„Grąžinkite vizas arba viskas sprogs“: už Lietuvoje pasipylusių grasinimų ekspertai regi ir Rusijos specialiųjų tarnybų rankas

Pastarąja savaite policija sulaukė daug pranešimų apie sprogmenis valstybinėse institucijose, mokyklose ir oro uostose. Policijos teigimu, jokių bombų nerasta, tačiau lyginant su 2021-aisiais ikiteisminių tyrimų dėl tokių pranešimų padaugėjo. Ekspertai sako, kad tokią veiklą galimai koordinuoja net ir Rusijos specialiosios tarnybos.

Policijos teigimu, tokių pranešimų padaugėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą pernai metų vasario 24-ąja. Manoma, kad tokiu būdu siekiama įbauginti visuomenę ir trukdyti tarnyboms dirbti.

Pasak Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“ vado Viktoro Grabausko, Lietuvos visuomenė baimėms nepasiduoda.

Kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza LRT.lt teigė, kad tokie pranešimai būna koordinuojami Rusijos specialiųjų tarnybų siekiant įbauginti visuomenes dėl Vakaruose priimamų sprendimų. Tokie sprendimai būna susiję su parama ir pagalba Ukrainai.

Reikalavimai tie patys: suteikti vizas Rusijos piliečiams

Pasak Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, visos vietos buvo patikrintos, o sprogmenų nerasta. Pranešimai apie sprogmenis turi tą patį reikalavimą – gražinti vizas Rusijos piliečiams. Ikiteisminiai tyrimai jau yra pradėti, bet kol kas aiškių rezultatų nėra.

Pranešimai melagingi, tačiau privaloma patikrinti visas minimas įstaigas ir vietas, kur esą padėti sprogmenys. R. Matonio teigimu, tokie patikrinimai kainuoja daug laiko ir resursų tiek tarnyboms, tiek pačiai valstybei. Kaip pavyzdį jis pateikė sostinės mokyklas.

„<...> Pareigūnai turi nuvykti, pasikalbėti su administracija, su apsauga, mokyklos sargais, perduoti visus nurodymus. Tai tikrai geriau, kad [pareigūnai] kažką kitą darytų. Faktas, kad laiko prasme tai tikrai užima daug resursų ir tam reikalui reikia daug pajėgų – jeigu kažkoks vienas objektas, tai, aišku, paprasčiau: į vieną objektą nuvažiuoji, viską pasidarai ir išvažiuoji“, – LRT.lt teigė R. Matonis.

Pašnekovo teigimu, tokiais atvejais tikrinamos visos aplinkybės: kalbama su apsaugos darbuotojais, ar šie kažką matė, tikrinamos vaizdo kameros, ar galėjo kažkas patekti į pastatą.

R. Matonis priduria, kad tokių pranešimų padaugėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą, nes pernai augo ir ikiteisminių tyrimų, susijusių su tokio pobūdžio pranešimais.

„2021-aisiais metais mes turėjome 15-ika tokių ikiteisminių tyrimų dėl būtent melagingų pranešimų, pernai jau turėjome 29-is, tai iš esmės dvigubai daugiau. Ir dar svarbus dalykas, kad visai nemažai jų pavyksta ištirti: 2021-aisiais buvo 55 procentai ištirta, pernai kiek mažiau – 35 procentai“, – statistika dalijosi R. Matonis.

Pareigūno teigimu, išaiškinti asmenys tokios bylose dažniausiai būna pavieniai asmenys, kurių argumentai ir motyvai yra skirtingi. Išsiaiškinti, ar jiems įtaką padarė Rusijos specialiosios tarnybos – sunku.

„<...> Jeigu įsivaizduotum, kad tai yra žmonės, kuriems kažkas padarė įtaką, turbūt jie tikrųjų priežasčių neatskleis, kodėl jie tai daro. Dažniausiai pasiaiškinimai būna, kad piktas ant visko, viskas atsibodo, nepatenkintas valdžia, nepatenkintas kažkokiomis suteiktomis paslaugomis,“ – sakė R. Matonis.

Tokiems asmenims gali grėsti bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas priklausomai nuo to, kiek buvo sukelta nepatogumų dėl melagingo pranešimo.

„<...> Jeigu nesukėlė kažkokio tai didelio pavojaus – yra iki vienerių metų maksimali atsakomybė. Jeigu tai pareikalavo kažkokių nuostolių didelių, tai tada yra iki dvejų metų. Jeigu buvo sutrikdyta kažkokio tai objekto veikla ir padaryta didelė žala, tada jau yra trečia dalis ir laisvės atėmimas iki trejų metų“, – aiškino R. Matonis.

Grasina ir kibernetinėmis atakomis

Rusijos „Telegram“ bendruomenėse plinta įspėjimai ir apie Lietuvai, Latvijai bei Estijai gresiančias plataus masto kibernetines atakas. Čia anoniminiai veikėjai sako pradėję operaciją „Vizos“.

Tvirtinama, kad jau rytoj ataką patirs vyriausybinės institucijos, sąraše minimi parlamentų, teismų, mokyklų, diplomatinių atstovybių puslapiai. Čia minimas Kauno apygardos teismas, Lietuvos policija, generalinė prokuratūra, ambasados Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos bankas.

„Rytoj Baltijos valstybių tarnybos dainuos pagal Rusijos himną“, – tvirtinama žinutėse.

Anot R. Matonio, policijoje dėl kibernetinių atakų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Gyventojams reikia likti ramiems ir nepanikuoti, taip pat institucijoms. Kad tai vyksta visą savaitę, jau buvo pranešta. Tai ne grasinimai, tiesiog norima sukelti paniką, siųsti melagingas žinutes, bandymas sutrikdyti įstaigų veiklą“, – sakė jis.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, nė viena iš platinamame sąraše minimų Lietuvos įstaigų kol kas atakų nepatyrė.

„Iš organizacijų, kurių el. adresai yra nurodyti Jūsų atsiųstame paveikslėlyje, informacijos apie fiksuotus kibernetinius incidentus NKSC šiandien nėra gavęs“, – teigiama LRT.lt gautame atsakyme.

Reikia išlikti visada budriems

Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“ vadas Viktoras Grabauskas LRT.lt teigė, kad Lietuvoje grėsmių rizika nėra padidėjusi, tačiau tai nereiškia, kad grėsmių nėra.

V. Grabausko manymu, už tokių pranešimų gali slypėti Rusijos interesai, kadangi taikomasi į tas šalis, kurios aktyviai palaiko Ukrainą.

Rusija yra suinteresuota tokių šalių destabilizavimu, bandoma sukelti kuo didesnį chaosą, trikdyti tarnybų darbą. „ARO“ vadas priduria, kad Lietuvos visuomenė tokiems pranešimams, kuriais norima sukelti baimę, nepasiduoda.

„Visuomenė labai adekvačiai reaguoja į tai, supranta, kodėl tai vykdoma, ir kas vykdoma. Ir taip pat supranta, kad dirba visos atitinkamos tarnybos ir kad visada bus užtikrintas tas saugumas. Aš nemanau, kad tų, kurie tuos pranešimus skleidžia, pagrindinė užduotis yra bauginti visuomenę. Aš manau, kad čia yra būtent destabilizavimo, būtent teisėsaugos tarnybų darbo apsunkinimo [užduotis]“, – kalbėjo V. Grabauskas.

Pašnekovas teigia, kad tarnybos vadovaujasi atitinkamais kriterijais, savo darbą atlieka profesionaliai ir užtikrina žmonių saugumą. Piliečiai yra skatinami apie grasinančius laiškus ar kito pobūdžio įtartiną informaciją pranešti tarnyboms, o ne ignoruoti.

„Visada stengiuosi pabrėžti – svarbiausia išlikti budriems, niekada nenumoti ranka į kažką įtartiną, jeigu gaunamas grasinantis pranešimas ir panašiai. Tokiais atvejais derėtų pranešti policijai“, – savo rekomendacijomis dalijosi V. Grabauskas.

Už tokių pranešimų slypi Rusijos specialiosios tarnybos

Kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza antrina, kad bandymai kelti chaosą yra susiję su Vakarų parama Ukrainai. Kaskart, kai Ukrainą remiančiose valstybėse priimami reikšmingi politiniai sprendimai, Rusija griebiasi dezinformacijos ir bauginimo taktikos.

„<...> [Bandoma] tokį pleištą įkalti ir sukelti diskusiją, kad va, žiūrėkite, gal nereikia miegančios meškos kliudyti, jeigu mes ją erzinsime, tai žiūrėkite čia kažkur kažkas sprogs, kažką pavogs, ar užpuls, ar susprogdins, ar nutiks mūsų gerovei kažkas negero“, – LRT.lt teigė E. Kerza.

Pasak jo, Rusijos specialiosios tarnybos koordinuoja kokioje šalyje veikti, kokią dezinformaciją skleisti ir į kokią auditoriją taikytis.

„Toliau yra arba nusikalstamos grupuotės, arba specializuoti dezinformacijos centrai jau sukurti, kurie tai daro aktyviai socialinėje erdvėje. Bandoma, kaip šiuo atveju, laiškus siųsti, prisidengiant įvairiomis apsaugos technologijomis“, – sakė E. Kerza.

Pašnekovas primena ir pernai metų birželio mėnesį vykdytas kibernetines atakas, nukreiptas į Lietuvos valstybines institucijas ir įmones. Nors po to ir imtasi papildomų saugumo priemonių, valstybei ir piliečiams reikia būti pasiruošusiems nuolat, kadangi visada ieškoma silpnų vietų ir spragų tiek kritinėje infrastruktūroje, tiek valstybinėse institucijose.