Į karinį komisariatą Rusijoje atėjęs vaikinas paleido šūvius papildyta

Vadovaujantis įvairiais pranešimais, per išpuolį nukentėjo arba žuvo karo komisaras arba šaukimo komisijos pirmininkas. „Taiga.info“ rašo, kad, remiantis naujausia informacija, vyras sužeistas.

„Telegram“ kanaluose paskelbtas incidento vaizdo įrašas. Jame matyti, kaip vyras, užlipęs ant scenos nedidelėje salėje, šauna į prie pakylos stovinį asmenį, jis parkrinta, o susirinkusieji išbėga iš patalpos.

Vadovaujantis įvairiais duomenimis, prieš šaudamas nusikaltėlis pasakė: „Niekas nekariaus“ arba „Tuoj visi važiuosime namo“. Vaizdo įraše šių žodžių negirdėti.

„Baza“ teigimu, šaulys buvo sulaikytas. Vaizdo įraše po sulaikymo jis save vadina 1997 metais gimusiu vietos gyventoju. „Baza“ rašo, kad jis turėjo būti mobilizuotas.

Per šaudynes sužeistas asmuo paguldytas į reanimaciją. Apie tai pranešė Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas.

„Šiandien nutiko incidentas. Ust Ilimske jaunas vyras pradėjo šaudyti kariniame komisariate. Karo komisaras Aleksandras Vladimirovičius Jelisejevas yra reanimacijoje, jo būklė labai sunki. Gydytojai kovoja dėl jo gyvybės“, – parašė I. Kobzevas.

Jis patvirtino, kad šaulys buvo iš karto sulaikytas.

„Niekaip negaliu suvokti to, kas įvyko. Man gėda, kad tokie dalykai dedasi tada, kai, priešingai, turime būti vieningi. Turime kovoti ne vienas su kitu, o su realiomis grėsmėmis“, – pridūrė gubernatorius.

Rusijoje per protestus prieš prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje šeštadienį sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, praneša protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.

Jos duomenimis, per mitingus, vykusius 32 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 726 žmonės, beveik pusė jų – Maskvoje.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė įvairiose vietose Maskvos centre matęs gausias policijos pareigūnų pajėgas.

Dauguma protestuotojų ėjo pro šalį arba stovėjo – atskirai arba susibūrę į nedideles grupes, – kad pareigūnai jų nepastebėtų ir nesuimtų.

AFP žurnalistas papasakojo matęs, kaip policija sulaikė apie 20 žmonių.

„Mes nesame patrankų mėsa!“ – šaukė policijos pareigūnų išvedama moteris.

Sankt Peterburge – antrame pagal dydį Rusijos mieste – AFP žurnalistas matė policijos furgoną, kuriame buvo apie 30 sulaikytųjų.

Protestuotojai Sankt Peterburge taip pat stengėsi elgtis apdairiai, nes pareigūnai suimdavo kiekvieną, kas jiems atrodydavo įtartinas.

22 metų Ilja Frolovas laikė plakatą su užrašu „taika“.

„Noriu išreikšti savo nepritarimą tam, kas vyksta... Nenoriu eiti į karą už Putiną“, – pareiškė jis.

„Esu prieš karą ir prieš mobilizaciją. Bijau dėl jaunų žmonių“, – sakė 70 metų Natalja Dubova.

Per protestus, kurie vyko trečiadienį, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie mobilizaciją, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės ir tie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.

AFP žurnalistai pasikalbėjo su kai kuriais tuomet sulaikytais vyrais, kurie papasakojo, kad policijoje jiems buvo įteikti šaukimo dokumentai.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tokia tvarka „neprieštarauja įstatymams“.

Rusijos valdžia stengiasi užgniaužti bet kokią kritiką dėl vadinamosios specialiosios karinės operacijos Ukrainoje ir nuo konflikto pradžios vasario mėnesį jau sulaikė tūkstančius protestuotojų.

Per šeštadienio protestą Sankt Peterburge policijos pareigūnai per garsiakalbius perspėjo protestuotojus, kad jie „pažeidžia COVID-19 taisykles“.

Tačiau penktadienį Maskvoje ir Sankt Peterburge buvo susibūrę šimtai žmonių, kurių niekas nevaikė ir nestabdė. Tiesa, jie susirinko išreikšti palaikymą „specialiajai karinei operacijai“ ir Rusijos kontroliuojamų okupuotų teritorijų aneksijai.

Rusija sugriežtino bausmes už savanorišką pasidavimą į nelaisvę, atsisakymą kovoti

Vos prieš kelias dienas dalinę mobilizaciją paskelbęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė pataisas, kuriomis sugriežtinamos bausmės už savanorišką pasidavimą į nelaisvę ir atsisakymą kovoti – už tai nuo šiol gali būti baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis šiomis Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu bus baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal iki šiol galiojusį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekė 5 metus.

Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.

Naujasis teisės aktas buvo skubiai priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.

Kai pataisas patvirtino Valstybės Dūma – Rusijos parlamento žemieji rūmai, – V. Putinas dar nebuvo paskelbęs vadinamosios dalinės mobilizacijos.

Rusijos prezidentas šeštadienį pasirašė ir atskirą įstatymą, kuriuo užsieniečiams, stojantiems į Rusijos kariuomenę, sudaromos palankesnės sąlygos gauti Rusijos pilietybę.