Gražulis apie kandidatavimą į merus: „Žinau, kad šitame genderistiniame Vilniuje nebūsiu išrinktas“

Prieš 1 metus 62

Jis save lygina su Aleksejumi Navalnu, Antanu Terlecku, tada susijaudinęs apsiverkia, o galiausiai nesivaržo prabilti mirti vedamo Jėzaus Kristaus žodžiais. Petras Gražulis kandidatuoja į Vilniaus merus – interviu LRT.lt jis pakomentavo bylas, kuriose atsidūrė, savo strategiją visada būti prieš ir kodėl taip dažnai viršija greitį.

– Kas, jūsų nuomone, Vilniuje yra ne taip, ką keistumėte, jei atsidurtumėte mero kėdėje?

– Yra ilgalaikių darbų, šiandien daug kalbama apie automobilių kamščius. Galbūt pirmasis – sureguliuoti šviesoforus, vadinamąsias žaliąsias juostas, integruojant ir pėsčiųjų perėjas. Manau, eismas paspartėtų ir kamščių sumažėtų. Antra, yra kvailas kelių siaurinimas, tai kritikuoja visi. Koks Lietuvoje klimatas? Dviračiais važinėjama gal 4 mėnesius. Išeikite į gatvę, kur susiaurinta, kur padaryti plačiausi dviračių takai, – per dieną gal pamatysite vieną ar du dviračius. O automobilių – didžiausi srautai. Aš ne prieš dviračių takus, bet ne aukojant automobilius. <...> Su keliais racionalumo mažai.

Kitose šalyse gyvenamuosiuose rajonuose stengiamasi, kad žmogus pasiektų visas paslaugas, darbą. Pas mus visi biurai koncentruoti daugiausiai miesto centre. Žinoma, nebus taip, kad visi dirbs tame pačiame mikrorajone, bet jei bus sukurta nemažai darbo vietų, žmogus gyvens šalia ir jam nereikės važinėti. Pavyzdys yra Seimo bendrabutis: atėjau per minutę ir niekur važiuoti nereikėjo. Reikia stengtis taip daryti.

Trečia problema, manyčiau, – gėda, kad per 30 nepriklausomybės metų neišsprendėme darželių problemos. Kuriasi privatūs darželiai, ypač Austėjos Landsbergienės darželiai, kurie žmonėms kainuoja daug pinigų (Vilniuje veikia septyni A. Landsbergienės įmonei priklausantys darželiai – LRT.lt). Pirmiausia reikėtų projektuoti ir statyti darželius.

Taip pat problemų yra poliklinikose.

Ir vertybinis klausimas, kuris man labai rūpi: Lukiškių aikštės klausimas. KGB pastate Lukiškių aikštėje ir man teko kalėti. Okupavus Lietuvą, ten sušaudyti, nužudyti tūkstančiai jaunų žmonių. Kitoje pusėje – pakarti 1863 m. sukilėliai. Okupantas norėjo pasityčioti iš aukų, pastatė budelio Lenino paminklą. Bet mes per 30 metų nesugebame pastatyti paminklo visiems, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Raskite dar tokią šalį, kuri neturėtų aikštės su Vyčiu, na, panašiai. Nėra. Mes negerbiame tų, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

– Koks turėtų būti tas paminklas?

– Tai turėtų spręsti politiniai kaliniai, tie, kurie labiausiai kentėjo. Jie nori, kad būtų Vytis. Ukraina padovanojo mums Vytį, bet Vilnius nepriėmė, priėmė Kaunas. Jis tikrai man labai puošnus, labai gražus.

Tai turi būti rimties, susikaupimo ir susitelkimo vieta, ne pliažas vasarą, o žiemą – čiuožykla. Nieko nesakau, linksminkimės, džiaukimės, bet viena vieta turi būti rimties. Atvažiuoja iš užsienio delegacijos, kur vežame juos, kad pagerbtų žuvusius už Lietuvos laisvę? Į kapines. <...> O čia būtų viena vieta.

– O kaip jums tokios idėjos kaip Laisvės kalva (paminklo projektas, vaizduojantis partizanų bunkerį – LRT.lt)?

– Čia kvepia labai dideliu modernizmu. Norima, kad žmonės pamirštų savo istoriją, kančias. <...> Viename iš savo klipų sakau: Vilnius man ne G taškas, o Lietuvos sostinė, kurią įkūrė Gediminas, už kurią kovojo ir žuvo tūkstančiai žmonių.

Į ką pavertė? G taškas, kažkoks pasaulio prostitucijos centras. Kokia čia nesąmonė? Kur nuėjo mūsų tauta? Kai matau tokius projektus, man, kaip žmogui, labai skauda širdį.

– Tokių kampanijų kūrėjai sako pabrėžiantys, kad Vilniuje gera gyventi, esi laisvas...

– Nėra jokios čia laisvės. Vilnieti ir lietuvi, ypač jaunime, nepasiduok kvailoms madoms, nekeisk orientacijos. Sovietmečiu buvo madinga būti komunistu, o dabar – homoseksualistu. Jaunime, mylėkite vyrai moteris, o moterys – vyrus. Dievas taip sukūrė.

Sovietmečiu nebuvo galima kritikuoti komunizmo. <...> Sovietmečiu buvau įkalintas, sėdėjau kalėjime už Lietuvą. Šiandien atėjo kita ideologija – genderizmas.

– Bet gal vis tik negalima daryti tokio sugretinimo su Sovietų Sąjunga?

– Pasakysiu, kaip pasakė buvusi politinė kalinė Nijolė Sadūnaitė. Jūs, jaunimas, jos tikriausiai nežinote. Jos paklausė: kuri okupacija buvo baisesnė: sovietinė, nacistinė ar dabartinė? Ji atsakė: „Šita okupacija tris kartus baisesnė. <...> Jie žudė mūsų kūnus, o šitie žudo mūsų vaikų sielas.“

Pasakykite jaunimui dabar, kad homoseksualizmas yra blogai. Jiems viskas gerai, tai yra madinga. Kristus, parodęs į būrelį vaikų, Mato evangelijoje sako: vargas tam, kuris papiktins bent vieną mažutėlį, geriau jis pasiimtų asilo sukamą girnų akmenį ir užsirištų sau ant kaklo, ir nusiskandintų jūroje, jam bus lengviau Paskutinio teismo dieną.

Šita tauta, jei ji neatsities, neturi ateities. Ne tik Lietuva, bet ir Europa, Amerika. Sugrius, kaip griuvo Romos, Bizantijos imperija.

– Grįžkime prie laisvių klausimo. Nesinori sutikti su jūsų pasakymu, vis dėlto dabar galime laisvai kalbėti...

– Kaip tai galiu laisvai kalbėti? Žiūrėkite, feisbukai. Donaldą Trumpą, JAV prezidentą, iš visų socialinių tinklų išmeta, užblokuoja. Mane šiandien vien dėl to, kad pasakau nuomonę apie homoseksualizmą, kad tai iškrypimas, blokuos – tai neatitinka bendruomenės standartų. Taip, nesodina, bet greitai sodins.

Politiniai kaliniai sovietmečiu buvo sodinami daugiausia už ekonominius nusikaltimus. <...> Antanas Terleckas pasodintas už tai, kad dirbdamas valgykloje suvalgė kelias bandeles. Man rado kažkokią listeriją ar isteriją maisto produktuose (su P. Gražuliu susijusios įmonės UAB „Judex“ produktuose 2015 m. rasta listerijos bakterijų. P. Gražulis taip pat pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. – LRT.lt).

O Aleksejų Navalną pasodino, nes jis nesugebėjo užpildyti dokumentų, jo partija buvo išmesta iš rinkimų. O ne tas pats su manimi? Mane irgi buvo išmetę iš mero rinkimų, bet teismas grąžino. O pagrindinė priežastis: aš nesumokėjau užstato. <...> Tai yra kabinėjimasis, tas pats putinizmas. Tik jaunimas, kai nesusiduriate, nematote. Jei neisi su sistema, ji tave sutryps. Kai solistas Vaidas Vyšniauskas nuvažiavo į Minską, kalėdinį koncertą, jį sutrypė, pervažiavo su volu, traktoriumi. Turėjo pasitraukti iš mūsų sąrašo. Tai čia demokratija?

Kunigas Ričardas Doveika yra sakęs: manęs klausia, kur pasaulyje Dievas, kodėl nemato kančių pasaulyje. O Dievas ten, kur jį padėjome. Šiandien Lietuva Dievą išmetė į šiukšlyną. Europa nukryžiavo Kristų. <...> Apsaugok, Viešpatie, nuo teisiųjų ir visažinių: jie ir nukryžiavo Kristų. Ano meto fariziejai, kurie laikėsi visų įstatymų, nukryžiavo Kristų. O šiandien, ar žinote, kad pagal sociologinius tyrimus 75 proc. gyventojų Lietuvoje bijo viešai pasakyti tiesą? Atliktas sociologinis tyrimas.

– Kai jūs kalbate apie politiką, sakote, kad visi susimokė, kiti galėtų jus sukritikuoti, kad tai panašiau į sąmokslo teoriją.

– Ar jūs to nematote?

Tai mato tik tie, kurie gyvena politikoje, ja domisi. Pažiūrėkite, paskutinis pedofilijos skandalas su Kristijonu Bartoševičiumi. Jei tai būtų Gražulis, jis jau būtų uždarytas. Va čia, Seime, prie šito tualeto sulaikomas, kaltinamas, kad paėmė kyšį, Mindaugas Puidokas. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atlekia, pargriauna jį, išlupa kabineto duris, padaro kratą, paima telefonus. O čia nusikaltimas baisesnis, prokuratūra sudaro sąlygas jam išvažiuoti į Čilę, nepaima kompiuterių, telefonų, o gal ten buvo papildomos informacijos? Prokuratūra yra šito nusikaltimo bendrininkė. Dabar nutraukė tyrimą, kas nutekino informaciją. Ir aš jums sakau: vargšai tie vaikai, byla bus nutraukta, nes čia yra klanas ir mafija. Ir jūs tų dalykų nematote? (pakelia balsą) <...>

– Manau, kad galima rinktis: arba sakyti, kad esi puolamas ir bejėgis, arba...

– Sovietinėje sistemoje buvo tokia daina: „Aš nežinau tokios šalies, kurioje taip laisvai gyventų žmonės“, ir su tokiais žodžiais vežė į Sibirą. Anksčiau buvo komunizmas, dabar genderizmas. Aš, matęs lagerius, sakau. <...> Šita sistema, prisidengusi žmogaus teisėmis, demokratijos skydais, neša melą, tamsą ir žudo mūsų tautą.

– Jums lageris šiandien negresia.

– Palaukite! Lageris negresia, bet esu nuteistas byloje dėl listerijos (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – LRT.lt). Kalbėjausi su vienu stambiu žuvies perdirbėju (pokalbis su P. Gražuliu vyko išaiškėjus, kad „Vičiūnų“ į Ukrainą tiekiamoje produkcijoje buvo aptikta tarša kadmiu – LRT.lt). Visus gali uždaryti, visose žuvyse rasi metalo. Gal tik 30 proc., sako, nėra. Pas vienus randa, pas kitus neranda.

– Bet kas už viso šito stovi?

– Konservatoriai, Landsbergiai. Landsbergių klanas. Senojo Landsbergio klanas.

– Kokie šiandien jo interesai?

– Užvaldyti Lietuvą.

– Jie jau valdo Lietuvą: Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra valdančiojoje koalicijoje Seime.

– Jie valdo, valdė ir valdys. Žinote, ką apie Lietuvą pasakė Estijos finansų ministras? Kad Lietuvoje yra giluminė valstybė, ją valdo ne parlamentas.

– Tai irgi sąmokslo teorija... (Iš JAV atkeliavusi sąmokslo teorija, tvirtinanti, kad pasaulį valdo slapta Vyriausybė – LRT.lt).

– Sąmokslo teorija? Aš juk tai matau! (rėkia). Pasikeitė į valstiečius, ir vis tiek valdė. Žiniasklaida yra konservatorių, STT – konservatorių, teismai – konservatorių. Viskas jų rankose.

– Norėčiau paklausti, o kas jums tuomet yra politikos autoritetai? Ko viešojoje erdvėje galėtų girdėtis daugiau?

– Man pavyzdžiai, be abejonės… Aš gerai pažinojau kunigą Zdebskį, kuris buvo užmuštas sovietų, vežiau jį į paskutinę kelionę, kunigas Laurinavičius. Pažinojau kardinolą Tamkevičių, Slatkevičių, Steponavičių. O iš šiandieninių politikų man autoritetų nėra.

– O visuomenės veikėjų?

– Irgi nematau, kad kažkas man būtų didelis autoritetas. Gal neprisimenu.

Ir opozicija, pažiūrėkime. Dažnai vaidina, kad yra opozicija, o po stalu daro tuos pačius darbelius. Sušaukėme neeilinę sesiją, o dėl ambicijų, kad ne jie pirmi, atsisakė „valstiečiai“, o po to išeina net ir tie socialdemokratai, nebalsuoja. Kad nebūtų balsų, kad nebūtų sudaryta komisija. Vyksta žaidimai.

– Jums sunku būti tokioje pozicijoje.

– Galvoju kiekvieną dieną: kam man to reikia?

– O tai nėra šiek tiek apgaulinga strategija? Labai lengva būti prieš viską, bet tada nesiūlyti nieko konkretaus.

– Aš už laisvą, nepriklausomą, krikščionišką, demokratinę Lietuvą. Jei ne konservatorių puolimas, nei šią, nei praėjusią kadenciją nebūčiau Seimo nariu. Buvau „tvarkietis“, Rolandas Paksas buvo pirmininkas, pasakiau: į Seimą daugiau neisiu. Jis mane įkalbinėjo.

Ir tada po savaitės – listerijos byla. Jie manęs bijo, jie nenori, kad būčiau Seimo nariu. Ir aš meldžiuosi, Viešpatie, nejau tą patį turiu daryti savo rankomis, ko nori konservatoriai? Negaliu, Viešpatie, to padaryti. Turiu eiti, dėti visas pastangas. <…> Niekas netikėjo, kad būsiu išrinktas, ar tai ne stebuklas? Ir išrinko, ir aš sakau: Dieve, kiek ant manęs gali krauti tą kryžių? Aš jau nepakelsiu šios naštos. Perpjovė stabdžių žarneles. <…>

Geriau jūs mane nunuodykit, kaip Skripalius Putinas bandė nunuodyti, kiek jūs su manimi galite vargti? Persekioja, klausosi.

Visa šita sistema, šitie Landsbergiai sovietmečiu kaip inkstai vartėsi: važinėjo po visą pasaulį, dėstė. Jis prisitaikė prie sistemos. Tik apsivertė sistema – kitai sistemai tarnauja.

– Tačiau prisitaikė dauguma žmonių?

– Taip, o aš neprisitaikiau. <…> Tai yra tikrai nelengva. Bet aš pasirinkau šitą sunkų kelią. Jūs manote, nenorėčiau dabar po užsienius važinėti ir šiltuose kraštuose gulėti? Žinau, kad šitame genderistiniame Vilniuje nebūsiu išrinktas meru. Nesu tiek kvailas, bet vis tiek einu.

– Kodėl tada kandidatuojate? Nes pagal apklausas Vilnius yra liberalus miestas, palaikymo nėra.

– Aš visą gyvenimą ėjau prieš srovę. Ar buvo prasmė sovietiniais laikais eiti į lagerį? Prisimenu: atveža mamą į teismą saugumas, pertrauka teisme ir mama apsikabinusi verkia (apsiverkia). Sako, tu gailėkis, ir neisi į kalėjimą. Sakau, ne, mama, eisiu į kalėjimą. Ir aš ėjau. Ar buvo prasmė? Žmogiškai, prasmės nėra. Kristus prisikėlė kaip Dievas, jis buvo nukryžiuotas. Krikščioniui šis gyvenimas yra kaip egzaminas (verkia stipriau).

Aš dažnai sakau: Viešpatie, šitą niekinimą, žeminimą priimk kaip atgailą už mano nuodėmes. Prasmės nebuvo... (vardija sovietinius katalikiško pogrindžio disidentus – LRT.lt). Susirenkame mažas būrelis, bet einame prieš sovietų sistemą. <…>

– Kodėl nekandidatavote į merus Klaipėdos rajone, kur esate tikrai populiarus politikas?

– Galėjau ir šansai ten buvo didesni. Bet pasirinkau sunkesnį kelią. Iš principo kovoti.

– Kalbant apie jūsų idėjas, visuomenė vis tiek liberalėja, eina savo keliu…

– Ir sovietmečiu ėjo savo keliu. Ateis šitai sistemai galas, patikėkite. <…> Dievas nubaus šitą visuomenę. Kalčiausi bus tie, kurie klaidina jaunimą <...>

– Įdomu, ar jūsų įsitikinimai niekada nesvyravo? Tarkime, susipažinus su tais pačiais LGBT bendruomenės asmenimis, pabendravus?

– Niekada. Matote, žmogus turi ydą, yra narkomanas, alkoholikas. Nu, gaila tokių žmonių, matant juos prie konteinerių, kai jie neturi už ką gyventi.

– Asmenys su netradicine seksualine orientacija gyvena kaip ir mes, nevaikšto prie konteinerių, daro įvairius darbus visuomenėje.

– Jie daro patį didžiausią blogį visuomenei. Nuodėmė niekada viena nevaikšto. Jei nori rasti draugą, reikia daugiau homoseksualių asmenų, kad turėtum didesnį pasirinkimą. Homoseksualais negimstama, jais tampama. Mokslininkai ilgai ieškojo homoseksualaus žmogaus geno, bet jo neranda <...>

– O ar Lietuvoje nėra didesnių problemų [nei LGBT asmenų egzistavimas]?

– Čia pati didžiausia.

– Tarkime, pajamų ir socialinė nelygybė jums atrodo menkesnė problema? Skurdas?

– Sutinku, kad yra nelygybė, teikiame įstatymų pataisas, ieškome, kaip ją sušvelninti. <…> Bet tai yra daug didesnė problema. Visos imperijos žlugo ne dėl skurdo, ne dėl socialinės nelygybės, o dėl moralinio supuvimo. Sodoma ir Gomora, Romos, Bizantijos imperija, galiausiai LDK.

– O kokie ligšioliniai jūsų paties darbai Seime jums atrodo svarbiausi? Ką jums pavyko nuveikti nacionalinėje politikoje?

– Opozicijoje daug negali nuveikti. Esu vienas aktyviausių Seimo narių, pasiūlęs daugiausiai įstatymų projektų.

– Bet sakoma, kad tai nebūtinai gero darbo rodiklis, nes daug įstatymų projektų niekada nepatvirtinami.

– Taip, ne visi patvirtinami. Bet aš vis tiek pateikiu, pasakau savo poziciją.

– Kaip vertinate varžovus mero rinkimuose?

– Labai nesigilinu, labiau pažįstu Artūrą Zuoką. Mykolas Majauskas, manau, yra labai gudrus konservatorių projektas. Jie matė, kad Valdas Benkunskas greičiausiai nelaimės, galbūt tai atsarginis variantas. Kai buvo sušaukta neeilinė sesija dėl to, kas nutekino informaciją, M. Majauskas nedalyvavo. Tokie ženklai priverčia susimąstyti. <…>

Pasižiūri kampaniją ir atrodo, kad jie visas Vilniaus problemas išspręs, kamščių nebus, darželių pastatys, pliažų, rekreacinių zonų. Bet per vieną kadenciją to nepadarysi.

Atrodo, užpraeitoje kadencijoje priėmėme metro įstatymą. Jis buvo labai blokuojamas. Manau, kad mažinant kamščius, vienas iš sprendimų yra metro: požeminis ar antžeminis, nežinau, kuris pigesnis. Visuose didmiesčiuose yra metro. Net sovietmečiu Lietuvoje pradėtas rengti metro projektas. Buvome priėmę įstatymą, bet A. Zuokas, būdamas meru, labai priešinosi.

– Teismas jus pripažino kaltu korupcijos byloje dėl veikimo įmonės labui. Kaip tai pakomentuotumėte?

– Jei mane išteisintų, būčiau gal sistemos žmogus, o jei mane nuteis, ženklas, kad nesu sistemos žmogus. Man daug svarbiau žmonių, o ne teismų teismas. Žmonės žinojo kaltinimus ir mane išrinko. Jei aš tarpininkavau, jei padėjau, tai šimtams įmonių, tūkstančiams žmonių. Jei kas prašydavo, ranka nenumodavau, eidavau, kiek galėdavau, padėdavau. Ar net ir kreditus kartais suteikti, bandydavau pasakyti ir į banką, laiduodavau už įmones Klaipėdos rajone.

– Esate kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

– Tai mano pareiga žmogui. Yra Seimo narių priėmimas kartą per savaitę, gyventojai neateina pasidžiaugti, ateina tik su problemomis. Tai yra kabinėjimasis. <…>

– Kalbėjome apie eismą, automobilius. <…> Jūs pats dažnai patenkate į įvairius incidentus kelyje, esate stabdomas policijos. Kaip tai pakomentuotumėte?

– Pastarasis vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Metams. (P. Gražulis pasakoja istoriją, kad viršijo greitį, nes esą skubėjo į tualetą – LRT.lt)

Vienas dalykas, kad mane seka, net esu sugavęs seklius, kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Tai buvo specialiosios tarnybos. Man nepasakė, kurios konkrečiai. Prokurorė prieš kokius metus man pasakė raštiškai: tave sekė ne chuliganai, o specialiosios tarnybos. O kokiu klausimu, neatsakė.

O mano pažeidimai… Yra jų. Greičio viršijimas. Aš to nesiginu. Pažiūrėkite, kiek šimtų tūkstančių žmonių per metus viršija greitį. Sudėti ženklai absurdiški, va, Gedimino prospekte greitis yra 10 kilometrų per valandą.

– Bet sakėte, kad norite būti tas vienas geras pavyzdys.

– Žinote, nesiteisinu, bet kartais tie įstatymai yra durni. Nesiteisinu, mėgstu važiuoti greičiau. O daugiau mano nusikaltimų, vairuojant automobilį, tikrai nebuvo (P. Gražulis yra patekęs į kelis eismo įvykius – LRT.lt).

Skaityti visą pranešimą