Automobilio technologijų evoliucija: kartais vairuotojai nė nepastebi, kas jiems talkina kelyje

Klausimas „kas vairuoja automobilį?“ gali nuskambėti ganėtinai keistai – akivaizdu, kad ši pareiga tenka žmogui, sėdinčiam prie vairo. Kol gatvėmis nerieda savavaldžiai automobiliai, šis atsakymas iš esmės yra teisingas, tačiau vis daugiau ir daugiau įvairių sistemų ateina vairuotojui į pagalbą šiam to net nepajaučiant, rašoma „Velocita“ pranešime.

1978 metais „Mercedes-Benz“ į savo S klasės flagmaną pradėjo diegti ABS (stabdžių anti-blokavimo) sistemą, dėl kurios net ir intensyviai stabdant neprarandama automobilio kontrolė. 1987-aisiais „Mercedes-Benz“, BMW ir „Toyota“ savo modeliuose ėmė montuoti antipraslydimo kontrolę, vėliau ją papildė ir elektroninė stabilumo kontrolė.

Dabar visos šios sistemos yra privalomos visose naujose transporto priemonėse, tačiau dažnas vairuotojas vargu ar galėtų jas išvardyti ir juo labiau paaiškinti, ką jos daro.

Taip yra todėl, kad daugelis saugumo sistemų, montuojamų automobiliuose, veikia nepastebimai ir tik tada, kai reikia. Jų tikslas – padaryti keliones kuo saugesnes nesikišant ir netrukdant vairuoti, o gamintojai ir toliau nenustoja kūrę naujų ir vis modernesnių sistemų, kurios nenuilstamai veikia ir padeda valdyti automobilį, o dažnai ilgainiui tampa ir rinkos standartu.

Štai šių dienų japoniškoje „Mazda 3“ galima rasti „Skyactiv-Vehicle Dynamics“ ir „G-Vectoring Control Plus“ sistemas, kurios ne tik didina saugumą važiuojant vingiuotais, kalneliais nusagstytais keliais, bet ir prisideda prie vairavimo malonumo.

Saugumo sistemos – tik į naudą

Automobilių entuziastas Matas Buzelis sako, jog pagalbinės sistemos perima vis didesnę dalį eismo saugumo į savo rankas, ir tai yra gera kryptis.

„Mano manymu, iš vairuotojų reikalaujama vis mažiau pastangų, kad vairavimas būtų kuo saugesnis. Tai ilgalaikė tendencija – technologijos stipriai pakeitė visą pramonę ir tikriausiai tik laiko klausimas, kada vairuotojai taps operatoriais. Galvoju, kad tokios aktyvios saugumo sistemos yra geras dalykas.

Pramonės ekspertai tvirtina, kad visiškai autonominiai automobiliai apie 90 proc. sumažintų eismo įvykių. Didelė dalis sistemų padeda išvengti eismo įvykių nepatyrusiems ar specifinių įgūdžių stokojantiems vairuotojams, tačiau kai kurios technologijos, kaip antai aklos zonos matymo sistema ar eismo juostų keitimo asistentas, – puiki pagalba išsiblaškiusiems ar nesusikaupusiems vairuotojams. Kuo sistemų bus daugiau – tuo eismo saugumas turėtų būti geresnis“, – sako M. Buzelis.

Štai jau minėtoji „Mazda“ turi įdiegtą „i-Activsense“ saugos technologiją, kuri įspėja apie pavojų priešakyje ir padeda išvengti susidūrimų ar sušvelnina jų pasekmes, įspėdama vairuotoją bei stabdydama automobilį kritinėje situacijoje. Tokių ir panašių sistemų galima aptikti ir daugelyje kitų, tiek aukštesnės, tiek vidutinės klasės modelių.

Net tokia, regis, smulkmena, kaip atstumo jutikliai parkuojant automobilį dabar evoliucionavo į kamerų sistemą, rodančią vaizdą 360 laipsnių kampu ir gebančią pranešti apie iš aklosios zonos artėjančias transporto priemones.

Gelbėja ekstremaliose situacijose

Tiesa, daugelis pagalbinių sistemų veikia esant ekstremalioms situacijoms. Net ir beveik pusę amžiaus skaičiuojanti ABS sistema įsijungia tik tada, kai stabdant padangos praranda sukibimą su keliu, o stabilumo kontrolė taip pat aktyvuojasi automobiliui pradėjus slysti. Žinoma, svarbu neprieiti prie tos ribos, kai padangos „nuplyšta“ nuo kelio ir prarandama mašinos kontrolė.

Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia išmanių bei apgalvotų sprendimų. Tam, kad sukurtų „G-Vectoring Control Plus“ sistemą, japonų gamintojos „Mazda“ inžinieriai tyrinėjo ne tik automobilių, bet ir vairuotojų elgesį prie vairo.

Darant tyrimus buvo pastebėta, kad vairuotojai yra linkę šiek tiek koreguoti vairą sukdami į posūkį, o tai ne tik išbalansuoja automobilio svorį ir gali išprovokuoti slydimą esant nepalankioms sąlygoms, bet ir sukelia papildomą diskomfortą keleiviams.

Reaguodama į vairo pasukimą, ši sistema akimirkai sumažina variklio galią. Kadangi daugiau svorio perduodama priekinei ašiai, pagerėja priekinių ratų sukibimas ir automobilis užtikrinčiau įveikia posūkį.

Patobulinta „Plus“ sistema veikia ir išvažiuojant iš posūkio – tiesinant vairą yra lengvai pristabdomas priešingos posūkiui pusės priekinis ratas ir sumažinama galinių ratų apkrova. Tai leidžia transporto priemonei būti stabilesnei, o keleiviams bei vairuotojui jaustis komfortiškiau.

Ši sistema yra dalis „Skyactiv-Vehicle Dynamics“ technologijų paketo, kuris apima integruotą variklio, transmisijos, važiuoklės ir kėbulo kontrolę, sukuriant visaapimantį automobilių valdymo pojūtį vairuotojui.

„Manau, jog tai yra geras ėjimas, taikant į menkiau patyrusių vairuotojų auditoriją. Aš visiškai tikiu, kad šių dienų automobilis, apautas geromis padangomis, gali susitvarkyti su 99,9 proc. kasdieninėse situacijose pasitaikančių iššūkių, tačiau vairuotojai, nenumanantys, kaip jų automobilis elgsis ekstremalioje situacijoje, gali būti dėkingi tokioms technologijoms. Gamintojai stengiasi padaryti taip, kad automobilis važiuotų ten, kur sukamas vairas, – tikriausiai ši sistema padeda laikytis tokios krypties“, – sako M. Buzelis.

Ne tik saugumui, bet ir vairavimo džiaugsmui

Kai kurie užkietėję vairavimo vilkai greičiausiai piestu stotųsi prieš daugelį procesų, kuriuos valdo kompiuterinės sistemos ir rėžtų, kad jos gadina vairavimo malonumą. Tiesa, M. Buzelis iš dalies taip pat su jais sutinka ir sako, jog naujų mašinų valdymas nebėra toks, koks buvo senųjų.

„Aš irgi vertinu tuos automobilius, kurie sutverti taip, kad jų valdymą ekstremalioje situacijoje būtų lengva nuspėti. Tačiau šių dienų pramonėje sumažėjo tam tikrų sprendimų, kurie didina trintį ar reikalauja daugiau įgūdžių.

Pramonė paremta emisijomis, todėl gamintojai bando kai kuriuos mechaninius įrenginius pakeisti alternatyviomis, tačiau truputį vėluojančiomis sistemomis. Vis dėlto kasdieniame eisme jos puikiai atlieka savo darbą ir gelbsti menkiau patyrusius vairuotojus, o gamintojams kainuoja mažiau ir mažina CO₂ taršą. Jokie nauji automobiliai niekada nebeteiks tiek pat malonumo kaip senesni. Tačiau viskas yra dėl saugumo ir vartojimo paprastumo“, – paaiškina žinovas.

Nors daugelio panašių sistemų veikimas pagrįstai neduoda ramybės tikro vairavimo entuziastams, kai kurie gamintojai visgi ieško aukso viduriuko. Štai, kad ir tokių automobilių kaip „Porsche“ stabilumo kontrolės sistemos gali būti reguliuojamos ir leidžia vairuotojui mėgautis tyru vairavimu – slysti šonu ar prasukti ratus, kiek tik širdis geidžia.