Balandžio mėnesio kainos nedžiugina: dujos, elektra ir kiti ištekliai – kelis kartus brangesni nei prieš metus

Tiek dujų, tiek elektros, tiek kitų energetinių išteklių kainos šių metų balandį net kelis kartus didesnės nei buvusios prieš metus, rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Anot agentūros vadovo Virgilijaus Poderio, pavyzdžiui, šildymo kainoms įtaką neišvengiamai darė dujų kainos, kurios, kaip rodo turimi duomenys, didėti pradėjo dar praėjusių metų rudenį. Tai V. Poderys sieja su Rusijos pasiruošimu karui Ukrainoje.

Kaip rodo agentūros duomenys, balandį Lietuva pasigamino maždaug trečdalį elektros, kuri šaliai reikalinga. Žaliosios energijos joje – maždaug trečdalis.

„Elektros tinklas, elektros sistema turi būti stabili. Kitaip sakant, mūsų stabilumas priklauso nuo importo. (...) Ir tai, ką mes gaminame, turime būti budrūs, nes dauguma pagaminamos elektros nekontroliuojama (...) ir priklauso nuo gamtos užgaidų“, – komentavo Lietuvos energetikos agentūros direktorius. Jis pabrėžė, kad tinklo stabilizavimo projektai būtent dėl to yra itin svarbūs.

Komentuodamas vyravusias kainas, V. Poderys teigė, kad elektros kainas vyravo du–tris kartus didesnės ne buvusios prieš metus. „Reikia suprasti, kad mes importuojame ne tik energiją, bet ir kainą“, – paaiškina agentūros direktorius.

Vidutinė balandžio mėnesio elektros kaina buvo 2,5 karto didesnė nei atitinkamai tuo pačiu metu prieš metus. „Kai yra daug vėjo, kainos yra mažos. Kai vėjas dingsta, dujos „pasigauna“ tą kainą“, – teigė V. Poderys.

Agentūros duomenimis, Lietuva balandžio mėnesį importavo 67 proc. savo elektros poreikio. Tai atitiko daugiametę tendenciją. Didžiausią dalį elektros energijos Lietuva importavo iš Latvijos. Šis rodiklis siekė apie 60 proc. srauto. Dar 30 proc. buvo importuota iš Švedijos, o 10 proc. – iš Kaliningrado.

Per Lenkijos jungtį eksportuota 266 GWh. Tai sudarė apie 90 proc. per „NordBalt“ importuotos elektros.

Vertinant Lietuvos ir Europos dujų kainos pokyčius, agentūros duomenys rodo, kad kainos, lyginant su laikotarpiu prieš metus, yra apie keturis kartus didesnis.

Dujų srautai Lietuvoje rodo, kad pagrindinis apsirūpinimas Lietuvoje atkeliauja iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir Latvijos. Srautas, atkeliaujanti iš Baltarusijos, V. Poderio teigimu, prilygsta srautai, kuris eksportuojamas į Kaliningradą, o tai, anot agentūros vadovo, rodo, kad importuojama tik tiek, kiek reikia tranzitui į Kaliningradą.

Kalbėdamas apie šildymo kainas didžiuosiuose miestuose, V. Poderys akcentavo, kad tam be abejonės įtakos turėjo kylančios dujų kainos.

Degalų kainos Lietuvoje, kaip rodo statistika, išsiskyrė tuo, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, dyzelino kainos pralenkė benzino kainas. To, anot V. Poderio, ilgą laiką nėra buvę.

Dujų eksportą Rusiją pradėjo mažinti dar praėjusiais metais

Išskirdamas Rusijos Ukrainoje pradėto karo įtaką, V. Poderys akcentavo dar šių metų pradžioje, iki karo pradžios, šoktelėjusias dujų kainas. Kaip rodo agentūros duomenys, nors importuojamas dujų kiekis iš Rusijos ir sumažėjo, dėl kylančių kainų kaina išaugo.

Šių metų sausio pradžioje į Europą buvo importuota 102,2 TWh, kai kaina tuo metu siekė 112,2 Eur/MWh. Pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjį į Europą buvo importuota 150,3 TWh, tačiau kaina tuo metu siekė 27,7 Eur/MWh.

„Nors ir ribojamas natūrinis vartojimas, tai nereiškia, kad pajamos sumažėjo“, – pabrėžė V. Poderys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dujų importas ėmė mažėti dar praėjusių metų rugsėjį. Tai, V. Poderio vertinimu, rodo, kad energetinis eksportas Rusijoje buvo derinamas su karo veiksmais.

Kaip nurodo agentūra, 2021 m. „Gazprom“ mažino dujų srautus ir ribojo sau priklausančių saugyklų užpildymą. Tai buvo priešinga kitų saugyklų operatorių veiksmams ir neatitiko daugiamečių tendencijų. „Gazprom“ veiksmai skatino neapibrėžtumą rinkose ir didino dujų kainą.

Be to, fiksuota, kad ženklus tranzito sumažėjimas įvyko 2021 m. rudenį, kai prie Ukrainos sienos buvo dislokuoti pirmieji Rusijos kariai. Tuo metu, primena agentūra, tranzito mažėjimą daugelis ekspertų vertino kaip spaudimo priemonę dėl „Nord Stream 2“ dujotiekį.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos planą atsisakyti dviejų trečdalių rusiškų dujų dar šiais metais, V. Poderys teigė, kad daugelio ekspertų vertinimu toks siekis – ambicingas.

„Visi tikrai skeptiškai į tą planą žiūri. Dėl įvairiausių priežasčių“, – tvirtino agentūros vadovas.

Jis paaiškina, kad ES turi siekį 2022 m. papildomai importuoti 50 Bcm arba apie 10 proc. SGD rinkos. Tai ES, V. Poderio teigimu, būtų sudėtinga padaryti, nes ES į tarptautinę rinką ateitų kaip naujas žaidėjas ir tuo pat metu pareikalautų dešimtadalio rinkos.

Tarp importuotojų, su kuriais Europai šioje rinkoje reikėtų konkuruoti, Azija, kuri užima bene tris ketvirtadalius rinkos.

„Konkurenciją apsunkina tai, kad labai daug kontraktų yra ilgalaikiai. (...) Pagrindinis išsigelbėjimas būtų JAV, kurių kontraktai yra arba lankstūs arba pajėgumai yra be kontraktų. Galima numanyti, kad tie papildomi kiekiai atkeliautų iš JAV“, – teigė V. Poderys.

Dabartiniai duomenys, anot jo, rodo, kad Rusija kaip alternatyvą Europai mato Kiniją. Čia, anot V. Poderio, svarstoma nutiesti dujotiekius, kurie būtų užpildomi iš tų pačių šaltinių, iš kurių dabar užpildomas į Europą besidriekiantis dujotiekis „Jamal“.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, teoriškai Baltijos šalims Klaipėdos SGD terminalo pakanka, tačiau, jeigu dujos tekėtų ir į Lenkiją, Baltijos šalims Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų nepakanka.

„Dabar visiems reikalingas šis terminalas. Mūsų šiauriniai kaimynai pamiršta, kad jie blokavo finansavimą“, – teigė V. Poderys.