Grubliausko versija dėl ryšio su socdemais politologus verčia gūžčioti pečiais: kuo čia dėta įtampa tarp Vyriausybės ir Nausėdos?

Prieš 1 metus 61

Daugelį nustebti privertusiam Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko sprendimui tapti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu bei su šia partija siekti dar vienos mero kadencijos įtakos turėjo ir įtampa tarp Vyriausybės ir prezidentūros. Politologų tokie dabartinio uostamiesčio mero aiškinimai neįtikina – tiek politikas, tiek partija sprendimą priėmė iš pragmatiškų paskatų, o pastaruoju pareiškimu galbūt bandoma pelnyti prezidentūrą palaikančiųjų balsus.

Tai, kad V. Grubliauskas tapo LSDP nariu, paaiškėjo praėjusią savaitę, netruko ir partija prabilti apie tai, jog šis politikas galėtų tapti LSDP kandidatu į merus.

Tuomet pats V. Grubliauskas tvirtino, kad širdyje išliks liberalu, o sprendimas stoti į Socialdemokratų partiją nėra susijęs su savivaldos rinkimais.

„Tikrai tikslas nėra stoti į partiją tik dėl to, kad galėčiau kandidatuoti ar į merus, ar į miesto tarybos narius. Tikrai ne. Tikslas buvo tapti tos partijos nariu ir smagu, kad partijos bičiuliai tuo patikėjo. O kokį jau vaidmenį man numatys, atsakomybę deleguos, tai spręs ir partija“, – sakė jis.

Pati partija jau buvo paskelbusi, kad jos kandidatas į merus – Romaldas Sakalauskas. Spalio pabaigoje galimybę V. Grubliauskui nukonkuruoti R. Sakalauską ir tapti LSDP kandidatu į Klaipėdos merus gerai uostamiestyje žinoma šios partijos narė Lilija Petraitienė vertino kaip mažai tikėtiną.

„Dėl mero pozicijos mes jau esame apsisprendę – yra buvęs apskrities ligoninės vyriausias gydytojas, pastatęs respublikinę ligoninę – R. Sakalauskas, tai būtų neetiška mums jau keisti, nes tai yra jau seniai ir jis nuo partijos ėjo ir į Seimo rinkimus. Bet aukštoje pozicijoje matyti V. Grubliauską, manau, būtų privalumas“, – dėstė L. Petraitienė.

Vis dėlto šiuo metu pats V. Grubliauskas aiškina, kad R. Sakalauskas pats jį ragino perimti jam anksčiau patikėtą rolę.

„Aš visada gyvenime, bent jau pastarųjų metų politiniame gyvenime, laikiausi pozicijos, kad niekam nelipau per galvas. Ir lygiai tokią pačią nuostatą išsakiau, kai teko bendrauti su LSDP atstovais Klaipėdoje ir vieną kitą kartą Vilniuje. Mano principas buvo toks, kad tikrai jeigu jūs matote tokią galimybę, pirmiausia tai turi būti išspręsta viduje. Ir jeigu R. Sakalausko sutikimas ir kvietimas iš jo lūpų nebūtų nuskambėjęs man, tikrai nebūčiau brovęsis per jokias gretas, per jokias galvas ir, tikriausiai, viskas būtų pasibaigę būvimo sąraše vienoje ar kitoje pozicijoje“, – antradienį LRT.lt sakė V. Grubliauskas.

Apsispręsti padėjo Vyriausybės retorika prezidentūros atžvilgiu

Dauguma žmonių labiau tikėjosi, kad V. Grubliauskas artėjančiuose rinkimuose taps Laisvės partijos vedliu, kaip vienas galimų šios partijos kandidatų į mero postą V. Grubliauskas buvo įvardijamas ir pačios Laisvės partijos rengtoje gyventojų apklausoje. Vis dėlto pats dabartinis Klaipėdos meras aiškina, kad tokią galimybę veikiausiai labiau svarstė pats minėtos partijos Klaipėdos skyrius nei V. Grubliauskas asmeniškai.

Be to, prieš kelis mėnesius, kai politikui buvo pasiūlyta, kad ir jo pavardė būtų įtraukta į miestiečių apklausą, jis dar nebuvo priėmęs sprendimo į rinkimus eiti su LSDP.

Ilgą laiką V. Grubliauskas išlaikė intrigą ir neatskleidė, ar vis dėlto bandys siekti dar vienos mero kadencijos ir su kokia politine jėga dalyvaus artėjančiuose rinkimuose. Dabar meras aiškina, kad priimti sprendimą tapti LSDP dalimi paskatino kelios priežastys, tarp kurių – ir nacionalinėje politikoje vykstantys procesai.

„Bendravimas tiek su kolegomis socialdemokratų merais Lietuvoje, kurie iš tikrųjų yra vieni geriausių merų... Su jais bendraujant kažkaip iš kalbos ir išėjo tos idėjos ar siūlymas. Ne kažkokie surinkti parašai ar garsios pavardės. Tačiau tikrai labai sujaudino ir galbūt net ir sušildė labai pagarbus dėmesys ir korektiška diskusija apie tai. Ir, kita vertus, pakankamai racionalus žvelgimas į priekį, ne tai, kad kažkur pretenduojant, bet matant šios partijos potencialą. <…>

Vis tik man apsisprendimo kontekste tikrai didelę įtaką darė ir tai, kaip šiandieninės daugumos Vyriausybė dirba su Lietuvos prezidentu, koks jų yra požiūris į Lietuvos prezidentą ir tos diskusijos dėl atstovavimo vienoje ar kitoje institucijoje, retorika šiandieninės valdančiosios daugumos yra nekorektiška, nevalstybiška. Mane, kaip klaipėdietį, tai labai ir skaudina kartais, ir žeidžia. Tai buvo vienas iš motyvų, kuris man taip pat padėjo apsispręsti“, – teigė V. Grubliauskas.

Politologų neįtikina argumentas apie Vyriausybę ir prezidentūrą

Tokie dabartinio Klaipėdos mero argumentai politologų neįtikina. Jie neabejoja, kad iki šiol liberalias pažiūras deklaravusio politiko žingsnis jungtis prie LSDP – iš pragmatinių paskatų.

„Aš nežinau į kur gerbiamas meras pretenduoja, bet jis tikrai nepretenduoja į ministerijos postą ar į Vyriausybės postą. Nelabai suprantu, kaip jis keis tą dialogą tarp Vyriausybės ir prezidento, nes, kaip Klaipėdos meras, jis tame nedalyvauja. Jo kompetencijų sritis yra Klaipėda, Klaipėdos miesto reikalai. Aišku, jis bendraus ir su Vyriausybe, ir su prezidentu, bet tai neturės jokios įtakos Vyriausybės ir prezidento santykiams ar tai įtampai, kuri yra tarp šių dviejų institucijų. Manęs šita logika neįtikina“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, politologas Ainius Lašas.

Tokios pačios nuomonės yra ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis. Jis taip pat kelia klausimą dėl to, ką savivalda turi bendro su tarpinstituciniais santykiais tarp Prezidentūros ir Vyriausybės.

„Čia jau turbūt tik meras ir galėtų pakomentuoti, kur jis čia mato tas sąsajas. Galiu pasakyti tik taip, kad kai ieškai priežasčių sprendimui, kuris visų pirma yra patogumo sprendimas ir žiūri, su kuo patogiau yra kandidatuoti, su kuo būtų daugiau šansų rinkimuose sudalyvauti – surasi bet kokią priežastį“, – sakė pašnekovas bei pridūrė, jog tokiu pareiškimu galbūt bandoma pelnyti prezidento šalininkų palaikymą.

Sprendimas prisijungti prie LSDP – politika iš išskaičiavimo?

A. Lašą stebina tai, kad dar prieš kurį laiką V. Grubliauskas nė neneigė dalyvaujantis Laisvės partijos kandidato į Klaipėdos mero postą rinkimuose.

„Susidaro įspūdis, kad meras elgiasi labai konjunktūriškai. Po politinės karjeros būna sunku susirasti kokią kitą veiklą, darbą ir kai esi aktyvus žmogus, nori kažką daryti, tai kartais po politinės karjeros atrodo, kad geriausias veiksmas – pratęsti tą karjerą. Tai šiuo atveju, aš taip ir traktuoju. Šiuo atveju, matyt, meras elgiasi panašiai kaip Skvernelis ir tiesiog „apsipirkinėjo“ skirtingose partijose ir žiūrėjo, kas ką pasiūlys. Kai Skvernelis ėjo į rinkimus, kiek žinau, jis elgėsi labai panašiai ir paskui staiga nusprendė, kad štai ši partija jam bus geriausia, nes gavo tai, ko norėjo. Šiuo atveju, manau, yra panašiai – dabartinis meras gavo, ką norėjo ir pajudėjo į tą partiją, o LSDP, matyt, reikėjo žinomesnio vardo“, – dėstė A. Lašas.

Pašnekovas pastebėjo, kad vertindamas šią situaciją neįžvelgia jokių kitokių argumentų tiek iš kandidato, tiek partijos pusės, nei pragmatiniai, kai žvelgiama į tam tikrą postą ir vertinami tik šansai jį gauti. Tikėtina, kad partija tikisi sulaukti ne tik savų, bet ir kitų politinių partijų rinkėjų palaikymo.

Tai, jog V. Grubliauskui į rankas perduodamas kitam politikui anksčiau patikėtas šturvalas, anos politologo, nestebina kai partija nėra itin stipri, o Lietuvoje partijos būtent ir nėra itin stiprios. Panašių pavyzdžių buvo ir prieš praėjusius rinkimus, kai į aukštas sąrašo pozicijas buvo įtraukiami anaiptol ne ilgamečiai tų partijų nariai.

„Tęsiama konjunktūrinių sprendimų tradicija. Kiek sportininkų partijos bando pritraukti, kurie turi mažai ką bendro su partija ar ideologija. Partijos yra sąlyginiai silpnos Lietuvoje ir todėl bando surasti jau žinomus žmones ir tada joms nelabai jau ir svarbu, kokių žmogus politinių pažiūrų, kol jis nėra kokių ekstremalių pažiūrų“, – pastebėjo A. Lašas.

Tai, jog V. Grubliausko sprendimas jungtis prie LSDP yra politika „iš išskaičiavimo“, mano ir VU TSPMI politologas M. Jastramskis bei pastebi, kad tokie perėjimai iš vienos politinės jėgos į kitą kelia klausimų, ar politika apskritai dar išlaiko savo pažiūras, nuoseklią sprendimų liniją.

„Neatrodo labai atsakinga politika toks perbėgiojimas“, – teigė M. Jastramskis.

Tiesa, neatmetama, kad merus tokiems žingsniams gali pastūmėti kiek sudėtingesnės sąlygos kurtis rinkimų komitetams, tačiau tai taip pat yra sprendimas, susijęs su patogumo paieškomis.

„Gerokai lengviau kandidatuoti su partija, kur esi narys, nereikia nieko papildomai steigti, organizuoti komiteto, atidaryti būstinę, rasti narių. Tai irgi sueina į apskaičiavimą, patogumą kandidatuojančiam“, – sakė politologas.

M. Jastramskis pastebėjo, kad tiesioginiuose mero rinkimuose balsuojama labiau už konkretų žmogų, tad dalis rinkėjų už V. Grubliauską balsuos kaip už Klaipėdos merą, o ne socialdemokratą ar liberalą.

Vis dėlto uostamiestyje paprastai liberalus lydėdavo sėkmė, tad per artėjančius rinkimus, pasak pašnekovo, ir paaiškės, ar šis miestas balsuodavo labiau už tam tikras asmenybes, ar ideologiją.

V. Grubliauskas kritiką vertina ramiai

M. Jastramskis abejoja, ar po V. Grubliausko perėjimo kilusi kritikos banga kaip nors paveiks LSDP reitingus nacionaliniu mastu. Tikėtina, kad tai bus svarbu tik vietos lygiu ir galbūt V. Grubliausko pavardė atneš naudos partijos sąrašui rinkimuose.

Pats V. Grubliauskas į jam žeriamą kritiką reaguoja ramiai ir tvirtina niekur neperbėgęs ir nieko neišdavęs, o tiesiog pastarąją kadenciją būdamas nepartiniu politiku dabar pasirinko LSDP.

„Kažkaip matau tokį norą, bandymą arba tendenciją susieti tai su kažkokiu pabėgimu, išdavyste. Gyvename demokratinėje visuomenėje, kur kiekvienas gali reikšti savo nuomonę ir šioje vietoje aš pasirinkau šį sprendimą, kaip minėjau, ne dėl pragmatinių tikslų, ne dėl kokios vietos sąraše kokiuose nors rinkimuose, ne dėl kokios perspektyvos ateityje. Matau, visų pirma, tam tikrą spragą centro kairės politinės jėgos stoką miesto politiniame visuomeniniame gyvenime. Kitas dalykas, tai yra pati didžiausia Lietuvos partija, kurios, manau, dalyvavimas miesto politiniame visuomeniniame gyvenime yra labai svarbus“, – dėstė V. Grubliauskas ir pastebėjo, kad nekritikuojamų Lietuvoje nėra, o pasirodžiusią kritiką sakė vertinantis, matantis ir žiūrintis labai racionaliai ir dėmesingai.

Buvęs parlamentaras V. Grubliauskas Klaipėdai vadovauja nuo 2011 metų.

Socialdemokratų yra didžiausia partija Lietuvoje, vienijanti beveik 15 tūkst. narių, LSDP merai vadovauja 15-kai savivaldybių.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Skaityti visą pranešimą