Prieš 1 metus
82
Mokslo metai įsibėgėja, bet kai kurių mokyklų vadovai vis dar suka galvą, iš kur gauti mokytojų. Nemažai kur su žiburiu ieškoma ikimokyklinio ugdymo pedagogų, matematikų, lituanistų, anglistų, istorikų, stinga švietimo pagalbos specialistų, tarkime, logopedų ir psichologų. Mokyklos sukasi kaip gali – mokytojams leidžia dirbti per dideliais krūviais, susigrąžina pedagogus iš pensijos, atsivilioja laikinų, kviečiasi iš kitų miestų ir net pasitelkia nuotolinį mokymą.
Praėjusios savaitės pabaigos duomenimis, vien Vilniaus mokyklose, įskaitant privačias ir valstybines, trūko 224 įvairių specialybių pedagoginių darbuotojų ir pagalbos mokiniui specialistų, iš jų 170 – dalyko mokytojų, 54 pagalbos mokiniui specialistų, daugiausia – net 30 – logopedų.
Mokytoją susirado tik rugsėjo viduryje
Vilniaus Naujamiesčio mokykla, kurioje vaikai ugdomi rusų kalba, Rugsėjo 1-ąją pasitiko neturėdama vieno lietuvių kalbos mokytojo. Kaip paaiškino direktorė Danutė Mišrienė, tiesiog buvo suformuota daugiau klasių komplektų, o ir pagausėjo ukrainiečių ir baltarusių vaikų gretos.
Pedagogę mokykla surado po dviejų savaičių, o tą laiką teko suktis iš padėtis – kiti lituanistai dirbo neskirstydami vaikų į grupes, kaip kad įprastai daroma mokyklose, kur mokiniai ugdomi tautinių mažumų kalbomis.
Direktorė sakė, kad rugsėjį dar vyksta mokytojų migracija, pedagogai renkasi patogesnę mokyklą, kuri yra, tarkime, arčiau namų. Be to, iki rugsėjo 20-osios dar nebūna pasibaigęs ir klasių formavimas.
Vieną dieną turime fiziką, kitą – tuštumą, naktį nemiegi, nežinai, ką daryti, iš kur paimti mokytoją. Nepasakysi tėvams, kad nėra mokytojo.
R. Podoliankienė
Pasak D. Mišrienės, ne viskas liūdna mokyklose, ugdymo įstaigoms rasti mokytojų padeda savivaldybė, du pedagogus ji suradusi per programas „Renkuosi mokyti“ ir „Grįžtu mokyti“. Tarkime, taip į mokyklą atėjo ekonomikos mokytojas, niekada iki tol nedirbęs su vaikais, ir anglų kalbos mokytoja.
Direktorė sakė ypač jaučianti lituanistų, pasirengusių dirbti su kitakalbiais, stygių, juolab kad ugdymo įstaigoje mokosi beveik du šimtai ukrainiečių.
Pamokas teko vesti ir šeštadieniais
„Mokytojų trūkumas yra akivaizdi problema. Mokykla pradeda stoti, nes nėra mokytojų“, – sakė Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius, aptardamas bendrą šalies problemą.
Šiaip taip užsitikrinome. Padėjo Šalčininkai ir net hibridinis mokymas. Galima sakyti, kad mokykla išsigelbsti taikydama netradicinius mokymo metodus.
S. Jurkevičius
Jis neslėpė, kad keblumų dėl pedagogų stygiaus kilo ir jo vadovaujamai ugdymo įstaigai.
„Šiaip taip užsitikrinome. Padėjo Šalčininkai ir net hibridinis mokymas. Galima sakyti, kad mokykla išsigelbsti taikydama netradicinius mokymo metodus“, – sakė direktorius.
Chemikė į Vilniaus licėjų atvyksta iš Šalčininkų. Be to, sakė S. Jurkevičius, kai kurias pamokas teko organizuoti šeštadienį, nes tuomet gali dirbti surasti mokytojai. O pernai, pristigus pedagogų, kai kurias pamokas nuotoliniu būdu vedė mokytojai iš Kauno ir Šiaulių. Pasak S. Jurkevičiaus, nuotolinės pamokos galėtų būti laikinas sprendimas tik vyresniems ir motyvuotiems mokiniams, o jaunesniems ir mažiau motyvuotiems toks mokymas ilgą laiką sukeltų sunkumų.
„Tokia yra realybė, bet ar ją suvokia? Ar suvokiama, kokia ji problemiška?“ – kalbėjo S. Jurkevičius.
Rūpesčiai vijo rūpesčius
Skaudžiai apie mokytojų stygių ir nepaliaujamą galvos skausmą dėl šios problemos vasaros viduryje LRT.lt kalbėjusi Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė pasidžiaugė, kad šiuo metu mokytojų kolektyvas suformuotas. Bet vasara buvo karšta – į gimnaziją buvo priimta net vienuolika mokytojų.
„Pasikeitė mokytojai – išėjo, atėjo, išėjo, atėjo. O dabar turime visus mokytojus ir tuo labai džiaugiamės. Kas pas mus atėjo dirbti? Vadybininkai, inžinieriai, universiteto dėstytojai, moksliniai bendradarbiai. Savivaldybė pažadėjo jiems pedagoginį cenzą, apmokėti studijas. Jie šiuo metu studijuoja“, – padėtį apibūdino direktorė.
Tačiau gimnazija mielai priimtų dar vieną lietuvių kalbos mokytoją, mat kitų lituanistų krūviai labai dideli.
„Jie labai dideli, didžiausi, o juk jie turi tiek mokinių darbų tikrinti“, – sakė mokyklos vadovė.
R. Podoliankienė pasakojo, kad naujų mokytojų paieškos nukamavo mokyklos vadovybę.
Reikėjo vokiečių kalbos mokytojo, Klaipėdoje tokių nebuvo. Reikėjo matematikos, fizikos, technologijų mokytojų. Muzikos mokytoja šiuo metu mokosi informacinių technologijų.
R. Podoliankienė
„Vieną dieną turime fiziką, kitą – tuštumą, naktį nemiegi, nežinai, ką daryti, iš kur paimti mokytoją. Nepasakysi tėvams, kad nėra mokytojo. Planuoji planuoji: gal matematikas galės pakeisti, gal dar kas. O kitą dieną atsiranda žmogus ir sako: aš noriu dirbti. Žmogus atvažiuoja iš Plungės, palieka savo butą, išsinuomoja Klaipėdoje.
Reikėjo vokiečių kalbos mokytojo, Klaipėdoje tokių nebuvo. Reikėjo matematikos, fizikos, technologijų mokytojų. Muzikos mokytoja šiuo metu mokosi informacinių technologijų. Mūsų inžinierius baigė pedagogikos studijas, dabar studijuoja informacinių technologijų modulį, kad galėtų dirbti.
Fizinio ugdymo mokytojas atvažiavo iš Šiaulių. Lietuvių kalbos mokytoja atėjo, nors niekada nedirbusi su vaikais. Ir choreografijos mokytoja pasikeitė, ir biologė atėjo“, – rūpesčius, vijusius vienas kitą, vardijo direktorė.
Visus pedagogus gimnazija susirinko iki naujų mokslo metų, paskutinėmis vasaros dienomis. Nors galėtų nurimti, R. Podoliankienė neslepia, kad vis tiek kirba nerimas, kad kuri diena neatneštų blogos žinios.
„Galime kalbėti apie mistiką, apie kažkokius sutapimus, kad mums taip iš dangaus nukrito mokytojai. Žinau, kad Klaipėdoje yra mokyklų, kurios neturi fizikų, matematikų, lietuvių kalbos mokytojų. Nuolat kreipiasi kolegos, prašo padėti. O mes šiandieną visus turime. Ir netgi galime skelti klases į grupes per fizikos, chemijos, biologijos pamokas. Esame gamtamokslinės krypties mokykla“, – kalbėjo R. Podoliankienė.
Ji pasidžiaugė, kad atėjus naujiems mokslo metams kolektyvas atjaunėjo.
„Bet kuris darbo žmogus, jei nori, gali išmokti dirbti“, – įsitikinusi vadovė.
Vilioja mokytojų iš kitų miestų, susigrąžina išėjusius į pensiją
Uostamiestyje, kaip informavo savivaldybė, dar neseniai buvo neužimti 45 pedagogų etatai. Labiausiai stigo matematikų. Šios savaitės pradžioje Klaipėdoje ieškota trijų lituanistų. Taip pat biologijos, istorijos, fizinio ugdymo, matematikos mokytojų mažesniam nei etatas krūviui.
Tačiau, kaip sakė Klaipėdos savivaldybės atstovė Asta Trušaitė, dalis mokytojų turi per didelius krūvius, kviečiami dirbti pensinio amžiaus mokytojai.
Klaipėda ir pati stengiasi pasirengti pedagogų, diegia jų kvalifikacijos tobulinimo programą.
Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigose šią savaitę trūko 11 pedagogų: 4 ikimokyklinio ugdymo mokytojų, 2 pradinio ugdymo mokytojų, 2 švietimo pagalbos specialistų, vienoje gimnazijoje ir vienoje progimnazijoje stigo muzikos, etikos, šokių mokytojų.
Kaip sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė, problema sprendžiama perskirstant pedagogų krūvius, kviečiant kitų savivaldybių pedagogus.
Šiuo metu Panevėžio miesto lopšeliuose-darželiuose trūksta 5 specialistų – ieškoma 3 priešmokyklinio ugdymo, 1 ikimokyklinio ugdymo mokytojų ir 1 logopedo.
Panevėžio mokyklose, anot savivaldybės, pedagogų netrūksta. Tačiau baigiantis 2021–2022 mokslo metams ir vasaros laikotarpiu beveik visų miesto mokyklų vadovai skelbė konkursus į laisvas mokytojų vietas, ieškodami beveik visų mokomųjų dalykų mokytojų. Bendrojo ugdymo mokyklos dažniausiai ieškojo matematikos, lietuvių kalbos, biologijos, chemijos, pradinio ugdymo mokytojų, psichologų, lopšeliai-darželiai – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, spec. pedagogų, logopedų.
English (US) ·