Budinčia globotoja tapusi Indrė: vaikai pamato tinkamos šeimos pavyzdį ir gali bandyti gyventi kitaip nei jų tėvai

Lietuvos globos institucijose vis dar gyvena per 1 200 vaikų, dauguma – vyresni nei 10 metų. Tikimasi, kad nuo kitų metų jie jau gyvens nedidelėse bendruomenėse arba šeimose, o didelių globos namų nebeliks.

Budinčia globotoja pasiryžusi tapti vilnietė Indrė į savo šeimą priėmė 2 berniukus – 5 ir 10 metų. Vaikai čia gyvena jau daugiau nei pusmetį ir liks, kol bus nuspręsta, ar grąžinti juos į tikrąją šeimą.

„Vaikai pamato tinkamos šeimos pavyzdį ir gali įsivertinti, kol maži gal nesupranta, bet kai užauga, jiems lieka tas teigiamas pavyzdys šeimos ir jie gali bandyti gyventi kitaip, nei gyveno jų tėvai“, – dalijasi budinti globotoja Indrė.

Moteris sako, kad ne kiekvienas gali tapti budinčiu globotoju, tam reikia gerai įsivertinti galimybes. Ir teigia, žmonėms kyla baimių – pavyzdžiui, ar pavyks priimti svetimus vaikus.

„[Vaikus,] kurie ateina su savo patirtim, su charakteriu suformuotu, vertybėmis, baimėmis. Bijo žmonės prisirišti prie vaikų, kad atėjus dienai, juos reikės grąžinti biologiniams tėvams“, – apie budinčių globėjų patirtis pasakoja moteris.

Šiuo metu budinčių globotojų šalyje yra per 230. Pasak vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, per ketverius metus jų keliskart padaugėjo.

„Budinčių globotojų šiai dienai pakanka mažiems vaikams, bet dar yra didžiulis trūkumas vyresniems vaikams, su negalia, raidos sutrikimais arba didelėms vaikų grupėms“, – nurodo Globos centrų projekto įveiklinimo vadovė Rugilė Ladauskienė.

Papildoma pagalba globėjams ir budintiems globotojams savivaldybėse skiriasi. Skiriami pagalbos pinigai svyruoja nuo 40 iki 300 eurų.

„Visais atvejais labai svarbu, kad valstybė teiktų paslaugas globėjams, kad būtų adekvatus finansavimas, ypatingai vaiko globos išmokos“, – pabrėžia Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

„Neretai toks galioja stereotipas, kad žmonės dėl pinigų ima vaikus globoti. Iš tiesų tai yra tikrai didžiulis mitas, nes priėmus vaiką į globą, jis turi ir vaiko raidos sunkumų, ir apleistumo, ir reikalingi korepetitoriai, ir reabitologai, ir panašūs specialistai. Tikrai reikalingas papildomas finansavimas“, – komentuoja R. Ladauskienė.

Lietuvoje šiuo metu yra globojama per 5 800 vaikų – 80 procentų jų jau gyvena šeimos aplinkoje.

„1 200 vaikų dar laukia savo šeimų, tai tikslas būtų, kad visi Lietuvos vaikai gyventų šeimose, būtų priimti į šeimas ir būtų suteikta visa reikalinga pagalba tiek globėjams, tiek vaikams“, – teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

„Didžioji dauguma – virš 80 proc. – globos namuose esančių vaikų yra paaugliai, vaikai virš 10 metų“, – nurodo Globos centrų projekto įveiklinimo vadovė.

Tikimasi, kad nuo kitų metų didelių globos namų neliks ir vaikai gyvens nedidelėse bendruomenėse arba šeimose. Šiuo metu Lietuvoje dar veikia 17 vaikų globos namų.

Dar vienas iššūkis – auklėtiniai iš Ukrainos, kurių dalis taip pat persikėlė į vaikų globos namus Lietuvoje.