Europarlamentaras: nutukimas peržengs kritinę ribą, jei nesutelksime dėmesio į švietimą

Prieš 1 metus 109

Rumunijos įstatymų leidėjo Tudoro Ciuhodaru teigimu, nutukimo lygis ES gali peržengti kritinę ribą, už kurios jį bus sunku suvaldyti, jei tučtuojau nebus imtasi sveikatos švietimą skatinančių veiksmų.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Socialistams atstovaujantis Europos Parlamento narys medikas paragino Europos Komisiją parengti teisėkūros iniciatyvą, pagal kurią sveikos gyvensenos ugdymas taptų privalomu dalyku Europos mokyklose, ir sudėlioti planą, kaip šis būsimas ES teisės aktas būtų įgyvendinamas.

Šio mėnesio pradžioje paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita atskleidė, kad dėl nutukimo kasmet miršta 1,2 mln. Europos gyventojų, tačiau nė viena ES šalis nėra pasiruošusi iki 2025 m. sumažinti nutukimo lygį.

Sveikatos ekspertai mano, kad skurdas ir išsilavinimo stoka yra bene pagrindinės netinkamos mitybos priežastys, dėl kurių padidėja medžiagų apykaitos ir širdies ligų rizika.

„Nedaugelis abejoja, kad taip dažnai nutinka dėl to, kad negalime sau leisti kokybiškos, dietologo rekomenduotos mitybos, taip pat dėl riboto laiko, kurį galime skirti sportui ir poilsiui įtemptose dienotvarkėse, kai nuolat gresia įvairios sąskaitos ir atleidimas iš darbo“, – portalui EURACTIV.com sakė europarlamentaras T. Ciuhodaru.

Anot jo, sveikos gyvensenos koncepcijų ir tinkamų mitybos įpročių stoka lėmė nerimą keliantį antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių skaičių.

Kiti politikos formuotojai mano, kad šiandien, labiau nei bet kada, yra svarbu skubiai imtis veiksmų, siekiant sumažinti nerimą keliantį nutukusių žmonių skaičių Europoje, kurio augimui įtakos turėjo ir pandemija, apsunkinusi sveikatos priežiūros sistemas.

Tačiau, „EurActiv“ susisiekus su Europos Komisija, jos atstovas spaudai patvirtino, kad ES vykdomoji valdžia neplanuoja atnaujinti Baltosios knygos dėl Europos strategijos dėl mitybos, antsvorio ir su nutukimu susijusių sveikatos problemų, kuri buvo parengta 2007 m. ir yra svarbus ES politikos nutukimo klausimais formavimo dokumentas.

Vietoj vienos specialios platformos, Komisija ketina kovoti su nutukimu, pasitelkdama skirtingas politikos kryptis, įskaitant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama palengvinti perėjimą prie sveikos mitybos, ir „Europos kovos su vėžiu“ planą, kuris taip pat apima sveikesnį gyvenimo būdą skatinančius veiksmus.

Komisijos atstovo teigimu, siekiant tvarios sėkmės šioje daugialypėje srityje, labai svarbu yra įtraukti sveikos gyvensenos aspektą į visas politikos kryptis.

Sveikos gyvensenos pamokos mokyklose

Dėl COVID-19 pandemijos nutukimo problema tapo dar aktualesnė, nes nutukusiems pacientams dažniau kyla šios ligos komplikacijų. Be to, daugeliui pacientų kilo sunkumų gaunant su nutukimo valdymu susijusias paslaugas.

Ekspertų teigimu, skurdas ir išsilavinimo stoka – be genetinių, biologinių, kultūrinių ir elgesio veiksnių – yra svarbios nutukimo ir visų jo sukeliamų medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, neuropsichologinių ir osteoartikulinių komplikacijų priežastys.

„Iš esmės problema yra ribota galimybė gauti kokybišką maistą, kuris pakeičiamas netinkamu maistu, bendrai vadinamu „baltais produktais“: duona, ryžiais, cukrumi, makaronais arba populiariu rumunų užkandžiu – šonine su svogūnais, margarinu ar grietine ant duonos“, – sakė T. Ciuhodaru.

PSO duomenimis, 60 proc. Europos suaugusiųjų ir trečdalis vaikų kenčia nuo nutukimo. Manoma, kad per ateinančius keletą dešimtmečių kai kuriose Europos regiono šalyse nutukimas aplenks rūkymą ir taps pagrindiniu išvengiamo vėžio rizikos veiksniu.

Atsiradus nutukimui, užburtas nesveiko gyvenimo būdo ratas užsidaro – prasideda psichologiniai ir socialiniai pokyčiai, o kartais net sunki depresija.

„Todėl manome, kad sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose apribos šį reiškinį, padėdamas mokiniams suprasti, kaip užtikrinti tinkamą mitybą ir sveiką gyvenimo būdą“, – reziumavo T. Ciuhodaru.

Skaityti visą pranešimą