Augant kainoms ženkliau išleidžia ir vestuvių bei krikštynų svečiai – dauguma 300 eurų neapsiriboja

Prieš 1 savaitę 6

Vasaros ir ankstyvo rudens šventės kasmet patuština ne tik vestuvių ar krikštynų kaltininkų, bet ir šventės svečių kišenes. Jiems tenka apsispręsti, kiek pinigų dovanoti. LRT.lt kalbintiems pašnekovams pasakojant, kad pinigams nuvertėjus į voką deda vis apvalesnes sumas, finansų ekspertė antrina – dauguma šventei skiria daugiau nei 300 eurų.

Vis dėlto švenčių organizatoriai sako, kad visos išlaidos turėtų priklausyti nuo to, kokia bus šventė, ir, žinoma, pačių svečių apsisprendimo.

Akcentuoja infliaciją

Vestuves rugpjūčio pabaigoje su būsimu vyru suplanavusi atšokti vilnietė Milda LRT.lt pasakojo bažnyčiai ketinanti paaukoti triženklę sumą.

„Kadangi su bažnyčia ir jos kunigu esame gana artimi, ketiname paaukoti 400 eurų. Manome, kad tokia suma gana solidi, turint omenyje ir dabartines kainas.

Ne kartą esu girdėjusi, kad žmonės piktinasi, jei bažnyčia nustato aukos dydį. Taip, ne itin skanu, tačiau turint omenyje, kad tie patys žmonės vestuvių šventei neretai skiria tūkstančius, kodėl ženklesnės sumos negali atidėti ir vestuvių esmei – ceremonijai?“ – klausia ji.

Į draugo vestuves su žmona rugsėjį ketinantis eiti Linas LRT.lt teigia besilaikantis nuomonės, kad pora į vokelį turėtų įdėti bent 200 eurų, geriau – 300.

„Mano manymu, visų pirma vertėtų atsižvelgti į tai, kokios bus vestuvės: ar žmogus rengia dviejų dienų šventę, ar pasirūpinama maistu ir nakvyne, kur vyks šventė. Preliminariai paskaičiuoji, kokią suma jaunavedžiai išleis vienam asmeniui, tai maždaug į tokią sumą ar kiek didesnę orientuojiesi.

Turint omenyje tai, kad visos kainos pakilo, atitinkamai jauniesiems, tikėtina, pabrango ir maisto, ir alkoholio, ir šventės vietos, ir paslaugų, pavyzdžiui, fotografo paslaugos, todėl, žinoma, kad ir tas vokelis „pastorėja“, – sako vyras.

Pašnekovo manymu, sprendžiant, kokią sumą dėti į voką jauniesiems, vertėtų atsižvelgti ir į tai, kokia suma buvo išleista bernvakariui.

„Kadangi, kaip minėjau, visos kainos išaugo, tai, lyginant su bernvakariu, kuriame buvau praėjusią vasarą, kuris iš esmės buvo netgi panašus į tą, kuriame buvau šią vasarą, vienas asmuo išleido perpus daugiau. Jei praėjusiais metais draugo bernvakariui išleidau 100 eurų, šiemet – 150“, – skaičiuoja Linas.

Krikštynose ne už ilgo dalyvausianti Miglė sako pastebinti, kad sumos, kurias svečiai skiria krikštynoms, taip pat vis didesnės.

„Kiek pašneku su pažįstamais, net nepatogu pasidaro pagalvojus, kiek pinigų ketinu dėti į vokelį. Dabar einamos sumos iš esmės mažai tesiskiria nuo vestuvių. Žinoma, ir pačių krikštynų šventės tampa vis ištaigingesnės: fotografai, dekoracijos, prabangios šventės vietos.

Dar atsižvelgiant į tai, kokia infliacija, aišku, ir šventės kaltininkams tų pinigėlių daugiau tenka skirti, tai iš pagarbos ir pats į voką dedi gerokai daugiau“, – kalba Miglė.

Skiria daugiau nei 300 eurų

„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, banko neseniai atlikta gyventojų apklausa parodė, kad dauguma svečių šventei skiria daugiau nei 300 eurų.

„Nors būtų tikrai sunku tiksliai suskaičiuoti tokias išlaidas, o ir statistikos nerasime, tačiau šios apklausos rezultatai atskleidžia, kad didžioji dauguma gyventojų pasiruošimui ir dovanai vestuvėms skiria daugiau nei 300 eurų. Dalis mini, jog užtenka ir 200 eurų. Tačiau akivaizdu, kad šių švenčių svečių išlaidos tikrai nemažos“, – pastebi analitikė.

Akivaizdu, kad šių švenčių svečių išlaidos tikrai nemažos.

J. Cvilikienė

Paklausta, kokia pinigų suma būtų tinkama dovanoti, J. Cvilikienė ragina nesilygiuoti į kokius nors standartus.

„Kokią sumą pinigų skirti dovanai turėtų padėti nuspręsti žmogaus pajamos, jo finansinė situacija. Suprantu, kad daliai žmonių gali būti baisu išsiskirti iš svečių, tačiau kartais dėdami vis didesnes sumas ir tarsi lenktyniaudami įsisukame į užburtą ratą.

Patarčiau dovanoti tiek, kiek galiu šiuo metu, kiek negaila ir nesukels nepatogumų vykdant įsipareigojimus ar ruošiantis artėjančiam šildymo sezonui“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertė.

Apibendrindama J. Cvilikienė sutinka, kad, kaip ir daugelis išlaidų, kylant pajamoms ir gerėjant gyvenimo kokybei, auga ir dovanoms išleidžiamos sumos.

„Tai normalu, tačiau pasikartosiu – nereikėtų pasiduoti madoms ar spaudimui atitikti kokius nors kriterijus. Svarbu jaustis patogiai sveikinant, bet nenuskriausti ir savęs vardan įvaizdžio“, – rekomenduoja ji.

Atsižvelgia ir į tai, kokia bus šventė

Vestuvių planuotoja Karolina Meginytė LRT.lt sako, kad svarbiausia šventės kaltininkams yra pati šventė, o ne siekis kompensuoti išlaidas ar uždirbti.

„Nėra taisyklės, kiek dėti į vokelį. Jaunieji kviečia svečius ir tikrai nesitiki, kad iš vestuvių užsidirbs ar kokia nors dalis jiems grįš atgal. Jie svečius kviečia dėl to, nes nori pakviesti. Svečias nėra įpareigotas nešti kokią nors privalomą sumą“, – sako K. Meginytė.

Anot jos, lygiai tas pats ir su aukomis bažnyčiai: „Bažnyčios knygose irgi niekur neparašyta, kokią auką duoti, auka yra auka.“

Vis dėlto, kalbant apie vestuves, K. Meginytės manymu, vertėtų atsižvelgti į tai, kokia šventė rengiama.

„Racionalu ir logiška, kai gauni kvietimą, pasižiūrėti, kas jame parašyta. Jei vestuvės yra apmokėtos, nakvynė, kartais būna net dvi, arba, tarkime, jaunieji pasirūpino visa logistika (būna svečius netgi skraidina į kitas šalis), atitinkamai žmonės turėtų pagalvoti, kad ta suma turėtų būti plius minus didesnė ar mažesnė“, – LRT.lt komentuoja ji.

Tačiau „vestuvės vestuvėms nelygu“, sako pašnekovė. „Jei tave kviečia šampano taurei, kitą kartą galbūt tu gali ir to vokelio nenešti, o nupirkti kokią nors dovaną, ypač jei apie dovanas nieko neužsimenama kvietime. [...]

Aišku, yra nerašyta taisyklė, jeigu jaunieji nieko neparašo, 85–90 proc. atvejų vis tiek dovanojami vokeliai“, – pastebi vestuvių planuotoja.

Svečias nėra įpareigotas nešti kokią nors privalomą sumą.

K. Meginytė

Paklausta, kaip vertina atvejus, kai svarstydami, kiek pinigų įdėti į dovanojamą voką, žmonės atsižvelgia ir į sparčiai išaugusią infliaciją, K. Meginytė sako, kad tai visiškai normalu.

„Jei viskas pabrango, tai ir dovana turėtų „padidėti“, kadangi ir išlaidos didesnės“, – sako ji.

Kad ir kaip būtų, šventės svečias neturi jaustis blogai, apibendrina K. Meginytė. „Jokiu būdu svečias neturi jaustis taip tarsi privalo duoti kokią nors sumą, jei jo galimybės mažesnės. [...] Man atrodo, kad šioje vietoje tos dovanos yra per daug sureikšminamos“, – sako mananti K. Meginytė.

O štai vestuves Italijoje rengianti Vilma Rapšaitė sako, jog atsiranda porų, kurios paprašo vietoje dovanos (vokelio) tiesiog įsigyti lėktuvo bilietus.

„Manau, kad tie, kurie tuokiasi užsienyje, puikiai supranta, kad vestuvės „neatsipirks“ ir jas rengia tam, kad turėtų ką prisiminti, o ne iš ko uždirbti“, – sako ji.

Visą pranešimą galite skaityti ČIA