ekstremistiniais raginimais“.Rusijoje karas prieš Ukrainą oficialiai vadinamas karine specialiąja operacija.Naktį į pirmadienį „smotrim.ru“ portalas vėl pateikė nuorodas į propagandinę medžiagą, pavyzdžiui, apie Rytų Ukrainos Donbaso regiono „išvadavimą“.

Generalinis štabas: Rusijos kariuomenė išstūmė Ukrainos pajėgas iš Sjeverodonecko centroSjeverodonecke Rusijos pajėgos išstūmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius iš miesto centro, tęsiasi įnirtingos kovos. Apie tai pirmadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.„Sjeverodonecko kryptimi priešas, pasitelkęs artileriją, vykdė puolimo operacijas Sjeverodonecko mieste, turėjo dalinę sėkmę, išstūmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius iš miesto centro, kovos tęsiasi. Rusijos pajėgos apšaudė artilerija Gynybos pajėgų pozicijas Lysychansko, Sjeverodonecko, Toškivkos gyvenviečių teritorijose“, – sakoma pranešime.Pasak Generalinio štabo, Donecko kryptimi okupantų pajėgų grupė daugiausia dėmesio skiria puolamosioms operacijoms, kad apsuptų Ukrainos karius Sjeverodonecko ir Lysychansko miestų rajonuose, blokuodama logistikos tiekimo maršrutus iš Bachmuto kaimo.

„Amnesty International“ kaltina Rusiją karo nusikaltimais CharkiveŽmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive buvo dažnai naudojamos uždraustos kasetinės bombos ir žuvo šimtai civilių gyventojų.„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiški išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti šimtai civilių gyventojų, todėl jis tolygus karo nusikaltimams“, – sakoma organizacijos ataskaitoje apie padėtį antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste.„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinius šaudmenis, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų rūšių nevaldomąsias raketas ir nevaldomuosius artilerijos sviedinius“, – nurodoma ataskaitoje.„Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas civilių gyvenamose teritorijose, žinant, kad dėl jų dažnai nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas tiesioginėms atakoms prieš civilius gyventojus“, – perspėjo „Amnesty International“.Pasak organizacijos, ji Charkive aptiko įrodymų, kad Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo pagal tarptautines konvencijas uždraustą ginkluotę – kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei priešpėstines skeveldrines minas.Kasetinės bombos šimtų kvadratinių metrų teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir kelti pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.Anot „Amnesty International“, priešpėstinės skeveldrinės minos pasižymi „blogiausiomis įmanomomis kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių sausumos minų savybėmis“.Tuo metu nevaldomieji artilerijos sviediniai turi didesnę nei 100 m tikslumo paklaidą.Ataskaitoje „Bet kas gali mirti bet kada“ išsamiai aprašoma, kaip vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Maskvos pajėgos iš karto pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.„Nesiliaujantis“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir sukėlė „didelio masto niokojimą“ 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste, pabrėžė aktyvistai.

Karas Ukrainoje padidino įtampą tarp branduolinį ginklą turinčių valstybiųKaras Ukrainoje ir Vakarų parama Ukrainos kovotojams padidino įtampą tarp devynių branduolinį ginklą turinčių pasaulio valstybių, rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto tyrimai, praneša „Skynews“.Branduolinių ginklų skaičius nuo 2021 m. sausio iki 2022 m. sausio šiek tiek sumažėjo, tačiau ekspertų grupė teigė, kad jei nebus imtasi neatidėliotinų veiksmų, šis skaičius gali greitai pradėti didėti pirmą kartą per dešimtmečius.Wilfredas Wanas, SIPRI masinio naikinimo ginklų programos direktorius, teigė, jog „visos branduolinį ginklą turinčios valstybės didina arba tobulina savo arsenalus, o dauguma griežtina branduolinę retoriką ir branduolinių ginklų vaidmenį jų kariuomenėje. Tai labai nerimą kelianti tendencija“.Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą, kuriame iš viso yra 5977 kovinės galvutės – 550 daugiau nei JAV. Abi šalys turi daugiau nei 90 proc. pasaulio kovinių galvučių.

Ukraina: egzistuoja antrojo Rusijos puolimo prieš Kijevo regioną grėsmė Kijevo karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba patikino, jog Kijevo regiono pasienio įtvirtinimai yra gerai įrengti ir patikimi. O. Kuleba apie tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo UNIAN.„Patikrinome Kijevo regiono pasienio įtvirtinimus ir patikrinome vieną iš gynybos linijų. Noriu jus patikinti, kad pozicijos yra įrengtos, įtvirtinimai yra patikimi, o gynybos pajėgų mokymas vykdomas sistemingai. Ačiū mūsų kariuomenei už gerą darbą“, - teigė O. Kuleba.Jis tvirtino, kad antros Rusijos atakos prieš Kijevo regioną grėsmė egzistuoja ir egzistuos tol, kol Ukraina laimės Rusijos Federacijos pradėtą karą.„Kijevo regionas yra pasirengęs duoti tinkamą atkirtį priešui“, – patikino jis.

Įsibrovėliai surengė antskrydį prieš BachmutąRusijos pajėgos pirmadienio naktį surengė antskrydį prieš Bachmuto miestą Donecko srityje. Apie tai praneša „Channel 5“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Perepichka News“, praneša „Ukrinform“.„Smūgio banga išdaužė daugelio gyvenamųjų pastatų langus. Kai kuriuose iš jų dėl žalos neįmanoma atidaryti geležinių įėjimo durų – gyventojai, įskaitant sužeistuosius, buvo užblokuoti viduje. Gelbėtojai padeda jiems ištrūkti“, – sakoma pranešime.

Zelenskis: tai teroras, tiesiog terorasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad po Rusijos raketos smūgio Ternopilio regione ligoninėje tebėra 10 žmonių, įskaitant 12 metų mergaitę.„Šis smūgis, kaip ir dauguma kitų Rusijos smūgių, neturėjo taktinės ar strateginės prasmės. Tai yra teroras, tiesiog teroras“, – kalbėjo V. Zelenskis.Jis dar kartą paragino Ukrainos partnerius aprūpinti šalį moderniomis priešraketinės gynybos sistemomis.„Tokių sistemų tiekimas buvo galimas ir šiemet, ir pernai, ir dar anksčiau. Ar gavome? Ne. Ar reikia? Taip. <...> Tai yra gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti, tai yra tragedijos, kurių būtų buvę galima išvengti, jei Ukrainos būtų įsiklausyta“, – pridūrė jis.

Pranešama apie sprogimą rusų okupuotame MelitopolyjeRusijos okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje, įvyko sprogimas, yra aukų, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.„Apie 17.45 val. nugriaudėjo garsus sprogimas, kurį įvairiose miesto vietose girdėjo Melitopolio gyventojai. Yra aukų – du vyrai ir mergina", – sakoma pranešime.Pažymima, kad į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliai.Ukrainos pusė įvykį vadina Rusijos provokacija. „Šiandien tuose miestuose, kurie yra laikinai okupuoti, geriau likti namuose!“ – įspėja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Erdoganas paskelbė apie naujas derybas su Zelenskiu ir PutinuTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ateinančią savaitę ketina surengti derybas ir su Vladimiru Putinu, ir su Volodymyru Zelenskiu.Su Rusijos ir Ukrainos lyderiais R. T. Erdoganas norėtų aptarti „grūdų koridoriaus“ iš Ukrainos sukūrimo klausimą.„Grūdų koridoriaus“ organizavimo tema buvo pagrindinė šios savaitės pradžioje Ankaroje vykusiose Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrų Sergejaus Lavrovo ir Mevluto Cavusoglu derybose.Po jos šalys pareiškė pasirengusios diskutuoti apie „grūdų koridoriaus“ sukūrimą derybose Stambule – dalyvaujant JT, Turkijai, Ukrainai ir Rusijai.Grūdų eksportui būtina išminuoti Ukrainos uostus. Kyjivas reikalauja garantijų, kad Rusijos kariuomenė to nenaudos kariniams tikslams.

Ukrainos žiniasklaida praneša apie gaisrą Uglegorsko šiluminėje elektrinėje Svitlodarske, Donecko srityje.Skelbiama, kad elektrinė pateko į Rusijos armijos apšaudymą.https://t.me/uniannet/59824

220 žuvusių „Azovstal“ gynėjų kūnai grįžo į UkrainąUkrainos pusė sugebėjo susigrąžinti 220 žuvusių „Azovstal“ metalurgijos gamyklos gynėjų kūnus, sako buvęs „Azovo“ pulko vadas Maksimas Žorinas.„220 žuvusiųjų kūnai jau yra Kyjive, maždaug trečdalis – „Azov“ kovotojai, vyksta atpažinimo procesas“, – feisbuke rašė jis.M. Žorino prognozėmis, identifikavimas gali užtrukti kelis mėnesius.Tuo pat metu jis pažymėjo, kad dar negrąžinta beveik tiek pat žuvusių „Azovstal“ gynėjų kūnų, jie vis dar yra Mariupolyje.

Ukrainos žiniasklaida publikuoja sunaikinto Sjeverodonecko tilto nuotrauką. Ukrainos pusė teigia, kad Rusija sunaikino visus tiltus, jungiančius Sjeverodonecką su Lysyčansku, išskyrus vieną.https://t.me/uniannet/59816

Rusija sugriovė tiltą, jungiantį Sjeverodonecką ir LysyčanskąPasak Luhansko srities gubernatoriaus, Maskva sunaikino antrąjį tiltą, jungiantį Sjeverodonecką ir Lysyčanską.Serhijus Gaidajus pridūrė, kad Rusijos pajėgos dabar apšaudo trečią tiltą.Pavlogrado tiltas tarp miestų buvo sulygintas su žeme gegužės 22-ąją.„Jie nori visiškai atkirsti Sjeverodonecką nuo galimybės išvežti žmones arba atgabenti ten amuniciją ir pastiprinimą“, – sakė S. Gaidajus.Anksčiau jis sakė, kad mano, jog Rusijos pajėgos dės visas pastangas, kad sekmadienį arba pirmadienį bandytų užimti miestą.Sjeverodoneckas yra viena paskutinių vietovių rytinėje Luhansko srityje, kurią vis dar kontroliuoja Ukraina.

Prorusiški separatistai atmetė reikalavimus atšaukti mirties bausmę trims nuteistiems užsieniečiamsProrusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas atmetė reikalavimus atšaukti mirties bausmę trims Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimtiems užsienio kovotojams. „Jie atvyko į Ukrainą, kad už pinigus žudytų civilius. Todėl nematau jokio pagrindo švelninti bausmės“, – Mariupolyje pareiškė apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ vadovas.Donecko aukščiausiasis teismas dviem britams ir marokiečiui ketvirtadienį skyrė mirties bausmę. Jie buvo apkaltinti kaip samdiniai kovoję Ukrainos pusėje. Abiejų britų šeimos tai paneigė.Dauning Strytas jau pareiškė, kad nuteistieji vienareikšmiškai yra „karo belaisviai“, o ne samdiniai. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss kalbėjo apie „siaubingą Ženevos konvencijos pažeidimą“. Maroko vyriausybė kol kas komentarų nepateikė.

Sjeverodonecke nušautas buvęs britų karysUkrainos Sjeverodonecko mieste kovodamas su Rusijos pajėgomis žuvo buvęs britų karys, pranešė jo šeima.Jordanas Gatley kovo mėnesį paliko Didžiosios Britanijos kariuomenę ir netrukus po to skrido į Ukrainą, kad padėtų atremti Rusijos pajėgas ir apmokytų Ukrainos karius, rašo „Sky News“.Paskelbdamas naujieną feisbuke, jo tėvas Deanas rašė, kad žinią apie sūnaus žūtį gavo penktadienį.„Jo komanda sako, kad jie visi jį mylėjo, kaip ir mes, ir jis padarė didžiulį poveikį daugelio žmonių gyvenimui – ne tik kariaudamas, bet ir mokydamas Ukrainos pajėgas. Jordanas ir jo komanda labai didžiavosi savo atliekamu darbu ir dažnai man sakydavo, kad jų vykdomos misijos buvo pavojingos, bet būtinos. Jis mylėjo savo darbą ir mes juo labai didžiuojamės. Jis tikrai buvo didvyris ir amžinai išliks mūsų širdyse“, – rašoma įraše.

Popiežius: nepripraskime prie šio karoPopiežius Pranciškus paragino gyventojus neleisti, kad karas Ukrainoje taptų normalumu. „Prašau, nepripraskime prie šios tragiškos realybės. Melskimės ir kovokime už taiką“, - sakė jis sekmadienį šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems po tradicinės Viešpaties Angelo mados.Katalikų bažnyčios vadovas teigė toliau galvojąs apie nuo karo kenčiančius ukrainiečius. „Tegul bėgantis laikas neatšaldo mūsų skausmo ir mūsų nerimo dėl šių kankinamų žmonių“, - ragino 85-erių pontifikas.Jis kartu atsiprašė žmonių Kongo Demokratinėje Respublikoje ir su ja besiribojančiame Pietų Sudane už atšauktą kelionę.Popiežius dėl kojos problemų atidėjo liepos pradžioje ten planuotą viešnagę. „Dėl to prašau atleidimo“, - sakė popiežius. Jis teigė tikįs, kad su Dievo ir medikų pagalba kuo greičiau galės ten apsilankyti. „Esame tuo tikri“, - pažymėjo Pranciškus.

Ukrainos prezidentas sako, kad jo kariai ir toliau paneigia prognozesUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad niekas nežino, kiek laiko jo šalyje truks karas, tačiau ukrainiečių pajėgos neleidžia Rusijos kariuomenei užimti Rytų Ukrainos, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingiausi mūšiai.Savo tradiciniame vakariniame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad didžiuojasi Ukrainos gynėjais, kuriems iki šiol pavyko sulaikyti rusų puolimą Donbase, su Rusija besiribojančiame regione, kuriame Maskvos remiami separatistai jau aštuonerius metus kontroliuoja didžiąją dalį teritorijos.„Prisimenate, kaip Rusija gegužės pradžioje tikėjosi užgrobti visą Donbasą?“ – vėlų šeštadienio vakarą kalbėjo Ukrainos prezidentas. – Jau 108-oji karo diena, jau birželis. Donbasas vis dar laikosi.“Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo Maskva sutelkė visą savo dėmesį į tikslą užgrobti Ukrainos vis dar kontroliuojamas daugiausia rusakalbių gyvenamas Donbaso dalis bei šalies pietinę pakrantę. Tačiau Rusijos pajėgos įsivėlė į ilgą ir varginantį mūšį iš dalies dėl to, kad Ukrainos kariuomenė naudoja Vakarų tiekiamus ginklus.Tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos vis dar kovoja dėl Ukrainos rytuose esančio Sjevjerodonecko, kuriame iki karo gyveno 100 tūkst. žmonių. Šis miestas ir kaimyninis Lysyčanskas yra paskutinės didelės Donbaso Luhansko srities teritorijos, kurių nekontroliuoja prorusiški separatistai.Separatistų paskelbtos Luhansko „liaudies respublikos“ vadovas Leonidas Pasečnikas sako, kad ukrainiečių kovotojai lieka pramoniniame miesto rajone, įskaitant ir chemijos gamyklą, kurioje civiliai gyventojai pasislėpė nuo kelias dienas trukusio Rusijos apšaudymo.„Sjevjerodoneckas nėra visiškai 100 proc. išlaisvintas, – šeštadienį sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiai apšaudo miestą iš „Azoto“ gamyklos. – Taigi, negalima situacijos Sjevjerodonecke vadinti ramia ir sakyti, kad jis yra visiškai mūsų.“Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus šeštadienį pranešė, kad per kelias valandas trukusį rusų apšaudymą gamykloje kilo didelis gaisras.Pasak V. Zelenskio, kitur Ukrainoje kontrpuolimas išstūmė rusus iš pietinės Chersono srities dalies, kurią jie užėmė karo pradžioje. Maskva Chersone ir kitose okupuotose pakrantės teritorijose paskyrė savo vietines valdžios institucijas, siūlo gyventojams rusiškus pasus, transliuoja rusiškas žinių laidas ir ėmėsi veiksmų mokyklose įvesti rusišką švietimo programą.V. Zelenskis sakė, kad nors karo pabaigos nematyti, Ukraina turėtų padaryti viską, ką gali, kad rusai „gailėtųsi dėl visko, ką padarė, ir atsakytų už kiekvieną nužudymą ir kiekvieną smūgį mūsų gražiai valstybei“.Ukrainos vadovas teigia, kad Rusija neteko maždaug tris kartus daugiau karių, nei skaičiuojama Ukrainos pusėje, ir pridūrė: „Ir kam? Ką tau tai davė, Rusija?“Visgi kol kas nėra patikimų nepriklausomų skaičių, kiek iš viso per karą žuvo žmonių.

Rusija ruošiasi karui iki spalioRusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, ruošiasi ilgesniam karui. Rusų pajėgų strategija pratęsta dar 120 dienų – iki spalio mėnesio, pranešė JAV Karo studijų instituto (ISW) kariniai ekspertai, remdamiesi žvalgybos vado pavaduotojo Vadymo Skibickio informacija. Tačiau Rusijos kariai savo planus esą toliau koreguos priklausomai nuo sėkmės Donbase, tai vyksta kone kas mėnesį.Anot ISW, informacija rodo, kad Kremlius nesitiki greitai pasiekti savo tikslų Ukrainoje.V. Skibickio duomenimis, Rusijos ginkluotosios pajėgos turi dar 40 kovinių batalionų. 103 batalionai jau yra Ukrainoje. Tačiau, ISW ekspertų manymu, dėl personalo stygiaus fronte mažai tikėtina, kad Rusijos kariuomenė laikytų rezerve tokią didelę karinių pajėgų dalį. Tai esą gali būti be ypatingų kriterijų sukomplektuoti daliniai su kariais iš kitų karinių vienetų.

Rusų pajėgos skelbia sunaikinusios ginklų sandėlį Vakarų UkrainojeRusijos ginkluotosios pajėgos skelbia atakavusios didelį ginklų sandėlį prie Ternopilio Vakarų Ukrainoje. „Iš jūros paleistos didelio tikslumo ilgojo nuotolio raketas „Kalibr“ netoli Čortkivo Ternopilio regione sunaikino didelį sandėlį su prieštankinėmis raketomis, nešiojamomis priešlėktuvinių raketų sistemomis ir artilerijos sviediniais“, - pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Tai esą ginkluotė, kurią Ukrainai perdavė JAV ir Europos šalys.Čortkivo mero Volodymyro Trušo duomenimis, šeštadienio vakarą prieš 22.00 val. vietos laiku keturios raketos pataikė į vieną karinį ir kelis civilinius objektus. Yra apgadintų gyvenamųjų namų, 22 žmonės buvo sužeisti. Apie žuvusiuosius informacijos nėra. Raketos esą atskriejo nuo Juodosios jūros pusės.

Lenkijos pasieniečiai suskaičiavo 4 mln. sieną iš Ukrainos kirtusių žmoniųNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos pasieniečiai suskaičiavo 4 mln. iš kaimyninės šalies sieną kirtusių žmonių.Šeštadienį į Lenkiją įvažiavo 24 900 žmonių, sekmadienį tviteryje pranešė pasienio apsauga. Priešinga kryptimi – iš Lenkijos į Ukrainą – sieną kirto 28 000 žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie dažniausiai grįžta į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos pajėgos.Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko toliau į kitas ES šalis. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis neseniai pareiškė, kad jo šalis priėmė daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.

Gubernatorius: padėtis Sjeverodonecke – blogiausia visoje šalyjeRytų Ukrainoje tęsiasi mūšiai dėl Sjeverodonecko miesto. Padėtis ten - blogiausia visoje šalyje, „neįmanoma suskaičiuoti apšaudymų“, vaizdo įraše sekmadienį sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.Apšaudoma daug gyvenviečių regione. Ypač sudėtinga situacija Toškivkoje į pietus nuo Sjeverodonecko administracinio centro. Čia rusų užpuolikai mėgina pralaužti gynybinę liniją. Ukrainos pajėgoms iš dalies pavyko sulaikyti priešą.Severodonecke apšaudomas „Azot“ chemijos fabrikas, sakė S. Haidajus. Prieš tai prorusiški separatistai pareiškė, kad civiliai, kurie slėpėsi gamyklos bunkeriuose, paliko teritoriją.Anot S. Haidajaus, daug žmonių pasitraukė į apsauginius bunkerius, nes rusų daliniai iš sunkiosios artilerijos tyčia apšaudo gyvenamuosius rajonus. „Dabar tikriausiai nori visi bėgti, tačiau tokios galimybės šiuo metu nėra“, - kalbėjo gubernatorius.

Rusijos pajėgos smogė vakarinei Ukrainos Ternopilio sričiai Rusijos pajėgoms smogus Ukrainos vakarinei Ternopilio sričiai nukentėjo 22 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, rajone tarnybos likviduoja šeštadienio vakarą Čortkive surengto raketų smūgio padarinius. Tai buvo reta ataka prieš vakarinę Ukrainos dalį.„21 val. 46 min. atskrido keturios raketos. Preliminariais duomenimis, visos raketos paleistos iš Juodosios jūros. Sunaikinta dalis karinio objekto, taip pat nukentėjo civiliniai objektai. Nukentėjo keturi penkiaaukščiai namai, kuriuose gyveno civiliai“, – per spaudos konferenciją sakė Ternopilio srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Trušas.Pasak jo, žuvusiųjų pavyko išvengti, bet nukentėjo 22 asmenys, jiems buvo suteikta medicininė pagalba. Tarp nukentėjusiųjų yra septynios moterys bei 12 metų vaikas.„Praktiškai visų nukentėjusiųjų būklė patenkinama. Dalis jų šiandien tebėra ligoninėje, dalis – jau išleisti namo“, – pasakojo V. Trušas.Čortkivas, kuriame iki Rusijos invazijos gyveno beveik 30 000 žmonių, yra už 140 km į šiaurę nuo sienos su Rumunija ir už 200 km į pietryčius nuo didžiausio Vakarų Ukrainos miesto Lvivo.Skirtingai nei Rytų ir Pietų Ukrainoje, kuriai nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į šalį, teko didžioji dalis Rusijos pajėgų atakų, šalies vakaruose fiksuojami tik pavieniai smūgiai.Rusijos smūgiai Vakaruose dažniausiai nukreipti prieš karinius objektus, kuriuose laikomi Vakarų tiekiami ginklai ir karinė įranga.Tačiau Rusija nuolat kaltinama, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą. Karas nuniokojo daug Ukrainos miestų.Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Rusija nebevykdys EŽTT sprendimųRusija nebevykdys Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų. Prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė atitinkamą įstatymą, pranešė agentūra TASS. Remiantis juo, nebebus vykdomi teismo sprendimai, priimti po kovo 15 dienos.Strasbūre įsikūręs EŽTT priklauso Europos Tarybai. Šios nuo Europos Sąjungos (ES) nepriklausomos institucijos kartu gina žmogaus teises 47 šalyse narėse.Europos Tarybai priklausė ir Rusija. Tačiau po invazijos į Ukrainą Maskvos narystė vasario 25-ąją pradžioje buvo sustabdyta, o kai Kremlius kovo 15-ąją paskelbė apie Rusijos pasitraukimą, šalis buvo galutinai pašalinta iš organizacijos.

Žiniasklaida: O. Scholzas ir E Macronas dar birželį ketina vykti į UkrainąVokietijos kancleris Olafas Scholzas, pasak vokiečių laikraščio „Bild am Sonntag“, dar birželį ketina vykti į Kyjivą. Jis planuoja kelionę kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos premjeru Mario Draghiu prieš birželio pabaigoje vyksiantį G7 viršūnių susitikimą, rašo laikraštis, remdamasis Prancūzijos ir Ukrainos vyriausybių šaltiniais.Vokietijos vyriausybės atstovas šio pranešimo šeštadienio vakarą komentuoti nenorėjo. Eliziejaus rūmai Paryžiuje pareiškė: „Ne, mes nepatvirtiname šios informacijos“.Anot „Bild am Sonntag“, Paryžius ir Berlynas jau seniai kalbasi apie bendrą vizitą į Kyjivą. Tačiau E. Macronas esą nori vykti į Ukrainos sostinę tik po Prancūzijos parlamento rinkimų. Kartu pasikviesti Italijos premjerą, šaltinių informacija, yra Prancūzijos idėja. O. Scholzo, E. Macrono ir M. Draghio kelionė esą būtų Europos vienybės ženklas.Nuo karo pradžios Kyjive jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi. O. Scholzas neseniai pareiškė, kad jis vyks tek tik tuomet, jei reikės aptarti konkrečius dalykus.

Zelenskis: Donbasas laikosiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė savo naktinį kreipimąsi. Kaip įprasta, jis padėkojo įvairiems sąjungininkams ir pateikė naujausią informaciją apie kai kurias šalies dalis.Jis reagavo į pranešimus, kad Chersono – Ukrainos dalies, kurią Rusija okupavo nuo pirmųjų karo dienų – gyventojams išduodami rusiški pasai.Tačiau jis sakė, kad Sjeverodonecko mieste tęsiasi „įnirtingi gatvių mūšiai“.„Didžiuojuosi visais mūsų gynėjais, kurie jau daugelį savaičių sugebėjo sustabdyti šių priešiškų žmonių, šių okupantų veržimąsi į priekį ir išlaikyti tvirtą mūsų gynybą.“„Ar prisimenate, kaip gegužės pradžioje Rusija tikėjosi užimti visą Donbasą? Dabar jau 108-oji karo diena, jau birželis. Donbasas laikosi.Okupantų patirti nuostoliai, taip pat ir šioje srityje, yra labai dideli. Iš viso Rusijos kariuomenė šiandien turi apie 32 tūkst. žuvusiųjų sielų. Už ką? Ką ji tau davė, Rusija?“

Kiniją „labai nuliūdino“ įvykiai UkrainojeKinijos gynybos ministras Wei Fenghe paskutinėmis minutėmis pareiškė, kad Pekinas „labai liūdi“ dėl įvykių Ukrainoje.P. Wei sakė, kad jo šalis remia Ukrainos ir Rusijos derybas.

Gamykloje, kurioje glaudžiasi ukrainiečiai, kilo gaisrasPo Rusijos apšaudymo Ukrainos Severodonecko chemijos gamykloje kilo gaisras. Tai įvyko po naftos nuotėkio, per nacionalinę televiziją sakė Luhansko srities gubernatorius S. Haidai, kurį cituoja „Sky News“. Kol kas nežinoma, ar gaisras užgesintas.

Rusai vėl griebėsi Sumų srities artilerijos apšaudymoTai paskelbė Sumų regiono administracijos pirmininkas Dmitrijus Živitskis, kurį cituoja Unian.net: „Po 13 valandų priešas iš drono Velikopisarevskajos bendruomenės teritorijoje numetė du sprogmenis. Iš karto po to, apie 13.30 val., prasidėjo tų pačių teritorijų, 12 parapijų apšaudymas.“ Anot jo, aukų išvengta.

Vokietijos valdžia neleidžia Ispanijai perduoti Ukrainai tankų Leopard 2A4, skelbia agentūra Unian.net, kuri cituoja „Spiegel“: Vokietija nesutiko su Ispanijos vyriausybės planais tiekti Ukrainai 40 senų vokiečių gamybos pagrindinių kovinių tankų. Jei Berlynas būtų sutikęs, tai būtų pirmas kartas, kai NATO narė Ukrainai būtų pristačiusi kovinius tankus. Bet kuriuo atveju, minėti tankai tokie seni, kad jų paruošimas tinkamumui naudoti būtų užtrukęs mėnesiais, teigia patys ispanai, kurie po tokio įspėjimo atsitraukė.

Rusai stiprina gynybos pajėgas Gyvačių salojeGyvačių saloje rusų kariai esą įrengė naujas TOR klasės oro gynybos sistemas, skelbia Unian.net. Tokie teiginiai pagrindžiami Ukrainos padaryta palydovine salos nuotrauka.

Luhansko regiono administracijos vadovas Sergei Gaidai teigia, kad cheminių trąšų gamykla „Azot“, esanti tarp Severodonetsko ir Lisichansko, yra vis dar masiškai apšaudoma. Buvo pranešta, kad Severodonecko pramoninė zona yra vienintelė reikšminga miesto sritis, kurią kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, skelbia BBC.com.

Ukrainos kariai sėkmingai priešinasi priešo puolimui SeverodonetskeTaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, kurį cituoja Unian.net. „Severodonecko kryptimi priešas apšaudė civilinę infrastruktūrą Severodonecko, Lisichansko, Metelkino, Ustinovkos ir Toškovkos srityse. Ukrainos kariai sėkmingai priešinasi priešo puolimo veiksmams Severodonetske. Kai kurie priešo daliniai šturmuoja Toškovkos apylinkėse, kovos tęsiasi. Be to, priešo puolimas buvo sėkmingai atremtas Metelkino apylinkėse. Priešai pasitraukė. Jie turėjo sustiprinti grupę, į operaciją įtraukdami rezervo dalinius“, – rašoma pranešime.

Mariupolyje okupantai Laisvės aikštę pervadino Lenino aikšte ir iškėlė virš jos savo trispalvę. Tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka, skelbia Unian.net. Anot jo, šią aikštę Laisvės aikšte Mariupolio miesto taryba buvo pervadinusi 2015 metų birželio 30 dieną. Taip pat pranešama, kad rusų kariai Mariupolyje jau formuoja gynybos liniją.

Baltarusijoje vyksta masinės karinės pratybos, kuriose rengiamas „perėjimas iš taikos į karo stadiją“, skelbia naujienų agentūra „Unian“. Taip teigiama Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato „Telegram“ pranešime. Pažymima, kad nuo birželio 7 dienos Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo reguliarias kovinės parengties pratybas. Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Baltarusija planuoja padidinti kariuomenę iki 80 tūkst.

Severodoneckas tęsia kovą dėl išlikimoRusijos puolamas Severodoneckas tęsia kovą dėl išlikimo. Mieste trūksta elektros ir vandens. „Iki šiol vyksta aršios gatvės kautynės. Jas lydi nuolatiniai bombardavimai. Trečdalį miesto kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos: nutiesta gynybos linija, gretimuose gyvenamuosiuose rajonuose vyksta kovos. Vykdomos karinės operacijos, bandoma atstumti [Rusijos karius]“, – sakė meras Aleksandras Stryukas, kurį cituoja BBC.

Chemijos gamykla rytiniame Severodonecko mieste, kur šimtai civilių glaudžiasi, lieka Ukrainos kontroliuojama, pranešė regiono gubernatorius, kurį cituoja „Sky News“. Ukraina pranešė, kad keliose slėptuvėse po gamykla slepiasi apie 800 žmonių, įskaitant apie 200 darbuotojų ir 600 Severodonecko gyventojų.

Rusijos kariuomenė toliau apšaudo Nikolajevo sritį Vienas civilis žuvo, skelbia Unian.net. Tai pranešė Pivden operatyvinė vadovybė. „Daugiausia apšaudymų kliuvo į žemės ūkio laukus už gyvenviečių. Tačiau viena raketa „Uragana“ pataikė į Nikolajevo priemiestį. Informacija apie aukas ir sužeistuosius tikslinama“, – teigiama pranešime. 

Ukraina gaus naujausią oro gynybos sistemąUkrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnikas sakė, kad Berlynas perduos Ukrainai IRIS-T raketų sistemą – tai Vokietijos sukurta infraraudonųjų spindulių nukreipimo raketų sistema, skelbia BBC.com. Vokietija sukūrė dvi šios sistemos versijas – skirtą trumpam ir vidutiniam nuotoliui. 

Kyjivas: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos kariųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovyčius, kurį cituoja BBC.Pasak O. Arestovyčiaus, tokie yra Ukrainos žmogiškieji nuostoliai per 100 karo dienų, t.y. iki birželio 3 d.Tačiau prezidento patarėjas pridūrė, kad atitinkami Rusijos nuostoliai yra kelis kartus didesni. Kyjivo duomenimis, invazijos metu žuvo daugiau kaip 30 tūkst. Rusijos karių. Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų skaičiavimai yra kiek mažesni – apie 15 tūkst.Sovietų Sąjungos kariuomenė per visą 1979-1989 m. Afganistano karą neteko maždaug 15 tūkst. karių.Rusijos valdžios institucijos dar nuo kovo 25-osios neatnaujina duomenų apie savo Ukrainoje patiriamus nuostolius. Tada Maskva skelbė, kad nuo jos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios žuvo 1 351 rusų karys.

Pirmą kartą per mėnesį fiksuojamas išaugęs išvykstančiųjų iš Ukrainos srautas Pirmą kartą per mėnesį iš Ukrainos per vakarinę sieną išvykstančiųjų skaičius viršijo atvykstančiųjų skaičių, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurią cituoja BBC.Kol kas skirtumas sudaro tik kelis šimtus žmonių, pažymi tarnyba.Po gegužės 9 d. atvykstančiųjų per vakarinę Ukrainos sieną srautas nuolat viršijo išvykstančiųjų eilę.Iš viso nuo karo pradžios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko 3,976 mln. žmonių, o grįžo 1,993 mln. Naujausiais JT duomenimis, mažiausiai 4,8 mln. žmonių iš Ukrainos dėl karo tapo pabėgėliais Europoje. Skaičiuojama, kad šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius siekia apie 8 mln. žmonių.

Rytų Ukrainoje žuvo čekų tautybės vyrasRusijos okupuotoje Ukrainos Donbaso srityje žuvo čekų tautybės vyras, šeštadienį pranešė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky.„Situacija rūpinasi (Čekijos) ambasada Kyjive, bandome susisiekti su žuvusiojo šeima“, – žurnalistams sakė J. Lipavsky ir pridūrė, kad vyro kūnas sekmadienį turėtų būti nugabentas į Charkivo sritį.Pasak apie tai iš pradžių pranešusios čekų žurnalistės Lenkos Klicperovos, žuvusysis buvo vardu Michalas J. Jis žuvo penktadienį.Tai jau antroji Rusijos invazijos į Ukrainą čekų tautybės auka. Gegužę Užsienio reikalų ministerija Prahoje patvirtino, kad šalyje buvo nušautas čekų sunkvežimio vairuotojas. Jis nuo kovo 2 d. buvo laikomas dingusiu.

Zelenskis: Ukrainos mūšio laukuose sprendžiasi būsimos šio pasaulio taisyklėsŠiandien Ukrainos mūšių laukuose sprendžiamos būsimos pasaulio taisyklės, pareiškė Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Skynews“Kalbėdamas nuotoliniu būdu 575 delegatams iš 40 šalių Singapūre vykstančiame Šangri-La dialoge, Ukrainos vadovas sakė, kad karo jo šalyje rezultatai turi įtakos tarptautinės tvarkos ateičiai.Toliau jis sakė, kad jo šalis siekia išstumti Rusijos pajėgas iš teritorijų, kurias jos kontroliavo nuo karo pradžios.„Esu dėkingas už jūsų paramą, tačiau ši parama skirta ne tik Ukrainai, bet ir jums“, - sakė jis. „Būtent Ukrainos mūšių laukuose sprendžiasi būsimos šio pasaulio taisyklės ir galimos ribos.“Jis pažymėjo, kad Rusijos vykdoma Juodosios ir Azovo jūrų uostų blokada neleidžia Ukrainos maisto produktų eksportui patekti į pasaulinę rinką. „Jei dėl Rusijos blokados negalėsime eksportuoti savo maisto produktų, pasaulis susidurs su ūmia ir sunkia maisto krize ir badu daugelyje Azijos ir Afrikos šalių“, - pridūrė jis. Per savo kalbą V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina „tikrai nugalės šiame kare, kurį pradėjo Rusija“, ir apibūdino, kad jo kariuomenė neturi ambicijų persikelti į Rusijos teritoriją.

Ukrainos VRM: per pastarąją parą Doneckui smūgiuota 16 kartųUkrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastarąsias 24 val. Rusijos kariai 16 kartų smūgiavo Donecko sričiai, rašo agentūra „Ukrinform“.„Per pastarąją parą rusai 16 kartų smūgiavo Donecko sričiai. Užfiksuota karo nusikaltimų. Policijos skaičiavimu, apgadinta 30 civilinių objektų, smogta ir kitai infrastruktūrai. Esama žuvusių ir sužeistų civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė ministerija.Pasak ministerijos, čia priešas pasitelkė tankus, lengvąją ginkluotę, sunkiąją artileriją, minosvaidžius, raketas ir „Uragan“, „Grad“ bei „Tornado“ sistemas.Tikslūs žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai neminimi.

Chersone taip pat išduodami rusiški pasaiRusijos pasų išdavimo diena tęsiasi. Pirmiausia – Melitopolyje (vis dar nežinoma, kiek pasų ten buvo išduota), o dabar – Chersone. Čia pasų atėjo pasiimti mažiausiai 23 žmonės (Rusijos valstybinių naujienų agentūrų pranešimuose pasus gavusių žmonių skaičius nesutampa: „RIA Novosti“ rašo apie 23, TASS – apie 25 žmones). Tarp jų yra ir regiono okupacinės „karinės-civilinės administracijos“ vadovas Vladimiras Saldo.

Ukraina rusams iškėlė daugiau nei 16 000 karo nusikaltimų bylųUkraina jau iškėlė 16 468 baudžiamąsias bylas Rusijos kariškiams, teigia generalinė prokurorė Irina Venediktova, kurią cituoja BBC. „Grįžtant prie karo nusikaltimų, šiandien, man atrodo, yra 16 486 pradėtos baudžiamosios bylos. Suprantate, kad rytoj jų bus dar 200. Mes negalime jų nepradėti“, - sakė I. Venediktova.Iki šiol Ukraina nustatė 111 įtariamųjų. Dar aštuonios bylos perduotos teismui.Pirmasis Ukrainoje nuteistas Rusijos karys buvo Vadimas Šišmarinas. Jis buvo pripažintas kaltu dėl civilio nužudymo ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Prancūzijos ginklų ekspertai surinko įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Černigove įrodymusGinklų ekspertai iš Prancūzijos rinko įrodymus apie įtariamus Rusijos karo nusikaltimus šiauriniame Černigovo regione, pranešė Ukrainos generalinis prokuroras, kurį cituoja BBC, Prancūzijos žandarmerijos ekspertai padėjo savo kolegoms Ukrainoje rinkti įrodymus Rusijos apšaudymo metu sunaikintose vietose.Komanda, kurioje yra ir balistikos specialistų, pakeitė žandarmerijos kriminalistikos ekspertų grupę, balandžio mėnesį atvykusią į Ukrainą padėti nustatyti, kas įvyko Bučoje, netoli Kyjivo, kur daugelio civilių gyventojų žūtis sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Generalinė prokurorė Iryna Venediktova savo „Facebook“ paskyroje parašė: „Netrukus bus du mėnesiai, kai (prancūzų ekspertai) buvo su mumis.Jie dirba Černigovo srityje ir atlieka tyrimus apšaudymo metu sugriautose vietose.„Šie karo nusikaltimai turi būti išaiškinti, ir mes esame pasirengę kartu padaryti viską, kad tai būtų padaryta.“Karo pradžioje Rusijos pajėgos faktiškai apsupo Ukrainos Černigovo miestą ir toliau jį bombardavo dėl strategiškai svarbios vietos prie kelio iš Baltarusijos sienos į sostinę Kyjivą.Balandžio mėn. jos pasitraukė iš regiono ir persigrupavo šalies rytuose.Rusija neigia, kad taikosi į civilius gyventojus, ir toliau atmeta kaltinimus karo nusikaltimais.

Ursula von der Leyen atvyko į UkrainąEuropos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį atvyko į Ukrainą. Čia ji susitiks su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir su juo aptars Ukrainos siekį gauti kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.„Kartu su prezidentu V. Zelenskiu įvertinsime darbą, kurį turime nuveikti siekdami atstatyti (Ukrainą) ir Ukrainos pažangą jos kelyje į Europą“, – po atvykimo į Kyjivą tviteryje parašė U. von der Leyen.

TASS: nuo 2019 m. Rytų Ukrainoje išduota per 800 tūkst. rusiškų pasųPer pastaruosius trejus metus Rytų Ukrainos separatistinėse srityse Rusijos pilietybė suteikta daugiau kaip 800 tūkst. žmonių, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS, kuria remiasi dpa.TASS cituoja Vidaus reikalų ministeriją Maskvoje, kuri pareiškė, kad iš visų tariamai pateiktų gyventojų prašymų nepatenkintas tik 1 proc.2019 m. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas paskelbė dekretą, kuriuo supaprastino pasų išdavimą Ukrainos Donbaso srityje gyvenantiems žmonėms.Šiuo metu rusiški pasai dalijami ir kitose per vasario 24 d. invaziją Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Čia ukrainietiška valiuta grivina taip pat keičiama rubliu.

Kyjivas: Mariupolyje gauta duomenų apie dar 24 vaikų žūtis Ukrainos generalinė prokuratūra gavo duomenų, kad Rusijos karinių pajėgų okupuotame Mariupolyje žuvo dar 24 vaikai, praneša agentūra „The Guardian“.„Fiksuojant nusikalstamas veikas paaiškėjo, kad per beatodairišką Rusijos kariuomenės apšaudymą Mariupolyje, Donecko srityje, žuvo dar 24 vaikai“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė prokuratūra.Pasak institucijos, bendras per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvusių vaikų skaičius padidėjo iki 287.Prokuratūra pažymėjo, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Britų žvalgyba: Sjeverodonecke tęsiasi įnirtingi mūšiai Rusijos pajėgos Sjeverodonecke negali pasistūmėti į pietus nuo miesto. Tęsiasi įnirtingi mūšiai miestuose, tikėtina, kad abi pusės patirs daug aukų. Rusija bando palaužti miesto gynėjų pasipriešinimą artilerijos ir oro smūgiais, rašo BBC. Nuo balandžio mėnesio Rusijos karo lėktuvai antžeminiams taikiniams smogti panaudojo dešimtis XX a. septintajame dešimtmetyje sukurtų prieštankinių raketų Kh-22. Jos buvo sukurtos naikinti lėktuvnešius su branduoline kovine galvute. Šių raketų naudojimas prieš antžeminius taikinius su įprastinėmis kovinėmis galvutėmis negali būti tikslus, todėl jos sukelia didelius nuostolius ir civilių gyventojų aukas. Tikėtina, kad Rusija tokias raketas naudoja dėl to, kad trūksta modernesnių ir tikslesnių raketų, o Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir toliau atgraso Rusijos trumpojo nuotolio orlaivius nuo smūgių didžiojoje šalies dalyje. https://twitter.com/DefenceHQ/status/1535495311044579328?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 050 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 050 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 11-osios Rusija taip pat neteko 1 419 tankų, 3 466 šarvuočių, 712 artilerijos sistemų, 222 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 2 448 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 579 dronų, 54 specialiosios technikos vienetų ir 125 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos Zaporižės srityje pradedama dalinti rusiškus pasusNuo šeštadienio Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižės srityje pradedama dalinti rusiškus pasus.Pasak apsišaukėliškos vietos valdžios atstovo Vladimiro Rogovo, pasų gavėjai bus laikomi visavertiškais Rusijos piliečiais. V. Rogovo teigimu, šioje srityje prašymus dėl pasų išdavimo iki šiol neva pateikė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių.Gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supaprastino pasų išdavimo tvarką. Maskva kai kuriose okupuotose Ukrainos teritorijose jau yra pradėjusi pasų dalijimą ir įvedusi rublį.Ukrainos vadovybė kaltina okupantų pajėgas verčiant žmones įgyti Rusijos pilietybę.

Skelbiama apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę netoli ZaporižiosPer pastarąsias dvi savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronto liniją nuo Zaporižios nutolino 5-7 kilometrais.Ukrainos gynėjai artimiausiu metu planuoja deokupuoti Rusijos okupuotas teritorijas, sakė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos nutolino fronto liniją penkiais-septyniais kilometrais nuo Zaporižios. Todėl Melitopolio miestas ir kitos laikinai okupuotos teritorijos bus deokupacija“, - pažymėjo meras.

Ukrainos armijoje yra 37 tūkst. moterų, daugiau nei 1 tūkst. jų tapo vadėmis, penktadienį sakė Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.„Dauguma mūsų gydytojų yra moterys, taip pat 50 proc. verslininkų, kurie dirba remdami ekonomiką karo metu“, – pridūrė ji.https://twitter.com/EuromaidanPress/status/1535337710348554240?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1535337710348554240%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fjun%2F10%2Frussia-ukraine-war-latest-ukrainian-forces-holding-on-in-key-donbas-battles-but-losing-up-to-200-troops-a-day-zelenskiy-aide-says-liveblock-62a39df98f08f7f9ebefcdd6

Prezidento patarėjas: Ukraina neatiduos nė centimetro savo teritorijosUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas diplomatiniais klausimais Ihoris Žovka pareiškė, kad Ukraina Rusijai neatiduos nė centimetro savo teritorijos.Kalbėdamas su „Bloomberg“ žurnaliste, jis sakė: „Mes neketiname atiduoti teritorijos, nė centimetro – ypač Donbase. Nepavargsiu kartodamas, kad Ukrainai reikia nedelsiant tiekti sunkiąją ginkluotę“.Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pasitikėjimo Rusija: „Esame pasirengę eksportuoti naudodami savo arba trečiųjų šalių laivus. Bet mes nepasitikime Rusija. Mums reikia paliaubų ir garantų. Mes pasiruošę. Kol kas mūsų pastangų nepakako“.https://twitter.com/mariatad/status/1535332961905790977?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1535332961905790977%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fjun%2F10%2Frussia-ukraine-war-latest-ukrainian-forces-holding-on-in-key-donbas-battles-but-losing-up-to-200-troops-a-day-zelenskiy-aide-says-liveblock-62a396968f08f7f9ebefcda8

Mariupolio mero Vadymo Boičenko teigimu, po kiekvienu sugriautu namu mieste yra nuo 50 iki 100 žuvusiųjų, o sunaikintų namų skaičius siekia 1300.Todėl tikrasis žuvusių žmonių skaičius gali būti daug didesnis, nei manyta anksčiau.https://twitter.com/StratcomCentre/status/1535230612533026816?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1535230612533026816%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fjun%2F10%2Frussia-ukraine-war-latest-ukrainian-forces-holding-on-in-key-donbas-battles-but-losing-up-to-200-troops-a-day-zelenskiy-aide-says-liveblock-62a396968f08f7f9ebefcda8

Penki ukrainiečiai mainais buvo paleisti iš Rusijos nelaisvėsPer Ukrainos ir Rusijos mainus birželio 10 d. buvo paleisti penki ukrainiečiai. Tai paskelbė Mykolaivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.Kaip pranešė UNIAN, birželio 10 d. įvyko 11-asis Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas karo belaisviais.

Prie Charkivo tęsiantis rusų apšaudymui, ligoninėje atsidūrė mažiausiai du civiliaiPo Rusijos apšaudymo prie antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto į ligoninę pateko mažiausiai du civiliai gyventojai, penktadienį pranešė regiono gelbėjimo tarnybos.Gelbėtojų komandos ieškojo daugiau nukentėjusiųjų 12 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje, kuris pastarosiomis savaitėmis tapo kelių smūgių taikiniu.Po apšaudymo gyvenamuosiuose pastatuose kilo gaisrai, sakoma Charkivo srities vyriausiosios valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos valdybos pranešime.Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad miestas, kuris ankstyvuoju Rusijos invazijos etapu buvo svarbus karinis tikslas, ir toliau nuolat patiria smūgius.„Apšaudymo intensyvumas... šiek tiek sumažėjo, tačiau Charkivo mieste naudojamos galingesnės bombos ir raketos. Sugriovimai, kuriuos matome šiandien, yra labai, labai rimti“, – sakė I. Terechovas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje.Jis teigė, kad Maskva sabotuoja Charkivo grįžimą į normalias vėžes.„Charkive vyksta kasdienio gyvenimo atkūrimo procesas. Veikia metro, viešasis transportas... Pradėjo veikti daug įmonių, daugelis Charkivo gyventojų pradėjo grįžti. Priešas visa tai mato, tai jį siutina. Akivaizdu, kad jis nori destabilizuoti padėtį“, – sakė I. Terechovas.

Obama: parama Ukrainai turi būti tvirta ir ilgalaikėBuvęs JAV prezidentas Barackas Obama paragino tęsti paramą Ukrainai. Vyksta karas, kuris primena tamsiausią Europos istoriją, tačiau kartu matome didvyrišką ukrainiečių tautos pasipriešinimą Rusijos agresijai, sakė jis penktadienį buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Ramusseno įsteigto „Demokratijų aljanso“ susitikime Kopenhagoje.Dėl ukrainiečių drąsos ir pasaulio solidarumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyksta pasiekti savo tikslų Ukrainoje ir už jos ribų, kalbėjo B. Obama. Tačiau karo pabaigos dar esą nematyti, įvykiai sunkiai prognozuojami. „Mūsų parama Ukrainai turi būti stipri, tvirta ir ilgalaikė, kol šis konfliktas bus išspręstas“, - pažymėjo buvęs JAV vadovas.Kartu jis savo kalboje Danijos sostinėje atkreipė dėmesį į tai, kad planetoje yra daug kitų konfliktų. Visuose žemynuose matome demokratijos nuosmukį. Visuose žemynuose autokratai didina savo priespaudą, taikosi į mažumas ir nepaiso tarptautinės teisės, kalbėjo B. Obama. Lygiai taip pat, anot jo, nerimą kelia tai, kad populistiniai tonai ir demokratijose iškelia lyderius, kurie tada stoję prie valdžios vairo mėgina sistemingai žlugdyti demokratines institucijas.„Jei norime, kad demokratija klestėtų, turime už ją kovoti. Turime ją puoselėti, vėl ir vėl demonstruoti jos vertybes“, - pažymėjo B. Obama.

Rusijos televizija „RT France“ ES teisme užginčijo draudimą transliuotiRusiškas naujienų kanalas „RT France“ penktadienį Europos teisme užginčijo transliavimo draudimą, įvestą kartu su kitomis Europos Sąjungos sankcijomis Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.Valstybinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms „Sputnik“ ir RT (buvusiai „Russia Today“) nuo kovo 2 dienos nebeleidžiama transliuoti ES eteryje ir internete, nes jos kaltinamos dezinformacijos skleidimu.Penktadienį prancūzų RT redakcijos advokatai atvyko į Liuksemburge įsikūrusį Europos Teisingumo Teismą (ETT) argumentuoti, esą šiuo draudimu pažeidžiami informacijos laisvės įstatymai.Advokatas Emanuelis Piwnica teisėjams tvirtino, kad Europos Vadovų Taryba (EVT), ES valstybių narių vyriausybėms atstovaujanti institucija, „neturi teisės tildyti Europos žiniasklaidos priemonės“.Su jo argumentais nesutiko EVT atstovas Raphaelis Meyeris, pareiškęs, kad draudimas būtinas siekiant apsaugoti viešąją tvarką nuo Kremliaus finansuojamo kanalo RT „neabejotinai propagandinio diskurso“.Teisėjai sprendimą priims artimiausiais mėnesiais.

V. Zelenskis giria britų lyderystę ir paramą Ukrainai kovoje su RusijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį gyrė Jungtinės Karalystės lyderystę ir jos paramą Kyjivo kovai su Rusija. Tai jis pareiškė JK gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui atvykus iš anksto neskelbto vizito.„Žodžiai virsta veiksmais. Tuo skiriasi Ukrainos santykiai su Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis“, – sakė prezidentas V. Zelenskis vaizdo pareiškime.„Ginklai, finansai ir sankcijos – šiais trimis klausimais Britanija demonstruoja lyderystę“, – pridūrė jis.Ukraina paragino Vakarus tiekti jai daugiau sunkiosios ginkluotės, kad galėtų pasipriešinti galingam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, kur kovos šiuo metu vyksta aplink pramoninį Sjeverodonecko miestą.B. Wallace'as gyrė nepaprastas Ukrainos pastangas atremti puolimą, V. Zelenskio vadovavimą ir Ukrainos žmonių stiprybę.Dviejų dienų darbo vizitas suteikia galimybę tiesiogiai pamatyti, kaip vystosi Ukrainos kariniai poreikiai, sakoma B. Wallace'o pareiškime.„Taip bus užtikrinta, kad tolesnė JK parama bus plėtojama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir pritaikyta prie padėties vietoje“, – sakė jis.B. Wallace'as su V. Zelenskiu ir ukrainiečių gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu aptarė JK šiuo metu teikiamos įrangos ir mokymų spektrą ir tolesnę paramą, kurią Britanija yra pasirengusi pasiūlyti, sakoma pranešime.

Mariupolyje – choleros protrūkisMariupolio meras Vadimas Boyčenka interviu BBC Ukrainos tarnybai sakė, kad mieste prasidėjo infekcinių ligų protrūkiai. „Cholera, dizenterija ir kitos infekcinės ligos jau plinta mieste, bet [okupacinė valdžia] tai slepia. Miestas buvo uždarytas dėl karantino. Niekas iš ten neišleidžiamas ir neįleidžiamas“, – sakė jis.Remiantis V. Boyčenkos skaičiavimais, Mariupolyje dabar gali būti dešimtys cholera sergančių žmonių, o jų skaičius sparčiai augs. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos nuo infekcinių ligų mieste gali mirtys apie 10 tūkst. žmonių. Pasak Mariupolio mero, nėra informacijos apie hospitalizuotus asmenis, kuriems diagnozuota cholera, nes nėra galimybės patekti į ligonines. Nepaisant to, V. Boyčenka mano, kad yra visi požymiai, leidžiantys teigti, kad choleros protrūkis Mariupolyje prasidėjo.Ukrainos valdžios institucijų atstovai ne kartą pareiškė, kad Mariupolyje dėl nutrukusio centralizuoto vandens tiekimo, kanalizacijos, sunkios prieigos prie vaistų ir medicininės priežiūros, taip pat masinių mirusių gyventojų kapaviečių trūkumo yra didžiulė epidemijų rizika. Rusijos pusė šių pareiškimų nekomentuoja.

Prancūzija teigia esanti pasirengusi dalyvauti operacijoje dėl Odesos uostoPrancūzija yra pasirengusi padėti vykdyti operaciją siekiant sudaryti sąlygas saugiai patekti į Ukrainos Juodosios jūros uostą Odesą, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.„Esame pasirengę padėti šalims surengti operaciją, kuri leistų visiškai saugiai patekti į Odesos uostą, kitaip tariant, laivams praplaukti, nepaisant to, kad jūra yra užminuota“, – sakė patarėjas, prašęs neminėti jo pavardės.Rusija faktiškai blokuoja uostą, o visas pasaulis laukia, kada bus pradėti eksportuoti grūdai, didėjant baimei, kad gali pritrūkti maisto, ypač besivystančiose valstybėse.

Prorusiški separatistai: „Azot“ gamykla Sjeverodonecke visiškai apsupta„Azot“ chemijos fabrikas Rytų Ukrainos Sjeverodonecko mieste, prorusiškų separatistų duomenimis, yra visiškai apsuptas. „Nedidelė Ukrainos formuočių grupė „Azot“ chemijos gamyklos teritorijoje negali palikti fabriko. Visi pasitraukimo keliai jiems atkirsti“, - penktadienį „Telegram“ tinkle rašė apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos ambasadorius Maskvoje Rodionas Mirošnikas.Jis pripažino, kad apsiaustoje gamyklos teritorijoje vis dar gali būti civilių. Ukrainos pusė pastaruoju metu kalbėjo apie šimtus žmonių, kurie fabriko rūsiuose slepiasi nuo antskrydžių. Daugiau kaip 90 proc. Luhansko srities, kurioje yra Severodoneckas, po daugiau kaip trijų mėnesių karo yra okupuota Rusijos.Mūšiai prie „Azot“ chemijos fabriko žadina prisiminimus apie „Azovstal“ plieno gamyklos apsiaustį Pietų Ukrainos Mariupolio uostamiestyje. Gegužės viduryje ten pasidavė paskutinieji 2 400 ukrainiečių gynėjų, kurie prieš tai kelias savaites buvo užsibarikadavę gamyklos bunkeriuose. Dabar jie yra rusų nelaisvėje. Daug kitų ukrainiečių kovotojų apsiausties neišgyveno: užėmę gamyklą, rusų kariai gegužės pabaigoje pranešė ten radę per 150 kūnų.

E. Macrono patarėjasa: Prancūzija nori Ukrainos pergalės karePrancūzija nori, kad Ukraina laimėtų karą, kurį sukėlė Maskva, penktadienį pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas. Šie komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas sukėlė diskusijų savo pastaba, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.„Kaip sakė prezidentas, mes norime Ukrainos pergalės. Norime, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Norime, kad šis konfliktas, šis karas, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą, kuo greičiau baigtųsi“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas, prašęs neminėti jo pavardės.Kitą savaitę E. Macronas vyks į Ukrainos kaimynes Moldovą ir Rumuniją. Vis dėlto patarėjas pridūrė, kad E. Macrono vizito į Kyjivą data dar nenustatyta.

Britų gynybos ministerija: Ukraina gali išstumti Rusiją iš DonbasoPasak Britų gynybos departamento vadovo, Rusija yra ant karinės galios išeikvojimo ribos. Todėl Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as mano, kad Ukraina gali išstumti Rusiją iš Donbaso, skelbia UNIAN.Tai jis pareiškė Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas valstybės vadovo „Telegram“ kanale.„Mūsų istorijoje matau daug panašumų, nes, pirma, priešo armija, fašistinis režimas, yra daug stipresnis. Taip, iš tiesų, dabar matome, kad Ukraina gali išstumti Rusiją iš Donbaso. Matome, kad režimas, kurį jau minėjau, yra ant žlugimo ribos, bent jau karinės galios požiūriu. Tai reiškia, kad dabar jie taip pat yra ant išsekimo ribos“, - sakė B. Wallace'as.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos direktorato duomenimis, Rusijai trūksta didelio tikslumo raketų, tačiau dabartiniu tempu ji gali dar metus kariauti su Ukraina.„Kremliaus vadovybė gali bandyti įšaldyti karą kuriam laikui, kad įtikintų Vakarus atšaukti sankcijas, bet tada tęsti agresiją. Jų tikslas – visa Ukraina ir ne tik", – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibitskis.

B. Johnsonas pasibaisėjęs mirties nuosprendžiu Ukrainoje kovojusiems britamsJungtinės karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra „pasibaisėjęs“ dėl mirties nuosprendžių, paskelbtų dviem britų kovotojams, kuriuos Ukrainoje suėmė Rusijos kariai, penktadienį pareiškė Dauningo gatvė, Londonui primygtinai prašant Kyjivo pagalbos.Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba ir tviteryje parašė, kad šie nuosprendžiai yra „šiurkštus Ženevos konvencijos pažeidimas“.Apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos aukščiausiasis teismas“ nurodė skirti mirties bausmę 28 metų Aidenui Aslinui, 48 metų Shaunui Pinneriui ir marokiečiui Saaudunui Brahimui po to, kai šie trys asmenys buvo apkaltinti veikę kaip Ukrainos samdiniai.Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ ketvirtadienį pranešė, kad abu JK piliečiai balandžio mėnesį pasidavė Mariupolyje, kurį po kelias savaites trukusios apgulties užėmė Rusijos kariai.„Ministras pirmininkas pasibaisėjęs šių vyrų nuteisimu“, – žurnalistams sakė B. Johnsono atstovas žiniasklaidai.„Mes aiškiai sakome, kad remiame Ukrainos pastangas, kad šie vyrai būtų paleisti į laisvę. Akivaizdu, kad jie buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, todėl yra karo belaisviai“, – sakė jis.Abu britai Ukrainoje gyveno nuo 2018 metų ir, pasak JK žiniasklaidos, nusprendė eiti kariauti, kai Rusija įsiveržė į šalį. Sh. Pinneris yra vedęs ukrainietę, o A. Aslinas – susižadėjęs su vietine.„Jie nėra ir niekada nebuvo samdiniai, – sakoma A. Aslino šeimos pareiškime. – Tikimės, kad šis nuosprendis bus panaikintas, ir prašome JK bei Ukrainos vyriausybių padaryti viską, kas įmanoma, kad jie būtų saugiai ir greitai grąžinti mums“.Balandžio mėnesį abu britai buvo parodyti per Rusijos valstybinę televiziją, reikalaujant, kad B. Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo. Sh. Pinnerio rinktas parlamento narys konservatorius Robertas Jenrickas pareikalavo iškviesti Rusijos ambasadorių Londone.Tačiau vyriausybė nenori pradėti dvišalių derybų su Maskva, nes baiminasi, kad tai sustiprintų teiginį, jog pagrobti kovotojai yra samdiniai.Per tris dienas trukusį teismo procesą vyrai pripažino savo kaltę dėl „veiksmų, kuriais buvo siekiama užgrobti valdžią ir nuversti Donecko liaudies respublikos konstitucinę santvarką“, teigė „Interfax“.

Zelenskis: Europa gali žengti istorinį žingsnįToks jo pareiškimas nuskambėjo artėjant ES viršūnių susitikimui, per kurį bus sprendžiama dėl siūlymo Ukrainai suteikti kandidatės statusą.„Pirmiausia reikia pagaliau panaikinti šią pilkąją zoną“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į 2022 metų Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikimą.„Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga gali žengti istorinį žingsnį, kuris įrodys, kad žodžiai apie Ukrainos žmonių narystę Europos šeimoje nėra tušti“, – pridūrė jis.Europos Komisija artimiausiomis dienomis turėtų pateikti savo nuomonę šiuo klausimu, o ES vadovai birželio 23–24 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nuspręs, ar suteikti Ukrainai oficialų kandidatės statusą.V. Zelenskis sakė, kad jam įdomu, kodėl kai kurios valstybės narės vis dar abejoja, ar leisti Ukrainai prisijungti ir nutraukti ryšius su Rusija.„Kodėl, jei apklausos rodo, kad 71 proc. europiečių laiko Ukrainą Europos šeimos dalimi, vis dar yra politinių skeptikų, kurie abejoja, ar leisti mums įstoti į Europos Sąjungą?“ – klausė jis.„Europos sistema gali pralaimėti, jei žodžių nelydės darbai“, – sakė V. Zelenskis.27 valstybių narių nuomonės dėl Ukrainos narystės Bendrijoje išsiskyrė. Daugelis šalių, daugiausia Rytų Europoje, remia Ukrainos narystę, tačiau kai kurios, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Danija, yra susirūpinusios, kad Ukraina nėra tam pasirengusi.Jei Ukrainai bus suteiktas kandidatės statusas, prasidės galimai dešimtmečius truksiančios derybos ir reformos, kurių reikės, kad Ukraina galėtų oficialiai įstoti į ES.

Kyjivas tirs britams ir Maroko piliečiui skirtos mirties bausmės aplinkybesUkraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamų separatistų teismas mirties bausme nuteisė du britus ir Maroko pilietį, pranešė Kyjivas.Jungtinės Karalystės piliečiai, kovoję Ukrainos pusėje, Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris, taip pat Saaudunas Brahimas iš Maroko buvo paimti į nelaisvę ir nuteisti separatistų valdžios Donecko regione už bandymą nuversti vyriausybę.Ukrainos vyriausioji prokurorė Iryna Venediktova ketvirtadienį vakare nuosprendžius pavadino tarptautinės teisės „pažeidimu ir pasityčiojimu“ ir sakė, kad su vyrais turėtų būti elgiamasi laikantis Ženevos konvencijų.„Ukraina jau pradėjo ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu ir imsis visų reikiamų priemonių, kad visi, kurie dalyvavo šiuose neteisėtuose veiksmuose, būtų patraukti atsakomybėn“, – sakoma jos pranešime.A. Aslinas ir Sh. Pinneris balandžio mėnesį pasidavė Mariupolyje, kurį gegužę po kelias savaites trukusios apgulties užėmė Rusijos kariai.Ukrainos teismai karo nusikaltimų bylose nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną trims rusų kariams skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes.I. Venediktova ketvirtadienį sakė, kad Ukraina dėl įtariamų karo nusikaltimų atlieka tyrimus daugiau kaip 100 Rusijos karių atžvilgiu.

Rusijos kariuomenė teigia Ukrainoje atakavusi oro uostą ir ginklų gamykląRusijos kariuomenė, Maskvos teigimu, Ukrainoje atakavo oro uostą ir ginklų gamyklą. „Dnipro oro uoste didelio tikslumo raketomis sunaikinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai, o Charkivo srityje sunaikintos ginklų gamyklos“, – pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Pasak jo, taip pat nukauta daugiau kaip 500 Ukrainos karių ir sunaikinta 13 šarvuočių, 9 artilerijos sistemos, šeši raketų paleidimo įrenginiai, du naikintuvai, penki dronai, 16 automobilių ir dar 16 amunicijos sandėlių.Šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima.

Suomija suteiks Ukrainai naują karinės pagalbos paketąPenktadienį Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pritarė šalies vyriausybės pasiūlymui suteikti Ukrainai naują karinės pagalbos paketą.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.„Kad pagalba pasiektų Ukrainą, jos turinys, gabenimo būdas ir grafikas nebus išsamiai atskleisti“, - pažymėjo ministerijos atstovai.„Suomija nepamirš Ukrainos ir ukrainiečių. Mes ir ateityje teiksime jiems pagalbą“, - pareiškė Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.

V. Zelenskis ragina ES paspartinti kandidatės statuso suteikimo Ukrainai procesąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Europos Sąjungą (ES) paspartinti jo šalies prašymo įstoti į bloką nagrinėjimą.Apklausos rezultatai rodo, kad 71 proc. europiečių laiko ukrainiečius „Europos šeimos dalimi“. V. Zelenskis klausė, kodėl blokas paliko jo šalį „pilkojoje zonoje“ tarp ES ir Rusijos.„Europos sistema gali pralaimėti, jei žodžiai nebus paremti veiksmais“, – sakė jis, kalbėdamas per viršūnių susitikimą, kurį Kopenhagoje surengė Demokratijų aljansas – buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno įsteigta organizacija.

Ukrainos žvalgyba: Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos, bet ji gali kariauti dar metusRusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketų atsargos, bet dabartiniais tempais ji gali dar metus kariauti prieš Ukrainą.Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.„Mes pastebėjome, kad Rusija gerokai sumažino apšaudymų raketomis skaičių ir dabar naudoja raketas „X-22“. Tai senos sovietinės raketos, pagamintos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Šis faktas byloja, kad Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos“, - sakė žurnalistams Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis.„Kremlius galbūt mėgins įšaldyti karą tam tikram laikotarpiui, kad įtikintų Vakarus atšaukti sankcijas, bet vėliau jis vėl tęs agresiją. Rusijos tikslas – užimti visą Ukrainą, ir ne tik ją“, - pabrėžė V. Skibickis.

Gubernatorius: į nelaisvę patekę Didžiosios Britanijos piliečiai yra Ukrainos kariaiDu britų piliečiai, prorusiškų separatistų Ukrainoje nuteisti mirties bausme, yra eiliniai kariai, britų transliuotojui „BBC radio 4“ sakė Ukrainos Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.„Visi žmonės, atvykę kariauti už Ukrainą, pasirašo dokumentus su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, taip įgyja oficialų statusą“, – sakė A. Haidajus. Tai reiškia, kad abu Didžiosios Britanijos piliečiai yra saugomi Ženevos konvencijos ir negali būti nuteisti mirties bausme, net jei jie nėra Ukrainos piliečiai, tęsė jis.„Žinau, kad advokatai jau apskundė šį nuosprendį ir tikiu, jog tai, kas vyksta, tėra Rusijos politinis spaudimas“, – BBC sakė S. Haidajus.Abu 28 ir 48 metų vyrai pasidavė prorusiškoms pajėgoms po kelias savaites trukusių kovų Ukrainos pietrytiniame Mariupolio mieste. Pasak žiniasklaidos, jie gyveno Ukrainoje dar prieš karą, ten buvo susituokę. Kartu su marokiečiu jie ketvirtadienį buvo nuteisti mirties bausme kaip samdiniai.

Buvęs NATO vadovas: Ukraina turi laimėti karąBuvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vakarų atsaką į Rusijos prezidento Vladimiro Putino Ukrainoje sukeltą karą.Kalbėdamas savo įkurtos organizacijos „Demokratijų aljansas“ susitikime Kopenhagoje, A. F. Rasmussenas teigė, kad „sunku tikėti tuo, kas vyksta. Tačiau mes neturėtume stebėtis. Putino pasirinktas kelias niekuomet nebuvo kaip nors slepiamas. Jis savo kalbose aiškiai neigė Ukrainos teisę egzistuoti“.Pasak jo, apie V. Putino pasirinktą kelią taip pat liudija šalies disidentų ir politinių oponentų žudymas bei politinės propagandos sklaida. A. F. Rasmussenas nurodė, kad tai akivaizdžiausiai rodo 2014 m. „invazija į Krymą“.Buvęs NATO vadovas ėmėsi kritikuoti Vakarų atsaką į pirmąją V. Putino invaziją ir po to nenutrūkusį rusiškų energetikos išteklių importą. „Istorijos pamokų neišmokome. Pataikavimas diktatoriams prie taikos neveda“, – tikino A. F. Rasmussenas.Jis paragino Vakarus visiškai nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą, kad būtų galima užkirsti kelią V. Putino karo mašinos finansavimui. Kartu A. F. Rasmussenas pabrėžė Ukrainos pergalės svarbą. „Ukraina turi laimėti karą“, – teigė jis ir pridūrė, kad ši šalis šiuo metu yra kovos už demokratiją fronto linijose.

Ukrainos gynybos ministerija: Rusijos kariuomenė dislokuota dešimtyje Baltarusijos gyvenviečiųRusijos kariuomenė Baltarusijos teritorijoje dislokuota dešimtyje gyvenviečių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianikas, komentuodamas Rusijos kariuomenės telkimą netoli Baltarusijos ir Ukrainos sienos, praneša „Ukrinform“.„Rusijos kariuomenė ten yra. Nenurodysiu tikslių skaičių, bet Rusijos daliniai ten dislokuoti. Maždaug dešimtyje gyvenviečių. Be to, Baltarusijos teritorijoje taip pat dislokuota raketų kompleksų „Iskander“, ir tai kelia grėsmę, kad mūsų šalies teritorija vėl bus apšaudoma raketomis“, - sakė O. Motuzianikas.Anot jo, kelias pastarąsias savaites Baltarusijos ginkluotosios pajėgos – iki septynių batalionų – mėgina „pridengti“ Baltarusijos ir Ukrainos sienos ruožą. Tai tik parodomieji veiksmai, kadangi Ukraina nekelia Baltarusijai jokio pavojaus.„Galimas Baltarusijos teritorijos užpuolimas iš Ukrainos skamba dar juokingiau negu galimas Rusijos teritorijos užpuolimas“, - teigė ministerijos atstovas.Bet O. Motuzianikas priminė, kad Baltarusija žada padidinti šalies ginkluotąsias pajėgas iki 80 tūkst. kariškių.

Meras: Mykolajive smūgiuota grūdų saugyklomsUkrainos Mykolajivo miestas, mero Oleksandro Senkevyčiaus teigimu, ir toliau yra kasdien apšaudomas.O. Senkevyčius sakė transliuotojui BBC, kad Rusijos kariuomenės linijos šiuo metu yra už maždaug 20–30 km nuo miesto.Pasak mero, rusų kariai mieste neseniai atakavo privatų uostą ir apgadino vietos krovinių rajoną. Čia sudegė keturios grūdų saugyklos su visais jose buvusiais grūdais.O. Senkevyčius pridūrė, kad kovos linijos vis pasistumia į priekį arba atgal, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą turi pakankamai įrangos tik ginti miestą, bet ne vykdyti puolimą.

Juodkalnija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbąJuodkalnijos gynybos ministerijos pasiūlymu šios Balkanų šalies vyriausybė savo posėdyje nusprendė suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą.Tai pranešė Juodkalnijos visuomeninis transliuotojas RTCG.„Šis sprendimas atspindi nuoseklias Juodkalnijos pastangas prisidėti prie Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto išsaugojimo“, - sakoma Gynybos ministerijos pranešime.Anksčiau buvo pranešta, kad Juodkalnijos ministras pirmininkas Dritanas Abazovičius, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive.

L. Truss su Ukrainos kolega aptars mirties nuosprendžius britamsPenktadienį kalbėdama su savo kolega iš Ukrainos Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė aptars dviejų mirties bausme nuteistų britų, kariavusių su Rusijos pajėgomis, bylą.Vadinamosios Donecko liaudies respublikos teismas nuteisė 28 metų Aideną Asliną ir 48 metų Shauną Pinnerį už veiksmus siekiant jėga užgrobti valdžią. Liz Truss pavadino tai „suklastotu nuosprendžiu“ ir tvirtino, kad jis yra „visiškai neteisėtas“. Pasak BBC, vėliau penktadienį ji apie tai telefonu kalbės su Dmytro Kuleba, o Dauningstrytas pareiškė, kad vyrai, kaip karo belaisviai, turi visišką kovotojų imunitetą.Užsienio reikalų sekretorė sakė: „Visiškai smerkiu nuosprendį Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui, kuriuos Rusijos statytiniai laiko Rytų Ukrainoje. Jie yra karo belaisviai. Tai fiktyvus sprendimas, visiškai neteisėtas“.„Esame labai dėl to susirūpinę. Nuolat kartojame, kad karo belaisviai neturi būti išnaudojami politiniais tikslais. Pagal Ženevos konvenciją karo belaisviai turi teisę į kovotojų imunitetą ir jie neturėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą karo veiksmuose. Toliau dirbsime su Ukrainos valdžia, siekdami užtikrinti, kad būtų paleisti visi Didžiosios Britanijos piliečiai, tarnaujantys Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir paimti į nelaisvę“, – sakė Dauningstryto atstovas spaudai.Trečiasis vyras, Maroko pilietis Saaudunas Brahimas, buvo nuteistas kartu su A. Aslinu ir Sh. Pinneriu. Visi buvo apkaltinti, kad yra Ukrainos kariuomenės „samdiniai“. Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ teigė, kad jie galės apskųsti nuosprendį.A. Aslinas, kilęs iš Niuarko prie Trento Notingamšyre, ir Sh. Pinneris abu priklausė Ukrainos reguliariosios kariuomenės daliniams, kovojusiems pietiniame Mariupolio uostamiestyje, kur vyko vienos sunkiausių kovų per Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą. Buvęs torių ministras Robertas Jenrickas, atstovaujantis Niuarko rinkimų apygardai, kurioje gyveno A. Aslinas, paragino, kad Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija iškviestų Rusijos ambasadorių.Buvęs amerikiečių karys Brennanas Phillipsas, sutikęs A. Asliną Sirijoje ir kartu su juo dirbęs Ukrainoje, sakė, kad toks sprendimas yra „provokacija“. „BBC Newsnight“ B. Phillipsas sakė: „Manau, kad tai labiau už viską suteiks žmonėms jėgų . Kad ir kokį poveikį jie manė padarysią šia provokacija, nemanau, kad tai bus įvertinta gerai. Tai padaryta kaip provokacija“.Torių užsienio reikalų atrankinio komiteto įstatymų leidėjas Bobas Seely apkaltino Rusiją tarptautinės teisės pažeidimu. „Labai tikiuosi, kad jie nebus greitu laiku nužudyti – jie gali būti greitai nužudyti siekiant sukelti šoką“, – BBC sakė parlamento narys. „Tačiau jei, kaip visi tikisi, taip nenutiks, tada jie bus laikomi diplomatiniu įrankiu (...) manau, kad rusai taps vis agresyvesni netiesioginiame konflikte su Baltijos respublikomis, su lenkais, su JK ir kitais, kurie yra artimi Ukrainos vyriausybei ir kare remia ukrainiečius“.

Ukraina praneša smogusi Rusijos pozicijoms ChersoneUkraina penktadienį pranešė smogusi Rusijos karinėms pozicijoms pietiniame Chersono regione, kur Kyievo kariuomenė kaunasi siekdama susigrąžinti teritoriją, Maskvos kariuomenės užimtą invazijos pradžioje.„Mūsų orlaiviai surengė daugybę smūgių priešo bazėms, įrangos ir personalo susitelkimo vietoms bei lauko sandėliams aplink penkias atskiras Chersono regiono gyvenvietes“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.Chersonas, esantis į šiaurę nuo 2014 m. Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, buvo vienas pirmųjų regionų, kurių kontrolę Rusija perėmė vasario 24 d. pradėjusi invaziją. Kad atsikovotų šią teritoriją, Ukraina pradėjo puolimą. Per spaudos konferenciją penktadienio rytą prezidentūra pranešė, kad karinė padėtis ten tebėra „įtempta“. „Visą dieną buvo girdėti smarkūs sprogimai, prie regiono sienų tęsiasi mūšiai“, – sakoma prezidentūros pranešime.Maskvos valdžia okupuotame Chersone ketina surengti referendumą dėl integracijos į Rusiją, panašų į prieštaringai vertinamą balsavimą Kryme 2014 metais. Anksčiau ji paskelbė, kad įveda regione Rusijos valiutą – rublius.

Kyjivas: siekdami Sjeverodonecko kontrolės, Rusijos kariai daro pažangą BachmuteRusijos kariai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, daro pažangą Bachmuto mieste. Čia jų organizuojamų atakų tikslas veikiausiai yra atkirsti norimą užimti Sjeverodonecką nuo tiekimo linijų.„Priešas stumiasi į priekį Vozdvyženkos-Rotų kryptimi, iš dalies sėkmingai, jo akiratyje – okupuotos sienos“, – penktadienį teigė generalinis štabas.Šie miesteliai išsidėstę už maždaug 10 km į pietvakarius nuo Bachmuto. Iš jų Rusijos pajėgos galėtų apšaudyti iš Bachmuto į Sjeverodonecką vedantį kelią.Štabo teigimu, kovos Sjeverodonecko apylinkėse tęsiasi be didelių pokyčių. Rusų kariai esą ir toliau „nesėkmingai bando perimti visapusišką miesto kontrolę“.Sjeverodoneckas yra vienas paskutinių Rusijai dar nekritusių Donbaso srities miestų. Įgijusi šios srities kontrolę, Maskva galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 m. aneksuotą Krymą.Generalinis štabas pridūrė, kad per pastarąsias 24 val. Ukrainos kariai Donecko ir Luhansko srityse atrėmė septynias priešo atakas.

Ministras: Kyjivui grėsmės šiuo metu nėra, bet miestas pasiruošęsUkrainos vidaus reikalų ministro Denyso Monastyrskio teigimu, sostinei Kyjivui Rusijos puolimo grėsmės šiuo metu nėra, bet miestas pasiruošęs galimai atakai.„Šiandien Kyjivui puolimo grėsmės nera, – naujienų agentūrai AFP teigė D. Monastyrskis. – Prie Baltarusijos sienos nematyti karių telkimo, bet suvokiame, kad rytoj įmanomas bet koks scenarijus.“Pasak ministro, miestui gali bet kada smogti Rusijos oro antskrydžiai. „Raketų ugnies taikiniu gali tapti bet kuri Ukrainos teritorija, įskaitant Kyjivą“, – tvirtino ministras. Jo teigimu, gali būti nusitaikyta į mieste esantį vyriausybės kvartalą ar istorinį centrą. Dėl to, D. Monastyrskio teigimu, šiuo metu organizuojami „rimti mokymai“. Be kita ko, ruošiamos gynybos linijos ir treniruojami Kyjive bei miesto apylinkėse pasiliksiantys kariai.Vasario pabaigoje į Ukrainą įsiveržusi Rusijos kariuomenė iš pradžių puolė Kyjivą ir užėmė kelis miestelius jo apylinkėse. Tačiau ji po mėnesio iš ten pasitraukė ir dabar beveik visą savo dėmesį skiria šalies rytame ir pietums.

Britų žvalgyba įspėja, kad Mariupolyje gali kilti didelė epidemijaRusijos kariuomenės užimtame Mariupolyje gali kilti didelė choleros epidemija. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.Kaip pažymima žinybos pranešime, Ukrainoje nuo 1995 metų pasitaikydavo nedidelių choleros protrūkių, ypač Azovo jūros pakrantėje, įskaitant Mariupolį.„Medicinos paslaugos Mariupolyje jau beveik ištiktos kolapso: didelis choleros protrūkis mieste dar labiau komplikuos situaciją“, - sakoma pranešime.Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenės užimtuose pietiniuose Ukrainos rajonuose žmonės ne visada gali gauti saugaus geriamojo vandens, telefono ryšis ir internetas veikia su dideliais pertrūkiais, o Chersone labai trūksta vaistų.

Šaltiniai JAV: Ukraina išeikvojo turėtą sovietų ir rusų ginkluotęUkraina išeikvojo turėtą sovietų ir rusų ginkluotę ir dabar, kad apsigintų nuo Rusijos invazijos, yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkių ginklų, teigia JAV kariniai šaltiniai.Kadaise Ukraina buvo Sovietų Sąjungos dalis ir jos kariuomenė bei gynybos pramonė buvo kuriama pagal sovietų ir rusų standartus atitinkančią įrangą, šaunamuosius ginklus, tankus, haubicas – šios ginkluotės negalima pakeisti į vakarus esančių kaimynių ginklais. Per daugiau nei tris mėnesius trunkantį karą, prasidėjusį Rusijai vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą, ta įranga išnaudota arba sunaikinta mūšyje, sako šaltiniai JAV. Dabar Kyjivo pajėgos naudoja arba mokosi naudoti ginklus, kuriuos turi JAV ir NATO sąjungininkės Europoje.Daugiau – čia.

Ukraina: sunaikinta „Vagner“ samdinių bazėUkrainos kariai smogė laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje buvusiai „Vagner“ samdinių bazei. Gyvas liko tik vienas rusų okupantas. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Vakar mūsų kariai sudavė galingą smūgį Stachanovo miesto centre, kuriame buvo įsikūrę vagnerininkai. Mūsų duomenimis, išgyveno tik vienas. Visi kiti žuvo po griuvėsiais“, – teigia S. Haidajus.Pareigūnas patikslino, kad „Vagner“ samdinių bazė buvo įkurta stadione. https://t.me/uniannet/59443

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 31 900 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 10 d. jau neteko apie 31 900 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 409 tankų, 3 450 šarvuotųjų kovos mašinų, 712 artilerijos sistemų, 222 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 97 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 572 dronų, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 438 automobilių, 54 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Izraelio ekspertas: „Geležinis kupolas“ nebūtų pakankamai efektyvus Ukrainos sąlygomisIzraelio oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“ nebūtų pakankamai efektyvi Ukrainos sąlygomis. Kaip praneša portalas „Obozrevatel“, tai pareiškė izraeliečių karo ekspertas Davidas Gendelmanas.Pasak jo, Ukrainai nuo priešo raketų apginti pakaktų ir turimų priemonių, jeigu jų būtų daugiau.„Tomis sąlygomis, kurioms jis sukurtas, „Geležinis kupolas“ gana efektyvus, bet Ukrainos teritorija labai didelė“, – teigė ekspertas.Anot jo, vieno tokio Izraelio komplekso veikimo nuotolis – iki 70 km. Didelėms teritorijoms apsaugoti reikėtų labai daug tokių kompleksų. Pačiame Izraelyje šiuo metu yra tik 10 operatyviniams veiksmams parengtų baterijų.„Kad būtų pasiekta esminių rezultatų, Ukrainoje šių kompleksų turi būti daugiau negu Izraelyje. Turint omenyje, kiek realiai jų galėtų būti patiekta Ukrainai, tai neišspręstų šalies problemų“, – konstatavo D. Gendelmanas.Anksčiau Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Korneičukas pareiškė, jog Ukraina norėtų įsigyti oro gynybos sistemą „Geležinis kupolas“, kad galėtų apsaugoti savo miestus ir karinius objektus nuo Rusijos raketų smūgių.

Ekspertas: Scholzas darys visa, kad Ukraina negautų vokiškos ginkluotėsVokietijos kancleris Olafas Scholzas tęs savo pirmtakės Angelos Merkel politiką ir nesiųs Ukrainai žadėtos ginkluotės kovai su okupantais rusais.Tai pareiškė karo ekspertas Olegas Ždanovas, kalbėdamasis su Rusijos žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu, praneša portalas TSN.Jo nuomone, O. Scholzas darys visa, kad Ukraina negautų vokiškos ginkluotės.„Manau, kad mes vargu ar gausime ginkluotės iš Vokietijos. Tai veikiausiai paties O. Scholzo politika. Galbūt jis negali viešai to pripažinti, bet slapta tęsia A. Merkel politiką. Neseniai leidinys „Bild“ iš esmės apkaltino A. Merkel ir O. Scholzą Rusijos pinigų plovimu. Todėl manau, jog jis dės visas pastangas, kad ginkluotė nepatektų į Ukrainą. Mums tai nebus mirtina, bet skausminga. Turėsime tai kompensuoti tiekimu iš kitų šalių“, – pareiškė O. Ždanovas.Pasak jo, šiuo metu Vokietija teikia Ukrainai tik finansinę pagalbą.„Be pinigų, dabar nieko daugiau negauname. Dar šiek tiek humanitarinės pagalbos... Išeitų, kad Vokietija atsiperka pinigais. Tiesa, sumos didelės, bet vis dėlto kartais mums labiau reikėtų ginkluotės. Nei „Gepardai“, nei „Leopardai“ iš Vokietijos „zoologijos sodo“ mūsų taip ir nepasiekė“, – konstatavo ekspertas.

E. Macronas patikino Ukrainą, kad ši gaus daugiau sunkiosios ginkluotėsPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patikino Kyjivą, kad jo šalis pristatys Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės, kurios reikia gynybai nuo Rusijos.Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu E. Macronas pabrėžė, kad jo šalis yra Ukrainos pusėje, ketvirtadienio vakarą pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai taip pat aptarė Kyjivo poreikius, susijusius su karine įranga, politine ir finansine parama bei humanitarine pagalba.Prancūzija jau pasiuntė į Ukrainą haubicas „Caesar“ ir Prancūzijoje apmokė Ukrainos karius, kaip jas naudoti. 155 milimetrų kalibro sunkvežimyje montuojama haubica gali tiksliai smogti taikiniams iki 40 kilometrų atstumu. Paryžius taip pat nusiuntė Kyjivui prieštankinių raketų „Milan“. Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna  gegužės pabaigoje lankydamasi Kyjive sakė, kad rengiamas „konkretus atsakas“ į Ukrainos sunkesnių ginklų poreikį.Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas ir V. Zelenskis susitarė palaikyti ryšį, ypač dėl Ukrainos paraiškos įstoti į ES ir diskusijos šia tema Europos Vadovų Taryboje birželio 23–24 dienomis.

Zelenskis skelbia apie ukrainiečių sėkmę dviem kryptimisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą paskelbė sėkmingą kovą su priešu Zaporižios ir Charkivo srityse, rašo UNIAN.Vis dėlto, anot jo, fronto linijos situacija šiuo metu – be reikšmingų pokyčių.„Sjeverodoneckas, Lysyčanskas, kiti Donbaso miestai, kuriuos okupantai dabar laiko pagrindiniais taikiniais, laikosi. Tam tikro pozityvo turime Zaporižios srityje, kur pavyksta sužlugdyti okupantų planus. Palaipsniui judame į priekį Charkivo srityje, išlaisvinant mūsų žemę. Laikome gynybą Mykolajivo kryptimi“, – sakė V. Zelenskis.Jis padėkojo gynėjams, kurių dėka Ukraina atlaikė 106 dienas karo.Anksčiau Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad ginkluotosios pajėgos stabiliai palaiko gynybą ir tam tikrose srityse vykdo puolimo operacijas.Kol kas rusai savo jėgas sutelkė keliose srityse – Zaporižioje, Chersone, Donecke ir Luhanske. Didžiosios Britanijos žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad kovos tęsiasi Sjeverodonecke, tačiau per pastarąsias 48 valandas Rusijos Rytų pajėgų grupė taip pat greičiausiai sustiprino pastangas veržtis į pietus nuo Iziumo.

Rusai sunaikino vieną iš Sjeverodonecko simbolių – Ledo rūmusRusijos agresoriai sunaikino Sjeverodonecko ledo rūmus, kurie buvo vienas iš miesto simbolių. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Luhansko regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Vienas iš Sjeverodonecko simbolių buvo sunaikintas. Ledo rūmai sudegė. 5000 Sjeverodonecko gyventojų (tiek salė galėtų sutalpinti) nebedalyvaus koncerte geriausioje miesto scenoje... Ledas, dailusis čiuožimas, ledo ritulys, tinklinis, sporto mokykla, koncertai, išleistuvės - beveik 50 metų mūsų Sjeverodonecko sporto ir kultūrinės plėtros istorijos...“, – rašė S. Haidajus.Pasak jo, Rusijos agresoriai mėtė bombas į Ledo rūmus.

Donbase – dar trys aukosKetvirtadienį Donecko srityje per Rusijos pajėgų atakas žuvo trys civiliai. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, praneša „Ukrinform“.„Birželio 9 dieną rusai Donbase nukovė tris civilius: du Avdijivkoje ir vieną Novoukrainkoje“, – rašė P. Kyrylenko.Remiantis jo paskelbtu infografiku, nuo plataus masto invazijos į Donecko sritį pradžios per Rusijos agresiją žuvo 489 civiliai, dar 1 256 buvo sužeisti.Kaip pranešama, Rusijos kariai dabar bando visiškai kontroliuoti Luhansko ir Donecko regionus, tačiau iki šiol šis tikslas nebuvo pasiektas.

V. Zelenskis dalyvaus NATO viršūnių susitikimeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus birželio 29–30 d. Ispanijoje vyksiančiame 30 NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime. Tai pareiškė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mircea Geoana, praneša „Politico“.Pasak jo, Aljanso viršūnių susitikime būtina priimti sprendimą dėl Ukrainos. „Prezidentas Zelenskis vienaip ar kitaip dalyvaus mūsų viršūnių susitikime Madride“, – sakė M. Geoana.

Vakarų pareigūnai: Rusija galėjo netekti 20 000 kariųRemiantis naujausiu aukšto rango Vakarų pareigūno vertinimu, Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičius dabar gali siekti 20 000, praneša BBC. Ankstesni skaičiavimai, pateikti prieš kelias savaites, buvo apie 15 tūkst. Vakarų pareigūnas, nenorintis skelbti savo pavardės, nespekuliuoja apie žuvusiųjų ukrainiečių skaičių. Tačiau jis pripažįsta, kad po daugiau nei 100 dienų trukusių kovų Ukrainos pajėgos „susiduria su moralinėmis problemomis“.Pareigūnas teigė, kad Rusijos puolimas ir toliau „kelia didelį nerimą daugeliu lygių“. Jis tvirtino, kad Rusijos pajėgoms trūksta tam tikros amunicijos, ypač tiksliųjų ginklų, tokių kaip sparnuotosios raketos. Tačiau jis priduria, kad Rusija vis dar turi dideles bombų atsargas.

Ukrainos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį dėl karo susitraukė 15 proc.Dėl karo su Rusija Ukrainos ekonomika per pirmuosius tris šių metų mėnesius susitraukė 15,1 proc., ketvirtadienį apskaičiavo valstybinė statistikos agentūra.Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sunaikinta didelė dalis Ukrainos ekonomikos, daugybė įmonių buvo priverstos uždaryti arba iš esmės pertvarkyti gamybą.Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad per visus 2022 metus Ukrainos bendrasis vidaus produktas sumažės 35 proc., o Ukrainos finansų ministras Sergejus Marčenka gegužės viduryje agentūrai AFP sakė, kad tikisi net 45-50 proc. nuosmukio.Metinė infliacija karo nuniokotoje šalyje gegužę pasiekė 18 proc., t. y. padidėjo nuo balandžio, kai buvo 16,4 proc., o maisto produktų kainos auga toliau, pranešė statistikos agentūra.Ukrainos centrinis bankas įspėjo, kad iki 2022 metų pabaigos metinė infliacija gali išaugti iki 20 proc.Birželio 2 dieną centrinis bankas smarkiai padidino bazinę palūkanų normą nuo anksčiau buvusių 10 proc. iki 25 proc., taip siekdamas pažaboti infliaciją ir apsaugoti nacionalinę valiutą griviną.

Juodkalnijos premjeras pasikalbėjo telefonu su V. ZelenskiuJuodkalnijos ministras pirmininkas Dritanas Abazovičius ketvirtadienį pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sakė esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive.D. Abazovičius taip pat V. Zelenskiui pasakė pasiūlysiąs kitų Vakarų Balkanų šalių lyderiams drauge keliauti į Ukrainą ir taip pademonstruoti paramą šiai Maskvos užpultai valstybei.Juodkalnija 2017 metais, nepaisydama didelio Rusijos pasipriešinimo, įstojo į NATO ir yra laikoma kita šalimi eilėje dėl narystės Europos Sąjungoje.Ši nedidelė valstybė kartu su Šiaurės Makedonija ir Bulgarija sutrukdė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui anksčiau šią savaitę apsilankyti kaimyninėje Serbijoje, nesuteikusios leidimo jo lėktuvui skristi per savo oro erdvę.D. Abazovičius tikisi, kad ir Ukraina netrukus taps oficialia kandidate į ES, sakoma jo biuro pranešime. Premjeras pasiūlė Juodkalnijos pagalbą Ukrainos stojimo kelyje.Pranešime taip pat teigiama, kad V. Zelenskis pakvietė D. Abazovičių kuo greičiau apsilankyti Kyjive.

Zelenskis įvedė asmenines sankcijas PutinuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė asmenines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir dar 34 Rusijos valdžios pareigūnams.Paskelbtame dokumente rašoma, kad sankcijos buvo įvestos neterminuotai. Sankcijomis Rusijos valdžios atstovams nustatyti šie apribojimai: įšaldomas turtas; užkirstas kelią kapitalo išvedimui iš Ukrainos; draudžiama kirsti Ukrainos sieną, patekti į Ukrainos teritorinius vandenis ir oro erdvę. Taip pat įtrauktas vertybinių popierių sandorių draudimas; atsisakymas išduoti vizas; Ukrainos valstybinių apdovanojimų atėmimas, draudimas naudoti Ukrainos radijo dažnius; draudimas privatizuoti ir išnuomoti turtą Ukrainoje; elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimas; technologijų perdavimo draudimas; žemės nuosavybės draudimas ir kt.Iš viso į sankcijų sąrašą buvo įtraukti 35 asmenys tarp jų Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, Rusijos vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas, gynybos ministras Sergejus Šoigu, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

JK reiškia susirūpinimą dėl mirties nuosprendžių marokiečių ir britų kovotojamsKetvirtadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl šių nuosprendžių.„Akivaizdu, kad tai mums kelia didelį susirūpinimą. Pagal Ženevos konvenciją karo belaisviai turi teisę į kombatanto imunitetą ir jie neturėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas spaudai.Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss tviteryje parašė „visiškai smerkianti nuosprendžio paskelbimą“ A. Aslinui ir Sh. Pinneriui.„Jie yra karo belaisviai. Tai fiktyvus teismo sprendimas, neturintis jokio teisėtumo. Mano mintys yra su jų šeimomis. Mes ir toliau darome viską, ką galime, kad jas paremtume“, – rašė ji.Du Britanijos piliečiai balandį pasidavė Mariupolyje, uostamiestyje pietų Ukrainoje, kurį po kelias savaites trukusios apgulties užėmė Rusijos kariai, pranešė „Interfax“.S. Brahimas pasidavė kovą rytiniame Volnovachos mieste.Balandį abu britai buvo parodyti per Rusijos valstybinę televiziją, reikalaujant, kad B. Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo.Sh. Pinnerio apygardai atstovaujantis parlamento narys Robertas Jenrickas minimą sprendimą pavadino „bjauriu“ ir pareikalavo, kad Rusijos ambasadorius Londone būtų iškviestas „pasiaiškinti dėl šio šiurpaus Ženevos konvencijos pažeidimo“.

Podoliakas: Ukraina kasdien netenka 100–200 kariųPasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresniojo patarėjo, Ukrainos karių aukų skaičius šiuo metu siekia nuo 100 iki 200 per dieną – tai didžiausia iki šiol viešai paskelbta bendra suma.Kalbėdamas su „BBC World Service“ programa „Newshour“, Michailas Podoliakas sakė, kad viena iš pagrindinių didelio aukų skaičiaus priežasčių yra nelygūs Ukrainos ir Rusijos kariniai pajėgumaiM. Podoliako teigimu, Ukrainai reikia šimtų galingiausių artilerijos sistemų, kurias gali pateikti Vakarai.Jis BBC teigė, kad Ukrainai reikia net 300 raketų paleidimo sistemų, kad ji galėtų pasiekti lygiavertę Rusijai ugnies jėgą ir išlaisvinti okupuotą teritoriją.M. Podoliakas taip pat pridūrė, kad „kol Rusija nepatirs rimto karinio pralaimėjimo, jokia forma nebus įmanomas dialogas ir ji toliau bandys užimti mūsų šalies dalis“.

Kai kurių šaudmenų Ukraina turi daugiau nei prieš karą ir ragina tiekti toliau Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Ukrainos kariuomenė iš NATO atsargų gavo daugiau kaip 150 sunkiųjų 155 milimetrų kalibro pabūklų.„Šio kalibro šaudmenų atsargos jau dabar yra 10 proc. didesnės už sovietinio tipo didelio kalibro sviedinių atsargas, buvusias iki 2022 metų vasario 24 dienos“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Taip pat gauta dar 50 kito kalibro artilerijos pabūklų, o jų šaudmenų atsargos sudaro apie 75 proc. ikikarinio lygio, sakė O. Reznikovas.Be to, pristatyta dešimtys sovietinės konstrukcijos raketų paleidimo įrenginių ir šimtai minosvaidžių su šaudmenimis.Nepaisant to, jis taip pat paragino tiekti ginkluotės dar daugiau ir greičiau. „Negaliu sakyti, kad esu patenkintas ginklų tiekimo tempais ir kiekiu“, – užbaigė O. Reznikovas, kartu dėkodamas šalims už pagalbą.

ES suteiks Ukrainai dar 205 mln. eurų humanitarinės pagalbosEuropos Komisija ketvirtadienį paskelbė, kad ES Ukrainai skirs dar 205 mln. eurų humanitarinei krizei šalyje įveikti.„Šiomis lėšomis mūsų humanitariniai partneriai teikia maistą, vandenį, sveikatos priežiūrą, pastogę, apsaugą ir pagalbą grynaisiais pinigais“, – sakoma už krizių valdymą atsakingo EK nario Janezo Lenarčičiaus pareiškime, kurį jis padarė ketvirtadienį lankydamasis Ukrainoje.J. Lenarčičius pridūrė, kad Komisija „glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti, kad ES valstybių narių teikiama pagalba atitiktų nuolat besikeičiančius poreikius“.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ES jau skyrė daugiau kaip 700 mln. eurų humanitarinės pagalbos šiam regionui, iš kurių 13 mln. eurų skirta kaimyninei Moldovai, teigia EK.Suteikta pagalba taip pat apima pirmosios pagalbos rinkinius, maisto produktus, apsauginius drabužius, ugniagesių automobilius ir mobilias ligonines.

Rusija: susitarimo su Turkija dėl Ukrainos grūdų pardavimo kol kas nėraKremlius ketvirtadienį pranešė, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl grūdų iš Ukrainos pardavimo Turkijai, kuriuos, Ukrainos teigimu, Rusija iš jos pavogė, tačiau darbas dėl susitarimo tęsiamas, rašo „Reuters“.Maskva neigia vogusi grūdus, tačiau JAV tvirtina, kad yra patikimų pranešimų, jog Rusija juos savinasi.Rusijos paskirtas pareigūnas Jevgenijus Balickis, atsakingas už Rusijos okupuotas Ukrainos Zaporižios regiono teritorijas, šią savaitę sakė, kad grūdai iš ten buvo gabenami į Krymą, pakeliui į Artimuosius Rytus.Paklaustas, ar pasiektas koks nors susitarimas parduoti šiuos grūdus Turkijai arba kuriai nors Artimųjų Rytų šaliai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, darbas tęsiasi“.Jis sakė negalįs patvirtinti J. Balickio pareiškimo, kad grūdai geležinkeliu buvo išsiųsti į Krymą, kurį Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį per spaudos konferenciją Turkijoje užsipuolė ukrainiečių žurnalistą, kuris jo paklausė apie Rusijos „vagystę“, sakydamas: „Jūs (ukrainiečiai) visada taip rūpinatės, ką ir iš kur galima pavogti, ir manote, kad visi taip elgiasi“.Ukraina yra pagrindinė grūdų eksportuotoja į Afriką ir Artimuosius Rytus, o dėl Rusijos invazijos sutrikęs jų gabenimas kelia kainas ir skatina tarptautinę maisto krizę.Turkija siekia, kad Rusija ir Ukraina susitartų dėl grūdų eksporto iš Ukrainos uostų atnaujinimo. S. Lavrovas po derybų čia pareiškė, kad Rusija atliko savo dalį ir dabar nuo Ukrainos priklauso, ar ji išminuos savo uostus, kad laivai galėtų išplaukti į Juodąją jūrą.Tačiau Turkijos pastangos sušvelninti pasaulinę maisto krizę derantis dėl saugaus grūdų išvežimo sulaukė pasipriešinimo. Ukrainos ambasadorius Turkijoje trečiadienį pareiškė, kad joks susitarimas dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą saugumo neįmanomas be Kyjivo dalyvavimo, ir apkaltino Rusiją, kad ši teikia nerealistinius pasiūlymus, pavyzdžiui, tikrinti laivus.Ambasadorius Vasilijus Bodnaras per nuotolinę spaudos konferenciją sakė, kad Kyjivui svarbu, jog Turkija ir toliau tarpininkautų šiuo klausimu ir kad ji toliau kalbėtųsi tiek su Kyjivu, tiek su Maskva.

Rusų žiniasklaida: Ukrainoje sučiuptiems britams ir marokiečiui – mirties bausmė Du britai ir Maroko pilietis, kuriuos Ukrainoje sučiupo Rusijos pajėgos, nubausti mirties bausme, skelbia „RIA Novosti“. 28 metų Aidenas Aslinas iš Notingamšyro, 48 metų Shaunas Pinneris iš Bedforšyro ir Maroko pilietis Saaudunas Brahimas stojo prieš teismą vadinamojoje „Donecko Liaudies Respublikoje“, kontroliuojamoje prorusiškų separatistų. Tarptautinė bendruomenė šio teismo teisėtu nepripažįsta. Skelbiama, kad vyrams buvo pateikti kaltinimai, esą, jie yra samdomi kariai. Britų šeimos tikina, kad jie priklauso Ukrainos karinėms pajėgoms. Per tris dienas trukusį teismo procesą vyrai pripažino savo kaltę dėl „veiksmų, kuriais buvo siekiama užgrobti valdžią ir nuversti Donecko liaudies respublikos konstitucinę santvarką“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Kaltinamieji per mėnesį gali apskųsti nuosprendį. Abu Jungtinės Karalystės piliečiai balandžio mėnesį pasidavė Mariupolyje, kurį po kelias savaites trukusios apgulties užėmė Rusijos kariai, sakė „Interfax“. S. Brahimas pasidavė kovo mėnesį rytiniame Volnovachos mieste. Balandžio mėnesį abu britai buvo rodomi per Rusijos valstybinę televiziją, reikalaujant, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo.

O. Scholzas baiminasi, kad karas Ukrainoje gali užsitęstiVokietijos kancleris Olafas Scholzas baiminasi, kad Rusijos karas Ukrainoje gali užsitęsti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nesuprato, kad jo planai nepavyks, sakė O. Scholzas interviu vokiečių radijo stočiai „Antenne Bayern“.„Kai jam nepavyko užkariauti visos Ukrainos ir jis atitraukė savo dalinius nuo Kyjivo, jis dabar bombarduoja regionus Ukrainos Rytuose, pirmiausiai – Donbasą. Ir jis tikriausiai galvoja, kad jei ten viską subombarduos, visa tai galės tapti Rusijos imperijos dalimi, - kalbėjo O. Scholzas. – Tačiau taip nebus“.Vakarų įvestos ekonominės sankcijos Rusijai daro didelį poveikį šalies ekonomikai, pažymėjo kancleris. „Ir jis jų neatsikratys, jei nepadarys to, ko mes visą laiką reikalaujame – neišves savo dalinių“, - pridūrė O. Scholzas.

JK premjeras: primesti taikos susitarimą Ukrainai būtų „morališkai atgrasu“ Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“.Sakydamas kalbą daugiausia ekonomikos temomis Anglijos šiaurės vakariniame Blakpulo mieste, B. Johnsonas teigė, kad didžiulio energijos kainų šuolio, paaštrinusio pragyvenimo išlaidų krizę Britanijoje, viena pagrindinių priežasčių yra Rusijos invazija į Ukrainą.Tačiau bet kokie bandymai paskelbti paliaubas, kurios dabar būtų palankios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ateityje neduotų ramybės Vakarų šalims, perspėjo premjeras.„Juo labiau, kad apleisti ukrainiečius būtų morališkai atgrasu, nes jie yra aukos ir turi visišką teisę ginti laisvą ir nepriklausomą šalį“, – kalbėjo B. Johnsonas.„Paprasčiausiai negalime jiems nurodinėti, ką daryti“, – pabrėžė jis.Premjeras nepatikslino, kas spaudžia sudaryti taikos susitarimą. Tačiau praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susilaukė kritikos dėl pareiškimo, kad Vakarai turėtų „nežeminti Rusijos“ ir vietoje to suteikti Kremliui „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.Jei V. Putinui pavyktų susitarti dėl paliaubų ir užgrobti Ukrainos teritorijų, jis „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B. Johnsonas.Pasak jo, „tai būtų katastrofa Ukrainai ir visoms kitoms buvusios Sovietų Sąjungos dalims, kurias jis gali užpulti“, taip pat pažeidžiamoms valstybėms už Europos ribų.„Tai atvertų duris tolesniam konfliktui, tolesniam nestabilumui, tolesniam pasauliniam netikrumui ir tolesnėms ekonominėms bėdoms“, – pridūrė britų premjeras.

Peskovas: ukrainiečių kalba kol kas liks valstybinė Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijoseUkrainiečių kalba liks valstybinė tuose Ukrainos rajonuose ir srityse, kurių kontrolę perėmė Rusija, bet ateityje šio klausimo sprendimas priklausys nuo vietos gyventojų valios.Kaip praneša „Interfax“, tai ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.Žurnalistų paklaustas, „ar ukrainiečių kalba liks valstybinė išvaduotose Ukrainos teritorijose“, Kremliaus atstovas atsakė: „Galima vienareikšmiškai pasakyti, kad, žinoma, taip. Atsakymas – taip“.„Bet, jei kalbėsime apie mūsų šalį, tai joje viena valstybinė kalba. O dėl atskirų rajonų, tai jie šiuo metu nėra mūsų šalies dalis. Mes dar sykį kartojame: viskas priklausys nuo žmonių pasirinkimo“, – pridūrė D. Peskovas.

JT: Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėliųNuo tada, kai mažiau kaip prieš keturis mėnesius Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Europoje užregistruota beveik penki milijonai ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).„Ukrainos karas sukėlė vieną didžiausių žmonių perkėlimo krizių pasaulyje“, – sakė JT pabėgėlių agentūra UNHCR. Atnaujintas agentūros duomenų portalas apie padėtį Ukrainoje, siekiant geriau atspindėti judėjimą į karo nusiaubtą šalį ir iš jos, parodė, kad nuo vasario 24 d. 44-ose Europos šalyse kaip pabėgėliai užregistruoti iš viso 4 816 923 ukrainiečiai. Iš tikrųjų šalį paliko daug daugiau - UNHCR duomenys rodo, kad iki birželio 7 d. užregistruota daugiau nei 7,3 mln. sienos kirtimų iš Ukrainos. Dar 2,3 mln. kirtimų užregistruota atgal į šalį, rodo duomenys.Pasak JT pareigūnų, kai kurie žmonės atvyko ir išvyko dėl įvairių priežasčių, įskaitant aplankyti šeimas, apžiūrėti turtą, padėti kitiems pabėgti arba grįžti į darbą. JT teigimu, moterys ir vaikai sudaro 90 proc. į užsienį pabėgusių asmenų, o vyrai nuo 18 iki 60 metų privalo atlikti karinę tarnybą ir negali išvykti. Be tų, kurie pabėgo iš Ukrainos, JT Tarptautinė migracijos organizacija apskaičiavo, kad nusiaubtoje šalyje perkelti daugiau nei aštuoni milijonai žmonių.Pasklidę po visą EuropąDaugiau nei pusė išvykimų iš Ukrainos buvo į kaimyninę Lenkiją, užregistravusią 3,8 mln. atvykėlių ir taip pat beveik 1,7 mln. išvykimų į karo draskomą šalį. Iš viso Lenkijoje kaip pabėgėliai užsiregistravo 1,15 mln. ukrainiečių, pranešė UNHCR. Šimtai tūkstančių taip pat persikėlė į kitas kaimynines šalis, pavyzdžiui, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ir Moldovą, dešimtys tūkstančių kiekvienoje jų užsiregistravo kaip pabėgėliai. Vis dėlto dauguma iškeliavo į kitas Europos šalis: Vokietijoje užregistruota apie 780 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, Čekijoje - beveik 367 tūkst., Ispanijoje - daugiau nei 118 tūkstančių. Dešimtys tūkstančių užregistruota kitose Europos šalyse.„Solidarumo pasireiškimas pabėgėlius priimančiose valstybėse tebėra nepaprastas“, – sakė UNHCR. Ypač giriamos Europos Sąjungos valstybės narės, pirmą kartą greitai aktyvavusios bloko Laikinosios apsaugos direktyvą, suteikiančią specialią apsaugą ir paslaugas Ukrainos pabėgėliams. Iš 4,8 mln. visoje Europoje registruotų pabėgėlių 3,2 mln. jų užsiregistravo gauti šį statusą ar kitas panašias valstybių apsaugos sistemas, nurodė agentūra.UNHCR duomenų portalas taip pat skelbia, kad nuo invazijos pradžios iš Ukrainos į Rusiją išvyko daugiau nei 1,1 mln., o į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją – beveik 17 tūkst. žmonių. Duomenų apie grįžusius iš šių šalių į Ukrainą nėra.

Zelenskis ragina pašalinti Rusiją iš JT Maisto ir žemės ūkio organizacijosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), nes, pasak jo, Maskva šiuo metu kursto pasaulinę maisto krizę.„Negali būti jokių diskusijų apie tolesnę Rusijos narystę FAO. Ką Rusija gali joje veikti, jei šiuo metu stumia į badą mažiausiai 400 mln., ar galimai daugiau kaip 1 mlrd. žmonių?“ – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdyje teigė V. Zelenskis.

Rusijos laivynas pradeda pratybas Baltijos jūrojeDešimtys Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų ketvirtadienį dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, Švedijai ir Suomijai neseniai pateikus paraiškas įstoti į NATO.Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Baltijos laivyno laivai „atliks mokomąsias laivybos kelių ir laivyno bazių gynybos užduotis“.Pranešime sakoma, kad manevruose, kurie taip pat apims pratybas sausumoje, Kaliningrado srityje esančiuose poligonuose, dalyvaus 60 laivų ir 40 orlaivių.Laivyno pratybos rengiamos padidėjus įtampai tarp Maskvos ir NATO, kai Švedija ir Suomija pasiprašė priimti jas į JAV vadovaujamą aljansą, tvyrant nerimui dėl Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje.Šiuo metu abiejų Šiaurės šalių priėmimą blokuoja Turkija, bet jeigu šie nesutarimai būtų išspręsti, Rusija liktų vienintelė NATO nepriklausanti Baltijos pajūrio valstybė.Demonstruodamas palaikymą Švedijos ir Suomijos siekiams JAV kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Markas Milley šeštadienį apsilankė Stokholme. Jis buvo JAV jūrų desanto operacijų laive „USS Kearsage“ – didžiausiame JAV karo laive, kada nors atplaukusiame Švedijos sostinę.Amerikiečių generolas atvyko per NATO kasmetines karinių jūrų pajėgų pratybas Baltijos jūroje „BALTOPS 22“, kurios tęsis iki birželio 17 dienos.

Ministras: Ukraina kasdien netenka iki 100 kariųPadėtis fronte sunki, Ukraina kasdien netenka iki 100 karių, o dar iki 500 būna sužeidžiami. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak ministro, Rusija „dar turi atsargoje daug priemonių žmonėms žudyti ir savo imperiniam ego tenkinti“, todėl Ukrainai skubiai reikalinga sunkioji ginkluotė.„Mes įrodėme, kad nebijome Kremliaus, skirtingai nuo daugelio kitų. Bet mes kaip šalis negalime sau leisti plūsti krauju ir netekti geriausių savo sūnų ir dukterų“, - pabrėžė O. Reznikovas.Anot ministro, jis negali sakyti, kad yra patenkintas ginklų tiekimo Ukrainai sparta ir kiekiu. „Bet aš esu be galo dėkingas šalims, kurios mus remia – Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai, Lenkijai, mūsų draugams Baltijos šalyse. Visoms valstybėms, kurios padeda stabdyti Rusijos blogį“, - pažymėjo O. Reznikovas.

Pareigūnai: Mariupolyje po pastatų griuvėsiais randami šimtų žmonių kūnaiUkrainos Mariupolio uostamiestyje po pastatų griuvėsiais randami šimtų žmonių kūnai, teigia šio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja BBC.P. Andriuščenka trečiadienį savo „Telegram“ paskyroje kalbėjo apie „nesibaigiantį mirties karavaną“ šiame Rusijos okupuotame mieste. Pasak jo, čia iš kiekvieno sugriauto daugiabučio nuolaužų ištraukiama po 50–100 kūnų. Priklausomai nuo jų būklės, jie išgabenami arba į morgus, arba į sąvartynus.Mero patarėjo teigimu, okupantai iki šiol apieškojo maždaug du penktadalius visų sugriautų pastatų. Tačiau P. Andriuščenka ketvirtadienį „Telegram“ paskelbė papildymą, kad rusai viename miesto rajone nutraukė nuolaužų paieškas. Pasak jo, greičiausiai niekada neišaiškės tikslus Mariupolyje žuvusių žmonių skaičius. „Nėra žodžių. Tik įniršis“, – rašė P. Andriuščenka.Praėjusį mėnesį apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovybė nurodė, kad Mariupolyje sugriauta apie 60 proc. pastatų. Iš jų 20 proc. nebeįmanoma atstatyti.

Ukraina skelbia apie atkovotą teritorijąUkrainos gynybos ministerijos teigimu, šalies ginkluotosioms pajėgoms pavyko iš Rusijos pajėgų atsikovoti teritoriją pietinėje Ukrainoje esančioje Chersono srityje.„Reuters“ teigimu, kol kas daugiau informacijos nepateikiama, bet akcentuojama, kad Rusijos pajėgos „patyrė tiek žmogiškųjų, tiek technikos nuostolių“, o traukdamiesi iš užimtų pozicijų užminavo teritoriją ir pristatė barikadų.

Rusija puola Sjeverodonecko chemijos gamyklą, kurioje glaudžiasi žmonėsKeturi žmonės žuvo per „Azoto“ chemijos gamyklos apšaudymą Sjeverodonecke, per „Telegram“ pranešė Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus.Ukrainos šaltinių teigimu, šimtai civilių slepiasi gamykloje Rytų Ukrainoje, ji naudojama kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Tačiau kol kas Rusijos kariuomenė nėra jos apsupusi, kaip buvo Mariupolyje, kur gyventojai ieškojo priedangos „Azovstal“ plieno gamykloje.Maskva ir prorusiški separatistai nuolat kaltina Kyjivą, kad šis įviliojo civilius į „Azoto“ gamyklos rūsį prieš tai užminavus teritoriją, nors tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Rusija jau užėmė daugiau nei 90 proc. Luhansko srities – tai viena iš teritorijų, kurias Maskva siekia užimti per karą.Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos analitikų teigimu, kol Sjeverodonecko rajone vyksta mūšiai, „panašu, kad per pastarąsias 48 valandas Rusijos Rytų pajėgų grupuotė (EGF) sustiprino pastangas veržtis į pietus nuo Iziumo“. „Rusijos pažanga Iziumo ašyje buvo sustojusi nuo balandžio mėnesio, kai Ukrainos pajėgos tinkamai išnaudojo reljefą ir sulėtino Rusijos veržimąsi“, – teigia analitikai.Atrodo, kad Rusija mėgina atkurti EGF, kai ši grupuotė patyrė didelių nuostolių per nesėkmingą Kyjivo puolimą, tačiau jos padaliniai greičiausiai tebėra nusilpę, nurodė ministerija. Ministerijos vertinimu, Rusija greičiausiai siekia atgauti pagreitį šiame rajone, kad toliau didintų spaudimą Sjeverodoneckui ir galėtų veržtis gilyn į Donecko sritį.

Ukrainos žvalgyba: okupantai minuoja šalies teritoriją šeštojo dešimtmečio minomisOkupantai rusai minuoja Chersono sritį praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pagamintomis minomis. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi UNIAN.„Ukrainos gynėjams surengus sėkmingą kontrpuolimą Chersono kryptimi, okupantai prarado dalį užgrobtų teritorijų ir patyrė gyvosios jėgos ir technikos nuostolių. Mėgindami sustabdyti Ukrainos karius, grobikai rusai paskubomis įrengia papildomas gynybos linijas, minuoja teritoriją ir stato inžinerines užtvaras. Neseniai į okupuotą Chersono sritį atvažiavo Rusijos karinių sunkvežimių kolona su sovietinėmis minomis, pagamintomis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje“, – sakoma pranešime.Pasak Ukrainos pareigūnų, šios minos buvo laikomos sandėliuose Rostovo srityje ir buvo paruoštos sunaikinti.„Pasisavinę utilizacijai skirtas lėšas, Rusijos kariuomenės vadai perdavė pavojingą krovinį priešakiniams daliniams, kad šie užminuotų gynybines pozicijas. Naudodami senas minas, jau susisprogdino keli okupantai. Tai bus klasifikuojama kaip nelaimingas atsitikimas, ir žuvusiųjų šeimos išmokų negaus“, – pažymima Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.

Zelenskis: kaip trijų mėnesių mergaitės nužudymas padidino Rusijos įtaką?Nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau paleido į Ukrainos teritoriją per 2,6 tūkst. raketų, daugiausia – į civilinius objektus. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.„Per 105 plataus masto karo dienas Rusija panaudojo prieš Ukrainos miestus jau daugiau kaip 2 600 įvairių raketų, daugumą jų – prieš civilinius objektus: įmones, geležinkelius, tiltus, universitetus, netgi prieš gyvenamuosius namus“, - sakė valstybės vadovas.Jis priminė, kad viena iš šių Rusijos raketų Odesoje pražudė tris žmones: trijų mėnesių mergaitę vardu Kira, jos mamą ir senelę, tris vienos šeimos kartas.„Kirai buvo viso labo mėnuo, kai Rusija pradėjo plataus masto karą. Ką ji matė savo gyvenime? Ir kaip jos nužudymas padidino Rusijos įtaką?“ – retoriškai klausė V. Zelenskis.„Ukrinform“ primena, kad nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 263 vaikai, o dar 488 buvo sužeisti.

Ukraina: Vakarų ginklai užbaigtų kovą Sjeverodonecke per 2–3 dienasVakarų tiekiama tolimojo nuotolio artilerija suteiktų Ukrainai ugnies jėgą, kurios jai reikia, kad per kelias dienas atmuštų Rusijos pajėgas ir užimtų Sjeverodonecką, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos regiono pareigūnas.„Kai tik turėsime tolimojo nuotolio artileriją, kad galėtume rengti dvikovas su Rusijos artilerija, mūsų specialiosios pajėgos galės išvalyti miestą per dvi ar tris dienas“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Sergijaus Haidajaus interviu, išplatintame jo oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose.

Žurnalistas: dega „Vagner“ samdinių bazėStachanovo mieste Luhansko srityje dega „Vagner“ samdinių bazė. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė karo korespondentas Romanas Bočkala.„Stachanove dega stadionas, kuriame įsikūrė „Vagner“ bazė. Nepatvirtintais duomenimis, 1 žmogus išgyveno“, – parašė jis.https://t.me/bochkala_war/6001

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 31 700 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 9 d. jau neteko apie 31 700 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 398 tankų, 3 438 šarvuotųjų kovos mašinų, 711 artilerijos sistemų, 213 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 96 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 562 dronų, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 421 automobilio, 53 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

O. Arestovičius: Rusija pakeitė taktiką kovoje dėl Sjeverodonecko kontrolėsRusijos kariuomenė, pasak Ukrainos prezidento patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus, pakeitė savo taktiką kovoje dėl Sjeverodonecko miesto kontrolės, praneša agentūra „Sky News“.O. Arestovyčiaus teigimu, rusų kariai pasitraukė iš miesto ir dabar jį talžo pasitelkdami artileriją ir oro antskrydžius. „Pasitraukė jie, pasitraukė ir mūsų kariai, tad artilerija smūgiuoja tuščiai vietai. Jie smūgiuoja stipriai, tačiau nepatirdami sėkmės“, – teigė prezidento patarėjas.Kiek anksčiau Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus nurodė, kad didžioji miesto dalis dabar yra Rusijos rankose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja tik jo priemiesčius.Sjeverodoneckas yra strategiškai svarbi Ukrainos rytinės Luhansko srities dalis. Jo užėmimas būtų svarbi pergalė Rusijai.

Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britąUkrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą, trečiadienį paskelbė vyriausybę Kyjive remiantis tarptautinis legionas.„Ukrainos spaudoje pranešta, kad rusai užbaigė baudžiamosios [bylos] tyrimą trijų užsieniečių atžvilgiu ir rengiasi juos teisti, kad jiems gresia mirties bausmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) atstovas Damienas Magrou.„Vienas iš trijų straipsnyje paminėtų [žmonių], Andrew Hillas, yra legionierius, turintis kontraktą su Ukrainos armija“, – sakė jis.D. Magrou pabrėžė, kad pagal Ženevos konvenciją A. Hillas turėtų būti laikomas karo belaisviu ir kad su juo taip ir turėtų būti elgiamasi.Kaip nurodo LIDU, A. Hillą „kelias savaites nelaisvėje“ laiko Rytų Ukrainos prorusiški separatistai.„Mirties bausmės įvykdymas belaisviams yra karo nusikaltimas“, – akcentavo LIDU.Prorusiški pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsimena, kad sučiuptų ukrainiečių karių, įskaitant pulko „Azov“ kovotojus, gali laukti teismas ir mirties bausmė.Nuo 1997 metų Rusijoje galioja mirties bausmės moratoriumas, bet taip nėra dviejose separatistinėse Rytų Ukrainos teritorijose.Keturi kovotojai savanoriai iš užsienio jau žuvo kovodami su vasario 24-ąją Rusijos pradėta invazija Ukrainoje, nurodo LIDU – oficiali kovotojų savanorių iš užsienio organizacija. Ji paskelbė žuvusiųjų – olando, australo, vokiečio ir prancūzo – pavardes, bet nenurodė, kada ir kaip jie žuvo.Trečiadienį D. Magrou sakė, kad tas prancūzas yra iš Prancūzijos šiaurinio Normandijos regiono ir kad jis žuvo per artilerijos smūgį.Rusija šią savaitę paskelbė Ukrainoje nuo savo invazijos pradžios nukovusi „šimtus“ užsienio kovotojų.

Zelenskio pasiuntinys Berlyne prognozuoja, kad Ukraina gaus ES kandidatės statusąPo dvi dienas trukusių derybų Berlyne Ukrainos specialusis pasiuntinys dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES) perspektyvų pareiškė įsitikinimą, kad Kyjivui bus suteiktas bloko kandidatės statusas.Regioninės plėtros ministras Oleksijus Černyšovas dpa sakė tikįs, kad 27 ES valstybės narės patvirtins Ukrainos kandidatės statusą vėliau šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje, jei Europos Komisija kitą savaitę pateiks atitinkamą rekomendaciją. O. Černyšovas mano, kad tokiam žingsniui pritars ir Vokietija. „Mūsų suprantimu, jie netrukdys, jei (Europos Komisijos) ataskaita bus teigiama“, – sakė jis.O. Černyšovas, vienas iš keturių Ukrainos prezidento Volodomyro Zelenskio specialiųjų pasiuntinių, ES sostinėse užsiimančių lobizmu dėl Ukrainos narystės, antradienį ir trečiadienį Berlyne susitiko su aukšto rango Vokietijos politikais. Jis nurodė, kad tikriausiai Europos Komisija paskelbs savo rekomendaciją dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai birželio 15 dieną. „Galbūt sprendimas dar nėra visiškai priimtas“, – sakė jis ir pridūrė, kad Europos lyderiai greičiausiai laikysis Komisijos rekomendacijos.Nors kelios ES valstybės jau pareiškė palaikymą šio statuso suteikimui, Vokietijos vyriausybė kol kas nerodo didelio noro tam pritarti. Paprastai prireikia daugelio metų, kol šalis iš kandidatės statuso pereina į visateisę narystę ES.Per vizitą Vokietijoje O. Černyšovas taip pat pasisakė už greitesnį ginklų pristatymą Ukrainai. „Kiekviena diena yra labai svarbi, – sakė jis. – Ir, žinoma, norime, kad tai vyktų greičiau, nei vyksta dabar". Vokietijos vyriausybė pažadėjo pristatyti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, kol kas nė viena siunta šalies dar nepasiekė.

Seimo rezoliucija ketinama paraginti atkurti grūdų tiekimą iš UkrainosSeimas ketina kreiptis į Jungtines Tautas (JT), demokratinių valstybių parlamentus ir vyriausybes, ragindamas neatidėliotinai atkurti grūdų ir kitų maisto produktų tiekimą iš Ukrainos besivystančioms šalims.Tai teigiama Seimo rezoliucijos projekte „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“.Dokumento projektą 24 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų vardu ketina pateikti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė.Rezoliucijos autoriai siūlo imtis visų priemonių užtikrinti „saugų jūrų susisiekimą su Ukrainos Juodosios jūros uostais, pirmiausia su Odesos jūrų uostu, aprūpinant Ukrainos pajėgas pakrančių gynybai reikalinga ginkluote, suteikiant Ukrainai apsaugą ir saugumo garantijas nuo užpuolimo iš jūros, sukuriant saugius transporto koridorius ir taip užtikrinant laivybos laisvę bei saugią laivybą Juodojoje jūroje, tam pasitelkiant norinčių ir galinčių prisidėti valstybių karinius jūrų laivus“.Dokumento projekte pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai blokuojant laivų judėjimą Juodosios jūros dalyse, įskaitant Kerčės sąsiaurį, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.Rezoliucijos projekte pabrėžiama Rusijos Federacijos atsakomybė dėl pasaulinės maisto krizės ir besivystančioms šalims gresiančio bado, kuriuos ji sąmoningai sukėlė pradėjusi karą prieš Ukrainą ir blokuodama Ukrainos – „vienos iš pagrindinių pasaulio maisto produktų tiekėjų – jūrų uostus, grobdama grūdų ir maisto produktų atsargas, naikindama Ukrainos žemės ūkio sektorių, užpuldama grūdus gabenančius taikius prekybinius laivus ir blokuodama laivybą Juodosios jūros dalyse prie Ukrainos krantų ir taip paversdama skurdžiausius besivystančių šalių, ypač Afrikos žemyno, gyventojus Rusijos Federacijos vykdomo karo įkaitais ir netiesioginėmis aukomis“.Seimas ketina pasveikinti Ukrainos pasirengimą atnaujinti grūdų ir kitų maisto produktų eksportą į besivystančias šalis, kurioms ypač gresia Rusijos Federacijos karo veiksmų sukeltas maisto produktų stygius ir maisto kainų kilimas.

Zelenskis: Rusija tebesijaučia esanti per stipri, kad derėtųsi dėl karo UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija nelinkusi derėtis dėl karo užbaigimo, nes tebesijaučia esanti stipri.Kreipdamasis į JAV verslo lyderius V. Zelenskis sakė, kad Rusijai įsitraukti į derybas „dabar tiesiog neįmanoma, nes Rusija tebejaučia savo galią“.Kalbėdamas vaizdo ryšiu per vertėją prezidentas pridūrė: „Turime susilpninti Rusiją, ir pasaulis turėtų tai padaryti.“Anot V. Zelenskio, Ukraina tai daro mūšio lauke, bet prezidentas ragino toliau griežtinti sankcijas, kad būtų susilpninta Rusijos ekonomika.„Turime visiškai atjungti Rusiją nuo pasaulio finansų sistemos“, – jis sakė verslo lyderiams.V. Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina nori derėtis su Rusija dėl karo užbaigimo, bet „ne mūsų nepriklausomybės sąskaita“.

Zelenskis: rusai Sjeverodonecke patyrė didelių nuostoliųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Sjeverodonecko miesto gynėjai padarė didelių nuostolių Rusijos kariams per, jo teigimu, labai įnirtingą ir sunkų mūšį.„Daugeliu atžvilgių čia sprendžiamas Donbaso likimas“, – sakė V. Zelenskis internetiniame kreipimesi, praneša „Reuters“.

Ukrainos žiniasklaida praneša apie stiprų sprogimą Charkive. Teigiama, kad sprogimas buvo girdimas visuose miesto rajonuose. Kas jį sukėlė, vis dar nežinoma. Po incidento Charkive paskelbtas oro pavojaus signalas. Pranešama, kad rytiniame Charkivo priemiestyje kilo didelis gaisras. https://t.me/stranaua/46191

Europos Parlamentas rekomendavo Ukrainai suteikti kandidatės į ES statusąEuropos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria Europos Sąjungai (ES) rekomenduojama suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.Už rezoliuciją balsavo 438 europarlamentarai, prieš – 65, dar 94 susilaikė.Žiniasklaidos teigimu, trečiadienį Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos po Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą.

Haidajus: Sjeverodoneckas dabar didžiąja dalimi kontroliuojamas RusijosRytų Ukrainoje esantis Sevjerodonecko miestas po įnirtingų kovų dabar „didžiąja dalimi“ kontroliuojamas Rusijos, o jo miestas dvynys Lysyčanskas yra smarkiai apgriautas, trečiadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Maskvos pajėgos „kontroliuoja didelę dalį Sevjerodonecko. Pramonės zona vis dar yra mūsų, ten nėra rusų. Mūšiai vyksta tik miesto viduje esančiose gatvėse“, platformoje „Telegram“ pranešė S. Haidajus.

Kanada įveda naujas sankcijas RusijaiKanada įveda naujas sankcijas Rusijai, pranešė kanadiečių užsienio reikalų ministrė Melanie Joly, kurią cituoja agentūra „Sky News“.Anot M. Joly, Kanada uždraudžia 28 paslaugų eksportą į Rusiją, kuriomis naudojasi šios šalies naftos, dujų ir chemijos pramonės.„Rusijos invazija į Ukrainą jau tęsiasi daugiau kaip 100 dienų. Per šį laiką Vladimiras Putinas ir jo režimas Ukrainoje ir visame pasaulyje sukėlė nenusakomą skausmą ir kančias. Mes ir toliau atkakliai sieksime, kad būtų atsakyta už šį beprasmį V. Putino karą“, – teigiama M. Joly pranešime. Ministrė pridūrė, kad Kanada darys viską, jog Rusijos prezidentas negalėtų finansuoti savo karo mašinos.

JT vadovas: karo Ukrainoje poveikis pasauliui stiprėjaJungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas  trečiadienį pareiškė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmės pasauliui stiprėja ir veikia jau 1,6 mlrd. žmonių.„Karo poveikis aprūpinimui maistu, energetikai ir finansams yra sisteminis, rimtas ir vis spartėjantis“, – sakė generalinis sekretorius, pristatydamas antrąją JT ataskaitą apie karo padarinius.

Lenkijos pasienio apsauga suskaičiavo 3,9 mln. sienos kirtimo atvejų iš UkrainosNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos pasienio apsauga suskaičiavo 3,9 mln. sienos kirtimo atvejų iš kaimyninės šalies. Antradienį į Lenkiją įvažiavo 22 100 žmonių, trečiadienį tviteryje pranešė pasieniečiai. Priešinga kryptimi – iš Lenkijos į Ukrainą – sieną kirto 21 300 asmenų.Iš viso nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Lenkijos į Ukrainą įvažiavo 1,92 mln. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie dažniausiai grįžta į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos pajėgos.Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko toliau į kitas ES šalis. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis neseniai pareiškė, kad jo šalis priėmė daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.Žvalgybos tarnybų koordinatoriaus atstovas Stanislawas Zarynas tuo tarpu pabrėžė, jog saugumo institucijos neturi duomenų, kad dėl pabėgėlių priėmimo būtų išaugęs nusikalstamumas. „Mes galime matyti, kad tai tėra pasakojimas, kurį mums nori parduoti rusų propaganda“, - sakė jis agentūrai PAP. Rusų sukurptų pranešimų tikslas esą yra sėti priešiškumą tarp lenkų ir ukrainiečių ir įtikinti lenkus, kad parama karo pabėgėliams pavojinga visuomenei.Ukraina prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną turėjo daugiau kaip 44 mln. gyventojų. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

Seime – naujas rezoliucijos projektas dėl UkrainosSeimas ketina kreiptis į Jungtines Tautas (JT), demokratinių valstybių parlamentus ir vyriausybes, ragindamas neatidėliotinai atkurti grūdų ir kitų maisto produktų tiekimą iš Ukrainos besivystančioms šalims.Tam tikslui siūloma imtis visų priemonių užtikrinti „saugų jūrų susisiekimą su Ukrainos Juodosios jūros uostais, pirmiausia su Odesos jūrų uostu, aprūpinant Ukrainos pajėgas pakrančių gynybai reikalinga ginkluote, suteikiant Ukrainai apsaugą ir saugumo garantijas nuo užpuolimo iš jūros, sukuriant saugius transporto koridorius ir taip užtikrinant laivybos laisvę bei saugią laivybą Juodojoje jūroje, tam pasitelkiant norinčių ir galinčių prisidėti valstybių karinius jūrų laivus“.Tai teigiama Seimo rezoliucijos projekte „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“.Jos projektą ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Tai jau šešta, nuo vasario 24 d. Ukrainai skirta, Seimo  rezoliucija.Dokumento projekte pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai blokuojant laivų judėjimą Juodosios jūros dalyse, įskaitant Kerčės sąsiaurį, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.Rezoliucijos projekte pabrėžiama Rusijos Federacijos atsakomybė dėl pasaulinės maisto krizės ir besivystančioms šalims gresiančio bado, kuriuos ji sąmoningai sukėlė pradėjusi karą prieš Ukrainą ir blokuodama Ukrainos – „vienos iš pagrindinių pasaulio maisto produktų tiekėjų – jūrų uostus, grobdama grūdų ir maisto produktų atsargas, naikindama Ukrainos žemės ūkio sektorių, užpuldama grūdus gabenančius taikius prekybinius laivus ir blokuodama laivybą Juodosios jūros dalyse prie Ukrainos krantų ir taip paversdama skurdžiausius besivystančių šalių, ypač Afrikos žemyno, gyventojus Rusijos Federacijos vykdomo karo įkaitais ir netiesioginėmis aukomis“.Seimas ketina pasveikinti  Ukrainos pasirengimą atnaujinti grūdų ir kitų maisto produktų eksportą į besivystančias šalis, kurioms ypač gresia Rusijos Federacijos karo veiksmų sukeltas maisto produktų stygius ir maisto kainų kilimas.Rezoliuciją ketinantis priimti Seimas įsipareigoja palaikyti Ukrainą iki pergalės ir visiško Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimo.Lietuvos parlamentarai kviečia vadovautis nuostata, kad karas gali būti baigtas tik tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kurie bus priimtini Ukrainai ir kuriuos apibrėš Ukrainos žmonių valią išreiškianti teisėta šalies vyriausybė.Seimas ketina primygtinai paraginti Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai įvestų ekonominių ir politinių sankcijų atšaukimo nesvarstyti tol, „kol nebus pašalintos tiesioginės sankcijų įvedimo priežastys, tai yra besąlygiškai nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmai prieš Ukrainą, išvesta okupacinė kariuomenė ir atkurtas visiškas Ukrainos teritorijos vientisumas, sustabdyti žmogaus teisių pažeidimai, įvykdyta deputinizacija ir demokratinės reformos, kaltieji dėl agresijos, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido, žmogaus teisių pažeidimų ir hibridinės agresijos prieš Europos Sąjungos valstybes nares organizavimo patraukti teisinėn atsakomybėn, taip pat sutarta dėl reparacijų milžiniškus karo nuostolius patyrusiai Ukrainos valstybei“.Rezoliucijos iniciatoriai  ragina Europos Sąjungos valstybes nares atverti Ukrainai realią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. Siūloma suteikti jai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą 2022 m. birželio 22–23 d. vyksiančioje Europos Sąjungos Vadovų Taryboje ir nedelsiant pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, nesiekiant pagreitintos ar palengvintos narystės procedūros, tačiau drauge užtikrinant, kad visateisė narystė bus suteikta, kai tik Ukraina atitiks narystės kriterijus.Seimas kviečia prezidentą, Vyriausybės  ir Seimo narius, visų Lietuvos valstybės institucijų pareigūnus visais jiems priimtinais lygmenimis tarptautinėse institucijose, organizacijose ir forumuose padėti Ukrainai pasiekti šiuos išvardytus tikslus.Naują rezoliucijos projektą dėl Ukrainos teikia 24 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai.

Ukrainos neįtikino Merkel paaiškinimai dėl Rusijos politikosUkrainos vyriausybės neįtikino buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paaiškinimai dėl jos Rusijos politikos. Vis dar nesuprantama, kodėl A. Merkel rėmė „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą, trečiadienį tviteryje rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Nes, anot A. Merkel, ji esą „visad žinojo, kad Rusija rengiasi karui“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti ES.A. Merkel antradienio vakarą Berlyne pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos gruodį atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Ji pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau nesutiko atsiprašyti už savo Rusijos politiką.Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas pareiškė, kad tikėjosi „daug konkretesnių“ A. Merkel atsakymų. „Nes jei viskas vyko taip puikiai ir nebuvo padaryta klaidų, tai kyla klausimas, kodėl mes jau 105 dienas kariaujame“, - sakė diplomatas stotims RTL ir ntv. Jo nuomone, „vis dar yra daug neatsakytų klausimų“.Tačiau A. Melnykas apskritai sveikino, kad A. Merkel viešai pakomentavo savo poziciją dėl Rusijos.Vokietijos parlamentaras iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) Jensas Spahnas tuo tarpu gynė A. Merkel Rusijos politiką. „Angela Merkel niekada neturėjo iliuzijų dėl to, kas ar koks yra Vladimiras Putinas, - sakė jis . – Priešingai nei jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris parsidavė sistemai“. Tačiau žinant dabartinę situaciją, „neabejotinai kai kurie sprendimai būtų kitokie“.A. Merkel per savo 16 metų kadenciją visad siekė dialogo su Maskva bei glaudžios ekonominės partnerystės.

Ukrainos parlamento pirmininkas ragina suteikti Ukrainai kandidatės statusąUkrainos parlamento pirmininkas trečiadienį atkakliai prašė suteikti jo šaliai Europos Sąjungos kandidatės statusą, priartinant karo draskomą šalį prie Bendrijos, bet nesuteikiant jai jokių priėmimo garantijų.Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ES įstatymų leidėjams sakė, kad nedavus ženklo Ukrainai, kad durys jai bus atidarytos, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus pasiųstas aiškus signalas, jog „jis gali eiti pirmyn toliau ir likti nenubaustas“.Europos valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų aptarti Ukrainos siekį gauti ES kandidatės statusą vėliau šį mėnesį. Europos Parlamentas jau priėmė rezoliuciją, pritariančią kandidatės statuso Ukrainai suteikimui.„Padarykime viską, kas įmanoma, kad birželio 24-ąją išauštų lūžio diena, mums visiems svarbi diena ir mūsų bendra didžioji pergalė“, – sakė R. Stefančukas.Europos Komisija turėtų pateikti savo nuomonę šiuo klausimu kitą savaitę, įvertinusi Ukrainos atsakymus į klausimyną, kuris buvo perduotas Ukrainai pavasarį.Ukraina šiuo metu yra pasirašiusi Asociacijos sutartį su ES, kuria siekiama atverti Ukrainos rinką ir priartinti ją prie Europos. Joje yra ir platus laisvosios prekybos paktas.Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareiškė, kad europarlamentarai ir toliau rems Ukrainos siekį gauti kandidatės statusą. Šis žingsnis stojimo procese būtų naudingas Ukrainos tolesnei integracijai regione, nurodė ji.27 ES šalys vieningai palaiko Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai ir įvedė precedento neturinčių ekonominių sankcijų Maskvai, kai ši pradėjo karą vasarį.Tačiau lyderiai nesutaria, kada Ukraina galėtų tapti visateise ES nare. Naujos narės priėmimui vienbalsiai turi pritarti visos dabartinės Bendrijos narės.Iki Rusijos karo Ukrainoje EK pastaraisiais metais ne kartą reiškė susirūpinimą dėl korupcijos Ukrainoje ir didelių politinių ir ekonominių reformų būtinybės.Prancūzijos vyriausybė aiškiai pasakė, kad, jos nuomone, Ukrainai nerealu būtų tapti ES nare artimiausiu laiku, nes jos stojimo procesas turėtų užtrukti daug metų, „faktiškai veikiausiai keletą dešimtmečių“. Rytų Europos valstybės šiltai palaiko Ukrainos siekį, nors ES pareigūnai pabrėžia, jog stojimo procesas gali būti ilgas. Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas trečiadienį Strasbūre viešai palaikė Ukrainos prašymą ir sakė tikintis, kad ES lyderiai „pasiųs Ukrainos žmonėms aiškią ir teigiamą žinią“.M. Martinas yra vienas iš ES lyderių, dalyvausiančių birželio 23–24 dienomis vyksiančiame susitikime.Jis sako, kad ES „turėtų paremti tuos, kurie nori prisijungti prie būtinų reformų ir pasiruošimo darbų“.  Anot jo, Airijos patirtis rodo, kad „narystė ES yra lemianti pokyčius“.

Rusija planuoja referendumą dėl Zaporižės prijungimoRusijos paskirta okupuoto Ukrainos Zaporižės regiono administracija dar šiais metais ketina surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, pranešė agentūra TASS, kuria remiasi agentūra „Reuters“.„Žmonės spręs dėl Zaporižės regiono ateities. Referendumas planuojamas šiais metais“, - sakė administracijos atstovas Vladimiras Rogovas.

Ukrainos URM vadovas: grūdų krizę kursto Rusijos agresija, ne sankcijos MaskvaiUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad pasaulinę grūdų krizę kursto Rusijos agresija, ne Vakarų sankcijos šiai šaliai, kaip teigia Maskva.„Mes su prezidentu aktyviai kalbame apie tikrąją šios krizės priežastį: tai – Rusijos agresija, ne sankcijos“, – žurnalistams sakė D. Kuleba.

Ukraina ir Rusija apsikeitė žuvusių karių palaikaisUkraina ir Rusija apsikeitė žuvusių karių palaikais, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Reintegracijos ministerija Kyjive.„Ties fronto linija Zaporižės srityje Ukraina ir Rusija apsikeitė žuvusių karių palaikais pagal formulę 50 į 50“, – feisbuke parašė ministerija ir pridūrė, kad iš visų Ukrainos atgautų kūnų 37 kariai žuvo Mariupolio „Azovstal“ gamykloje, kuri buvo laikoma paskutiniu Ukrainos pasipriešinimo Rusijos puolimui bastionu šiame mieste.Kiek anksčiau Kyjivas pranešė atgavęs dar 210 žuvusių Ukrainos karių palaikus. Visi jie neteko gyvybės gindami Mariupolį.

Ukraina praneša iškėlusi dar aštuonias karo nusikaltimų bylasUkrainoje iškeltos dar aštuonios Rusijos karo nusikaltimų bylos, praneša transliuotojas BBC, remdamasis šalies generaline prokurore Iryna Venediktova.Iki šiol Ukrainoje už karo nusikaltimus nuteisti trys Rusijos kariai. Jiems skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. 21-erių Vadimas Šišimarinas už neginkluoto civilio nužudymą įkalintas iki gyvos galvos, o Aleksandras Bobikinas ir Aleksandras Ivanovas už dviejų kaimų Ukrainoje apšaudymą kalėjime praleis po 11 metų.Pasak I. Venediktovos, Ukrainoje šiuo metu tiriama daugiau kaip 16 tūkst. įtariamų Rusijos karo nusikaltimų. „Čia kalbame apie žmones, kurie atvyko ne tik kaip kariai... o atvyko ir prievartauti, žudyti civilius, plėšikauti, žeminti ir t.t.“, – ukrainiečių televizijai sakė I. Venediktova.Maskva ir toliau neigia, kad jos kariai invazijos į Ukrainą metu taikosi į civilius ar yra įvykdę kokių nors karo nusikaltimų. Rusija Ukrainoje vasario 24 d. sukeltą visapusišką karą vadina „specialiąja karine operacija“.

Ukraina sako neišminuosianti Odesos uosto grūdams eksportuotiUkraina trečiadienį pareiškė, kad neišminuos teritorinių vandenų aplink Juodosios jūros Odesos uostą, kad būtų galima eksportuoti grūdus, motyvuodama Rusijos atakų prieš miestą grėsme.„Kai tik išvalysime nuo minų prieigą prie Odesos uosto, Rusijos laivynas bus ten“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime sakė Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.Jis sakė, kad Rusija „svajoja nuleisti parašiutais karius“ į šį uostamiestį ir kas Maskvos kariuomenė „nori pulti“ Odesą.Trečiadienį Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai susitiko Ankaroje aptarti pastangų atverti saugų jūrinį koridorių grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva pasirengusi garantuoti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų su ukrainietiškais grūdais saugumą.S. Bratčukas prieš šį S. Lavrovo pareiškimą sakė, kad visus iš Odesos išplaukiančius laivus su bet kokia eksportuojama ukrainietiška produkcija turėtų lydėti NATO valstybių laivai.Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų.Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę įspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus.

O. Scholzas telefonu pasikalbėjo su V. ZelenskiuVokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vyriausybės Berlyne atstovas.Pasak atstovo, trečiadienį vykusio skambučio metu abiejų šalių lyderiai pasikalbėjo apie tolesnę Vokietijos paramą Ukrainai ir galimą ukrainietiškų grūdų eksportą jūra. Atstovo teigimu, O. Scholzas taip pat informavo V. Zelenskį apie savo naujausio trišalio pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu turinį.Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris pažadėjo pristatyti Ukrainai daugiau sunkiųjų ginklų, taip pat kitokios įrangos. Tačiau iki šiol Ukraina jokių sunkiųjų ginklų nesulaukė.Berlyne šiuo metu lankosi V. Zelenskio specialusis pasiuntinys Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) reikalams Oleksijus Černyšovas ir čia veda derybas su Vokietijos vyriausybės atstovais. Ukraina tikisi, kad birželio 23–24 dienomis Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime jai bus suteiktas kandidatės statusas.

Ursula von der Leyen: maistas tapo Kremliaus teroro arsenalo dalisEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dėl karo Ukrainoje apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasaulyje gresiančiu badu.  „Maisto produktai tapo Kremliaus teroro arsenalo dalis, - sakė ji trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre. – Tai šaltakraujiška, beširdiška ir apskaičiuota kai kurių labiausiai pažeidžiamų pasaulio šalių ir žmonių apgultis, kurią vykdo V. Putinas“.Vien tik šiais metais apie 275 mln. žmonių gali bent jau susidurti su didele maisto stygiaus rizika, kalbėjo U. von der Leyen. Skaičiai dėl vyraujančios infliacijos esą greitai gali dar labiau išaugti. „Šią maisto produktų krizę kursto V. Putino karas“, - pažymėjo Europos Komisijos vadovė. Ji taip pat kaltino Rusiją bombarduojant grūdų sandėlius Ukrainoje.Panašiai kalbėjo Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. „Rusija naudoja maisto produktus kaip karo ginklą, vagia grūdus, blokuoja uostus ir dirbamus laukus paverčia mūšio laukais“, - sakė jis Europos Parlamente.Ukrainoje blokuojama apie 20 mln. tonų grūdų. Ch. Michellis kreipėsi į maisto produktų krizės paveiktas šalis, ragindamas netikėti Rusijos teiginiais. Maskva dėl augančių maisto produktų kainų pasaulio rinkose kaltina ES sankcijas. ES tai neigia.

Rusijos specialiosios tarnybos siuntinėja Ukrainos kariams grasinamus pranešimusRusijos specialiosios tarnybos mėgina įbauginti Ukrainos karius ir siuntinėja į jų telefonus grasinamus pranešimus. Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovai, kuriais remiasi UNN.Pranešimuose ukrainiečiai raginami sulaužyti priesaiką, sudėti ginklus, pasiduoti į nelaisvę arba pereiti į priešo pusę. Jie siuntinėjami naudojant „Viber“, „Telegram“, „WhatsApp“ ir kitas programėles.Grasinimams sustiprinti pateikiami karių asmeniniai duomenys: vardas ir pavardė, mokesčių mokėtojo kodas, registracijos vieta, kartais – informacija apie šeimos narių skaičių ir sudėtį.„Grasintojai teigia, kad tiksliai nustatyta asmens, kuris gavo pranešimą, buvimo vieta, ir jeigu jis tęs tarnybą Ukrainos armijoje, jam ir jo šeimos gyvenamajai vietai bus smogta raketomis“, - papasakojo žurnalistams generalinio štabo atstovai.Anot jų, tokiais grasinimais siekiama destabilizuoti moralinį ir psichologinį klimatą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, sukelti abejonių ir pakirsti kovinę dvasią.

Turkija sako, kad sankcijų Rusijos eksportui panaikinimas yra „teisėtas“Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį „teisėtais“ pavadino Rusijos reikalavimus nutraukti sankcijas siekiant padėti grūdams patekti į pasaulio rinką.„Jei mums reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, Rusijos eksportui trukdančių kliūčių pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Ankaroje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Siekiant grūdų eksportui atblokuoti Juodosios jūros uostus Ukraina reikalauja veiksmingų saugumo garantijųUkrainos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė dedanti visas pastangas atblokuoti Ukrainos uostus, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei maisto krizei.„Šiuo metu dirbame su Jungtinėmis Tautomis ir kitais partneriais siekiant įsteigti humanitarinius koridorius Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui“, – sakoma ministerijos pranešime.„Atsižvelgiant į Rusijos raketų smūgį grūdų sandėliui Mykolajive, negalime atmesti Rusijos planų panaudoti tokius koridorius Odesos puolimui Pietų Ukrainoje. Todėl navigacijai atkurti reikalingos veiksmingos saugumo garantijos. Šios garantijos turi būti suteiktos aprūpinant Ukrainą atitinkamais ginklais pakrantei apsaugoti nuo grėsmės iš jūros ir įtraukiant trečiųjų šalių laivynus patruliuoti atitinkamoje Juodosios jūros dalyje“.Ukraina pareiškė esanti dėkinga Turkijai už jos pastangas atblokuoti Ukrainos uostus, tačiau pabrėžė, „kad šiuo metu Ukrainos, Turkijos ir Rusijos susitarimų šiuo klausimu nėra“. „Pabrėžiame, kad sprendimai privalo būti daromi dalyvaujant visoms įsitraukusioms šalims. Atmesime bet kokius susitarimus, kurie neatsižvelgia į Ukrainos interesus“, – sakoma pranešime.Pasak ministerijos, Ukraina jau pradėjo tiekti grūdus pasaulio rinkai sunkvežimiais, geležinkeliu ir upių transportu. „Darome viską, kas įmanoma, tačiau ši problema gali būti visapusiškai išspręsta tik atblokavus Ukrainos uostus. Raginame visas suinteresuotas partneres kartu su Ukraina sutelkti pastangas randant subalnsuotą sprendimą, kuris panaikintų Rusijos vykdomą uostų blokadą ir drauge suteiktų aiškias saugumo garantijas Ukrainos Juodosios jūros pakrantei ir susijusiems humanitariniams koridoriams“.

Verčiamas paremti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Maskvos vyriausiasis rabinas išvyko iš šaliesMaskvos vyriausiasis rabinas Pinchasas Goldschmidtas išvyko iš Rusijos, kurios valdžia reikalavo, kad jis viešai paremtų Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.Tai tviteryje pranešė žurnalistė ir dvasininko marti Avital Chizhik-Goldschmidt, kuria remiasi portalas „nv.ua“.Pasak jos, iš pradžių rabinas su žmona Dara išvyko į Vengriją, kur rinko lėšas pabėgėliams ukrainiečiams. Vėliau jie išskrido į Izraelį, kadangi P. Goldschmidto tėvas buvo paguldytas į ligoninę Jeruzalėje.Pranešama, kad Maskvos vyriausiasis rabinas paliko Rusiją gegužės pradžioje.Pasak laikraščio „The Times of Israel“, P. Goldschmidtas neketina grįžti į Rusiją, kurioje dirbo nuo 1993 metų.

Ambasadorius: Rusija gabena į Turkiją pavogtus Ukrainos grūdus su suklastotais dokumentaisUkrainos ambasadorius Turkijoje Vasilijus Bodnaras pareiškė, kad Rusija gabena į Turkiją pavogtus Ukrainos grūdus su suklastotais dokumentais, informuoja „Ukrinform“.„Mums praneša, kad, pagal dokumentus, gabenami ne ukrainietiški grūdai ir ne iš Ukrainos uostų. O iš tikrųjų viskas vyksta taip: agresoriai vagia ukrainietiškus grūdus, sunkvežimiais veža juos į Sevastopolį, iš ten laivais plukdo į Rusijos uostus, iš kur jie eksportuojami su suklastotais dokumentais jau kaip Rusijos grūdai“, - sakė diplomatas žurnalistams.Anot V. Bodnaro, jeigu šis krovinys būtų plukdomas į Turkijos uostus su dokumentais iš Sevastopolio ar Chersono, jo nepriimtų, bet kadangi jie tariamai gabenami iš Krasnodaro ar Novorosijsko, tai Turkijos pareigūnai pažeidimų neįžvelgia.„Tai sudaro pavojingą precedentą. Ir mes turime padaryti galą tokiems Rusijos veiksmams teisinėmis priemonėmis“, - pabrėžė jis.„Mes perdavėme Turkijos atstovams laivų, kuriais Rusija ir trečiosios šalys nelegaliai gabena pavogtus grūdus, taip pat ir į Turkijos uostus, sąrašą. Oficialioji Ankara žadėjo į tai atsižvelgti ir imtis priemonių“, - sakė V. Bodnaras.

Po 14 valandų trukusio mūšio – Lvivo desantininkų smūgis elitiniam rusų daliniuiLvivo desantininkai sunaikino elitinį Rusijos Federacijos armijos dalinį ir pusšimtį priešo technikos vienetų.Mūšis tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir okupantų truko 14 valandų. Apie tai pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozyckis.„Lvivo desantininkai sunaikino apie 50 vadinamojo elitinio Rusijos Federacijos pulko personalo vienetų. Tai nutiko per neseniai įvykusį mūšį, kuris truko apytiksliai 14 valandų. Priešas norėjo atkirsti vieną strateginės svarbos kelią Rytų Ukrainoje. Tačiau oro pajėgų 80-osios desantininkų šturmo brigados kariai jų puolimą sulaikė. Mūsų kariai iš NLAW granatsvaidžių padegė rusų pėstininkų kovos mašinas BMD. Iš arti susidūręs su ukrainiečių desantininkų šauliais, priešas atsitraukė, o saviškių žuvusiųjų kūnus paliko apsauginėje miško juostoje“, – sakė M. Kozyckis.Anot jo, mūšis buvo sunkus, net ir sužeisti ukrainiečių kariai atsisakė evakuotis ir šaudė tol, kol priešas atsitraukė.„Bet tą dieną 80-osios brigados kova tuo nesibaigė. Brigados artilerijos daliniai surengė didžiulį artilerijos smūgį, kuris praretino okupantų gretas ir sunaikino dalį jų technikos“, – teigia M. Kozyckis.

Maskva: daugiau kaip 1 tūkst. į nelaisvę paimtų Mariupolio gynėjų išvežti į RusijąDaugiau kaip tūkstantis Ukrainos karių, gynusių pietrytinį Mariupolio uostamiestį, patekę į nelaisvę buvo išgabenti į Rusiją, trečiadienį pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasis vienu šaltiniu teisėsaugos tarnybose.Šaltinis sakė, kad daugiau kaip 100 šių belaisvių tikriausiai buvo išgabenti į Maskvą. Dalį jų sudaro „užsieniečiai, pasidavę Mariupolyje“.Pranešime sakoma, kad su belaisviais iš Mariupolio šiuo metu „glaudžiai dirba teisėsaugos institucijos“.Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos agentūra antradienį pranešė, kad Rusija iki šiol grąžino 210 ukrainiečių karių, žuvusių ginant Mariupolį.Agentūra nurodė, kad dauguma grąžintų palaikų yra kovotojų, žuvusių per kautynes paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje – metalurgijos įmonėje „Azovstal“, kūnai.Ukrainiečių karinė žvalgyba nepranešė, kiek dar ukrainiečių karių kūnų gali būti likę šios gamyklos griuvėsiuose.Rusija dabar visiškai kontroliuoja smarkiai sugriautą uostamiestį. Žuvusių karių perdavimas buvo pradėtas praeitą savaitę.Ukraina šeštadienį pranešė, kad abi pusės apsikeitė 320 karių palaikais – kiekviena šalis jų susigrąžino po 160. Kol kas neaišku, ar Rusijai buvo perduota daugiau žuvusių karių kūnų.Apsuptos Ukrainos pajėgos gynė didelį „Azovstal“ kompleksą beveik tris mėnesius, kol galiausiai pasidavė gegužę, Rusijai nepaliaujamai atakuojant sausuma, tai pat iš jūros ir oro.Kaip praneša žiniasklaida, iš „Azovstal“ buvo evakuota iš viso apie 1,7 tūkst. gynėjų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad Rusijos ir prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose gali būti daugiau kaip 2,5 tūkst. į nelaisvę paimtų Mariupolio gynėjų.

Vaizdo įraše – tariamos „kadyrovcų“ kovosČečėnijos lyderius Ramzanui Kadyrovui lojalūs kariai, vadinamieji „kadyrovcai“, dar kartą pademonstravo gebėjimą kurti surežisuotus reportažus iš neva priešakinių linijų. Apie tai rašo UNIAN.Internete pasirodė dar vienas surežisuotas videoreportažas.Filmuotame reportaže keli „kadyrovcai“ žygiuoja palei krūmus ir imituoja susišaudymą. Tiesa, atsakomųjų šūvių negirdėti, o ir patys „kadyrovcai“ vargu ar jų laukė, nes kai kurie buvo be neperšaunamų liemenių ir be šalmų.Kad sukurtų įtikinamesnę nuotaiką, vienas „kadyrovcas“ nuolat šūkčiojo „Achmatas – jėga“, o kiti nė nesitaikydami šaudė į nematomus priešus krūmuose.https://t.me/nexta_live/30148

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 31 500 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 8 d. jau neteko apie 31 500 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 393 tankų, 3 429 šarvuotųjų kovos mašinų, 703 artilerijos sistemų, 213 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 96 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 559 dronų, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 406 automobilių, 53 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Gubernatorius: Ukrainos kariams gali tekti trauktis iš Sjeverodonecko Ukrainos kariuomenei gali tekti trauktis iš rytinio Sjeverodonecko miesto, kurį Rusijos pajėgos apšaudo „4 valandas per parą, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius. „Gali būti, kad turėsime trauktisįgeriau įtvirtintas pozicijas“, - interviu televizijos kanalui 1+1 sakė Luhansko gubernatorius Sergijus Haidajus. „Niekas neketina atiduoti Sjeverodonecko, net jei mūsų pajėgos turės atsitraukti į geriau įtvirtintas pozicijas“, – pridūrė jis. Strategiškai svarbus miestas yra Rusijos puolimo taikinys, po vasarį pradėtos invazijos atmušus jos pajėgas iš kitų Ukrainos dalių. Jo užėmimas leistų Rusijos kariuomenei veržtis gilyn į rytinį Donbaso regioną ir faktinį Ukrainos administracinį centrą Kramatorską. S. Haidajus sakė, kad Sjeverodonecke, pramoniniame mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, vyksta įnirtingos kovos. „Mūsų pajėgos kaunasi už kiekvieną miesto centimetrą“, – sakė jis. Ukrainos prezidentūra trečiadienio rytą per spaudos konferenciją pranešė, kad Luhansko srityje žuvo du civiliai ir dar du buvo sužeisti.

Norvegija perdavė Ukrainai naujos ginkluotėsNorvegija perdavė Ukrainai 22 savaeigius artilerijos pabūklus, taip pat jų atsarginių dalių, šaudmenų ir kitos įrangos. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Norvegijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikalinga Vakarų pagalba karine technika ir ginklais, kad šalis galėtų atremti Rusijos puolimą. Ukraina prašė šios ginkluotės. Karo eiga Ukrainoje rodo, kad dabar jai reikia sunkesnės technikos ir ginkluotės“, - pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas.Pasak ministerijos atstovų, Ukrainos kariai valdyti savaeigius artilerijos pabūklus mokėsi Vokietijoje.

Lenkija: rengiama ginklų tiekimo sutartis su UkrainaLenkija rengiasi pasirašyti plataus masto sutartį dėl ginklų pristatymo Ukrainai, sako Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.Šis susitarimas yra „vienas didžiausių, jei ne didžiausias ginklų eksporto sandoris per pastaruosius 30 metų“, – sakė jis po apsilankymo Pietryčių Lenkijos ginkluotės įmonėje „Huta Stalowa Wola“. Jis sakė, kad ginklai bus labai svarbūs Ukrainos pastangoms išvyti rusų įsibrovėlius.Dalį ginklų finansavimo suteiks Europos Sąjunga, o likusią dalį skirs pati Ukraina.M. Morawieckis nepateikė konkrečių duomenų, kokie ginklai bus perduoti ar kitų sandorio detalių. Tačiau pristatymo metu jis ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pozavo prie „Krab“ modelio savaeigių ginklų sistemų.M. Morawieckio biuras tviteryje taip pat paskelbė tų pačių sistemų, kurių šaudymo nuotolis siekia 40 kilometrų, vaizdus.

Prancūzijos Senato pirmininkas netrukus lankysis Ukrainoje su vizituPrancūzijos Senato pirmininkas Gérardas Larcher „netrukus“ vyks į Kyjivą Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovo Ruslano Stefančuko kvietimu, praneša „Le Figaro“.G. Larcher žurnalistams pareiškė informuosiąs apie vizito rezultatus prezidentą Emmanuelį Macroną, „nes būna metas, kai Prancūzija turi kalbėti vienu balsu“.Anot Senato pirmininko, jis remia Ukrainos prašymą suteikti jai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.„Sakau tai nuoširdžiai ir labai atsakingai, Ukraina krauju įvykdė kelias sąlygas, kad gautų kandidatės statusą, - pabrėžė G. Larcher. – ES negali nusigręžti nuo Ukrainos“.Praėjusią savaitę E. Macronas pareiškė neatmetąs galimybės apsilankyti Kyjive artimiausiu metu.

Rusų kariai stato pontoninį tiltąRusijos pajėgos pradėjo atitraukti savo karius iš pozicijų Ukrainos Zaporižės srityje. Apie tai paskelbė amerikiečių Karo tyrimų institutas (ISW).ISW analitikų teigimu, okupantai taip pasielgė dėl dviejų priežasčių: arba norėdami perkelti nukentėjusius dalinius į užnugario rajonus, arba siekdami sustiprinti savo gynybą Chersono srities šiaurės vakaruose.Šiuo metu Karo tyrimų institutas negali patvirtinti rusų pajėgų buvimo vietos.Be to, Rusijos pajėgoms nepavyko atgauti priešakinių pozicijų vakariniame, dabar Ukrainos kontroliuojamame, Inhulecio upės krante.ISW spėja, kad rusų kariai gali bandyti pasiekti Lysyčanską iš pietų – tam, kad jiems nereiktų kirsti Severski Doneco upės tarp Sjverodonecko ir Lysyčansko.„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau bandys veržtis į šiaurę link Lysyčansko iš Toškovkos-Ustinovkos rajono. Rusų kariai tikriausiai nori pulti Lysyčanską, nekirsdami Severski Doneco upės iš Sjverodonecko, nes ten jie greičiausiai susidurtų su stipria Ukrainos gynyba. Tačiau Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja Toškovką, tad Rusijos pajėgoms reiktų užimti šią gyvenvietę, kad galėtų žengti toliau į Lysyčanską palei vakarinį Severski Doneco upės krantą“, – pranešime teigia amerikiečių ekspertai.Instituto analitikai taip pat pažymi, kad palydovų užfiksuotose nuotraukose matyti, kad rusai savo užnugaryje, ties Kupjansko miestu, į šiaurės vakarus nuo Lysyčansko ir Sjverodonecko, stato pontoninį tiltą. Tai, ISW nuomone, gali reikšti, kad Rusijos armija stiprina logistiką kovos veiksmų vietovėse, įskaitant ir Sjverodonecką.Kalbant apie Sjeverodonecką, amerikiečių ekspertai mano, kad Rusijos armija galimai jau užėmė visą gyvenamąją miesto dalį ir dabar puola pramoninę zoną, kurią vis dar kontroliuoja ukrainiečiai. Tačiau ISW analitikai pabrėžia, kad neturi tikslios informacijos apie padėtį šiame mieste. 

Ukrainoje pradeda veikti „Budelių knygos“ sistemaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie „Budelių knygos“ – informacinės sistemos, renkančios patvirtintus duomenis apie Rusijos kariuomenės karo nusikaltimus – paleidimą.„Tokia „Budelių knyga“ yra vienas iš pamatų reikalauti ne tik tiesioginių karo nusikaltimų vykdytojų – okupacinės kariuomenės karių, bet ir jų vadų atsakomybės. Tie, kurie davė įsakymus. Tie, kurie padarė viską, ką padarė Ukrainoje", – sakė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis neigia Rusijos proveržį DonbaseSu Ukrainos pajėgomis kovojanti Rusijos kariuomenė dar nepasiekė proveržio Rytų Ukrainoje, antradienio vakarą per kasdienį kreipimąsi vaizdo ryšiu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, versdamas abejoti Rusijos teiginiais apie artėjančią pergalę.„Per pastarąsias 24 valandas fronte neįvyko jokių reikšmingų pokyčių“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „nepaprastai didvyriška Donbaso gynyba tęsiasi“. Įnirtingiausios kovos toliau vyksta aplink Sjeverodonecką, Lysyčianską ir Popasną, sakė prezidentas. „Yra jausmas, jog okupantai netikėjo, kad pasipriešinimas bus toks stiprus“, – pridūrė jis.V. Zelenskis tvirtino, kad Rusija bando dislokuoti papildomus dalinius Donbaso regione ir pietiniame Ukrainos Chersono regione, kad užkirstų kelią Ukrainos kontratakoms. „Bet kokia to prasmė? Bet kuriuo atveju dauguma okupacinių pajėgų jau seniai suprato, kad Ukrainoje jie neturi perspektyvų“, – kalbėjo jis ir tvirtino, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo per 31 tūkst. Rusijos karių. „Nuo vasario 24 d. Rusija už absoliučiai beprasmį karą prieš Ukrainą kasdien sumoka daugiau nei 300 kareivių gyvybėmis. Ir išauš diena, kai aukų skaičius peržengs net Rusijai priimtinas ribas“, – sakė V. Zelenskis.Rusija antradienį tvirtino „visiškai išlaisvinusi“ gyvenamuosius Sjeverodonecko kvartalus, bet Ukrainos pajėgos tebelaiko pramoninę zoną ir aplinkines gyvenvietes. Ukrainos pareigūnai vėliau paprieštaravo, kad rusai nekontroliuoja miesto. Sjeverodonecko ir Lysyčiansko miestai, kuriuos skiria upė, yra paskutinės Ukrainos tebekontroliuojamos teritorijos Luhanske, kuris kartu su Donecku sudaro Donbaso regioną.

Rusijos ambasadorius: Ukrainos konfliktas trukdo JAV ir Rusijos dialoguiPasak Rusijos pasiuntinio Vašingtone, aukšti Rusijos ir JAV kariuomenės pareigūnai ir toliau palaiko ryšius žemu lygiu, bet dėl karo Ukrainoje santykiai įtempti.„Retkarčiais vykstantys gynybos ministrų pokalbiai telefonu“ suvaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį užkertant kelią tiesioginei karinei abiejų valstybių konfrontacijai, antradienį Rusijos valstybinei televizijai sakė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas. Be jų, sakė jis, grėsė eskalacija su nenuspėjamais padariniais.Vis dėlto A. Antonovas pabrėžė, kad šiuo metu palaikomas dvišalis dialogas yra žemo lygio: „Pasitikėjimas pakirstas, bendradarbiavimas byra net abi puses dominančiose srityse, bendravimas tarp abiejų šalių minimalus ir daugiausia apsiriboja techninių problemų aptarimu“. Pasak jo, JAV neribotam laikui sustabdė dialogą dėl strateginio stabilumo. „Mums buvo pasakyta, kad ginklų kontrolė nebėra JAV administracijos prioritetas Rusijos specialiosios karinės operacijos akivaizdoje“, – sakė A. Antonovas, pavartojęs Rusijos teisiškai įteisintą terminą invazijai į Ukrainą apibūdinti.A. Antonovas pabrėžė, kad Rusija pasirengusi rimtam dialogui su JAV, ir pridūrė, jog tai atitiktų Rusijos, Amerikos ir tarptautinius interesus.„Bet mes nebėgsime paskui amerikiečius“, – pridūrė ambasadorius.

TASS: 1000 Ukrainos karo belaisvių iš Mariupolio deportuoti į Rusiją teismuiDaugiau nei 1 000 ukrainiečių karo belaisvių ir užsienio kovotojų, kuriuos Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę „Azovostal“ plieno gamykloje Mariupolyje, deportuoti į Rusiją, ten prieš juos bus pradėta teismo byla, antradienio vakarą pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.Tarp deportuotųjų yra ir apie 100 užsieniečių „samdinių“, paimtų į nelaisvę praėjusį mėnesį pasibaigus „Azovstal“ plieno gamyklos apgulčiai, sakoma TASS pranešime ir priduriama, kad netrukus iš Mariupolio į Rusiją bus deportuoti kiti Ukrainos karo belaisviai.Mažiausiai 2 400 Ukrainos kovotojų gegužės pabaigoje pasidavė Rusijos kariuomenei po kelias savaites trukusių kovų milžiniškoje „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje. Ukrainos vadovybė išreiškė nuogąstavimus, kad rusai gali kankinti arba net nužudyti jos karo belaisvius.Rusija tvirtina, kad tarp karių yra daug neonacių, tarptautiniai ekspertai šį teiginį vadina nepagrįstu.

Merkel nelaiko savęs kalta dėl to, kad Rusija užpuolė UkrainąBuvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel interviu leidiniui „Spiegel“ pareiškė nekaltinanti savęs dėl to, kad Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.Paklausta, ar ji galėjo padaryti daugiau, kad būtų išvengta karo Ukrainoje, politikė atsakė: „Aš savęs nekaltinu. Nepavyko sukurti saugumo architektūros, kuri būtų galėjusi užkirsti tam kelią“.„Ar buvo galima daugiau nuveikti, kad būtų išvengta tokios tragedijos – manau, jog ši situacija yra didelė tragedija, - ar buvo galima jos išvengti? Aš iki šiol užduodu sau šį klausimą“, - teigė A. Merkel.Buvusi kanclerė atmetė Ukrainos ambasadoriaus Ukrainoje Andrijaus Melnyko kaltinimą, kad esą ji vykdė pacifikacijos politiką Rusijos atžvilgiu.„Aš taip nemanau. Jei diplomatija patiria nesėkmę, tai dar nereiškia, kad ji klaidinga“, - sakė A. Merkel. Jos manymu, be Minsko susitarimų padėtis Ukrainoje būtų dar kritiškesnė.Anot ekskanclerės, ji užblokavo NATO narystės veiksmų plano suteikimą Ukrainai 2008 metais, kadangi „tada Ukraina buvo kita šalis, smarkiai susiskaldžiusi vidaus politikos srityje“.„Nemanau, kad buvau neteisi ir turiu už tai atsiprašyti“, - sakė A. Merkel.Buvusi Vokietijos vyriausybės vadovė atskleidė, kad santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu smarkiai pablogėjo 2014 metais po Krymo aneksijos. Dabar ji ragina stabdyti Rusiją karinėmis priemonėmis. „Tai vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“, - pareiškė politikė.

Rusijos pajėgos sunaikino dvi Ukrainos ligoninesRusija smogė mažiausiai dviem ligoninėms Ukrainos miestuose Sjeverodonecke ir Rubižnėje, rodo nauji palydoviniai vaizdai, kuriuos pirmadienį padarė „Maxar Technologies“, skelbia CNN.Didelė Sjeverodonetsko dalis buvo sunaikinta per Ukrainos ir Rusijos pajėgų kautynes. Ukrainiečiai išlaikė savo gynybines pozicijas mieste, kol kas trukdo rusų bandymams užimti miestą.Karinių smūgių neaplenkė net ligoninės ir jų apylinkės. Centriniame Sjeverodonecke buvo sugriauta nemažai ligoninės komplekso pastatų – ant stogo matyti didelis raudonas kryžius.Pietų Rubižnėje buvo sunaikinta dar viena ligoninė. Taip pat buvo sugriauti ją supantys pastatai, tarp jų ir farmacijos įmonė.

Rusija grąžino Ukrainai 210 žuvusių Mariupolio gynėjų kūnusUkrainos karinės žvalgybos agentūra antradienį pranešė, kad Rusija iki šiol grąžino 210 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinį Mariupolio uostamiestį, kūnus.Agentūra nurodė, kad dauguma grąžintų palaikų yra kovotojų, žuvusių per kautynes paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje – metalurgijos įmonėje „Azovstal“, kūnai.Ukrainiečių karinė žvalgyba nepranešė, kiek dar ukrainiečių karių kūnų gali būti likę šios gamyklos griuvėsiuose.Rusija dabar visiškai kontroliuoja smarkiai sugriautą uostamiestį. Žuvusių karių perdavimas buvo pradėtas praeitą savaitę.Ukraina šeštadienį pranešė, kad abi pusės apsikeitė 320 karių palaikais – kiekviena šalis jų susigrąžino po 160. Kol kas neaišku, ar Rusijai buvo perduota daugiau žuvusių karių kūnų.Apsuptos Ukrainos pajėgos gynė didelį „Azovstal“ kompleksą beveik tris mėnesius, kol galiausiai pasidavė gegužę, Rusijai nepaliaujamai atakuojant sausuma, tai pat iš jūros ir oro.

V. Zelenskis perspėja apie sunkiausią žiemąKita žiema ukrainiečiams bus labai sunki, trečiadienio naktį savo tradicinėje kalboje perspėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Esant dabartinei situacijai dėl Rusijos agresijos, tai tikrai bus sunkiausia žiema per visus nepriklausomybės metus“, – sakė jis.V. Zelenskis sakė, kad susitikime su vyriausybės pareigūnais ir didžiausių valstybės valdomų energetikos įmonių atstovais aptarė įsteigti būstinę ruošiantis kitam šildymo sezonui.Jis teigė, kad kyla problemų, susijusių su pakankamo dujų kiekio įsigijimu šildymo sezonui, anglies kaupimui, elektros gamybai.„Šiuo metu neparduosime savo dujų ir anglies užsienyje. Visa vidaus produkcija bus nukreipta į mūsų piliečių vidaus poreikius“, - pridūrė jis.V. Zelenskis taip pat sakė, kad planuoja remontuoti elektrines, sugadintas ar sunaikintas Rusijos atakų. „Šios programos įgyvendinimas artimiausiais mėnesiais yra vienas svarbiausių Ukrainos energetikos ministerijos uždavinių“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos atitraukia savo kariusPranešama, kad Rusijos pajėgos pradėjo atitraukti savo karius iš pozicijų Zaporožės regione. Apie tai savo santraukoje pranešė Karo studijų institutas (ISW), skelbia UNIAN.Pasak analitikų, okupantai nusprendė tai padaryti dėl dviejų priežasčių, kurių viena – stiprinti Rusijos gynybą Chersono regiono šiaurės vakaruose.Anksčiau Zaporožės regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Staruchas pranešė, kad Rusijos pajėgos atitraukia karius iš Melitopolio ir Vasiljevskio rajono dalies, maždaug 45 km į pietus nuo Zaporožės miesto, galbūt dėl rotacijos. Pasak jo, okupantai juda Chersono kryptimi.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Zaporožės ir Sjeverodonecko kryptis įvardijo pavojingiausiomis kryptimis karo fronte.

V. Zelenskis: aklavietė kare su Rusija – nepriimtinaPadėtis, kai nei Rusija, nei Kyjivas neįstengtų laimėti karo Ukrainoje, „nėra išeitis“, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė interviu Jungtinės Karalystės dienraščiui „Financial Times“ ir dar kartą paragino kitas šalis teikti pagalbą jo vyriausybei.Ukrainos pajėgoms įnirtingai priešinantis įsiveržusiai Rusijos kariuomenei dalyje šalies teritorijų susiklostė pato situacija. Pastaruoju metu Maskva sutelkė pastangas užimti daugiau teritorijų Ukrainos rytuose.„Pergalė turi būti pasiekta mūšio lauke“, – sakė V. Zelenskis ir dar kartą paragino Vakarų valstybes teikti karinę paramą Ukrainai.„Nusileidžiame pagal turimos technikos kiekį ir todėl nesame pajėgūs atakuoti, – aiškino prezidentas. – Patirsime vis daugiau nuostolių, o žmonės yra mano prioritetas.“Paklaustas, ką Ukraina laikytų pergale, V. Zelenskis sakė, jog jeigu jo vyriausybė vėl kontroliuotų teritoriją, kurią kontroliavo iki Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją, tai būtų „rimta laikina pergalė“.Vis dėlto jis pažymėjo, kad Kyjivas sieks „visiškai deokupuoti visą mūsų teritoriją“.Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį ir rėmė prokremliškus separatistus, perėmusius kontrolę didelėje dalyje Ukrainos rytinio Donbaso regiono.Paklaustas apie derybas su Rusija, įšaldytas nuo kovo pabaigos, V. Zelenskis sakė nepakeitęs savo pozicijos ir pridūrė, kad karas turėtų būti užbaigtas prie derybų stalo.Prezidentas sakė esąs pasiruošęs tiesioginėms deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis pabrėžė, kad Rusijoje „nebeliko su kuo kalbėtis“, išskyrus Kremliaus vadovą.

Šimtai civilių slepiasi Sjeverodonecko gamyklos bunkeriuoseApie 800 civilių gyventojų yra pasislėpę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Severodonecko mieste, sakė Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso gamykla, advokatas.„Apie 800 civilių gyventojų rado prieglobstį chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo įmonei „Group DF“, bunkeriuose“, – teigė amerikiečių advokatas Lanny J. Davisas bendrovės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai, siekdami užimti rytų Ukrainą, stengėsi perimti šio svarbaus miesto kontrolę.„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3 000 gamyklos darbuotojų ir maždaug 600 Severodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė jis. Darbuotojai liko gamykloje, bandydami „apsaugoti“ likusią „labai sprogių gamyklos cheminių medžiagų“ dalį, sakoma pareiškime.Ukrainos prezidentūra, į kurią kreipėsi AFP, iki dienos pabaigos šios informacijos nepatvirtino.Maskva kiek anksčiau antradienį paskelbė, kad „visiškai išlaisvino“ Severodonecko gyvenamuosius rajonus, po to, kai pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių kariai „laikosi“ savo pozicijose.57 metų Dmytro Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra artimas buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkas.2021 metų birželį V. Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo magnatui buvo įvestos sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų iš jo įmonių atėmimą, apkaltinus jį titano gaminių pardavimu Rusijos karinėms bendrovėms.Nepaisant to, vasario pabaigoje D. Firtašas pasmerkė Rusijos invaziją ir kartu su prezidento administracija padėjo sukurti visą parą veikiantį televizijos naujienų tinklą.„Šis karas yra visiškai nereikalingas ir jokiu būdu negali būti pateisinamas“, – sakoma antradienį paskelbtame jo pareiškime.

Dauguma lenkų teigiamai vertina Ukrainos pabėgėlių priėmimąDidelė dauguma lenkų, anot apklausos, teigiamai vertina karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą. Daugiau kaip 64 proc. respondentų nurodė, kad Lenkija turi suteikti apsaugą pabėgėliams iš kaimyninės šalies, kol jie galės grįžti į gimtinę, parodė Varšuvos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas. Beveik 30 proc. žmonių pasisakė už tai, kad pabėgėliams iš Ukrainos būtų sudarytos galimybės nuolat gyventi Lenkijoje.„Mes tikėjomės pozityvios reakcijos. Tačiau mus nustebino, kad atgarsis buvo toks teigiamas“, - antradienį sakė Robertas Staniszewskis iš Varšuvos universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių studijų instituto.Be to, mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad apklaustųjų tolerancija neapsiribojo tik pabėgėliais iš rytinės kaimynės. Paklausti, ar kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jų kilmės, odos spalvos ar religijos, kilus pavojui gyvybei ir sveikatai turėtų būti suteikta apsauga, 79 proc. atsakė „tikrai taip“, dar 18 proc. – „veikiau taip“.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos pasieniečiai suskaičiavo daugiau kaip 3,8 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Skaičių, kiek ukrainiečių liko Lenkijoje ir kiek išvyko į kitas ES šalis, nėra.Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis neseniai pareiškė, kad jo šalis priėmė daugiau kaip 2 mln. Ukrainos pabėgėlių.

Charkovo regione – pražūtingas išpuolis: įvardytas naujas aukų skaičiusPer Rusijos pajėgų apšaudymą antradienį Charkove ir regione žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti. Apie tai pranešė Charkovo regioninės karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.„Šiandien Rusijos įsibrovėliai tęsė masinį Charkovo ir Charkovo regiono gyvenviečių apšaudymą. Priešas negali įveikti mūsų gynėjų pasipriešinimo. Todėl okupantai surengė tikrą terorą prieš civilius gyventojus, šaudydami į beginklius žmones“, – sakė jis.Rusijos pajėgos iį artilerijos apšaudė Charkovą ir kelis regiono kaimus. „Pirminiais duomenimis, žuvo mažiausiai 3 žmonės. Dar mažiausiai 6 žmonės buvo sužeisti. Šiuo metu tiksliname galutinį aukų skaičių“, – sakė O. Sinegubovas.Jis pažymėjo, kad apšaudymas šiandien vis dar gali tęstis, todėl labai pavojinga būti gatvėse.„Priešas, negalėdamas kovoti su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, bando terorizuoti taikius Charkovo gyventojus. Bet jam nepavyks! Priešas atsakys už visus savo nusikaltimus prieš taikius žmones ir galiausiai bus išstumtas iš Charkovo regiono ir visos Ukrainos! Ukraina laimės“, – sakė jis.Anksčiau buvo žinoma, kad antradienį rusai apšaudė Charkovo miegamąją rajoną. Charkovo regiono tarybos pirmininko patarėja Natalija Popova sakė, kad, remiantis preliminaria informacija, vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti.

S. Lavrovas atvyko į Turkiją deryboms dėl Ukrainos grūdų eksportoRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pradėjo dviejų dienų vizitą Turkijoje, kur vyks derybos dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, sustojusio dėl Maskvos invazijos, atblokavimo.S. Lavrovo lėktuvas nusileido Turkijos sostinės Ankaros oro uoste, matė AFP fotografas. Tai antroji jo kelionė į Turkiją po to, kai kovo 10 dieną Antalijoje jis susitiko su Turkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais Mevlutu Cavusoglu ir Dmytro Kuleba.Jungtinių Tautų prašymu Turkija pasiūlė savo paslaugas lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų – kai kurios iš jų aptiktos netoli Turkijos pakrantės.S. Lavrovą lydi karinė delegacija.Derybų centre – saugaus koridoriaus atidarymas Ukrainos grūdams, ypač kviečiams, gabenti iš karo nuniokotos šalies uostų.Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirisci užsiminė, kad Ankara ir Kyjivas pasiekė susitarimą dėl grūdų pirkimo 25 proc. mažesne nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.„Tačiau jie (ukrainiečiai) turi dilemą dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, čia būtume arbitras. Derybos tęsiasi globojant Jungtinėms Tautoms“, – sakė jis.

V. Zelenskis: pergalė įmanoma tik mūšio laukeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau mano, kad Rusijos karą prieš jo šalį įmanoma užbaigti tik mūšio lauke. „Pirmiausiai pergalė turi būti pasiekta mūšio lauke“, - pareiškė jis interviu „Financial Times“. Tačiau kad galėtų vykdyti puolimą, Ukrainai vis dar trūksta technikos. Be papildomos įrangos Kyjivui sunku, nuostoliai būtų dideli. „O žmonės man yra prioritetas“, - pabrėžė V. Zelenskis.Anot jo, Vakarai ir toliau turi būti suinteresuoti Ukrainos suverenumu. „Negali būti jokių pokalbių be Ukrainos, mums už nugaros“, - kalbėjo V. Zelenskis. Ukraina dėl pinigų, degalų stygiaus ar dėl sugriautos infrastruktūros nebus labiau pasiruošusi deryboms. „Mes netekome pernelyg daug žmonių, kad tiesiog atiduotume savo teritoriją“, - pažymėjo prezidentas. Maskva reikalauja iš Kyjivo teritorinių nuolaidų karui užbaigti.Kol kas niekas nepriverčia Rusijos nutraukti karą. Kyjivas dėkingas už Vakarų sankcijas Maskvai. „Tačiau šiandien jos nedaro tokio poveikio Rusijai, (kokio mes norėtume), nes jos įgyvendinamos nevisiškai“, - sakė V. Zelenskis. Europiečiai esą neturėtų bijoti visiško rusiškų dujų ir naftos boikoto. Kartu prezidentas pripažino, kad Rusijai jau pavyksta apeiti sankcijas.Ukraina nuo vasario pabaigos ginasi nuo Rusijos puolimo. Jungtinės Tautos iki šiol registravo daugiau kaip 4 200 žuvusių civilių, tačiau spėja, kad aukų skaičiai yra daug didesni.

Rusijos parlamentarai balsavo už pasitraukimą iš EŽTTAntradienį Rusijos įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą, kuriuo užbaigiamas Maskvos pasitraukimas iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijos.Balsavimas įvyko po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos (ET) dėl prezidento Vladimiro Putino vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą.Šis žingsnis atėmė iš rusų tai, ką daugelis aktyvistų laikė paskutine teisingumo viltimi, ir sužlugdė pastangas integruoti šalį į tarptautinę žmogaus teisių sistemą, teigia apžvalgininkai.„Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo politinės kovos prieš mūsų šalį priemone Vakarų politikų rankose“, – po balsavimo sakė žemųjų parlamento rūmų, Valstybės Dūmos, pirmininkas Viačeslavas Volodinas.„Kai kurie jo sprendimai tiesiogiai prieštaravo Rusijos konstitucijai, mūsų vertybėms ir tradicijoms“, – pareiškė jis.Daugiau kaip 20 metų Rusija buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo, kurio paskirtis – nagrinėti ET valstybių piliečių skundus dėl jų teisių ir laisvių pažeidimų, jurisdikcijoje, ir tapo didžiausia bylų teikėja.Teisės aktuose numatoma, kad Rusija, be kita ko, nevykdys EŽTT sprendimų, priimtų po kovo 15 dienos, kai Maskva pareiškė, kad pasitrauks iš ET, kilus spaudimui, kad Maskva turėtų būti pašalinta.V. Volodinas pridūrė, kad visos būsimos išmokos, kurios buvo priteistos iki kovo 15 dienos, bus išmokamos tik rubliais ir tik į Rusijos bankų sąskaitas.Teisės aktuose taip pat numatoma, kad Rusijos teismai turi teisę panaikinti EŽTT sprendimus.Vadinamasis „Ruxit“ iš ET turės toli siekiančių pasekmių. Aktyvistai perspėjo, kad Maskvos karinės invazijos Ukrainoje metu gali sustiprėti susidorojimas su Rusijos pilietine visuomene, dar pablogėti elgesys su kaliniais, taip pat gali būti sugrąžinta mirties bausmė.

Rusai apšaudė Charkovą: yra aukųPer naują priešo apšaudymą Charkove vienas žmogus žuvo, o trys buvo sužeisti, pranešė Charkovo regioninė taryba, kurią cituoja UNIAN.Skelbiama, kad Rusijos pajėgos antradienį apšaudė vieną iš Charkovo gyvenamųjų rajonų. Per priešo apšaudymą žuvo vienas žmogus. Pasak Charkovo regioninės tarybos vadovės patarėjos Natalijos Popovos, iki šiol žinoma apie tris sužeistuosius.„... Rusijos išsigimėliai vėl apšaudė miegamąjį Charkovo rajoną. Šiuo metu yra trys sužeistieji, vienas mirė“, – sakė N. Popova.

S. Šoigu: Rusijos nelaisvėje yra beveik 6 500 Ukrainos kariųRusija, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, į nelaisvę paėmė beveik 6 500 ukrainiečių karių. Praėjusiomis dienomis pasidavus 126 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams, dabar belaisvių skaičius siekia 6 489, sakė S. Šoigu, antradienį komentuodamas preliminarius karinės specialiosios operacijos – taip Maskva oficialiai vadina karą – rezultatus.Ministro duomenimis, per praėjusias 10 dienų, be to, sunaikinta 50 užsienietiškos karinės technikos vienetų, įskaitant šarvuotus automobilius ir haubicas. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Kyjivas: Rusija Chersone sulaikė 600 ukrainiečiųUkraina antradienį apkaltino Rusijos pajėgas sulaikius apie 600 žmonių, daugiausia žurnalistų ir Kyjivui palankių asmenų, pietiniame Chersono regione, kurį dabar kontroliuoja Maskvos kariuomenė.„Mūsų turimais duomenimis, apie 600 žmonių yra... laikomi specialiai įrengtuose rūsiuose Chersono regione“, – sakė Ukrainos prezidentūros nuolatinė atstovė Kryme Tamila Taševa.T. Taševa sakė, kad dauguma sulaikytųjų yra „žurnalistai ir kovotojai“, kurie organizavo „proukrainietiškus susirinkimus“ Chersono mieste ir jo apylinkėse po to, kai jį, vasarį prasidėjus invazijai, užėmė Rusijos pajėgos.„Mūsų duomenimis, jie laikomi nežmoniškomis sąlygomis ir yra kankinimų aukos“, – pridūrė T. Taševa, nepateikdama daugiau detalių.Pasak jos, kai kurie Chersono regione sulaikyti ukrainiečiai – civiliai, taip pat kovotojai – buvo išsiųsti į kalėjimus Kryme.Prie Juodosios ir Azovo jūrų esančiame Chersono regione iki invazijos gyveno apie milijoną žmonių. Tačiau tūkstančiai žmonių pabėgo iš pagrindinio Dnipro upės uostamiesčio nuo tada, kai rusai ėmė jį atakuoti ir jis tapo pirmuoju dideliu miestu, kuris pirmąją kovo savaitę buvo okupuotas.

B. Johnsonas: Ukraina neturi būti spaudžiama sudaryti prastą taikos susitarimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neturi justi pasaulio galingųjų spaudimo sudaryti prastą taikos susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, kurį cituoja transliuotojas BBC.Pasak B. Johnsono atstovo, premjeras antradienį per susitikimą su ministrų kabineto nariais pareiškė, kad prasti taikos susitarimai ilgai negyvuoja. „Jis teigė, kad pasaulis turi vengti bet kokios įvykių baigties, kuri rodytų, kad Putino agresija atsipirko“, – pridūrė atstovas.Tame pačiame susitikime šalies užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paskelbė, kad Londonas rengia tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.Ukrainos vyriausybė yra pabrėžusi, kad nesutiks su jokiu taikos susitarimu, pagal kurį turės Rusijai atiduoti dalį savo teritorijos.

Maskva Rytų Ukrainoje dislokuoja papildomas pajėgasVienas ukrainiečių pareigūnas antradienį sakė, kad Maskva Rytų Ukrainoje dislokuoja papildomas pajėgas, o rusų artilerijos vykdomu nepaliaujamu apšaudymu siekiama palaužti ukrainiečių gynybą.Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pripažino, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja pramoninius Sjevjerodonecko pakraščius.„Sunkiausi gatvių mūšiai tęsiasi, sėkmės mastas įvairus, – naujienų agentūrai AP sakė S. Haidajus. – Padėtis nuolat keičiasi, bet ukrainiečiai atremia atakas.“Vis dėlto Maskvos strategija patyrė daug nesėkmių nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją, įskaitant nesėkmingą bandymą užimti Kyjivą.Rusijos artilerija taip pat pastoviai apšaudo Lysyčanską. Pasak S. Haidajaus, rusai apšaudė turgų, mokyklą ir koledžą. Pastarojo pastatas sugriautas. Trys sužeisti žmonės buvo nuvežti į ligonines kitose Ukrainos vietose, nurodė pareigūnas.„Vyksta visiškas miesto naikinimas, rusų [vykdomas] apšaudymas per pastarąją parą reikšmingai suintensyvėjo. Rusai naudoja išdegintos žemės taktiką“, – sakė S. Haidajus.Bendrai Ukrainos pajėgos per ankstesnę parą atrėmė 10 rusų atakų, nurodė jis. Šios informacijos nebuvo įmanoma patikrinti.

Rusija tvirtina, kad iki šiol „išlaisvino“ 97 proc. Luhansko sritiesRusija tvirtina, kad jau okupavo didžiąją dalį Rytų Ukrainos Luhansko srities, rašo agentūra „Sky News“.Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, Maskvos karinės pajėgos iki šiol „išlaisvino“ 97 proc. šios srities.Rusija yra užsibrėžusi užimti visą Ukrainos Donbaso regioną, kurį sudaro Luhansko ir Donecko sritys. Šiuo metu tai, regis, yra pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas.S. Šoigu taip pat nurodė neva Kremliaus pajėgos įgijo Sjeverodonecko gyvenamųjų rajonų kontrolę ir dabar bando užimti šio miesto pramoninę zoną. Sjeverodoneckas yra antras pagal dydį Luhansko srities miestas.

Rusija tvirtina Ukrainoje sunaikinusi kelias šaliai Vakarų siųstas artilerijos sistemasRusijos kariuomenė tvirtina, kad Ukrainoje sunaikino kelias šiai šaliai Vakarų siųstas artilerijos sistemas, praneša agentūra „Euronews“.Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas antradienį pranešė, kad rusų kariai sunaikino vieną Norvegijos pristatytą haubicą ir dar dvi JAV siųstas artilerijos sistemas. Atstovas pridūrė, esą Ukrainos rytuose buvo sunaikinta ir dar daugiau šaliai priklausančių ginklų.„Euronews“ negalėjo patvirtinti šių I. Konašenkovo teiginių.

Žiniasklaida: ukrainiečiai gauna pažangios ginkluotės, bet nemoka jos naudotiPrasidėjus Rusijos invazijai, NATO šalys tiekia Ukrainai pažangią ginkluotę, bet jos įvaldymas šalies kariams tampa rimta ir vis didėjančia problema, rašo laikraštis „The New York Times“.Amerikos dienraštis supažindina su Ukrainos pietuose kovojančio jaunesniojo seržanto Dmytro Pysankos istorija. Prieš mėnesį jo dalinys gavo lazerinį nuotolio matuoklį, padedantį nutaikyti artilerijos pabūklus. „Tai tas pats, kaip gauti „iPhone 13“ tik tam, kad juo skambintum“, - sako karys. Anot jo, niekas dalinyje nežino, kaip naudotis pažangiu prietaisu.Keli kariškiai buvo jį įvaldę, bet jie buvo išsiųsti į kitus fronto ruožus. „Mėginau skaityti angliškas instrukcijas, naudodamasis „Google“ vertėju“, - prisipažįsta ukrainietis.Ukrainos vyriausybė ragina tiekti šaliai pažangią ginkluotę, bet taip pat svarbu išmokyti ukrainiečius ją naudoti, pažymi leidinys. Pasak analitikų, kitaip gali pasikartoti Afganistane padaryta klaida, kur logistinės paramos stygius neleido panaudoti pristatytos ginkluotės.

Gynybos ministras: Rusija „visiškai išlaisvino“ Sjeverodonecko gyvenamuosius rajonusRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskvos kariuomenė visiškai kontroliuoja Sjeverodonecko – svarbaus miesto Ukrainos rytuose – gyvenamuosius rajonus.„Sjeverodonecko miesto gyvenamieji rajonai visiškai išlaisvinti“, – per televizijos transliuotą Gynybos ministerijos posėdį sakė S. Šoigu. Rusijos kariuomenė vis dar siekia perimti miesto „pramoninės zonos ir artimiausių gyvenviečių“ kontrolę, pridūrė jis.

Ukraina kritikuoja planuojamą TATENA vizitą į Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinęUkrainos valstybinė atominės energetikos bendrovė „Energoatom“ antradienį sukritikavo Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) planus į Rusijos kariuomenės okupuotą Zaporižios atominę elektrinę šalies pietuose nusiųsti delegaciją, praneša agentūra „Reuters“.„Šią TATENA vadovo žinutę laikome dar vienu bandymu visomis įmanomomis priemonėmis pasiekti (atominę elektrinę), kad iš esmės būtų galima pateisinti okupantų buvimą šiame objekte ir visus jų veiksmus“, – rašoma „Energoatom“ „Telegram“ paskyroje.Pirmadienį TATENA vadovas Raphaelis Grossi pranešė, kad jo vadovaujama organizacija rengiasi į Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę nusiųsti tarptautinę ekspertų misiją.

Prorusiški separatistai patvirtino Rusijos generolo R. Kutuzovo žūtįUkrainoje veikiantys prorusiški separatistai patvirtino, kad šalyje iš tiesų žuvo Rusijos generolas Romanas Kutuzovas.Apie R. Kutuzovo žūtį iš pradžių pranešė Rusijos valstybinės televizijos karo korespondentas, tačiau Maskva jokių oficialių duomenų neskelbė. Antradienį jo žūtį patvirtino Ukrainos kariuomenė, o vėliau – ir prorusiškų separatistų Ukrainoje vadovas Denisas Pušilinas. Jis išreiškė savo „nuoširdžiausią užuojautą“ R. Kutuzovo artimiesiems.Nuo tada, kai vasario 24 dieną Rusija į Ukrainą įvedė savo kariuomenę, ukrainiečiai paskelbė nukovę kelis aukšto rango Rusijos kariškius. Nepaisant to, tikslus skaičius nėra žinomas, nes Maskva jau kurį laiką neatnaujina duomenų apie savo patiriamus nuostolius.

Rusijos žurnalistas Nevzorovas dar neturi Ukrainos pilietybėsRusijos žurnalistas Aleksandras Nevzorovas dar neturi Ukrainos pilietybės. Tai interviu televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“.„Dėl Nevzorovo. Atidėkime šį klausimą į atskirą stalčių. Jis dar neturi pilietybės, jis jos tik paprašė“, - sakė pareigūnas.Anot O. Danilovo, kiekvienas žmogus, norintis gauti Ukrainos pilietybę, turi atlikti tam tikrą procedūrą.„Jeigu norite atlikti tam tikrą procedūrą, jūs galite tai padaryti. Viskas apibrėžta mūsų konstitucijoje, mūsų įstatymuose“, - pažymėjo NSGT sekretorius.Jo manymu, dabar atsiras daug žmonių, norinčių turėti Ukrainos pilietybę. Todėl, pasak O. Danilovo, apsispręsti, ką palaikai Rusijos kare su Ukraina, reikėjo anksčiau.Birželio 3 d. Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos atstovai naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl Ukrainos pilietybės suteikimo Rusijos žurnalistui A. Nevzorovui ir jo žmonai.„Šis įsakas tikrai pasirašytas. Daugiau nieko negalime komentuoti“, - sakė jie.Kaip jau buvo pranešta, gegužės 6 d. Maskvos miesto Basmano rajono teismas už akių suėmė žurnalistą A. Nevzorovą, Rusijoje pripažintą užsienio agentu, „už žinomai melagingos informacijos apie RF ginkluotąsias pajėgas platinimą“. Anksčiau buvo paskelbta žurnalisto paieška.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 31 360 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 7 d. jau neteko apie 31 360 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 390 tankų, 3 416 šarvuotųjų kovos mašinų, 694 artilerijos sistemų, 207 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 96 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 212 lėktuvų, 177 sraigtasparnių, 553 dronų, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 405 automobilių, 53 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Į Odesą atvykusi Vokietijos ministrė kalba apie pavojų Ukrainos kultūrinei tapatybeiVokietijos kultūros ministrė Claudia Roth, šiuo metu viešinti Odesos uostamiestyje prie Juodosios jūros, sako, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę ir šalies kultūriniam identitetui. „Šis karas taip pat yra karas prieš kultūrą, prieš demokratijos kultūrą“, – antradienį sakė Žaliųjų politikė.Per daugiau nei tris mėnesius trunkantį karą sunaikintos arba apgriautos 375 kultūros įstaigos, nukentėjo 137 bažnyčios. „Tampa aišku: puolama Ukrainos kultūrinė tapatybė“, – sakė ji.C. Roth pažadėjo paramą šaliai. „Dabar bandome pasiųsti tarptautinį signalą palaikydami Odesos senamiesčio paskelbimą Pasaulio paveldo miestu“, – sakė ji Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF laidoje „Morgenmagazin“. Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti atitinkamą atsakomybę, tai gali būti ir papildoma apsauga nuo atakų, sakė ji.C. Roth taip pat pasisakė už tai, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. „(Kalba eina) apie mūsų bendras vertybes – laisvės, teisingumo ir taikaus gyvenimo vertybes“, – sakė C. Roth. Ministrė pabrėžė, kad Vokietija taip pat remia Ukrainos archyvų skaitmenizavimą: „Čia taip pat puolamos bibliotekos ir seni archyvai, kitaip tariant, miestų, bendruomenių, visuomenės atmintis“.C. Roth yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, apsilankiusi Odesoje nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Miestas laikomas ne tik kultūros didmiesčiu, bet ir strategiškai svarbus, ypač dėl didelio uosto.

Karas Ukrainoje jau pražudė 263 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 263 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar mažiausiai 467 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Latvijos URM vadovas: neturėtume pernelyg jaudintis dėl agresorių emocinės gerovėsLatvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius paragino nesijaudinti dėl agresorių emocinės gerovės, nes jie to vis tiek neįvertins.„Demokratinis pasaulis pirmiausia turi ginti vertybes ir garbę, neturėtume pernelyg jaudintis dėl agresorių emocinės gerovės, jie vis tiek neįvertins šio nepaprasto gerumo“, - parašė tviteryje ministras.Kaip pažymi portalas „eurointegration.com.ua“, šį Latvijos URM vadovo įrašą galima laikyti atsakymu į neseniai nuskambėjusį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą „nežeminti Rusijos“.

Ukraina surengė oro antskrydžius prieš Rusijos pozicijas Nors padėtis Rytų Ukrainoje iš esmės nepasikeitė, Ukrainos kariuomenė antradienio rytą pranešė per naktį surengusi kelis antskrydžius prieš Rusijos pozicijas Pietų Ukrainoje. „Ukrainos sraigtasparniai smogė priešo pajėgų grupėms Chersono srityje, o lėktuvai – į amunicijos sandėlius Mykolajivo srityje“, – antradienį paskelbė generalinis štabas.Iki šiol dėl Rusijos oro pranašumo Ukraina taupiai naudojo savo oro pajėgas kare.Ukrainai atsiėmus kelis kaimus palei sieną tarp Juodosios jūros Mykolajivo ir Chersono regionų, Rusijos kontrpuolimas Lozovės ir Bila Krynicios kryptimi buvo nesėkmingas, nepaisant Rusijos artilerijos ir oro pajėgų paramos, sakoma antradienio ataskaitoje apie padėtį.Pasak Vašingtone veikiančio Karo studijų instituto (ISW) analitikų, Ukrainos kariuomenei pavyko atstumti Rusijos karinį jūrų laivyną nuo Ukrainos Juodosios jūros pakrantės. Tad Rusijos Juodosios jūros laivynas dabar veikia saugiu maždaug 100 kilometrų atstumu nuo kranto, o tai mažina spaudimą Ukrainos uostams. Analizė atitinka Ukrainos gynybos ministerijos pirmadienį pateiktą situacijos apibūdinimą.Tačiau rytų fronte padėtis Ukrainos pajėgoms tebėra sudėtinga, Rusijos kariuomenė, kovojanti kartu su prorusiškomis separatistų pajėgomis Rytų Ukrainoje, beveik užėmė Svjatohirsko miestą Ukrainos Donecko srityje. „Svjatohirskas praktiškai išlaisvintas. Vyksta valymas", - pirmadienio vakarą Rusijos televizijai sakė separatistinės Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas.Svjatohirskas svarbus dėl netoliese esančios Šventųjų kalnų lavros - ant kalvos šlaito įskiūrusio vienuolyno, vienos svarbiausių Rusijos stačiatikybės šventovių. Tačiau antradienio rytą nė viena šalis nepateikė informacijos apie ten susiklosčiusią situaciją.Toliau į vakarus Rusijos kariuomenė pasistūmėjo Slovjansko, kito pagrindinio Rusijos taikinio Donbaso regione, nes jis yra Ukrainos kariuomenės operacijų bazė Donbase, link.Pirmadienio vakarą Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius kalbėjo apie „labai sunkią savaitę“, laukiančią Ukrainos pajėgų Donbase, ir perspėjo dėl blogiausio scenarijaus, jei Sjeverodonecko miestas atiteks Rusijos pajėgoms ir prasidės Slovjansko miesto apgultis.

Baltarusija nori padidinti savo armiją iki 80 tūkst. žmoniųBaltarusija ketina padidinti savo armiją iki 80 tūkst. žmonių, sudarydama kariuomenės Pietų grupę pasienyje su Ukraina. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis.Generalinio štabo atstovai taip pat pažymėjo, kad Voluinės ir Polesės kryptimis išlieka raketų ir aviacijos smūgių iš Baltarusijos teritorijos pavojus.„Sudarant Pietų operatyvinę vadovybę, numatoma padidinti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas iki 80 tūkst. žmonių. Aprūpinti karines dalis technika ir ginkluote planuojama panaudojant sandėliuose esančias technines priemones“, - sakoma pranešime.Šiuo metu Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas sudaro 45 tūkst. kariškių. Atsargoje – 290 tūkst. žmonių.„rbc.ua“ primena, kad birželio 22-liepos 1 dienomis su Ukraina besiribojančioje Gomelio srityje vyks „mobilizacinės pratybos“.

V. Zelenskis įsitikinęs, kad nepaisant Vokietijos nenoro Ukraina gaus ES kandidatės statusąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad jo šaliai per artimiausias kelias savaites bus suteiktas Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusas, nepaisant Vokietijos nenoro paremti Kyjivo siekį tapti ES nare.„Tai bus sprendimas ne tik Ukrainai, bet ir visam Europos projektui“, – pirmadienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tai, kas nutiks, lems, ar ES turės ateitį, ar ne.Europos Komisija artimiausiu metu planuoja nuspręsti, kaip geriausiai elgtis su Ukrainos narystės siekiu, šalis pateikė prašymą netrukus po Rusijos vasario pabaigoje pradėtos plataus masto invazijos į kaimynę. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškiai pasakė, kad Ukrainai neturėtų būti suteiktas sutrumpintas kelias į narystę ES, ir nors kitos ES valstybės jau pareiškė paramą suteikti Ukrainai kandidatės statusą, Vokietijos vyriausybė tam nepritaria.Atsižvelgdamas į tai, V. Zelenskis išsiuntė savo ryšių ir teritorijų plėtros ministrą Oleksijų Černyšovą kaip specialųjį pasiuntinį į Berlyną stumti Ukrainos stojimo į ES planus. Kyjivas ir toliau tikisi, kad birželio 23–24 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime 27 ES valstybių narių vadovai įvardins Ukrainą kandidate į bloką.„Europos Sąjunga turi priimti Ukrainą“, – sakė O. Černyšovas prieš susitikimus Berlyne, pabrėžęs, kad jo šalis nesiekia lengvatinio režimo. „Mes nesitikime įstojimo per užpakalines duris, kaip ir nesitikime greito kelio Ukrainai“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas nesuinteresuotas jokia kita partnerystės su ES forma, kaip siūlo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o tik visaverte naryste. „Šiuo metu neplanuojame svarstyti jokio kito formato“, - sakė jis.

V. Zelenskis atmeta jo šalies grūdų tranzito per Baltarusiją galimybęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis negali svarstyti galimybės eksportuoti grūdus geležinkeliais per Baltarusiją į uostus prie Baltijos jūros.„Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis ne kartą kaltino Baltarusijos režimą dėl paramos Rusijai kare prieš Ukrainą, o Aliaksandras Lukašenka daug kartų, ypač Kremliaus karinės invazijos į provakarietišką kaimynę pradiniame etape, grasino pasiūsiąs savo karius link Kyjivo, tačiau šie grasinimai, kaip vėliau paaiškėjo, veikiau tebuvo retoriniai.Baltarusijos autoritarinis lyderis A. Lukašenka su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu praėjusį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją į Baltijos valstybių uostus galimybę, tačiau su sąlyga, kad šiuose uostuose bus leista krauti baltarusiškus krovinius.Baltarusijos prezidentūra skelbė, esą A. Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, kuriuos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

Bidenas prieš Rusijos agresiją išslaptino JAV žvalgybos duomenis dėl sąjungininkų skepticizmoJAV prezidentas Joe Bidenas davė nurodymą išslaptinti žvalgybos duomenis prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, kadangi partneriai ir sąjungininkai skeptiškai žiūrėjo į oficialių Amerikos asmenų pareiškimus apie Kremliaus rengiamą puolimą.Tai pareiškė Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, praneša televizijos kanalas CNN.„Kai mes paaiškinome (situaciją) savo politikams, o mūsų politikai kreipėsi į savo pašnekovus, jie pastebėjo, kad partnerių požiūris yra gana skeptiškas“, – pirmadienį kibernetinio saugumo konferencijoje sakė A. Haines.„Todėl prezidentas grįžo pas mus ir pasakė: „Jūs turite kuo plačiau dalytis informacija ir įsitikinti, kad žmonės mato tai, ką matote jūs, kad mes vėl galėtume bendradarbiauti ir galbūt turėti produktyvesnių pokalbių apie tai, kaip rengtis Rusijos įsiveržimui“, - teigė pareigūnė.Ji pridūrė, kad JAV „plačiai dalijosi (informacija) su partneriais ir sąjungininkais“ ir galiausiai parengė „dalijimosi mechanizmus“, kuriuos bus galima panaudoti ateityje.

Blinkenas patikimais vadina pranešimus, kad Rusija vagia ukrainietiškus grūdusJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį patikimais pavadino pranešimus, jog Rusija vagia grūdus iš Ukrainos, kad juos perparduotų, nors Maskva blokuoja rusiškų kukurūzų eksportą.„Yra patikimų pranešimų,.. kad Rusija grobia eksportui skirtus Ukrainos grūdus, kad juos parduotų savo naudai“, – sakė A. Blinkenas Valstybės departamente vykusioje konferencijoje, skirtoje aptarti apsirūpinimo maistu klausimams, kylantiems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.„Dabar Rusija taip pat kaupia savo eksportui skirtus maisto produktus“, – pridūrė A. Blinkenas, vardydamas staigaus kviečių ir kitų grūdų kainų augimo ir gresiančio jų trūkumo pasaulyje priežastis.Karas „daro pražūtingą poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu, nes Ukraina yra vienas iš pasaulio aruodų“, sakė JAV diplomatijos vadovas.Leidinys „The New York Times“ pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos kontroliuojamų uostų išplaukė keli krovininiai laivai su kroviniais, kuriuos JAV pareigūnai pavadino „vogtais ukrainietiškais grūdais“.Leidinio teigimu, Jungtinės Valstijos apie šiuos krovinius įspėjo 14 šalių, daugiausia Afrikoje, nes daugelis jų yra priklausomos nuo grūdų importo ir jau dabar susiduria su dideliais tiekimo apribojimais.A. Blinkenas pareiškė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas, siekdamas „šantažuoti“ pasaulį, kad šis palaikytų Maskvos sukeltą karą, neleido grūdų vežėjams išplaukti iš Juodosios jūros Odesos uosto.„Šiuo metu dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų blokados Juodojoje jūroje Ukrainos derlius negali būti gabenamas į įprastas paskirties vietas“, – sakė jis.„Apie 20 mln. tonų kviečių yra įstrigę netoli Odesos esančiose saugyklose ir dėl Rusijos blokados Odesos uoste įstrigusiuose laivuose, tiesiog pripildytuose grūdų“, – kalbėjo JAV diplomatijos vadovas.A. Blinkenas sakė, kad tai yra sąmoninga Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategija, kuria jis siekia priversti likusį pasaulį „jam pasiduoti“ ir panaikinti Maskvai taikomas sankcijas.„Kitaip tariant, paprasčiau tariant, tai šantažas“, – pridūrė A. Blinkenas.

Karių palaikai iš „Azovstal“ grąžinami į KijevąDešimtys Ukrainos karių, žuvusių gindami Mariupolį ir jame esančią „Azovstal“ plieno gamyklą, palaikų buvo grąžinti į Kijevą, praneša naujienų agentūra AP.Palaikai dabar atpažįstami atliekant DNR tyrimus, išskirtinėje agentūros ataskaitoje sakė Ukrainos kariuomenės vadas Maksimas Žorinas.Mėnesius apgultoje plieno gamykloje įsikūrę Ukrainos kariai neleido Rusijos pajėgoms perimti viso Mariuopolio kontrolės.Tačiau gegužę šios vietos gynėjai pagaliau atidavė didžiulę plieno gamyklą Rusijos pajėgoms.

JAV ir Europa ragina Rusiją Ukrainoje nenaudoti seksualinio smurtoJAV ir Europa pirmadienį paragino Rusiją savo kare prieš Ukrainą nenaudoti seksualinio smurto.Atitinkami raginimai Rusijai buvo išsakyti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje. „Rusija savo pajėgų gretose turi sustabdyti prievartavimus, smurtą ir žiaurumus. Rusija turi nutraukti šį neteisingą, neišprovokuotą karą prieš Ukrainos žmones“, – teigė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.Rusijos vykdomus žiaurumus pasmerkė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Už šiuos nusikaltimus bus baudžiama. Tam, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn, mums reikia įrodymų, tačiau šiuo metu mes padedame juos rinkti“, – teigė Ch. Michelis. Jis pridūrė, kad tik Maskvai tenka atsakomybė dėl šiuo metu kylančios pasaulinės maisto krizės.Metus šiuos kaltinimus, Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia paliko posėdžių salę. Kiek anksčiau jis paneigė, kad Rusijos kariai Ukrainoje pasitelkia seksualinį smurtą. Pasak jo, atitinkami kaltinimai jau kartojasi, tačiau jiems pagrįsti iki šiol esą nepateikta jokių įrodymų.

V. Zelenskis apie karo pabaigą: mus bandoma stumti nepalankios baigties link Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vakarai bando stumti Ukrainą į nepalankią karo su Rusija baigtį. Tai jis sakė per pokalbį su žurnalistais, atsakydamas į klausimą apie taikos planą, kurį, kaip manoma, aptarė Jungtinės Valstijos, ES ir Jungtinė Karalystė, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Neturiu jokių derybų dėl jokių planų, tokios derybos šiandien yra nuliniame lygyje. Žinoma, visi nori mus kuo labiau stumti į kokį nors rezultatą, kuris mums tikrai nepageidautinas, nes mūsų dar neprašoma, bet naudinga tam tikroms partijoms, turinčioms savo interesų. Jie yra skirtingi: tiek finansiniai, tiek politiniai“, – pabrėžė V. Zelenskis.Jis akcentavo, jog su karu susijęs nuovargis pasaulio bendruomenėje auga, o „žmonės nori tam tikro rezultato sau, ir mums reikia rezultato“.„Taigi, aš neaptarinėjau šio karo klausimo sprendimo struktūros su teigiamu rezultatu su jais“, – sakė V. Zelenskis.Sykiu prezidentas yra įsitikinęs, kad Ukraina turėtų dirbti „su visomis Europos valstybėmis, pasaulio valstybėmis“.Kaip anksčiau pranešė CNN, remdamasi savo šaltiniais, JAV, Didžiosios Britanijos ir Europos pareigūnai diskutuoja, kaip pasiekti paliaubas ir užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.Šių šalių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis reguliariai susitikdavo aptarti galimų derybų dėl sienų paliauboms ir karui. Šios diskusijos vyksta tvyrant susirūpinimui, jog karas gali atsidurti aklavietėje ir tęstis daugelį metų.Ukraina tiesiogiai nedalyvauja diskusijose, bet Jungtinės Valstijos nespaudžia jos derėtis ir nedaro spaudimo laikytis tam tikro plano, patikino du amerikiečių pareigūnai.

Ukraina: Rusijos raketų ir oro atakų skaičius didėja keliais frontaisUkrainos gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos paleido raketas ir aviacijos smūgius prieš daugybę taikinių visoje Ukrainoje, bandydamos sugriauti Ukrainos gynybą ir smogti svarbiai infrastruktūrai, skelbia CNN.Gynybos ministerijos atstovas pulkininkas Oleksandras Motuzyanykas sakė, kad Rusija vykdo „intensyvias ugnies ir puolimo operacijas visoje kovinės konfrontacijos linijoje Donecko ir Luhansko srityse“.Septyni orlaiviai buvo paleidę valdomas raketas iš virš Juodosios ir Kaspijos jūros, o Krymo pakrantės raketų sistemos taip pat veikė.O. Motuzyanykas sakė, kad rusai padarė tam tikrą pažangą, įskaitant į šiaurę nuo Slovjansko, kur jie veržėsi Sviatohirsko srityje Siverskio Doneco upės link. Jis sakė, kad rusai atlieka „inžinerinę vietovės žvalgybą, ruošiasi galimam vandens užtvaros forsavimui“. Tačiau kituose šio fronto rajonuose jie buvo atstumti, sakė jis.Slovjanskas yra pagrindinis Rusijos operacijos taikinys, o Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis artėjo prie miesto.Toliau į rytus, Sjeverodonetske, anot O. Motuzyanyko, Ukrainos daliniai sulaiko „Rusijos agresoriaus puolimą, kuris siekia apsupti mūsų kariuomenę Severodonecko ir Lisičansko srityje, taip pat blokuoti pagrindinius logistikos maršrutus. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkakliai kovoja su okupantais rytinėje ir centrinėje miesto dalyse. Priešas negaili nei žmonių, nei technikos. Pagal artileriją priešas vykdo puolimo operacijas siekdamas savo tikslo – perimti miesto kontrolę“.

Įvardijo, kiek Ukrainos karių kovoja prieš RusijąApie 700 tūkstančių Ukrainos karių dalyvauja Ukrainos kare prieš Rusijos Federaciją. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų viceministrė Kateryna Pavličenko, skelbia „Ukrinform“.Viceministrė priminė, kad nuo karo pradžios užfiksuota 40 tūkst. ukrainiečių mirties ar sužalojimo atvejų, apie 3 mln. ukrainiečių yra Rusijos laikinai užgrobtose teritorijose.„Prievarta deportuoti, smurto aukos, tėvų netekę vaikai. Visiems jiems reikia profesionalių psichologų pagalbos. Kare dalyvauja 700 tūkst. Ukrainos karių. Todėl yra prašymas dėl specializuotų psichologų kovotojams ir jų šeimoms“, – sakė K. Pavličenko.

Putinas įsakė išmokėti kompensacijas Ukrainoje ir Sirijoje žuvusių Rusijos Nacionalinės gvardijos karių šeimomsRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo įsakė išmokėti kompensacijas Ukrainoje ir Sirijoje žuvusių Rusijos Nacionalinės gvardijos karių šeimoms, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi šalies valstybine naujienų agentūra TASS.Kaip pranešama, kiekviena šeima gaus po 5 mln. rublių (76,6 tūkst. eurų) kompensaciją.Šis V. Putino dekretas laikomas oficialiu patvirtinimu, kad tarp Ukrainos karo, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, aukų yra Nacionalinės gvardijos karių. Šios tiesiogiai Rusijos prezidentui pavaldžios pajėgos buvo įkurtos 2016-aisiais kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau nuo tada jos šalyje pasitelktos susidorojant su taikiais antivyriausybiniais protestais.Vakarų analitikai Nacionalinės gvardijos dislokavimą ankstyvuose Ukrainos karo etapuose laiko Rusijos perdėto pasitikėjimo savimi ženklu. Pasak jų, Maskva tikėjosi greitai perimti didžiųjų Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, kontrolę ir tuomet čia dislokuoti Nacionalinę gvardiją, kuri palaikytų tvarką.Tačiau Rusijos kariuomenė buvo atstumta ne tik nuo Kyjivo, o ir nuo antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo. Dabar rusų kariai daugiausiai savo dėmesio skiria Donbaso sričiai šalies rytuose.Prieš tai V. Putinas jau buvo paskelbęs apie kompensacijų schemas žuvusių ir sužeistų karių šeimoms. Rusija dar nuo kovo 25 dienos nėra atnaujinusi savo duomenų apie Ukrainoje žuvusius šalies karius. Tada Maskva skelbė, kad nuo vasario 24 dienos Ukrainoje iš viso žuvo 1 351 Rusijos karys ir dar 3 835 buvo sužeisti. Ukrainos ir Vakarų šalių vyriausybių duomenimis, šie skaičiai yra kur kas didesni.

Zelenskis: ukrainiečiai Sjeverodonecke „laikosi“, bet rusų yra daugiauUkrainos pajėgos „laikosi“ prieš Maskvos karius rytiniame Sjeverodonecko mieste, tačiau jų skaičių viršija „stipresnė“ Rusijos pusė, pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Mes laikomės“, bet „jų yra daugiau ir jie stipresni“, – sakė jis žurnalistams Kyjive ir pridūrė, kad Sjeverodoneckas bei kaimyninis Lysyčanskas „dabar yra mirę miestai“.

Zelenskis: iki rudens Ukrainoje gali įstrigti iš viso 75 mln. tonų grūdųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad iki rudens jo šalyje gali įstrigti iš viso 75 mln. tonų grūdų, praneša agentūra „Sky News“.Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų. Po to, kai šalį užpuolė Rusija, pradėta būgštauti dėl galimo pasaulinio grūdų stygiaus. Dabar Ukraina turi milžiniškas grūdų atsargas, kurių negali eksportuoti.V. Zelenskis sakė žurnalistams, kad šiuo metu deramasi su Jungtine Karalyste (JK) ir Turkija dėl trečiosios šalies karinio jūrų laivyno dalyvavimo užtikrinant ukrainietiškų grūdų eksportą Rusijos dominuojama Juodąja jūra.

Ukrainos kariuomenė teigia iš dalies atstūmusi Rusijos Juodosios jūros laivynąUkrainos kariuomenė pirmadienį pranešė nustūmusi Rusijos laivyną daugiau kaip šimtą kilometrų nuo Ukrainos Juodosios jūros pakrantės, kur Maskvos laivai jau kelias savaites vykdo jūrų blokadą.„Dėl mūsų aktyvių veiksmų, kuriais siekiama įveikti priešo karines jūrų pajėgas, grupė Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo nustumta nuo Ukrainos krantų daugiau kaip šimto kilometrų atstumu“, – „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos ministerija.Pasak ministerijos, Rusijos pajėgos turėjo dislokuoti pakrančių gynybos raketų sistemas Kryme ir Ukrainos pietinėje Chersono srityje, kuri dabar yra okupuota. Taip pat jos pasiuntė papildomų pajėgų į Gyvačių salą – nedidelę teritoriją Juodojoje jūroje, kurią Rusijos pajėgos užėmė pirmąją invazijos dieną.„Mes atėmėme iš Rusijos laivyno visišką Juodosios jūros šiaurės vakarų dalies kontrolę, ji dabar tapo „pilkąja zona“, – sakė ministerija, pridurdama, kad Maskva šiuo metu bando susigrąžinti kontrolę šioje teritorijoje.Tačiau, pasak Kyjivo, „Rusijos raketų smūgių iš jūros grėsmė išlieka“.Pasak to paties šaltinio, Rusijos laivai taip pat toliau „blokuoja civilinę laivybą“ šiame rajone.

Vokietijos ministrė C. Roth atvyko vizito į OdesąVokietijos kultūros ministrė Claudia Roth atvyko į Ukrainos uostamiestį Odesą dviejų dienų vizito Ukrainos kolegos Oleksandro Tkačenkos kvietimu.„Norime parodyti, kaip puolama kultūra“, – sakė C. Roth. Odesa tapo Rusijos apšaudymo taikiniu, nes Maskva dėl strateginės padėties Juodojoje jūroje siekia perimti jos kontrolę.Mieste šiuo metu įstrigę milijonai tonų ukrainietiškų grūdų, dėl to pasaulyje sparčiai kyla maisto produktų kainos. Rusija ir Ukraina derasi su Turkija, kad rastų sprendimą dėl grūdų išlaisvinimo.C. Roth susitiks su Odesos regiono gubernatoriumi Maksymu Marčenka ir miesto meru Henadijumi Truchanovu.

Mykolajive per apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogusPirmadienį Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli sužeisti, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Mykolajivo srities taryba.„Šįryt Mykolajivas vėl buvo chaotiškai apšaudytas, – tinkle „Telegram“ parašė tarybos pirmininkė Hanna Zamaziejeva. – Apšaudyti skirtinguose miesto rajonuose buvę civiliniai gyvenamieji namai, nepataikyta į jokius karinius objektus.“Sekmadienį taip pat pranešta, kad Mykolajive sunaikintas didelis grūdų sandėlis. Jam smogė Rusijos pajėgų paleista raketa.

JAV išsiuntė laiškus su perspėjimais 14 šalių Rusija gali parduoti ukrainietiškus grūdus Afrikos šalims, rašo „The New York Times“.Remiantis dienraščio duomenimis, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės departamentas 14 šalių (daugiausia Afrikos) jau išsiuntė perspėjimą, kuriame teigia, kad Rusijos Federacija (RF) bando prekiauti ukrainietiškais grūdais.Perspėjime nurodoma, kad rusų laivai išplaukia iš netoli Ukrainos esančių uostų prikrauti „pavogtų ukrainietiškų grūdų“. Be to, jame buvo įvardyti trijų Rusijai priklausančių laivų, įtariamų grūdų pervežimu, pavadinimai.„Pavojaus signalai iš Vašingtono sustiprino Ukrainos vyriausybės pateiktus kaltinimus, kad RF pavogė iki 500 tūkst. tonų Ukrainoje užaugintų kviečių, kurių vertė siekia 100 mln. JAV dolerių“, – rašo laikraštis. Be to, vadovaujantis „The New York Times“ informacija, daugelis Afrikos valstybių nevienareikšmiškai traktuoja Rusijai įvestas sankcijas, nes „tebejaučia simpatiją Šaltojo karo laikams ir pritaria teiginiui apie Vakarų taikomus dvigubus standartus“.„Susidūrusios su didžiule grūdų paklausa ir bado grėsme, dauguma Afrikos šalių vargu ar sudvejos prieš nuspręsdamos pirkti Rusijos siūlomus grūdus, kad ir iš kur jie būtų gabenami“, – mano tarptautinio strateginių tyrimų instituto HORN direktorius Hassanas Khannenje.

Rusija perspėja Vakarus neperduoti ilgo nuotolio sistemų UkrainaiMaskva pirmadienį perspėjo, kad atsakys į Vakarų ilgo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai, didindama pastangas nustumti Kyjivo pajėgas kuo toliau nuo savo sienų.„Kuo daugiau ilgo nuotolio ginklų tieksite, tuo toliau mes stumsime nuo savo teritorijos“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį įspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jeigu Vakarai Ukrainai siųs ilgo nuotolio raketų ugnies sistemų.Vašingtonas ir Londonas ignoruoja V. Putino perspėjimus netiekti pažangiausių ginklų Kyjivui ir pareiškė, kad siųs ilgo nuotolio raketų sistemų į Ukrainą.Praėjusią savaitę JAV paskelbė, kad perduos Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas HIMARS. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.Pirmadienį Jungtinė Karalystė pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų.

Paklausta apie tankus, Ispanijos gynybos ministrė vengė atsakyti tiesiaiĮ laikraščio pranešimą, kad Ispanija svarsto galimybę tiekti Ukrainai kovinius tankus ir priešlėktuvines sistemas, šalies gynybos ministrė Margarita Robles, duodama interviu televizijai, vengė atsakyti konkrečiai.M. Robles ginklų tiekimą Ukrainai „Telecinco“ transliuotojui apibūdino kaip „itin subtilų klausimą“, kuriam reikia „didžiausio diskretiškumo“. Ji pažymėjo, kad Rusija ne kartą grasino šalims, tiekiančioms ginklus Ukrainai.Tačiau M. Robles taip pat teigė, kad Ispanija veiks „pagal savo galimybes ir derindama veiksmus su savo partneriais“, darydama viską, ką gali, kad paremtų ukrainiečių „didvyrišką drąsą“.Sekmadienį dienraštis „El Pais“ pranešė, kad Ispanija planuoja nusiųsti Ukrainai apie 40 Vokietijoje pagamintų kovinių tankų ir taip pirmą kartą aprūpinti šalį moderniais vakarietiškais tankais.Pasak „El Pais“, karių mokymai prasidėtų Latvijoje, kurioje jau yra 500 ispanų karių, dalyvaujančių NATO operacijoje, o antrasis mokymų etapas galėtų vykti Ispanijoje.Kadangi tankai „Leopard“ buvo pagaminti Vokietijoje, o vėliau parduoti Ispanijai, vadinasi, Berlynas turės patvirtinti reeksportą, kad juos būtų galima pristatyti Ukrainai.Vokietijos ekonomikos ministerija, atsakinga už eksporto leidimų išdavimą, nieko nekomentavo ir persiuntė klausimus kanceliarijai, kuri irgi kol kas nieko neatsakė.

Pareigūnas: Mariupolyje galimai prasidėjo choleros protrūkisRusai dėl galimo choleros protrūkio įveda karantiną Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, praneša transliuotojas BBC, remdamasis šio miesto mero patarėju Petro Andriuščenka.„Matome, kad miestas yra uždaromas“, – ukrainiečių televizijai „United News TV“ sakė P. Andriuščenka. Pasak jo, mieste okupacinė valdžia vis mini žodį „cholera“.BBC šių teiginių nepriklausomai patvirtinti negali.Gegužę po kelis mėnesius trukusio intensyvaus bombardavimo Mariupolis galiausiai krito Rusijos karinėms pajėgoms.P. Andriuščenka pridūrė, kad Mariupolyje blogėja humanitarinė padėtis, čia stinga maisto ir vandens.

Ukrainoje nukautas „legendinis“ buriatasUkrainoje likviduotas buriatas iš „Vagner“ samdinių grupės, Rusijoje jis buvo laikomas „legendiniu“ kariu. Okupantas Vladimiras Andanovas per žvalgybinę misiją, kaip literatūriškai skelbia UNIAN, buvo pasiųstas į „Kobzono koncertą“. Skelbiama, jį ir dar vieną okupantą likvidavo ukrainiečių snaiperis.Apie V. Andanovo mirtį skelbia vietos „Telegram“ kanalai ir Buriatijos šaltiniai.Vacha, kaip dar buvo žinomas V. Andanovas, išgarsėjo dar 2014 metais. Okupantas į Donbasą vyko kaip savanoris, dalyvavo mūšiuose Debalcevėje, siejamas su Ukrainos karių sušaudymu Logvinove. Okupantas buvo įtrauktas į „Mirotvorec“ duomenų bazę, kur pateikiama visa informacija apie jo nusikaltimus.V. Andanovas žudė taikius Donbaso gyventojus, o vėliau išvyko į Siriją. Prisijungė prie „Vagner“ grupės, o, prasidėjus karui Ukrainoje, jis ir vėl nusprendė kariauti Vladimiro Putino pusėje. Remiantis Rusijos žiniasklaidos duomenimis, V. Andanovas buvo nukautas prie Charkivo. „Legendinio“ okupanto mirties faktą jau patvirtino ir Rusijos organizacija „Vojevoje bratsto“ Buriatijoje. Atstovo teigimu, palaikus bus bandoma grąžinti į Buriatiją.

V. Zelenskis telefonu pasikalbėjo su B. JohnsonuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį tviteryje pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Borisu Johnsonu, rašo BBC.Lyderių skambutis vyko tą pačią dieną, kai B. Johnsono JK parlamente laukia balsavimas dėl nepasitikėjimo. Jei jis balsavimo neatlaikys, jam teks trauktis iš premjero posto.Pasak V. Zelenskio, skambučio metu, be kita ko, buvo kalbama apie uostų atblokavimą. Čia Ukrainos prezidentas omenyje turėjo Maskvos vykdomą Ukrainos uostų blokadą, dėl kurios pastaroji šalis negali eksportuoti savo žemės ūkio prekių.

Žiniasklaida: internete domėjimasis Rusijos karu prieš Ukrainą sumažėjo 22 kartusRusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą sulaukia vis mažiau pasaulio internautų dėmesio. Kaip praneša portalas „Axios“, nuo pirmosios karo savaitės iki pastarosios savaitės su Rusijos invazija susijusių interakcijų skaičius socialiniuose tinkluose sumažėjo 22 kartus - nuo 109 mln. iki 4,8 mln.Šią tendenciją atspindi internetinės žiniasklaidos aprėptis, kuri nuolat mažėjo – nuo 520 tūkst. straipsnių pirmąją savaitę iki 70 tūkst. pastaruoju metu.Pasak portalo, šešias savaites balandžio-gegužės mėnesiais istorijos apie Johnny`į Deppą ir Amber Heard internautus domino maždaug 6 kartus labiau negu naujienos apie Rusijos niokojamą Ukrainą.  

Luhansko gubernatorius: Ukrainos pajėgų padėtis Sjeverodonecke blogėjaUkrainos vyriausybės pajėgų padėtis rytiniame Sjeverodonecko mieste, kuriame vyksta mūšiai, pablogėjo, sakė Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Haidajus, apibūdinęs situaciją kaip „gana dinamišką“.Atkovojusios pusę miesto, Ukrainos vyriausybinės pajėgos buvo priverstos trauktis į miesto pramoninę zoną, sakė S. Haidajus.„Siekdami sustiprinti savo pozicijas jie naudoja taktiką tiesiog viską sulyginti su žeme, kad nieko neliktų“, – Ukrainos televizijai sakė S. Haidajus, apibūdindamas, kaip Rusijos pajėgos vykdo kampaniją.

Latvija uždraudė likusius Rusijoje registruotus televizijos kanalusLatvija pirmadienį nusprendė uždrausti transliuoti 80 Rusijoje registruotų televizijos kanalų, kurie tebebuvo retransliuojami šalyje, tęsiantis Maskvos invazijai į Ukrainą.Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis (Ivaras Abuolinis) paaiškino, kad sprendimas grindžiamas neseniai įvestų draudimu transliuoti televizijos medžiagą iš valstybių, keliančių grėsmę kitos šalies vientisumui ir nepriklausomybei.Draudimas transliuoti rusiškus kanalus galios, kol Rusija nutrauks karą prieš Ukrainą ir grąžins aneksuotą Krymą Ukrainai. NEPLP sprendimas įsigalioja ketvirtadienį. NEPLP žingsnis paveiks tokias televizijas kaip ETV, „Illiuzion+", „Kino24“, „Mir TV“, „Ochota i rybalka“, „Perec!“, „Russkij Illiuzion“.Anksčiau NEPLP jau buvo uždraudusi keletą rusiškų kanalų, siekdama apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Latvijoje. Saeima neseniai priėmė Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisas, leidžiančias tarnybai pačiai spręsti, kokį reikėtų drausti turinį iš šalių, besigriebiančių karinės agresijos.

Kuleba: Putino žodžiai – tuštiViešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Ukraina, Rusija ir Turkija susitarė dėl to, jog Maskva leis Ukrainai vežti grūdus iš Odesos uosto, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžia nepasitikintis Rusijos prezidento žodžiais.„Putinas sako, kad nenaudos prekybos kelių, kad pultų Odesą. Tai tas pats Putinas, kuris pasakė Vokietijos kancleriui Scholzui ir Prancūzijos prezidentui Macronui, kad nepuls Ukrainos – likus kelioms dienoms iki plataus masto invazijos į mūsų šalį. Negalime pasitikėti Putinu, jo žodžiai tušti“, – socialinio tinklo „Twitter“ asmeninėje paskyroje rašė D. Kuleba.

Ukrainoje nuo karo pradžios jau žuvo 32 žurnalistaiNuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios jau žuvo 32 žurnalistai. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka.„Šįmet Žurnalisto diena – su sielvarto atspalviu. Ketvirtas plataus masto karo mėnuo – mes netekome 32 žurnalistų. Per aštuonerius karo metus mes praradome dar daugiau. Mūsų informacinio fronto priešakinės linijos karių atminimas liks gyvas amžiams“, - pareiškė jis.Pasak ministro, šiuo metu kiaurą parą dirbantys žurnalistai yra didvyriai.„Mes kariaujame hibridinį karą, pirmą tokio masto pasaulio istorijoje, ir jūsų vaidmuo šiandien yra neįkainojamas. Kaip ir jūsų atsakomybė, jūsų pasiaukojimas, atkaklumas ir drąsa“, - pabrėžė O. Tkačenka.

Rusijos laikraštis: Maskva susitarė su Kyjivu ir Ankara dėl grūdų siuntų iš OdesosRusijos vyriausybė planuoja leisti laivams su grūdų atsargomis išplaukti iš Ukrainos Odesos uosto švelninant blokadą, sukėlusią nuogąstavimus dėl didelio maisto trūkumo ir bado, teigiama Rusijos laikraščio pranešime.Rusijos vadovybė susitarė su Kyjivu ir Ankara dėl grūdų siuntų iš blokuojamos Odesos paleidimo schemos, pranešė provyriausybinis laikraštis „Izvestija“, remdamasis vyriausybės sluoksniais. „Kaimyninės šalies teritoriniuose vandenyse išminavimą perims Turkijos karinės pajėgos, kurios taip pat palydės laivus iki neutralių vandenų“, – sakoma pirmadienio pranešime. Tada Rusijos karo laivai lydės grūdus vežančius laivus į Bosforą.To imamasi maisto kainoms pakilus dėl pasaulio rinkas supurčiusio Maskvos karo Ukrainoje. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, po Rusijos invazijos jos tiekimų nebelikus smarkiai nukentėjo Afrikos šalys. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai priėmė Afrikos Sąjungos ir Senegalo prezidentą Macky Sallą, atvykusį tai aptarti. Nors V. Putinas neigė, kad už aukštas kainas atsakinga Rusija, jis teigė esąs pasirengęs palengvinti grūdų pristatymą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį laukiamas Ankaroje derybų šiuo klausimu. Po šių derybų grūdų išvežimo iš Odesos schema bus oficialiai patvirtinta, rašo laikraštis.

Ukraina prašo ginklų iš BulgarijosUkraina nusiuntė paklausimą Bulgarijos užsienio reikalų ministerijai, kuriame prašoma ginklų, atsakymo Kyjivas dar negavo.Tai pareiškė Ukrainos ambasadorius Bulgarijoje Vitalijus Moskalenka, praneša portalas „bTV“.„Notą išsiunčiau penktadienį. Neįmanoma gauti atsakymo per tokį trumpą laiką, bet aš nusiųsiu analogiškus paklausimus kitoms atitinkamoms žinyboms, pavyzdžiui, Gynybos ministerijai“, - sakė diplomatas.Anot ambasadoriaus, jis prašė Ukrainai haubicų ir raketų kompleksų.„Mums reikia ginklų, omenyje turimos haubicos ir raketų kompleksai – sena sovietinė ginkluotė, su kuria mes susitvarkysime“, - teigė V. Moskalenka.Jis taip pat informavo, kad Bulgarijoje bus suremontuota 80 Ukrainos tankų.

Estijos ambasadorius: Rusijos smūgiai Kyjivui buvo signalas Jungtinėms ValstijomsRusija praėjusį savaitgalį smogė Kyjivui, norėdama pasiųsti signalą Jungtinėms Valstijoms, bet šiuo metu negresia pakartotinio Ukrainos sostinės puolimo pavojus.Kaip praneša portalas ERR, tai pareiškė Estijos ambasadorius Ukrainoje Kaimas Kuuskas.„Viena vertus, Rusija neabejotinai nori sutrikdyti karinės pagalbos tiekimą iš Vakarų, o kita vertus, tai galima laikyti signalu JAV adresu. Praėjus daugiau kaip dvejiems metams, į Kyjivą pagaliau buvo paskirta Amerikos ambasadorė, birželio 1 d. ji įteikė įgaliojamuosius raštus Ukrainos prezidentui“, - sakė K. Kuuskas.Estijos diplomato nuomone, dabar negresia pavojus, kad Rusija vėl mėgins užimti Kyjivą.„Iš pradžių jie turėjo užimti Severodonecką ir iš ten veržtis toliau. Bet jiems nepavyko to padaryti, jie buvo nublokšti nuo Charkivo. Kyjivo puolimo dabar neįsivaizduoju“, - teigė ambasadorius.Jis pranešė, kad užsienio šalių ambasados, evakuotos iš Kyjivo karo pradžioje, grįžta į Ukrainos sostinę. Dabar ten jau veikia daugiau kaip 50 diplomatinių misijų.„Dauguma ES šalių ambasadorių jau vietoje. Kol kas nėra Belgijos ir Airijos, visi kiti grįžo“, - sakė K. Kuuskas.Jo nuomone, karo pabaiga priklauso nuo karinės pagalbos Ukrainai. „Karas baigsis Ukrainos pergale. Kuo greičiau Vakarai patieks Ukrainai ginkluotę, kurios ji prašo, tuo greičiau baigsis karas“, - pabrėžė Estijos ambasadorius.

Žiniasklaida: vokiečiai tankų netieks, nes bijo, kad Ukraina „pernelyg pasitikės savimi“Vokietijos valdžia atsisako Ukrainai tiekti tankų ir kaip vieną iš priežasčių įvardija nuogąstavimus, kad jų karinė technika gali atsidurti Rusijos Federacijos (RF) teritorijoje.Apie tokį sprendimą rašo autoritetingas žurnalas „Spiegel“, cituodamas Vokietijos vyriausybei artimus šaltinius.Jų teigimu, Berlynas nerimauja, kad Ukraina „gali pasidaryti pernelyg pasitikinti savimi“, jeigu mūšio lauke iškovos keletą didelių pergalių, ir „apimta euforijos“ įsiveržti į šalies agresorės teritoriją.Dar viena priežastis – „tam tikras Berlyno nepasitikėjimas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu“.Kaip teigia šaltiniai, Vokietija nesvarsto net hipotetinės galimybės tiekti tankus. Jie sako, kad „tankų embargo klausimuׅ“ Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos nuomonė neoficialiai irgi yra „visiškai vienoda“.Remiantis laikraščio „Bild“ informacija, Vokietija nedaro visko, ką gali, kad padėtų Ukrainai, nes nenori išprovokuoti trečiojo pasaulinio karo. Ministro manymu, maksimali Vokietijos pagalba Ukrainai reikštų įsitraukimą į šį karą su RF ir sukeltų eskalacijos grėsmę, įskaitant trečiąjį pasaulinį karą.

Ukraina: jau sunaikinta apie 31 250 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 6 d. jau neteko apie 31 250 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 386 tankų, 3 400 šarvuotųjų kovos mašinų, 690 artilerijos sistemų, 207 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 96 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 211 lėktuvų, 176 sraigtasparnių, 551 drono, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 395 automobilių, 53 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Cichanouskaja: Ukrainos pusėje kovoja apie 1,5 tūkst. baltarusiųUkrainos pusėje kare su Rusija kovoja apie 1,5 tūkst. baltarusių. Tai interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ pranešė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.Pasak jos, prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, daug baltarusių panoro padėti kaimyninei šaliai, buvo sudarytas batalionas.„Šiuo metu kovoja 1,5 tūkst. žmonių. Iš tikrųjų yra keli batalionai įvairiuose miestuose, juos kuruoja Ukrainos armija“, - sakė S. Cichanouskaja.Ji teigė, kad norinčių kovoti Ukrainos pusėje baltarusių gretos vis pasipildo.„Daug Baltarusijos žmonių nori padėti Ukrainai, šiuo metu jie rengiami kitose šalyse. Kiek jų ir kur jie yra, aš negaliu sakyti. Daugelis jų neturi karo patirties, todėl juos reikia parengti. Bet Ukrainos pusėje kovojančių baltarusių skaičius tikrai didės“, - pabrėžė Baltarusijos opozicijos lyderė.

Ukrainos prezidentas apsilankė priešakinėse fronto linijose, kur vyksta mūšiai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiko su kariais Donbaso fronto linijoje, sunkioms kovoms vykstant rytiniame pramonės regione, kur Maskva sutelkė savo pajėgas, siekdama jį užimti. V. Zelenskis aplankė vadavietes ir fronto pozicijas Lysyčianske, esančiame kitoje Siverski Doneco upės pusėje nuo Sjeverodonecko, kuriame Ukrainos kariai atstumia Rusijos pajėgas, prieš tai jau beveik užėmusias strateginį miestą. Jis taip pat lankėsi Donecko srities pietvakariuose esančiame Bachmute ir kalbėjosi su kariais, pranešė prezidentūra. „Noriu padėkoti už jūsų puikų darbą, už jūsų tarnybą, už tai, kad ginate mus visus, mūsų valstybę. Esu dėkingas visiems, – sakė jis kariams. – Saugokite save!“ Per darbo vizitą V. Zelenskis „susipažino su operacine situacija gynybos fronte“, nurodė prezidentūra. „Didžiuojuosi visais, kuriuos sutikau, kuriems paspaudžiau ranką, su kuriais bendravau, kuriuos palaikau“, – kasdieniame vakariniame kreipimesi po vizito sakė V. Zelenskis. Prezidentas sakė taip pat nuvykęs į Zaporižią pietryčiuose susitikti su Mariupolio gyventojais, sugebėjusiais išvykti iš uostamiesčio, sunaikinto per mėnesius trukusį Rusijos bombardavimą. „Kiekviena šeima turi savo istoriją. Dauguma jų liko be vyrų“, – sakė jis. „Kažkieno vyras išėjo į karą, kažkas nelaisvėje, kažkas, deja, žuvo. Tragedija. Nėra namų, nėra mylimo žmogaus. Bet mes turime gyventi dėl vaikų. Tikri didvyriai – jie yra tarp mūsų.“ V. Zelenskio kelionė į mūšio lauką suteikė jam svarbią galimybę tiesiogiai pamatyti karines operacijas ir pakelti priešakinių pajėgų moralę, sakė buvęs Australijos armijos generolas Mickas Ryanas. Tai taip pat parodė, kad „jis visiškai pasitiki savo armija“ ir išryškino jo ir Rusijos oponento Vladimiro Putino vadovavimo stiliaus kontrastą. „Svarbi V. Zelenskio savybė yra jo ryžtas asmeniškai rizikuoti aplankant karius karo lauke ir suvokti, kaip vyksta karinės operacijos“, – pirmadienį tviteryje parašė M. Ryanas. „Tuo V. Zelenskis reikšmingai skiriasi nuo savo priešo. Esu tikras, kad V. Putinas artimiausiu metu nepriims kvietimų aplankyti prastai maitinamus ir vadovaujamus, bet gerai ginkluotus, Rusijos karius Ukrainoje“. Anksčiau V. Zelenskis lankėsi fronto linijose gegužės pabaigoje, tačiau nėra jokių požymių, kad V. Putinas būtų pasirodęs netoli mūšio lauko nuo tada, kai pradėjo invaziją.

Švedija perduos Ukrainai prieštankinių ginklų ir snaiperių šautuvųŠvedija perduos Ukrainai snaiperių šautuvų AG 90 ir jų šaudmenų, taip pat papildomai 5 tūkst. švediškų beatošliaužių prieštankinių patrankų AT4. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Army Recognition“.Švedija taip pat ketina pervesti 60 mln. kronų (5,73 mln. eurų) į NATO įsteigtą fondą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.Anksčiau Švedija jau pervedė apie 48 mln. eurų į specialią Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą, atidarytą šalies ginkluotosioms pajėgoms.Nuo karo pradžios Švedija jau perdavė Ukrainai 10 tūkst. prieštankinių patrankų AT4, kurias gamina švedų bendrovė „Saab Bofors Dynamics“. Jų šaudymo nuotolis – nuo 200 iki 600 metrų.AG 90 – švediškas amerikietiško 12,7 mm snaiperių šautuvo Barrett M82 variantas. Maksimalus jo efektyvaus šaudymo nuotolis – 1,8 km.

Kyjivas patvirtino dar vieno Rusijos generolo žūtį per kautynes DonbaseUkrainos kariuomenė pirmadienį patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione.R. Kutuzovas, vadovavęs prorusiškų separatistų apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) 1-ajam armijos korpusui, „oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, sakoma Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo „Facebook“ žinutėje.Ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ sekmadienį pranešė, kad generolas R. Kutuzovas žuvo per kautynes Mykolajivkos gyvenvietėje į šiaurę nuo Popasnos miesto Luhansko srityje.Gegužės pradžioje JAV žvalgyba pranešė, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną jau žuvo 8–10 rusų generolų.

JK perduos Ukrainai toliau smogti galinčių raketų sistemųJungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės.JK Gynybos ministerija nurodė, kad Londonas glaudžiai koordinavo veiksmus su Vašingtonu ir priėmė sprendimą perduoti sistemų M270 MLRS, turinčių padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos.M270, galinčios smogti tiksliai nutaikomomis raketomis iki 80 km atstumu esantiems taikiniams, „reikšmingai sustiprins Ukrainos pajėgų pajėgumus“, pridūrė ministerija.Jungtinės Valstijos praeitą savaitę informavo, kad pasiųs Kyjivui salvinės raketų ugnies sistemų M142 HIMARS. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atmetė galimybę perduoti ginklų, pajėgių smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nors Kyjivas ne kartą jų prašė.Tuo metu V. Putinas sekmadienį perspėjo, kad Maskva smogs neįvardytiems „taikiniams“, jeigu Vakarai perduos minėtų raketų Ukrainai, taip pat pareiškė, kad naujos ginkluotės tiekimas Kyjivui „ilgina konfliktą“.Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) savo ruožtu teigė, kad Ukrainos sąjungininkai Vakaruose privalo nesiliauti aprūpinti Kyjivo ginkluote, kad šis galėtų laimėti karą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.„JK remia šią Ukrainos kovą ir atlieka vadovaujamą vaidmenį aprūpinant jos didvyriškus karius gyvybiškais svarbiais ginklais, kurių jiems reikia ginti savo šaliai nuo neišprovokuotos invazijos“, – sakoma B. Wallace'o  pranešime.„Kintant Rusijos taktikai turi keistis ir mūsų parama Ukrainai. Šios itin pajėgios salvinės raketų ugnies sistemos leis mūsų draugams ukrainiečiams geriau apsisaugoti nuo brutalaus toliašaudės artilerijos naudojimo, kurį Putino pajėgos pasitelkdavo beatodairiškai griauti miestams“, – pridūrė jis.Ukrainiečių kariai naująsias sistemas valdyti bus apmokyti Britanijoje, kad galėtų „maksimaliai išnaudoti šių sistemų veiksmingumą“, informavo Gynybos ministerija.Londonas iki šiol skyrė daugiau kaip 750 mln. svarų (874 mln. eurų) vertės karinės paramos Ukrainai, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, tūkstančius prieštankinių raketų ir įvairių kitų tipų ginklų, šimtus šarvuotųjų mašinų ir kitokios technikos.