Atsako gydytojas. Ar polinkis susirgti insultu gali būti paveldimas?

„Mūsų giminė jau ne kartą susidūrė su insulto grėsme – nuo jo mirė močiutė ir dėdė, o kitas dėdė po šios ligos liko iš dalies paralyžiuotas. Kadangi tai mano mamos šeima, kyla nerimas tiek dėl mamos, tiek dėl savęs ir brolio“, – rašo portalo LRT.lt skaitytoja Modesta.

Moteris svarsto, ar insultas gali būti paveldimas. „Žinodama savo šeimos sveikatos istoriją pagalvoju, ar tai, kad mano močiutė ir dėdės patyrė insultą, reiškia didesnę riziką visai mūsų šeimai taip pat susidurti su šia pavojinga liga. Norėtųsi žinoti ir riziką, ir tai, kokios Lietuvoje yra siūlomos insulto prevencijos priemonės“, – sako portalo skaitytoja.

Simptomai pasireiškia staiga

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje daugiau nei milijonas žmonių yra patyrę insultą, iš jų 460 000 mirė dėl šios ligos, o beveik 10 milijonų žmonių gyvena jausdami sunkias insulto pasekmes. Manoma, kad kitoje kartoje insultą patyrusių žmonių skaičius išaugs 26 procentais.

Lietuvoje dirbantys medikai pastebi, jog ši liga jaunėja, t. y. insultą patiria ne tik vyresnio amžiaus ir gretutinių ligų varginami pacientai, bet ir aktyviai gyvenantys darbingo amžiaus žmonės.

Apie tai, kas yra insultas, kam didžiausia grėsmė jį patirti ir ar įmanoma išvengti šios ligos, LRT.lt papasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Insultų sektoriaus vadovas profesorius Vaidas Matijošaitis.

„Insultas yra ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis neurologiniais simptomais, išliekančiais daugiau nei 24 valandas. Insultas skirstomas į išeminį (tokių būna 85 proc. atvejų), kurį sukėlė galvos smegenų arterijos trombozė, ir hemoraginį (15 proc.), kuris išsivystė plyšus galvos smegenų kraujagyslei“, – pasakojo medikas.

Pasak gydytojo neurologo, insultą išduoda šiai ligai būdingi simptomai. Jie pasireiškia staiga.

„Tai veido perkreipimas (nesimetriška šypsena), pacientas skundžiasi rankos ar kojos silpnumu (pvz., nepakelia rankos, kojos arba pakelta galūnė svyra). Dar vienas būdingas požymis – kalbos sutrikimai: žmogus ima kalbėti neaiškiai, gali painioti skiemenis, nesuprasti kitų žmonių kalbos. Pasitaiko ir staigių neskausmingų regos sutrikimų, kuriuos nulemia ne trauma. Gali būti visiškas apakimas viena akimi arba regėjimo lauko sutrikimas. Insultą rodo ir staigus koordinacijos sutrikimas – jis dažniausiai eina kartu su kitais ligos simptomais“, – svarbiausius insulto požymius priminė profesorius.

Gyvybiškai svarbu laiku iškviesti pagalbą

Pasak gydytojo neurologo, jei įtariamas insultas, reikia kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, ligoniui neduoti jokių vaistų (ypač aspirino ar kitokių kraują skystinančių vaistų) ir, užtikrinus saugią ir patogią padėtį, laukti medikų atvykimo.

„Labai svarbu užfiksuoti tikslų laiką, kada įvyko insultas. Žinoma, jei tai įvyko liudininkų akivaizdoje. Šiame etape svarbiausias veiksnys – reakcijos greitis: kuo greičiau pacientas patenka į insulto gydymo centrą, tuo didesni šansai suteikti efektyvų gydymą, taip pat tikėtina mažesnė negalia po patirto insulto. Todėl visuomenei labai svarbu žinoti insulto požymius ir gebėti laiku juos atpažinti ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą“, – teigė prof. V. Matijošaitis.

Daugiau įtakos turi rizikos veiksniai, o ne genai

Pašnekovo teigimu, insultas dažniausiai išsivysto kaip nekoreguotų ar blogai koreguotų rizikos veiksnių pasekmė. Dažniausi jų yra arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas), aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, menkas fizinis aktyvumas, rūkymas, cukrinis diabetas ir tokie veiksniai, kurių pakeisti negalime: tai amžius ir lytis.

Ar polinkis į insultą yra paveldimas? Anot gydytojo neurologo, insultas, kaip liga, daugeliu atvejų nėra tiesiogiai paveldimas ir priklauso nuo rizikos veiksnių.

„Egzistuoja tik keletas retų genetinių ligų, kurių pagrindinė ar dažna išraiška yra insultas. Dažniausiai šios ligos pasireiškia insultu jauname amžiuje, todėl ieškant ryšių tarp insulto ir genetinės ligos svarbus ir susirgimo amžius“, – kalbėjo medikas.

Jis pabrėžė, jog insulto rizika vyresniame amžiuje didėja ne dėl insulto paveldimumo didėjimo, o dėl labiau išreikštų ar nesukontroliuotų rizikos veiksnių.

Didesnis fizinis aktyvumas lemia mažesnę insulto riziką

Daugeliu atvejų insulto galima išvengti teisingai koreguojant rizikos veiksnius ir gyvenimo būdą, sako Kauno klinikų profesorius.

„Štai vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių yra arterinė hipertenzija. Jos gydymo svarbą nemaža dalis žmonių tiesiog ignoruoja ir labai nustemba, kad įvyko insultas. Vien efektyvus arterinės hipertenzijos gydymas galėtų padėti išvengti didelės dalies insultų. Panašiai galima pasakyti ir apie geriamųjų antikoaguliantų vartojimo svarbą pacientams, patiriantiems prieširdžių virpėjimą“, – sakė prof. V. Matijošaitis.

Kalbant apie gydymą, anot jo, svarbūs ne tik vaistai, bet ir gyvenimo būdo korekcija.

„Efektyviausios prevencinės priemonės yra tada, kai lėtinės ligos dar neįsigalėjo. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tarp fizinio aktyvumo ir insulto egzistuoja atvirkštinė priklausomybė: didesnis fizinis aktyvumas lemia mažesnę insulto riziką. Fiziškai aktyvūs asmenys patiria 25–30 proc. mažesnę insulto riziką. Todėl pacientams, kurie turi riziką susirgti insultu, rekomenduojame vidutinio arba didelio intensyvumo pratimus 3–4 kartus per savaitę.

Insulto prevencijai ne mažiau svarbi ir mityba. Sveika mityba gali sumažinti insulto riziką apie 20 proc. Priimtos nuostatos mažinti sočiųjų riebalų, transriebalų ir druskos kiekį maiste, mažinti kalorijų kiekį, didinant vaisių ir daržovių kiekį racione. Taip pat svarbu atsisakyti rūkymo: metusių rūkyti žmonių insulto rizika susilygina su niekada nerūkiusiųjų per 5 metus“, – pasakojo medikas.

Atvejų mažiau, nes pavyksta tiksliai diagnozuoti

Kauno klinikose dirbantis prof. V. Matijošaitis pasakojo, jog Lietuvoje insulto atvejų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo gana ženkliai dėl tikslesnės insulto diagnostikos.

„[Insulto atvejų skaičius] šiuo metu stabilizuojasi ir iš esmės neišsiskiria iš bendrų regiono rodiklių. Tiesa, apskritai sergamumas tiek insultu, tiek ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis išlieka aukštas. Didžiausia insulto rizika išlieka vyresnio amžiaus žmonėms. Pastebima tam tikra tendencija, kad daugėjant rizikos veiksnių didėja ir insulto dažnis jauniems žmonėms. Be to, tikėtina, kad dėmesys insulto profilaktikai per pandemiją buvo sumažėjęs, tai taip pat galėtų atsiliepti didesniems sergamumo rodikliams ateityje“, – tendencijas pakomentavo gydytojas neurologas.

Kalbėdamas apie insulto gydymą Lietuvoje medikas pabrėžė, jog pacientams pasiekiami pažangiausi metodai.

„Išeminio insulto gydymas gali būti skirstomas į specializuotą gydymą, kai gali būti taikomi smegenų kraujotakos atkūrimo metodai – trombo tirpinimas (trombolizė) ir trombo ištraukimas (trombektomija), bei bazinį, kuris orientuotas į rizikos veiksnių korekciją, antrinę profilaktiką ir organizmo pusiausvyros atkūrimą. Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, taikomi pažangiausi išeminio insulto gydymo metodai – intraveninė trombolizė ir trombektomija. Žinoma, šie metodai gali būti taikomi ne visiems pacientams dėl susirgimo laiko, vartojamų vaistų, kitų kontraindikacijų, tačiau jų prieinamumas Lietuvoje gana geras dėl išvystytos insulto klasterių sistemos, į kurią įtrauktos didžiosios šalies ligoninės, didieji insulto centrai ir mažesnės tarpinės pagalbos ligoninės“, – teigė pašnekovas.