Įvertino Civilinės sąjungos įstatymą – nustato minimalų teisinį standartą, tačiau yra ir akis badančių aspektų

Prieš 1 metus 151

Civilinės sąjungos įstatymas nustatytų minimalų teisinį standartą, tačiau yra ir akis badančių aspektų, o toks įstatymas neatlieptų socialinės realybės ir įvairių šeimų poreikių – taip ekspertės kalbėjo spaudos konferencijoje „Civilinės sąjungos įstatymas: žmogaus teisių perspektyva“. Taip pat pabrėžta, kad teisėtų piliečių lūkesčių į saugų ir orų asmeninį gyvenimą ignoravimas kloja pamatus politiniam nihilizmui, kurio dirvoje puikiai veši autoritarizmo daigai.

Portalas LRT.lt primena, kad prieš metus Seimas jau pirmojoje stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą. Dabar valdantieji grįžo su nauju – Civilinės sąjungos – projektu. Naujame įstatymo projekte vis dar vartojamas žodis „partneriai“, tačiau pats partnerių santykis apibūdinamas nebe kaip partnerystė, o kaip civilinė sąjunga.

Įstatymas nustato minimalų standartą

Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė pažymėjo, kad svarbu, jog buvo pristatytas naujas įstatymo projektas, tačiau, anot jos, įstatymo projektas neatliepia šiuo metu egzistuojančios socialinės realybės ar visų įvairių šeimų poreikių.

„Tačiau įstatymas bent jau nustato minimalų standartą. O minimalus standartas yra geriau nei jokio standarto, geriau nei visiškas teisinis vakuumas, dėl to būtų ciniška nepalaikyti šio įstatymo projekto, kalbant apie opoziciją“, – kalbėjo M. Antanaitytė.

LGL teisininkė atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte nėra kalbama apie pagrindą pasikeisti pavardę civilinę sąjungą sudariusiems asmenims. Ji taip pat kritikavo, kad civilinė sąjunga būtų sudaroma pas notarą, o tai suponuoja požiūrį į institutą ir reguliuojamų santykių svarbą.

Tačiau M. Antanaitytė pridūrė, kad įstatymo projekte yra aliuzija į šeimos turto reglamentavimą, užtikrinama didesnė turto apsauga.

Pamatai politiniam nihilizmui

Nuo realybės atitrūkusi politika yra pavojinga politika, konferencijos metu pabrėžė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.

„Teisėtų piliečių lūkesčių į saugų, orų ir laisvą asmeninį gyvenimą ignoravimas, esminių žmogaus teisių ignoravimas kloja pamatus politiniam nihilizmui, kurio dirvoje puikiai veši autoritarizmo daigai. Šeimos yra skirtingos, bet ne mažiau svarbios jas kuriantiems žmonėms.

Tai – mūsų realybė. Ją pripažino Lietuvos Konstitucinis Teismas. O šeimas kuriantiems žmonėms reikalinga teisinė valstybės apsauga“, – tvirtino M. Jankauskaitė.

Kaip teigė ekspertė, ne visi kuriantieji šeimas tuokiasi – Lietuvoje virš 600 tūkst. žmonių nuo 24 metų amžiaus gyvena nesusituokę. Tarp jų – ne tik LGBT priklausančios poros. Todėl M. Jankauskaitė akcentavo, kad turime kalbėti ir apie turto apsaugą.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė atkreipė dėmesį į smurto artimoje aplinkoje mastus – M. Jankauskaitė svarstė, kad visuomenė tikisi, jog nukentėjusioji pati susitvarkys ir paliks smurtautoją, tačiau tai padaryti sudėtinga.

Nelengva įrodyti buvus bendrą turtą, prie kurio kūrimo prisidėta rūpinantis bendra buitimi ir vaikais, jei politikai šeiminius santykius bando prilyginti bendram verslui ar sandoriui, akcentavo M. Jankauskaitė.

Diskriminacija ir žeidžiama psichikos sveikata

„Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė sakė, kad, nors pakankamai retai siejame LGBT klausimus ir psichikos sveikatos klausimus, tai yra labai svarbi sankirta.

„Šiandien LGBT žmonės susiduria su diskriminacija labai įvairiais lygmenimis, tarp jų – ir institucine diskriminacija, kai negali kurti partnerystės, santuokos ar šeimos tokios, kokia tau yra svarbi. Tai žeidžia žmonių psichikos sveikatą“, – pažymėjo K. Levickaitė.

Anot jos, turime suprasti, kaip jaučiasi žmonės, kurie turi slėpti savo tapatybę, negali įgyvendinti pilietinių teisių, ir visuomenėje jaučiasi atstumti, paliečiami neapykantos kalbos.

„Tai yra ne tik įvairovės nepripažinimas ir diskriminacinės, stigminės aplinkos kūrimas, bet ir aiškus nesirūpinimas žmonių gerove“, – teigė „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.

Ji pasakojo, kad tyrimai rodo, jog nemaža dalis LGBT žmonių neatskleidžia savo tapatybės, gyvena save saugodami, stengiasi save riboti.

„Vienas iš trijų apklaustų žmonių nurodo, kad didelę dalį arba didesnę dalį jaučiasi prislėgti arba turi depresyvių būsenų. Žmonės jaučiasi blogai ir tai pagrindžia pasauliniai tyrimai. Šalyse, kuriose įteisinta įvairių šeimų įvairovė, duota žmonėms galimybė apsaugoti savo partnerystę įstatymais, gerėja žmonių psichikos sveikata, LGBT žmonių savižudybių skaičius mažėja“, – vardijo K. Levickaitė.

Įstatymas – ataskaitos taškas, bet yra akis badančių aspektų

Kaip kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, Civilinės sąjungos projektas yra tam tikra bazė ir atskaitos taškas, kuriame yra atsiradusios pagrindinės teisės, pavyzdžiui, paveldėjimo klausimai, galimybė sužinoti informaciją apie partnerio sveikatos būklę.

J. Juškaitė tvirtino, kad tam tikri įstatymo aspektai svarbūs pažeidžiamesnėje padėtyje esančiam partneriui. Pagal šį įstatymą, teismai turėtų galimybę nustatyti buvusią faktinę partnerystę, jei partnerystė ir nebūtų registruota.

„Pavyzdžiui, moteris, artimoje aplinkoje patyrusi smurtą, vyrai, esantys pažeidžiamesnėje situacijoje (...) galėtų įrodyti [faktinę partnarystę] ir galėtų neišeiti pliki ir basi iš partnerystės, jei partnerystę būtų nuspręsta nutraukti“, – sakė J. Juškaitė.

Tačiau, pridūrė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, labiausiai akis badantis aspektas – įstatymas nekalba apie vaikus, gyvenančius tos pačios lyties šeimose.

„[Įstatymas] niekaip nesureguliuoja, neišsprendžia to klausimo, kad vaikais (...) oficialiai gali rūpintis tik vienas iš jo gyvenime svarbiausių suaugusių – tik vienas tėtis ar mama. Ta situacija toliau paliekama“, – kritikavo J. Juškaitė.

Kaip atrodo Civilinės sąjungos projektas?

„Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio santykius“, – nurodoma projekto tekste.

Civilinės sąjungos projekte numatoma, kad ji būtų registruojama pas notarą, atsisakyta nuostatos, kad partneriai galėtų gauti vienas kito pavardę. Taip pat nėra numatytos galimybės įsivaikinti vaikus, nekalbama apie tėvystės pripažinimą ir naudojimąsi tėvų valdžia.

Naujajame projekte numatoma, kad turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu, įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Partneriai taip pat turėtų teisę paveldėti vienas kito turtą, taip pat galėtų vienas kitam atstovauti sveikatos priežiūros įstaigose, gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę.

Skaityti visą pranešimą